Civilinė byla Nr. 2A-42-273/2017

(Proceso Nr. 2-28-3-03460-2015-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.3.3.; 3.3.1.21.; 3.3.1.22.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Leono Jachimavičiaus ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

sekretoriaujant T. P.,

dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovui advokatui E. R.,

atsakovui D. U., jo atstovei advokatei K. M.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ir atsakovo D. U. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-122-985/2016 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovo D. U. priešieškinį ieškovei I. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti nepilnametės dukros A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. U. periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 150 Eur, nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės, priteistas pingines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas ieškovė  tvarkys   uzufrukto teise; priteisti įsiskolinimą už išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-01, kuris sudaro 2 700 Eur; terminuotam 2 (dviejų) metų laikotarpiui apriboti atsakovo tėvo valdžią dukros A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime sutiko tik su nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, sutiko kas mėnesį dukrai teikti 100 Eur išlaikymą, reikalavimą dėl 2 700 Eur išlaikymo prašė atmesti.  Nurodė, kad šiuo metu nedirba, sveikatos problemų neturi, planuoja važiuoti į užsienį dirbti, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gyvena ieškovės vardu registruotame bute, išlaiko sūnų, kuris mokosi gimnazijoje. Gyvena iš santaupų, kurias sukaupė, kai pardavė butus ir automobilius. Dėl įsiskolinimo nurodė, kad nuo pat dukros gimimo teikė dukrą išlaikymą nuolatos ir reguliariai, pinigų kas mėnesį neskirdavo, tačiau atiduodavo ieškovei pinigus, tiek kiek ieškovė išleisdavo už nupirktus daiktus. Pateikė priešieškinį dėl nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, kuriame  prašė:

1. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. U., gimusia (duomenys neskelbtini):  

1.1. Atsakovas bendrauja   su   nepilnamete dukra   A. U. kiekvieną trečiadienį  ir/arba ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 16 val. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie susitikimą tėvas iš anksto informuoja dukters motiną SMS žinute. Kartą per mėnesį D. U. bendrauja su dukra A. U. trečiadienį arba ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 10 val. ir dukrą grąžindamas į jos buvimo vietą arba gyvenamąją vietą iki 19 val.;

1.2. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos penktadienį nuo  16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

1.3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos penktadienį nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

1.4. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais (2015, 2017 ir t.t.) gruodžio 24-25 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais - gruodžio 25-26 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos buvimo vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 19 val.;

1.5. Atsakovas neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos buvimo vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 16 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 19 val.;

1.6. Atsakovas bendrauja su dukra 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios;

1.7. Atsakovas bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. sausio 29 d., pradedant bendrauti nuo 2016-01-29, pasiimdamas vaiką gimtadienio išvakarėse nuo 16 val. iš jos buvimo vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

1.8. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.;

1.9. Ieškovė negalėdama pasirūpinti dukra A. U. bet kuriuo laiku arba dukters ligos metu privalo apie tai pranešti ir leisti dukra pasirūpinti atsakovui.

1.10. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti atsakovui matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga;

1.11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.

1.12. Įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovui ½  dalį susitikimui su dukra skirtų kelionių išlaidų.

2. Įpareigoti ieškovę teikti atsakovui kasmėnesines ataskaitas apie dukters A. U. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą;

3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutiko, siūlė tokią bendravimo tvarką:

1. Iki 3 metų nekeisti laikinos bendravimo tvarkos.

1.1. Leisti atsakovui pasiimti dukrą A. U. kas ketvirtą porinį šeštadienį skaičiuojant nuo ieškinio šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovės namų, esančių (duomenys neskelbtini), šeštadienį 10 val. ir grąžinti sekmadienį 17 val., ieškovei, adresu (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju jei atsakovas prieš šį savaitgalį bendravo su dukra ketvirtadienį nuo 17 val. 15 min. iki 19 val.;

1.2. Leisti atsakovui kiekvienos savaitės trečiadienį arba ketvirtadienį pasiimti dukrą A. U., iš ieškovės amų 17 val. 15 min. ir grąžinti 19 val. ieškovei namų adresu;

1.3. Atsakovas privalo pranešti ieškovei, apie bendravimo laiką ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios, SMS žinute. Jei šios sąlygos neįvykdo, toliau atveju tos dienos bendravimas gali neįvykti;

1.4. A. U. ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į kitą dieną arba kitą savaitgalį.                                                                     

2.  Nuo trijų metų:

2.1.  Atsakovas pasiima kiekvieną trečiadienį arba ketvirtadienį 17.15 min ir bendrauja iki 19 val. Apie bendravimo laiką informuoja ne mažiau kaip prieš 12 val. SMS žinute;

2.2. Pasiima poriniais savaitgaliais penktadienį 19 val. ir grąžina sekmadienį 13 val.;

2.3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punkto per motinos dieną dukra bendrauja su ieškove, per tėvo dieną su atsakovu;

2.4. Neporiniais metais tėvas bendrauja gruodžio 24 dieną ir Velykų antrą dieną, o poriniais gruodžio 25 ir Velykų pirmą dieną. Pasiima 10 val. ryte, grąžina 19 val. vakare;

2.5. Kasmetinių atsakovo  atostogų  metu, jei  jos  sutampa  su nepilnametės  dukros atostogomis, atsakovas su dukra bendrauja 3 dienas iš eilės, o vėliau kiekvienais metais ilginant po vieną dieną iki 7. Tuo metu leidžiant mamai kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui. Apie atostogų laiką informuoti prieš 2 mėnesius;

2.5. Dukros gimtadienio dieną atsakovas lanko dukrą ir bendrauja su ja nuo 17.15 iki 19 val.

2.6. Ieškovė informuoja apie dukros sveikatos būklę, apie dukros pasiekimus;

2.7. Atsakovas negali išsivežti dukros, ilgiau kaip 4 valandoms, jei jis neturės pastovios gyvenamos vietos, ir kol vaikų teisių apsaugos tarnyba neįvertins gyvenimo sąlygų.

Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka atsakovo, o ne dukros interesus. Siūlė nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir atsakovui leisti iki trijų metų pasiimti dukrą vienai nakvynei kartą per mėnesį, o nuo trijų metų kas antrą savaitgalį po dvi nakvynes. Nurodė, kad su atsakovu niekada negyveno kaip šeima, dukrai gimus 2 savaites visi kartu gyveno Kaune, o paskui ji su dukra grįžo į Marijampolę, atsakovas liko gyventi Kaune. Į Marijampolę atsakovas atvažiuodavo savaitgaliais, tačiau dukra niekada su juo viena nakčiai nebuvo palikta. Pagrindinė priežastis, dėl ko nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka tai yra tai, kad dukra nepripratusi likti miegoti nakčiai su atsakovu, yra prisirišusi prie jos, atsakovas negali vienas dukra pasirūpinti, be to psichologė išvadoje yra nurodžiusi, kad šiuo mergaitės periodu vyksta vaiko saugaus prisirišimo prie motinos formavimosi etapas, todėl be jos dukra patirtų stresą. Atsakovas neišnaudojo laikinos bendravimo tvarkos, vėluodavo parvežti dukrą nustatytu laiku, jai grasina.  Per pusantrų metų ji niekada nedraudė matytis su dukra. Pripažino, kad santykiai jos ir atsakovo yra konfliktiški. Dėl prašomo išlaikymo sumos nurodė, kad ji dukrai išleidžia kas mėnesį kartu su komunaliniais mokesčiais 300 Eur. Jos pajamas sudaro 700 Eur darbo užmokestis, kitų pajamų negauna, dirba pradinių klasių mokytoja, turi du jai nuosavybės teise priklausančius butus, viename ji gyvena, kitame atsakovas, turi vieną automobilį, turi pilnametį sūnų, tačiau jis dar mokosi vidurinėje mokykloje. Dėl įsiskolinimo sumos priteisimo nurodė, kad atsakovas nuo pat dukros gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), išlaikymo dukrai neteikė, todėl susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Nustatė nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

Nustatė  nepilnametės A. U. bendravimo tvarką su atsakovu, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

1. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra   A. U. kiekvieną trečiadienį  nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie susitikimą tėvas iš anksto, tai yra ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios informuoja dukters motiną SMS žinute;

2. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo  17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

3. Nepriklausomai nuo  1  ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

4. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais - gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 18 val.;

5. Atsakovas neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos,  atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.;

6. Atsakovas savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 7 dienas iš eilės, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios. Tuo metu leidžiama ieškovei kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui, prieš tai informuojant atsakovą SMS žinute ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios;

7. Atsakovas bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. sausio 29 d., pradedant bendrauti nuo 2016-01-29, pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; tuo atveju, kai sausio 29 d. yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 18 val. Tuo atveju, kai balandžio 30 d. yra darbo diena, atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.;

9. Ieškovė negalėdama pasirūpinti dukra A. U. privalo informuoti apie tai atsakovą ir leisti dukra pasirūpinti atsakovui;

10. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti atsakovui matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga;

11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą ieškovė ir atsakovas privalo pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo;

12. A. U.,  gim.  (duomenys neskelbtini),  ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į kitą dieną arba kitą savaitgalį, o dukrai pasveikus, ieškovė apie tai privalo pranešti atsakovui dukros pasveikimo dieną.                                                                                   

Nepilnametei A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini),  priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2015-08-01, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka, vykdymo procese įskaičiuojant lėšas pagal šioje byloje 2015-11-03 nutartimi atsakovo teiktą laikiną išlaikymą dukrai;

Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. U. 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

Ieškovę paskyrė vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

Iš ieškovės valstybei priteisė 466 Eur už suteiktas atsakovui teisines paslaugas;

Iš atsakovo ieškovei priteisė 41 Eur žyminiam mokesčiui ir 513 Eur advokato pagalbai apmokėti;

Gražino ieškovei 21 Eur permokėto žyminio mokesčio sumokėto;

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė

2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini),  tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į institucijos byloje teikiančios išvadą, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausia atitinka vaiko interesus. Teismas nenustatęs duomenų apie tai, kad toks šalių susitarimas pažeistų jų ar dukros interesus, dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
3. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete nustatymo atveju, teismas atsižvelgė į abiejų šalių pateiktus bendravimo tvarkos variantus, įvertino institucijų išvadas ir byloje esančių įrodymų visumą, ir, siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, užtikrinti vaiko dienos režimą, padarė išvadą, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri pagal esamą situaciją geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios patvirtintų, kad dažni atsakovo ir dukros susitikimai traumuotų vaiką psichologiškai ir sudarytų pagrindą nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Teismo vertinimu, kad tarp šalių ilgai tęsiasi konfliktai, šalys yra pripažinti kaltais pagal BK 140 str.  1 d., tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, pažymint, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nenustatęs objektyvių priežasčių dėl ko dažnas bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų, teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti maksimali bendravimo tvarka su dukra atitinka vaiko interesus. Teismas atmetė atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę atlyginti ½  dalį susitikimui su dukra skirtų kelionių išlaidų. Nurodė, kad dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl tenkinus atsakovo prašymą, reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.
4. Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai  priteisimo teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei atsakovo darbingą amžių, sprendė, kad šiandieninis atsakovo bedarbio statusas nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei ieškovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos 300 Eur patiriamos išlaidos vaiko išlaikymui atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas, vaiko amžių, orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui ugdymo įstaigos lankymo, vaistų, vitaminų, laisvalaikio reikmėms, yra realios, todėl ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį po 150 Eur yra pagrįsta, pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų vaiko poreikių ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirties.
5. Dėl įsiskolinimo priteisimo teismas nustatė, kad               ieškovė pripažino, jog atsakovas atveždavo mišinuko, sauskelnių, yra nupirkęs vežimėlį ir lovytę, drabužėlių, 2 kartus pervedęs po 20 Eur, atvažiuodamas savaitgaliais atveždavo maisto, todėl padarė išvadą, kad atsakovas tik epizodiškai prisidėjo prie dukros išlaikymo. Įvertinęs prašomu išlaikymo įsiskolinimo dukters amžių, ieškovės nurodytą aplinkybę, kad dukra 5 mėnesius buvo maitinama motinos pienu, atsakovas šiuo laikotarpiu dirbo, teismas sprendė, kad iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kuris turi būti skaičiuojamas po 50 Eur už mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-01, tai yra 18 mėnesių, kas sudaro 900 Eur .
6. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad ieškovės patenkinta 67 proc., o atsakovo 70 proc. reikalavimų.

2. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį  atmesti.  Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, netinkamai vertino bylos įrodymus. Teismas dėl neaiškių priežasčių netinkamu įrodymu laikė VšĮ Asmenybės brandos centro raštą. Minėtas raštas,  Marijampolės Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Kauno Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, vaizdo įrašai rodo, kad dukra nėra prisirišusi prie atsakovo, dukrai bendraujant su atsakovu yra reikalinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį;
2. Nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas neatitinka vaiko interesų, neatsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos skyrių rekomendacijas. Pereinamuoju laikotarpiu, tikslinga, kad dukra su atsakovu galėtų bendrauti atsakovui pasiimant dukrą kas ketvirtą porinį metų šeštadienį, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio šioje byloje įsiteisėjimo dienos, iš ieškovės namų, o 10 val. ir grąžinant sekmadienį 17 val., tik tuo atveju, jei atsakovas prieš šį savaitgalį bendravo su dukra ketvirtadienį nuo 17 val. 15 min. iki 19 val.;
3. Nustatytos bendravimo tvarkos 6 punktas niekaip negali atitikti nepilnamečio vaiko interesų, kadangi vaikas niekada negyveno su tėvu bei nebuvo su motina išsiskyręs ilgiau nei parai, vaikui būtų per didelė trauma būti tiek laiko be motinos;
4. Bendravimo tvarkos 10 punktas yra ydingas dėl to, kad atsakovo buvimas ieškovės namuose kenktų ne tik ieškovei, bet ir nepilnametei dukrai dėl nuolatinių tarp šalių kylančių konfliktų ir galimo atsakovo smurto prieš ieškovę vartojimo. Bendravimo tvarkoje nėra numatyta bendravimas ieškovės gimtadienio metu, neįvertinta, kad tėvo dieną dukra turi bendrauti ne tik su savo tėvu, bet ir su kitais artimais giminaičiais, tėvo dienos savaitgalį aplankyti ir pagerbti mirusio senelio kapus, todėl šią dieną užtektų dukrą pasiimti tėvo dienos sekmadienį 10.00 val. ir gražinti tą pačią dieną 17 val.;
5. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neįvertino, kad atsakovo pirkti vežimėlis ir lovytė liko atsakovo namuose, o ne dukters gyvenamojoje vietoje, kad tarp atsakovo liudytojų parodymų  dėl daiktų ir maisto dukrai pirkimo yra prieštaravimų, neįvertino, kad atsakovas   atvažiuodamas savaitgaliais, ieškovės namuose daugiau maisto suvalgydavo nei atsiveždavo, todėl maistas negali būti laikomas kaip išlaikymas dukrai;

2. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra A. U., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko lankomos ugdymo įstaigos, nuo 16 val. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie negalėjimą susitikti atsakovas  iš anksto informuoja dukters motiną sms žinute;

2. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

4. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais - gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukra į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 18 val.;

5. Atsakovas neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko lankomos ugdymo įstaigos, atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 16 vai. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.;

6. Atsakovas savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 14 kalendorinių dienų iš eilės (gali būti ir du kartus po septynias dienas iš eilės), apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios;

7. Atsakovas bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. sausio 29 d., pradedant bendrauti nuo 2016-01-29, pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; tuo atveju, kai sausio 29 d. yra darbo diena, atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą išjos buvimo vietos, tai yra vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

8. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 18 val.;

9. Ieškovė negalėdama pasirūpinti dukra A. U. privalo informuoti apie tai atsakovą ir leisti dukra pasirūpinti atsakovui;

10. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti atsakovui matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga;

11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio pašto adreso pasikeitimą ieškovė ir atsakovas privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo;

12. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačią dieną, kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka, kuri neįvyko, perkeliama į kitą dieną arba kitą savaitgalį, o dukrai pasveikus, ieškovė apie tai privalo pranešti atsakovui dukters pasveikimo dieną.

Nepilnametei A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2015-08-01, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka, vykdymo procese įskaičiuojant lėšas pagal šioje byloje 2015-11-03 nutartimi atsakovo teiktą laikiną išlaikymą dukrai;

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti;

Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

3. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė tokius argumentus:
1. Dukters paėmimu iš ugdymo įstaigos o ne iš ieškovės namų būtų išvengta šalių konfliktų vaiko akivaizdoje, kas taip pat teigiamai veiktų ir dukters emocinę būseną. Teismas sprendime palikdamas pasirinkimo galimybę, nurodydamas pasiėmimą iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, įnešė dar daugiau painiavos, nes nėra aišku iš kur pasiimti dukrą;
2. Laikas pasiimti dukrą nuo 16 val. prašomas nustatyti tuo tikslu, kad išvengti situacijų, kai atsakovui atvykus ieškovė neleidžia susitikti su dukra. Nustačius bendravimo tvarkoje dukters pasiėmimo laiką nuo 17 val., atsakovo galimybės esant būtinumui pasitelkti antstolius tinkamam sprendimo vykdymui bus visiškai apribotos, nes visų trijų antstolių kontorų, esančių Marijampolėje darbo laikas yra iki 17 val. Iškilus nesutarimui dėl dukters perdavimo, atsakovas negalės kreiptis į antstolius, nes po 17 val. jie nedirba;
3. Bendravimo tvarkoje numatytas pranešimas ieškovei apie susitikimą prieš 12 val. SMS žinute yra nelogiškas ir perteklinis, kadangi ieškovei pagal teismo sprendimą yra žinoma, kada atvyks atsakovas paimti dukters, todėl visiškai nereikalinga dar kartą informuoti ieškovę apie jau ir taip žinomas aplinkybes;
4. Teismas be jokių argumentų nusprendė bendravimą atostogų metu su dukra apriboti nuo 14 dienų iki 7 dienų. Bendravimo tvarkoje atostogų metu neužtikrintas maksimalus atsakovo, kaip vaiko tėvo, bendravimas su vaiku. Atsakovui turi būti leista kasmetinių atostogų metu bendrauti su dukra 14 dienų arba bendrauti du kartus po 7 dienas iš eilės;
5. Sąlyga, kad atsakovo atostogų metu, ieškovė turi teisę kas antrą dieną aplankyti dukrą ir bendrauti su ja po dvi valandas nedalyvaujant atsakovui, pažeidžia atsakovo teises nepertraukiamai septynias dienas bendrauti su dukra. Teismui nenumačius atsakovo teisės matytis su dukra ieškovės atostogų metu, tokia nuostata pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, nes ieškovė turi teisę kištis į atsakovo ir dukters bendravimą atostogų metu, o atsakovas tokios teisės neturi. Be to, atsakovas net neturės teisės praleisti su dukra jam priklausančio savaitgalio, jeigu tuo metu ieškovė atostogaus su dukra. Kadangi minėta sąlyga papildomai riboja atsakovo teises, todėl ji turi būti panaikinta;
6. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl balandžio 30 d. (tėvo gimtadienio dieną) nustatė skirtingas vaiko gražinimo sąlygas, jeigu  balandžio 30 diena yra darbo ir ne darbo diena. Skirtingas dukters grąžinimo laikas balandžio 30 d. yra niekuo nepagrįstas ir įnešantis papildomos painiavos į bendravimo tvarką, todėl turi būti panaikintas, paliekant galioti sąlygą, kad vaikas grąžinamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 18 val.;
7. Ieškovė neįrodė, kad dukrai reikalingas 300 Eur per mėnesį išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymas dviejų metų dukters poreikių tenkinimui yra per didelis ir dukters poreikių tenkinimui pakanka skirti 200 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų po 100 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ir pati ieškovė teigė, jog dukters išlaikymui per mėnesį išleidžia 200 Eur. Teismas neįvertino , kad pagal nustatytą bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, švenčių dienomis per atostogas dukra praleis su atsakovu, vadinasi tomis dienomis ieškovė nepatirs jokių dukters poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų, nes visus dukters poreikius tuo metu tenkins atsakovas;
8. Išlaikymo įsiskolinimas priteistas nepagrįstai. Ieškovė neteikė jokių įrodymų patvirtinančių vaiko poreikius skirtingais laikotarpiais.  Teismas dukters išlaikymui reikalingų lėšų dydį nustatė remdamasis vien tik žodiniais ieškovės paaiškinimais, todėl vienodai vertindamas abi šalis, neturėjo pagrindo atmesti tiek atsakovo, tiek liudytojų duotų paaiškinimų dėl išlaikymo dukrai teikimo ir pripažinti, kad išlaikymas dukrai buvo teikiamas nuo gimimo, išlaikymo įsiskolinimo nėra;
9. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, kad ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo niekada nebuvo, išlaikymas dukrai buvo teikiamas. Ieškiniu buvo reiškiami keturi reikalavimai. Ieškovei atsisakius vieno reikalavimo - dėl tėvo valdžios apribojimo, atitinkamai turėjo būti sumažintos ir advokato išlaidos;
10. Teismas neįvertino, kad teisinę pagalbą ieškovei teikė advokato padėjėjas, už kurio teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas turėjo atsižvelgti, kad įkainiai už advokato padėjėjo paslaugas yra mažesni ir tuo pagrindu sumažinti ieškovės prašomą priteisti sumą už advokato paslaugas.

4. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepime ieškovė nurodė tokius argumentus:
1. Ieškovės argumentai, kad tarp atsakovo ir dukters nėra glaudaus ryšio, yra nepagrįsti. Su dukra atsakovas bendravo nuo pat jos gimimo, kol ieškovė neuždraudė bendrauti, dukra  visada noriai eidavo pas atsakovą. Ieškovė siekia, kad atsakovas su dukra bendrautų tik minimaliai, kad atsakovo ir dukters ryšiai silpnėtų, nors minimaliam bendravimui nėra jokio pagrindo. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo padarytą išvadą;
2. Ieškovė nepagrįstai prioritetą prieš vaiko bendravimą su tėvu tėvo dieną teikia mirusio senelio kapo lankymui, kurio dukra net nemačiusi ir su kuriuo ryšiai mergaitei niekada nesusikurs, dukra žiūrėdama į kapą neperims senelio pamokymų, patirties, emocijų. Įstatymas nereglamentuoja tėvų pareigos leisti vaikams lankyti mirusių giminaičių kapus. Ieškovė privalo vykdyti jai įstatymo nustatytas pareigas ir neprisigalvoti dirbtinių priežasčių (dėl mirusių giminaičių lankymo), trukdančių atsakovui su dukra praleisti tėvo dieną;
3. Teismas nustatė vaiko ir tėvo, su kuriuo vaikas negyvena bendravimo tvarką, todėl  pagrįstai nepasisakė dėl ieškovės ir dukters bendravimo ieškovės gimtadienio dieną;
4. Bendravimo tvarkos 10 punktas užtikrino atsakovui teisę matytis su dukra net ir tada, kai dukra serga. Kadangi bendravimo tvarka negalima apspręsti visų gyvenimiškų situacijų, numatyta sąlyga, leistų atsakovui nenutraukti ryšių su dukra, jeigu dukra sirgtų ilgesnį laiką ir tuo pasinaudodama ieškovė nebeleistų atsakovui matytis su vaiku. Be to, vaikas ligos atveju gali būti ne tik namuose, bet ir gydymo įstaigose, numatyta sąlyga leistų atsakovui ir ten matytis su dukra. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ne tik tada, kai yra sveikas, bet ir tada, kai serga. Atsižvelgiant į išimtinai vaiko teises ir interesus, bendravimo tvarkos 10 punktas neprieštarauja vaiko interesams;
5. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji yra išleidusi 2 700 Eur dukters išlaikymui.
5. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovo reikalavimas dėl dukters paėmimo laiko paankstinimo negali būti tenkinamas. Atsakovas neatkreipia dėmesio į dukros poreikius, kadangi pagal dienotvarkę ji privalo būti darželyje iki 17 val., nes tuo metu dukra vakarieniauja. Paprastai atsakovas neužtikrina, kad dukra būtų pavalgiusi. Dukra gali būti paimama iš ten kur ji yra, tai yra iš darželio arba iš gyvenamosios vietos;
2. Atsakovo pranešimas sms žinute kaip numatyta yra būtinas, nes ieškovė taip pat privalo planuoti savo laiką;
3. Ieškovė taip pat turi teisę matytis su dukra, net ir atsakovo atostogų metu;
4. Jeigu balandžio 30 d. yra darbo diena, atsakovas dukrą turi grąžinti tą pačią dieną iki 19 val., jeigu ne darbo diena - vaiką grąžina kitą dieną iki 18 val. Tokia tvarka nustatyta dėl to, kad vaikui rytojaus dieną reikės eiti į mokyklą ar darželį, todėl tam reikia pasiruošti iš vakaro;
5. Priteistas išlaikymas yra mažesnis už 1 MMA;
6. Atsakovas nenurodė, kuris įkainis viršijo Rekomendacijose nurodomas sumas. Advokato įkainis jam tapus advokatu nepadidėjo, kadangi teisinių paslaugų sutartyje buvo nustatytas įkainis ir jis negalėjo pasikeisti advokato padėjėjui tapus advokatu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
2. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo dydžio ir  išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

3. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas  visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus  ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
4. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktu. Jis prašo nustatyti dukters paėmimą iš  ugdymo įstaigos nuo 16 val., o ne iš namų tuo tikslu, kad išvengti situacijų, kai jam atvykus į namus ieškovė neleidžia susitikti su dukra. Be to,  vaiko paėmimą nuo 16 val. argumentuoja tuo, kad atvykus pasiimti dukters, o ieškovei nenorint vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jis turėtų galimybę kreiptis į antstolius dėl teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė pageidavo, kad vaikas būtų paimamas iš namų, 17 val. 15 min., nes atsakovo nurodytas dukters paėmimo iš darželio laikas trikdys jos dienotvarkę, ji būtų paimama iš darželio anksčiau.
5. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmuoju bendravimo tvarkos punktu, kuriuo nustatytas atsakovo bendravimas su dukra kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos yra nekonkretus, sukeliantis konfliktines situacijas, todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas dukrą pasiimtų iš pastovios jos buvimo vietos, t.y. iš namų 17 val. 15 min. Be to, pirmo punkto reikalavimas, kad atsakovas ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios informuotų dukters motiną SMS žinute, yra perteklinis, todėl tikslinga įpareigoti atsakovą pranešti ieškovei apie negalėjimą atvykti paimti dukters nustatytu laiku, o ne apie atvykimą nustatytu laiku. Pažymėtina, kad pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 3 punktą, D. U. pasiima dukrą kiekvienos savaitės trečiadienį arba ketvirtadienį iš ieškovės I. D. namų 17 val. 15 min. ir grąžina ieškovei 19 val. Kadangi dukra lanko darželį, todėl siekiant netrikdyti jos dienos darbotvarkės bei siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių yra pagrindas pakeisti ir kitus bendravimo tvarkos punktus, kuriais nustatyta, jog atsakovas darbo dienomis pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, nustatant, kad atsakovas dukrą pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos 17 val. 15 min.
6. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas neatitinka vaiko interesų, nes teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyrių rekomendacijas  nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl mergaitės ilgesnio laiko praleidimo su tėvu ir tarpusavio ryšių stiprinimu. Nurodo, kad dukra su tėvu pereinamuoju laikotarpiu galėtų bendrauti kas ketvirtą porinį metų šeštadienį. Be to, ieškovė ir atsakovas ginčija nustatytą bendravimo tvarką atsakovo kasmetinių atostogų metu: ieškovė nurodo, kad 6 punktu nustatytas septynių dienų dukros bendravimas su tėvu atostogų metu, jai būtų per didelis laiko tarpas, nes dukra su motina nebuvo išsiskyrusios ilgiau kaip parai laiko. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad  ginčijamu bendravimo tvarkos punktu neužtikrintas maksimalus jo bendravimas su vaiku. Prašo bendravimo tvarkos 6 punktą pakeisti, suteikiant jam teisę atostogų metu su dukra bendrauti 14 dienų, t.y. du kartus po 7 dienas iš eilės. Be to, sąlyga, kad atsakovo atostogų metu ieškovė turi teisę kas antrą dieną aplankyti dukrą ir bendrauti su ja po dvi valandas nedalyvaujant atsakovui, riboja atsakovo teises, todėl ji turi būti panaikinta.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
8. Marijampolės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į mergaitės amžių. Kauno Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo su dukra dažnumo ir nakvynės turėtų būti tenkintini, skyrius neturi jokių duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis savo dabar jau pilnamečiu sūnumi G. ar dukra A., atsakovas turi tinkamas buities sąlygas augti mažamečiui vaikui. Jeigu, ieškovės ir mažametės A. gyvenamosios vietos Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kurie bendravę su vaiku ir ieškove, nuomone, būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis dėl mergaitės ilgesnio laiko praleidimo su tėvu ir tarpusavio ryšių stiprinimo, skyrius pritartų tokiai nuomonei. Tačiau abi institucijos teikiančios išvadas byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį neturi, pereinamojo laikotarpio reikalingumo nepagrindė.
9. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-14 nutartimi atsakovui buvo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, pagal kurią per 2015 m. rugpjūčio mėnesio 2 savaites, pasirinkus 3 dienas per savaitę, atsakovas bendrauja su A. U. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Vaiko teisių institucijos atstovei, o nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. kas antrą neporinį šeštadienį atsakovas pasiima dukrą 11 val. iš ieškovės namų, nusiveža ją į  Kauną, adresu (duomenys neskelbtini) ir sekmadienio 18 val. grąžina dukrą ieškovei dukters nuolatinės gyvenamosios vietos adresu. 2015-09-17 teismo posėdyje institucijos atstovė nurodė, kad mergaitė, bendraudama neutralioje vietoje su tėčiu, jautėsi puikiai. Nurodė, kad per dvi savaites įvyko šeši susitikimai ir konfliktai tarp šalių vyko visus kartus, o dukters bendravimas su tėčiu buvo natūralus, mergaitė jautėsi saugiai, tėtis elgėsi tinkamai. Teismas ištyrė abiejų šalių į bylą pateiktus vaizdo ir garso įrašus ir nenustatė, kad A. U. ir tėvo bendravimas kenktų vaiko interesams.
10. Apeliantė ieškovė I. D. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateikto VšĮ Asmenybės brandos centro rašto dėl Marijampolės gyventojos A. U., kuriame nurodyta, kad „būtų netikslinga (o galimai ir žalinga) šiuo metu stiprinant ryšį su tėčiu vaikui vykti į kitą jam mažai žinomą aplinką nakvynei, todėl šiuo atveju gyvenamosios vietos išsaugojimas geriausia atitiktų vaiko poreikius“ (T. 1, b. l. 129). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rašte nurodytos išvados padarytos remiantis ieškovės paaiškinimas, su A. U. bendrauta nebuvo, išvados dėl A. U. galimai žalingo ryšio su tėvu stiprinimo, jai išvykus su tėčiu nakvynei, nėra pagrįstos ir vertino kaip teorinius samprotavimus. Teismas nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta vaikui nėra nepažįstama - A. U. tėvo gyvenamojoje vietoje yra buvusi tiek su ieškove, tiek ir buvo likusi viena su atsakovu teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką. Dėl į bylą pateiktos 2015-07-23 gydytojų pažymos, kurioje nurodyta, kad mergaitei nustatyta diagnozė – emocinio streso būsena, skirtas gydymas raminamaisiais vaistais ir vaistais dėl nemigos (T. 1, b. l. 6), pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoja gydytoją D. K., kuri yra A. U. šeimos gydytoja. Ji nurodė, kad tai buvo vienetinis atvejis, pažymoje padarytos išvados atsižvelgiant į ieškovės nurodytus vaiko būsenos požymius, A. serga įprastomis tokio amžiaus vaikams ligomis, dėl emocinio streso daugiau nesilankė, paskirtų raminamųjų vaistų ir vaistų nuo miego gydymas netęsiamas.
11. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos ištyręs byloje aukščiau aptartus įrodymus padarė pagrįstą išvadą,  kad byloje nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios patvirtintų, kad dažni atsakovo ir dukros susitikimai traumuotų vaiką psichologiškai ir sudarytų pagrindą nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai  ir teismo procesai neleidžia nusistovėti šalių tarpusavio santykiams nekonfliktuojant, tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, nes nėra objektyvių priežasčių dėl ko dažnas bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų. Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas su dukra galėtų bendrauti kas ketvirtą porinį šeštadienį. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo nustatyti atsakovo bendravimą su dukra atostogų metu keturiolikai dienų, t.y. du kartus po 7 dienas  iš eilės,  atsižvelgiant  į dukters amžių ir į tai, kad iki šiol dukra su motina nebuvo išsiskyrusi ilgesniam laikui kaip vienai parai. Tačiau yra pagrindas panaikinti bendravimo tvarkos 6 punkto dalį, kad atsakovo atostogų metu leidžiama ieškovei kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui, prieš tai informuojant atsakovą SMS žinute ne mažiau kaip  prie 12 valandų iki bendravimo pradžios, nes tai riboja atsakovo teises ir sudaro sąlygas tarp šalių kilti konfliktinėms situacijoms.
12. Apeliantė I. D., apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatydamas dukters bendravimą su  tėvu jo  gimtadienio dieną, dėl ieškovės gimtadienio nepasisakė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas papildyti trečią bendravimo tvarkos punktą ir nustatyti, kad ieškovė bendrauja su dukra savo gimtadienio dieną (rugpjūčio 16 d.).
13. Bendravimo tvarkos 8 punktu nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 18 val. Tuo atveju, kai balandžio 30 d. yra darbo diena, atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Teisėjų kolegijos nuomone, šis punktas turi būti suderintas su bendravimo tvarkos  5 punktu, kuriuo nustatyta, kad atsakovas poriniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes, tame tarpe gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarkos 8 punktą yra pagrindas pakeisti ir nustatyti, kad balandžio 30 d. atsakovas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.
14. Apeliantė I. D. nesutinka su bendravimo tvarkos 10 punktu, kadangi tarp šalių nuolatos vyksta konfliktai, prieš ją buvo vartotas smurtas, todėl atsakovo buvimas jos namuose kenktų ne tik ieškovei, tačiau ir nepilnametei dukrai. Bendravimo tvarkos 10 punktu nustatyta, kad  ieškovė privalo informuoti atsakovą apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra ir netrukdyti atsakovui matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bendravimo sąlygos keisti nėra pagrindo,  nes ji leistų atsakovui nenutraukti ryšių su dukra, jei  ji sirgtų ilgesnį laiką. Be to, vaikas ligos atveju gali būti ne tik namuose, bet ir gydymo įstaigose, todėl numatyta sąlyga leistų atsakovui ir ten matytis su dukra, nes vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ne tik tada, kai yra sveikas, bet ir tada, kai serga. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad  pačios šalys turi pareigą tarpusavio santykius reguliuoti taip, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nes vaiko teises pirmiausiai turi užtikrinti patys tėvai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 dalys), todėl darytina išvada, kad bendravimo tvarkos 10 punktas neprieštarauja vaiko interesams.
15. Kita teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos dalis paliktina nepakeista, nes tai nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Dėl išlaikymo dydžio

16. Apeliantas D. U. skundžia sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės Apeliaciniu skundu prašo  priteistą išlaikymą sumažinti iki 100 Eur kas mėnesį.
17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
18. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad   ieškovė dirba Marijampolės mokykloje darželyje „Želmenėlis“ (T. 2, b. l. 157-160), darbo užmokestis yra 700 Eur per mėnesį, kartu su ja gyvena sūnus, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, nepilnamečių išlaikytinių neturi, jos vardu kaip asmeninė nuosavybė registruoti 2 butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , turi vieną automobilį 1997 metų. Atsakovas nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, teismui nurodė, kad gyvena iš santaupų, kurios susikaupė pardavus nekilnojamąjį turtą (butus), automobilius, tačiau duomenų apie santaupas nepateikė. Atsakovas gyvena ieškovės vardu registruotame bute, jis yra darbingas, duomenų apie sveikatos sutrikimus, kurie ribotų jo galimybes dirbti nėra.
20. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį dukters poreikiams kartu su būsto mokesčiais išleidžia 300 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad  nuo 2016-07-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 380,00 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 190,00 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis – 150 Eur kas mėnesį, gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Priteisto išlaikymo  dydžio mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkinama.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

21. Apeliantas D. U. skundžia sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 900 Eur. Apeliaciniu skundu prašo  panaikinti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Apeliantė I. D. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir tenkinti jos ieškinį – priteisti 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-21.
22. Ieškovė ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo 2700 Eur įsiskolinimą nuo A. U. gimimo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki  kreipimosi į teismą dienos  - 2015-08-01. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat gimimo neteikė dukrai išlaikymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovas jos nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu yra apie keturis-penkis kartus atvežęs mišinuko dukrai, du-tris kartus sauskelnių, nupirkęs striukę, sportinius batelius, trejus sportinius marškinėlius,  dvejas basutes, du kartus pervedęs po dvidešimt eurų, taip pat nupirkęs vežimėlį, lovytę, nes ieškovė ir atsakovas negyveno kaip šeima, atsakovas atvažiuodavo tik savaitgaliais. Atsakovas su reikalavimu nesutiko visiškai, nurodė, kad nepilnametei dukrai teikė pilnai išlaikymą nuo pat dukros gimimo, išlaikymą teikė nuolat ir reguliariai.
23. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktus kvitus dėl maisto, drabužių, avalynės pirkimo padarė išvadą, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas veždavo mišinuko, sauskelnių, yra nupirkęs vežimėlį ir lovytę, drabužėlių, 2 kartus pervedęs po 20 Eur, atvažiuodamas savaitgaliais atveždavo maisto. Pagal atsakovo nurodytus duomenis per mėnesį atsakovo išlaidas sudarė: išlaidos sauskelnėms, mišinukams ir ieškovei atiduotos lėšos už A. pirktus daiktus 66 Eur; drabužiams ir avalynei 22 Eur; maistas, kurio tikslios sumos, išleistos per mėnesį dukros išlaikymui atsakovas nepateikė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal liudytojo A. U., atsakovo tėvo parodymus, atsakovas teikdavo išlaikymą 2000-3000 Lt per metus, kas sudaro 72 Eur per mėnesį, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant atsakovo teiktą išlaikymo dydį vadovautis šio liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jis pinigų perdavimo momento nematė  ir jo nurodytos aplinkybės nesutampa su atsakovo parodymais.
24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į ištirtas aplinkybes dėl faktiškai teikto išlaikymo padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas tik epizodiškai prisidėjo prie dukros išlaikymo. Teismas atsižvelgdamas į prašomu priteisti laikotarpiu A. amžių, ieškovės nurodytą aplinkybę, kad A. 5 mėnesius buvo maitinama motinos pienu, atsakovas šiuo laikotarpiu dirbo (T. 2, b. l. 8-10) ir nustačius, kad vaikui reikia kas mėnesį po 150 Eur išlaikymui, iš atsakovo jo nepilnametei dukrai pagrįstai priteisė įsiskolinimą po 50 Eur už mėnesį, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-01, kas sudaro 900 Eur (CK 3.200 str.).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Todėl vadovaujantis šiuo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir jų nekartoja bei atmeta ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip nepagrįstus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantas D. U. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jo ieškovei 41 Eur žyminio mokesčio ir 513 Eur advokato pagalbai apmokėti netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki 2015-11-15 ieškovei teisinę pagalbą teikė ne advokatas,  o advokato padėjėjas tuo pagrindu turėjo būti sumažintas ieškovės prašomų priteisti advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimas.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 67 procentus: 100 procentų  gyvenamosios vietos nustatymas, 100 procentų išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis ir 33 procentai už išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo ieškovei priteisė 41 Eur žyminio mokesčio, ir 513 Eur (765 EurX67 proc.) už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą  neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“  5-8 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl sumažinti ieškovei priteistas iš atsakovo  bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
28. Apeliacinio proceso metu yra patenkinta dalis abiejų apeliantų neturtinių reikalavimų, o apeliaciniai skundai turtinių reikalavimų dalyje nepatenkinti, todėl tikslus žyminio mokesčio proporcijų apskaičiavimas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nėra įmanomas. Apeliantas D. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-04-15 sprendimu  nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlyginamos, taip pat nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei.  

29. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš dalies keistina teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, kitos skundžiamo teismo sprendimo dalys paliekamos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

                            Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu nustatytą atsakovo D. U. bendravimo su dukra A. U. tvarką tokiu būdu:

                            Bendravimo tvarkos 1 punktą išdėstyti taip:

1. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra   A. U. kiekvieną trečiadienį  nuo 17 val. 15 min. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie negalėjimą pasiimti dukters nustatytu laiku atsakovas informuoja dukters motiną SMS žinute;

              Bendravimo tvarkos 2 punktą išdėstyti taip:

2. Atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos, penktadienį nuo  17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

Bendravimo tvarkos 3 punktą išdėstyti taip:

3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), ieškovės gimimo dieną ( rugpjūčio  16 d.), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

      Bendravimo tvarkos 5 punktą išdėstyti taip:

5. Atsakovas neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos,  atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. 15 min. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.;

               Bendravimo tvarkos 6 punktą išdėstyti taip:

6. Atsakovas savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 7 dienas iš eilės, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios.

Panaikinti šio punkto dalį, kad „ tuo metu leidžiama ieškovei kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui, prieš tai informuojant atsakovą SMS žinute ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios“;

Bendravimo tvarkos 7 punktą išdėstyti taip:

7. Atsakovas  bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. sausio 29 d., pradedant bendrauti nuo 2016-01-29, pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; tuo atveju, kai sausio 29 d. yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas;

Bendravimo tvarkos 8 punktą išdėstyti taip:

8. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.                                         

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Aušra Baubienė

                                                                                         Leonas Jachimavičius

                                                                                          Izolda Nėnienė