Nuorašas

Civilinė byla Nr. 2-1661-781/2011

(Proceso Nr. 2-01-3-21277-2010-8)

Procesinio dokumento kategorija 22.3; 35.4; 37; 116.5

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė,

sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Aleksandrui Kovalevskiui,

viešame teismo posėdyje atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo                VšĮ „Paslaugų teikimo centras“ atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 020, kurios pagrindu UAB „Stiklita Vilnius“ perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus iš atsakovo A. S., o ieškovas įgijo reikalavimo teisę 7‘ 000, 00 Lt sumai pagal 2008 m. spalio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2010 m. spalio 14 d. ieškovas išsiuntė atsakovui raštą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas registruoto laiško neatsiėmė, todėl ieškovas 2010 m. lapkričio 10 d. viešai paskelbė pranešimus dėl reikalavimo perleidimo laikraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos aidas“. Atsakovas skolos nesumokėjo iki šios dienos, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7‘ 000, 00 Lt skolos, 726, 85 Lt metinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti.

              Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka, atsakovas per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

2011 m. kovo 23 d. atsakovas pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus dėl vaiko ligos. CPK 246 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių laikinąjį nedarbingumą nepateikė, teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą,            t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK         285 straipsnio 2 dalis).

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovas su UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 020, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę                  7‘ 000, 00 Lt sumai pagal 2008 m. spalio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį iš skolininko A. S. (b. l.  4–5). 2010 m. spalio 14 d. ieškovas išsiuntė atsakovui raštą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas registruoto laiško neatsiėmė, todėl ieškovas 2010 m. lapkričio 10 d. viešai paskelbė pranešimus dėl reikalavimo perleidimo laikraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos aidas“ (b. l. 7–9, 15). Atsakovas skolos nesumokėjo iki šios dienos.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63, 6.205 straipsniai). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ ) 2 straipsnio 1 dalis).

Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105  straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio              2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų. Dėl to tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas vekselio išdavimo pagrindo negaliojimas, o vekselis jau būtų perleistas trečiajam asmeniui, tai šis, būdamas teisėtas šio vertybinio popieriaus turėtojas, neturėtų dėl to nieko prarasti. Skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti prievolę teisėtam vėlesniam vekselio turėtojui arba atsiimti iš jo vekselį. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo privalo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o, ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis c. b. 3K-7-216/2007).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas išrašė UAB „Stiklita Vilnius“ paprastąjį vekselį. Atsakovo išrašytas paprastasis vekselis atitinka visus pagal ĮPVĮ 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus. UAB „Stiklita Vilnius“ 2010 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimą pagal minėtą vekselį ieškovui. Apie tai atsakovui buvo tinkamai pranešta CPK nustatyta tvarka (CPK 6.109 straipsnis).

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, įstatymų nuostatomis bei teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolos nesumokėjo, iš atsakovo priteistina 7‘ 000, 00 Lt (septyni tūkstančiai Lt 0 ct) skolos.

Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina  726, 85 Lt (septyni šimtai dvidešimt šeši Lt 85 ct) palūkanų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK                6.210 straipsnio 1 dalis). 

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 232, 00 Lt (du šimtai trisdešimt du Lt 0 ct) žyminio mokesčio                   (b. l. 41), 1‘ 210, 00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai dešimt Lt 0 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 21), 81, 20 Lt (aštuoniasdešimt vienas Lt 20 ct) išlaidų už viešus skelbimus laikraščiuose                (b. l. 12, 16).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina 7,72 Lt (septyni Lt 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsniu, 92–93 straipsniais, 285–288 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7‘ 000, 00 Lt (septynis tūkstančius Lt 0 ct) skolos, 726, 85 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis Lt 85 ct) metinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1‘523, 20 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų VšĮ „Paslaugų teikimo centras“, į. k. 302427299, naudai bei 7,72 Lt (septynis Lt 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.                   

Teisėja                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė

Nuorašas tikras: