Civilinė byla Nr. e2-1008-1000/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03854-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.20.1; 3.2.3.2; 3.2.6.5

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Tech4S“, atstovams M. S. ir advokatui Rinaldui Viliušiui,

atsakovės MB „Ketrata“ atstovams H. Š. ir advokatui Gediminui Marcinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tech4S“  ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei MB „Ketrata“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė teismui patektu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 361,25 Eur skolą už prekes ir suteiktas paslaugas, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 12,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Teismas 2023 m. spalio 10 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, tačiau atsakovė 2023 m. spalio 27 d. pateikė prieštaravimus dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. preliminaraus sprendimo.

3.       Ieškovė ieškinyje, ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia atsakovės MB „Ketrata“ atstovas H. Š. kreipėsi į ieškovę dėl ekskavatoriaus hidraulinio siurblio problemos. Pokalbio metu nurodė, kad gali atlikti įrenginio mechaninį defektavimą, t. y. atidaryti ir apžiūrėti, ar įrenginys nepažeistas. Neminėjo, jog turi stendą savo įmonėje ir gali ant stendo atlikti siurblio parametrų patikrinimą, kadangi tokio stendo ieškovė neturi. Sutarė, kad toliau su atsakovės atstovu H. Š. bendraus vadybininkas. Atsakovės atstovams pristačius hidraulinį siurblį, jis buvo išardytas, o pažeidimų nerasta, padarė išvadą, kad problema ne siurblio mechaniniuose pažeidimuose. H. Š. buvo siųstos hidraulinio siurblio nuotraukos, suteikta informacija, jog atidarius siurblį, jį vėl surenkant, būtina keisti tarpines. Iš pradžių atsakovės atstovas H. Š., nesutiko, kad būtų keičiamos tarpinės, vėliau H. Š. po kurio laiko paprašė sudėti naujas tarpines, todėl jis buvo informuotas, kad dėl antro karto perrinkimo, keičiant siurblio detales, reikės papildomai susimokėti. Kadangi problema nenustatyta, siurblys per siuntų bendrovę „DPD“ grąžintas klientui – atsakovei. Ieškovės atstovas M. S. taip pat nurodė, kad buvo sutarta, jog tuo metu, kai atsakovės atstovai užsidės siurblį ant ekskavatoriaus, tada ieškovės atstovai atvažiuos į vietą ir matuos siurblio slėgį. M. S. nurodė, jog palaikė bendravimą su H. Š., aiškinosi apie apmokėjimą. Jau pristačius siurblį atsakovei, H. Š. nei vieno pokalbio su M. S. metu neminėjo, kad siurblys buvo surinktas negerai ar netinkamai, taip pat nepateikė jokių pretenzijų raštu dėl neteisingai surinkto siurblio, todėl jam nesuprantama, kodėl teismo posėdyje keliama tokia versija. Nėra aišku, kodėl atsakovė siurblį nuvežė kitai įmonei, o nesikreipė tiesiogiai į ieškovę. M. S. paaiškino, jog H. Š. vengė bendravimo, vis kalbėjo apie jo paties sveikatos problemas, taip pat laiko stoką ar pan., vengė užbaigti bendradarbiavimą ir atsiskaityti už atliktus darbus. Mano, kad tai piktybinis kliento – atsakovo, nenoras susimokėti. Ieškovės atstovai posėdžio metu nurodė, kad hidraulinio siurblio defektinį aktą atsakovei pateikė žodžiu, o sąskaita-faktūrą pateikė po devynių mėnesių, kadangi ilgą laiką negalėjo susitarti su atsakove dėl apmokėjimo. Pats atsakovės atstovas H. Š. tempė laiką, sakydamas, jog serga, negali baigti bendradarbiavimo dėl kitų susidariusių problemų, todėl sąskaitą išrašė 2023 m. rugpjūčio mėnesį ir ją nusiuntė atsakovei. Be to, atkreipė dėmesį, jog ir kitos įmonės, t. y. UAB „Hidrorema“ sąskaita faktūra, į kurią neva kreipėsi atsakovė dėl hidraulinio siurblio gedimo, taip pat išrašyta ne iškart atlikus darbus. Ieškovės manymu, kai yra pabaigiama atlikti visus darbus pagal užsakymą, tik tuomet turi būti išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovės atstovo teigimu, defektacija yra daikto apžiūra, siekiant nustatyti agregato gedimus. Ieškovės atstovai pabrėžė, jog jokiems klientams ar interesantams neakcentuoja ir nesireklamuoja, kad turi stendą, tad atsakovės atstovas tik įsivaizdavo, jog ieškovas turi jį, todėl aplinkybę, kad ieškovė turėjo siurblio apžiūrą atlikti ant stendo, taip pat išsigalvojo pats atsakovo atstovas. M. S. paaiškino, jog norint atlikti atsakovės atstovo minėtus darbus ant stendo, reikia turėti atitinkamą licenciją ir būti sertifikuotam servisui, o tokios atsakovo išdėstytos aplinkybės yra jo gynybinė pozicija, nes nenori susimokėti už ieškovo atliktą darbą, pakeistas detales. Ieškovės atstovų manymu, servise nėra privalu rašyti darbų atlikimo aktus, defektavimo aktus, atsakovės atstovas nenurodo jokio teisės akto, įpareigojančio ieškovę išrašyti aukščiau nurodytus dokumentus. Ieškovės atstovo advokato R. Viliušio teigimu ginčo dėl to, kad ieškovė atliko hidraulinio siurblio defektų nustatymo darbus, keitė tam tikras detales, nėra, todėl atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktą paslaugą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

4.       Atsakovė MB „Ketrata“ atstovas H. Š. prieštaravime, posėdžio metu nurodė, kad netinkamai veikė ekskavatoriaus hidraulinis siurblys, pradžioje kalbėjosi su UAB „Hidrorema“ dėl siurblio remonto, tačiau nepavykus susitarti, jis skambino UAB „Tech4S“, pirmą kartą kalbėjosi ne su direktoriumi, o su kitu darbuotoju. Domėjosi, ar jie gali suteikti tokią paslaugą kaip patikrinimą, siurblio diagnostika, jo remontą. H. Š., gavęs teigiamą atsakymą, domėjosi, ar jie atvažiuoja į vietą, UAB „Tech4S“ atstovas nurodė, kad važiuoja, tačiau tokiu atveju tai kainuotų 500 eurų. Atsakovės atstovui tai pasirodė brangu, todėl susitarė, kad jis pats atveš siurblį į ieškovei priklausančias patalpas. Prieš nuimdamas siurblį nuo ekskavatoriaus pasidarė jo nuotraukas, kad būtų viskas aišku, kai reiks dėti siurblį atgal, bei kad žinotų kaip sujungtos siurblio hidraulinės žarnos. Ant padėklo nuvežė siurblį į UAB „Tech4S“, kuri yra Kretingoje, buvo apie 10-11 val. ir paprašius, kad iškart būtų patikrintas siurblys, sulaukė neigiamo atsakymo, ieškovės atstovai nurodė, kad šiuo metu nėra savininko. Siurblio priėmimo metu buvo kiti du darbininkai. Jis siurblį, užpildžius priėmimo aktą, paliko ir išvažiavo. Priduodant siurblį, darbininkai minėjo, kad jie turi stendą ir jei reiks, patikrins. Grįžtant į namus sulaukė skambučio, kad siurblys geras, jokių mechaninių gedimų nemato. Grįžus namo rado atsiųstų nuotraukų, jose siurblys išardytas ir dalimis sudėtas ant žemės. Jam tai nepatiko. H. Š. pokalbio su ieškovės atstovu metu pasakė, kad jei nieko nėra, tuomet reikia surinkti jį atgal ir patikrinti ant stendo, tada jie pasakė, kad tikrina tik ant technikos, t. y. ekskavatoriaus. Po kelių dienų vėl skambino, klausė dėl siurblio tarpinių, H. Š. pasakė, jei jos susidėvėjusios - jas keisti, o jei ne,- palikti tokias, kokios buvo. Taip pat prašė, kad atvyktų ieškovės atstovai prie ekskavatoriaus ir meistrai patikrintų. Atsakė, kad neturi laiko, jei pats užsidės siurblį, tuomet ieškovės meistrai atvyks. H. Š. sūnaus Karolio paprašė, kad jis uždėtų siurblį. Sūnus, dėdamas siurblį, pastebėjo, kad nėra galimybės uždėti siurblį, neatitinka pajungimui galai bei nėra galimybės sujungti žarnas. Daugiau sūnus laiko neturėjo ir išvyko, nebaigęs uždėti siurblio. Tuomet H. Š. susiskambino su UAB „Hidrorema“ ir sutarė, kad atveš siurblį patikrai. Nuvežus jam pasakė, kad siurblys yra surinktas atvirkščiai, t. y. sumaišyta siurblio kryptis, kitų mechaninių siurblio pažeidimų nėra. Tuomet, H. Š. teigimu, jis bandė susisiekti su UAB „Tech4S“, skambino gal trimis telefono numeriais, bet jam susisiekti nepavyko. Po kiek laiko pablogėjo jo sveikata, reikėjo gydymo. Rašytinių pretenzijų ieškovei neteikė, kadangi dėl sveikatos sutrikimų (t. y. rankų drebėjimo) jam yra sunku rašyti. H. Š. buvo keista, kad UAB „Tech4S“ atsiuntė sąskaitą faktūrą už tai, ko nepadarė, ir ne tai kad nepadarė, o dar netinkamai surinko siurblį ir kiti meistrai rado sulūžusią pakėlimo plokštę, be to, sąskaita faktūra išrašyta po labai ilgo laiko. Atsakovės atstovas advokatas G. Marcinkevičius pabrėžė, jog ieškovė įsipareigojo atlikti hidraulinio siurblio defektaciją, tačiau atsakovei po atliktų darbų nepateikė defektinio akto, darbų atlikimo akto, nėra aišku, kodėl du kartus perrinko siurblį ir kuo jie skiriasi vienas nuo kito, nes nurodytos skirtingos kainos, taip pat dokumentų, kad buvo užsakytos detalės, ieškovė nepaaiškino, kas yra transporto išlaidos, nurodytos sąskaitoje. Ieškovė atliko paslaugą, tačiau paslauga atlikta netinkamai, t. y. hidraulinis siurblys surinktas netinkamai, be to, jokių gedimų nenustatė ir nepašalino, todėl atsakovė neturi pagrindo mokėti už netinkamai atliktą paslaugą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Liudytoju apklaustas S. V., ieškovės vadybininkas, posėdžio metu parodė, kad MB „Ketrata“ ieškojo hidraulinio siurblio gedimo, t. y. prašė nustatyti, koks yra gedimas, nes siurblys neveikė tinkamai. Buvo sutarta, kad klientas atveš siurblį patikrai. Po pristatymo išardžius siurblį, nieko konkretaus nerado, mechaninių pažeidimų nepastebėjo. Klientui buvo nusiųstos nuotraukos. Klientas po nuotraukų apžiūros pasakė, kad siurblio neremontuoti ir prašė jį surinkti. Liudytoja pasiteiravo kliento, ar užsakyti naujas tarpines, klientas atsisakė, liepė siurblį surinkti tokį, koks yra. Kai siurblys buvo surinktas, klientas paskambinęs paprašė pakeisti siurblio tarpines. Klientas dėl tokio prašymo buvo įspėtas, kad tai papildomai kainuos, kadangi reikės antrą kartą išrinkti ir surinkti siurblį. Klientas sutiko. Užsakė reikalingas tarpines, jas sudėjo į siurblį, informavo, kad reikia susimokėti už siurblio patikrinimą ir detales, sutarė, kad siurblį išsiųs, o klientas, gavęs siurblį, apsimokės sąskaitą, tačiau, kiek žino liudytojas, sąskaitos klientas iki šiol nesusimokėjo. Liudytoja nurodė, jog su klientu bendravimas vyko telefonu, „Viber“ programa su vaizdu, ir klientas buvo atvykęs į vietą, kai atvežė siurblį. Nuotraukas siuntė „Viber“ programa. Nurodo, kad nenorėjo siųsti siurblio, kol neapmokėjo sąskaitos-faktūros. Po kiek laiko bendravimo su klientu, ieškovės direktorius perėmė šį klausimą ir derino visus tolimesnius veiksmus. Šiuo atveju būtent direktorius derino sąskaitos faktūros pateikimo ir apmokėjimo klausimą su klientu, nors paprastai sąskaitas išrašo ir apmokėjimo klausimus su klientais sprendžia vadybininkas. Kiek pamena, siurblį išsiuntė dar 2023 metų pabaigoje, tikslios datos nepamena. Ar ieškovė gavo pretenziją po siurblio išsiuntimo, nežino, tai galėtų pasakyti direktorius. Liudytojas paaiškino, kad siurblio tarpines užsako iš specialaus partnerio užsienyje, vietoje neturi. Liudytojui pasirašant siurblio priėmimo aktą buvo nurodyta, kad reikalinga išdefektuoti, t. y. išardyti siurblį ir nustatyti gedimus. Liudytojas nurodo, kad meistras išardo ir sprendžia, ką toliau daryti. Išardžius siurblį, dalys vizualiai atrodė sveikos, daugiau nieko nereikėjo keisti, tik tarpines. Klientas nuomonę dėl tarpinių keitimo pakeitė po kelių valandų. Tarpinės būtinai turi būti naujos, nes senos gali leisti tepalus. Klientas perrinktą siurblį turėjo įdėti į traktorių ir išbandyti, tačiau jo veikimas neturėjo pasikeisti, nes jis nebuvo remontuojamas. Siurblio ant stendo nepatikrino, nes originalių – firminių Lietuvoje nėra. Priėmimo aktas – tai standartinis dokumentas, jame nurodomos problemos ir kokios paslaugos norima. Defektinio akto nesurašė, tik nusiuntė klientui nuotraukas. Priėmimo akte nėra minima perrinkimas ar remontas, tai nurodyta tik sąskaitoje-faktūroje. Jis pats užsakė tarpinę iš užsienio tiekėjų ir apie tai informavo klientą, liudytojas buvo tarpininkas tarp meistro ir kliento. Sandėlininkas išsiuntė siurblį klientui kurjerių „DPD“ paslauga. Liudytojas paaiškino, kad siurblio defektavimą atliko ardymo būdu, t. y. reikia įlysti į siurblį, jį išardžius matosi vizualiai pažeistos dalys. Mano, kad netinkamo siurblio surinkimo aplinkybė yra pateikta neteisinga. Siurblio parametrus jie gali patikrinti tik ant technikos. Jis to darbo nedarė, nes jis ne remontininkas. Klientas priima sprendimą remontuoti siurblį, keisti detales ar ne. Jis nieko apie defektaciją ant stendo nežino, jis su klientu apie tai nesitarė.

6.       Liudytojas K. Š. nurodė, kad padėjo tėvui H. Š. nuvežti siurblį į UAB „Tech4S“. Tėvas buvo susiskambinęs su įmone dėl siurblio diagnostikos. Kiek pastebėjo, įmonės patalpos buvo nepritaikytos hidraulinių siurblių remontui. Priduodant siurblį buvo surašytas priėmimo aktas. Po atliktų darbų liudytoja nuvežė siurblį uždėti ant ekskavatoriaus, tačiau negalėjo pajungti, nes neatitiko siurblio žarnų išdėstymas. Kiek atsimena, vežė siurblį UAB „Tech4S“ išsiaiškinti netinkamo siurblio veikimo priežastis ir norėjo gauti defektavimo aktą. Defektinius gedimus, mano, kad gali pasakyti inžinierius, nes tikrinama ant stendų manometrais ir kitais įrenginiais, matuojamas slėgis ir pagal šiuos duomenis paaiškėja siurblio netinkamo veikimo priežastis. Liudytojas teigia, kad defektavimas tai toks kompleksinis uždavinys. Mano, kad patikrinti gali akredituoti specialistai, nes tai hidraulinis siurblys. Jis pats neturi sertifikato, bet nurodo, kad turi buitinių žinių apie hidrauliką ir ją išmano. Po ieškovės atlikto siurblio remonto ir surinkimo negalėjo įstatyti (uždėti) siurblio, nes buvo sumaišyta siurblio kryptis. Jis toliau nebejungė, bijojo pažeisti siurblio detales. Tėvas nusprendė kreiptis kitur. Kiek pamena, paduodant siurblį įmonėje buvo kalba apie patikrinimą stende. UAB „Hidrorema“ atstatė siurblį į pradinę būseną, nes po UAB „Tech4S“ nebuvo galima juo naudotis. Antra įmonė perrinko siurblį ir atvyko išmatuoti ant pačios technikos, kiek žino, siurblį tikrino ir ant stendo. Dėl sąskaitų faktūrų liudytojas nieko nežino.

7.       Liudytojas A. L., UAB „Hidrorema“ vadybininkas inžinierius, posėdžio metu parodė, kad pažįsta atsakovės atstovą H. Š.. Su H. Š. anksčiau buvo kalba apie hidraulinio siurblio patikrą. Tik po kurio laiko H. Š. pristatė siurblį su netinkama kryptimi. Taip pat parodė siurblio nuotraukas ir schemą. Jiems išardžius, nustatyta, kad siurblys buvo surinktas neteisingai. Su H. Š. sutarta pakeisti siurblio kryptį ir sudėti tinkamai. Atidarius siurblį pastebėjo pirmame sektoriuje pakėlimo plokštės trūkimą. Pats liudytojas suprato, kad siurblys buvo remontuotas ir neteisingai surinktas. H. Š. norėjo ne remontuoti, o jį atstatyti į jo pradinę būklę. Jis naudojasi patentuota įranga, turi stendą, jis universalus, turintis daug priedų, todėl galintis patikrinti įvairių firmų hidraulinius siurblius. Jam nėra žinoma, kodėl siurblys neteisingai surinktas. Šiaip nėra sudėtinga jį surinkti, kai žinai, kaip tai daryti. Jis dirba su „PSM Hydraulies“ įranga, ji patentuota. H. Š. liudytojui neminėjo, kur anksčiau buvo nuvežęs siurblį. Jis įmonės nežino, įvardinti negali, mano, kad gal ieškojo kur pigiau. Atvežtas H. Š. siurblys neveikė pagal parametrus, nebuvo galimybės jo patikrinti ant stendo. Liudytojas yra inžinierius, pagal išsilavinimą – mechanikas. Po siurblio patikros surašė aktą. Buvo pakeistas sandariklis (tarpinė) senoji tarpinė buvo susispaudusi, todėl reikėjo naujos. Tarpinės kaina priklauso nuo tiekėjo. Tarpinės užsakomos pagal jų kodus. Šį kartą buvo įdėtas pilnas tarpinių komplektas vienam siurbliui. Po siurblio perrinkimo atliko diagnostiką ant ekskavatoriaus, ją atliko 2023 m. lapkričio pabaigoje. Po surinkimo siurblys buvo patikrintas, ar jis veikia ir neleidžia tepalų, patikra atlikta ir ant ekskavatoriaus. Liudytojas nurodo, kad licencijos nereikia, kad suprastum, jog siurblys surinktas neteisingai. Sąskaitą visada išrašo po atliktos diagnostikos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Preliminarus sprendimas keičiamas. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. K11704 atsakovei už suteiktas hidraulinio siurblio remonto paslaugas 1 361,25 Eur sumai. Atsakovė minimą sąskaitą faktūrą apmokėti turėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d., tačiau atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi sąskaitos faktūros Nr. K11704. Ginčo dėl to nėra, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė sąskaitą atsakovei išrašė be teisėto pagrindo. Teismas taip pat pažymi, jog tiek ieškovės atstovai, tiek ir atsakovės atstovai patvirtino, jog tarpusavyje bendravo telefonu, ilgą laiką derino dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, tačiau neradus bendro sutarimo, už suteiktas paslaugas atsakovė neatsiskaitė. Įvertinus tai laikyti, kad ieškovė, išrašydama sąskaitą atsakovei tik 2023 m. rugpjūčio 28 d., ją išrašė be pagrindo, nėra pagrįsta.

9.       Atsakovė pripažino, jog kreipėsi į ieškovę, kad būtų atlikta hidraulinio siurblio defektacija. Atsakovės netenkino, kaip buvo atlikta paslauga, t. y. siurblys buvo surinktas netinkamai, nenustatyti gedimai, be to, pažeista plokštė, todėl mano, jog neturi pareigos apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą, juolab, kad sąskaita pateikta daugiau nei po šešių mėnesių po paslaugos suteikimo. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog atliko paslaugą, todėl atsakovė privalo tinkamai už tai atsiskaityti po paslaugos suteikimo. Be to, pabrėžė, jog atsakovė jokių pretenzijų ieškovės atstovams dėl netinkamai surinkto siurblio nereiškė, tik bylos nagrinėjimo metu iškėlė šią versiją.

10.       UAB „Tech4S“ kaip savarankiška komercinė įmonė, vykdanti ūkinę veiklą, yra atsakinga už atitinkamos paslaugos suteikimą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuojami kaip atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.716 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Akcentuotina, kad sutartinių teisinių santykių dalyviams yra keliama pareiga iš sudarytos sutarties kylančias prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

11.       Byloje pateiktas Technikos/ detalių priėmimo perdavimo aktas Nr. 2022-12-29-7 patvirtina, jog atsakovės atstovas H. Š. perdavė ieškovei CAT K3V63DI-12VRC8N54 hidraulinį siurblį defektacijai 2022 m. gruodžio 29 d., įrenginį priėmė ieškovės darbuotojas S. V..

12.       Pažymėtina, kad prietaiso gedimo diagnostika (defektacija) yra konkretaus gedimo nustatymas ir įvertinimas, koks reikalingas rastam gedimui pašalinimo (remonto) būdas. Taigi ne visais atvejais gali būti galimybė pagal vartotojo pateikiamą informaciją, neapžiūrėjus daikto specialistui, neįvertinus jo, nustatyti tikslų prietaiso gedimą ir galimą, būtiną jo šalinimo (remonto) būdą. Taip pat pažymėtina, kad paslaugos teikėjas turi teisę spręsti, kokiu būdu jam teikti konkrečią paslaugą, tačiau akcentuotina, kad informacija apie paslaugą prieš sudarant sutartį vartotojui turi būti išsamiai ir aiškiai pateikta - tik išsamią ir aiškią informaciją turėdamas vartotojas gali priimti sprendimą ar jam reikalinga paslauga, ar jis nori pasirinkti kito rinkoje esančio paslaugos teikėjo paslaugas.

13.       Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

14.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai įrodinėjo, jog jie tikėjosi, kad hidraulinio siurblio defektacija bus atliekama pajungiant ant stendo ir tokiu būdu nustatant siurblio gedimus, t. y. paties siurblio mechaniškai neardant, tuo tarpu ieškovės atstovai teigė, jog UAB „Tech4S“ net neturi stendo, ant kurio galima būtų nustatyti šios firmos (t. y. CAT) įrenginių gedimus, kadangi tai galima daryti tik turint sertifikatą. Be to, pabrėžė, kad nebuvo jokios kalbos apie įrenginio defektavimą ant stendo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais ieškovės atstovų teiginiais. Pažymėtina, jog atsakovė prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo prieduose teismui pateikė UAB „Tech4S“ internetinio tinklapio fragmentą apie teikiamas paslaugas, kuriame nėra jokių nuorodų apie tai, kad sunkiosios technikos diagnostika atliekama ant stendo ar pan. Teismo posėdyje liudytojais apklausti S. V., taip pat A. L. patvirtino, jog tam, kad nustatyti hidraulinio siurblio gedimus, reikalinga jį mechaniškai „atidaryti“ (išrinkti), todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovės atstovai nežadėjo atsakovės atstovams nustatyti hidraulinio siurblio defektus, pajungiant jį ant stendo, o atsakovės atstovų teiginiai, kad ieškovė įsipareigojo atlikti hidraulinio siurblio defektaciją ant stendo, vertinami kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.

15.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės hidraulinis siurblys pas ieškovę buvo išrinktas, siekiant nustatyti, kodėl jis netinkamai veikia. Pažymėtina, jog atsakovės atstovai neginčijo, jog siurblys buvo išrinktas, todėl, teismo vertinimu, į sąskaitą pagrįstai įtraukta paslauga – hidraulinio siurblio perrinkimas. Tiek ieškovės atstovai, tiek ir liudytojai S. V., A. L. patvirtino, jog siurblį išardžius, jį vėl surenkant, būtina keisti tarpines, todėl pagrįstai į sąskaitą įtrauktas hidraulinio siurblio kontrolerių tarpinių komplektas ir hidraulinio siurblio tarpinių komplektas. Šalys taip pat neginčijo, kad atsakovės hidraulinis siurblys iš ieškovės patalpų atsakovei buvo siunčiamas pasinaudojant kurjerio paslaugomis per „DPD“, apie tai, kad už šią paslaugą reikės mokėti, ieškovės atstovai įspėjo atsakovę, to atsakovės atstovai teismo posėdyje neginčijo, todėl, teismo vertinimu, ši paslauga į sąskaitą įtraukta pagrįstai. Nors atsakovės atstovai tikino, jog hidraulinis siurblys ieškovės darbuotojų buvo surinktas netinkamai, jo nebuvo įmanoma pajungti prie ekskavatoriaus, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės atstovai kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl netinkamo siurblio surinkimo. Atsakovės atstovas netgi patvirtino, kad neteikė ieškovei pretenzijos dėl neteisingo siurblio surinkimo, taip pat nesikreipė į ieškovę, kad ši perrinktų siurblį po to, kai siurblys buvo grąžintas ieškovei. Teismas taip pat atmeta atsakovės atstovų teiginius, kad atsakovė negavo paslaugos, kokios tikėjosi. Minėta, jog ieškovės darbuotojai, siekdami nustatyti siurblio veikimo problemas, jį išrinko, tačiau siurblio viduje jokių mechaninių gedimų ar pažeidimų nenustatė, todėl siurblį surinko. Liudytoju apklaustas A. L. taip pat patvirtino, jog mechaninių siurblio gedimų nebuvo. Įvertinus tai, teismas laiko įrodyta, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei už siurblio perrinkimą 363,00 Eur, už hidraulinio siurblio kontrolerių tarpinių komplektą (1 vnt.) 114,95 Eur, hidraulinio siurblio tarpinių komplektą 223,85 Eur bei transportavimo paslaugą 60,50 Eur. Viso – 538,45 Eur.

16.       Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai į sąskaitą įtraukė hidraulinio siurblio perrinkimą antrą kartą – 484,00 Eur, bei antrą hidraulinio siurblio kontrolerių tarpinių komplektą – 114,95 Eur. Nors ieškovės atstovai paaiškino, jog siurblys buvo perrinktas du kartus, kadangi atstovės atstovas iš pradžių sakė, jog nereikia keisti tarpinių, o vėliau persigalvojo ir nurodė tarpines pakeisti, todėl siurblys turėjo būti perrenkamas dar kartą, tačiau tiek patys ieškovės atstovai, tiek ir liudytojai patvirtino, jog tais atvejais, kai siurblys yra atveriamas (išrenkamas), jį vėl surenkant būtina keisti tarpines naujomis, todėl ieškovės atstovai, būdami sunkiosios technikos remonto ir diagnostikos profesionalais, privalėjo iš karto, išrinkus siurblį, jį surenkant sudėti naujas tarpines, taip būtų išvengę papildomo siurblio perrinkimo ir naujo tarpinių komplekto keitimo. Be to, ieškovės atstovai niekaip negalėjo teismui paaiškinti, kodėl siurblio perrinkimo paslauga pirmą kartą įvertinta 363,00 Eur, tuo tarpu antras siurblio perrinkimas įvertinas daugiau nei 100,00 Eur didesne kaina, t. y. 484,00 Eur. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrįstai įtraukė šias sumas, todėl šia suma, t. y. 598,95 Eur, mažinamas iš atsakovės ieškovei priteistinas įsiskolinimas už suteiktas paslaugas.

17.       Ieškovė taip pat prašo priteisti procesines palūkanas, taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kadangi ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2023 antrąjį pusmetį, tai procesinėms palūkanoms taikoma 2023 m. antrąjį pusmetį galiojanti palūkanų norma. 2023 m. rugsėjo 26 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,5 procento, todėl ieškovės reikalavimas dėl 12,5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (538,45 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

18.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą pagal Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kad teismas tenkina ieškovės ieškinį iš dalies pripažindamas, kad atsakovė turi sumokėti 538,45 Eur pagal ieškovės išrašytą sąskaitą, kurios sumokėjimo terminas pasibaigęs, ieškovė yra įgijusi teisę į 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

19.       Ieškinį patenkinus iš dalies (79 proc., nes reikalavimas dėl skolos tenkintas 39 proc., reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir išieškojimo išlaidų tenkinti visiškai), šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė sumokėjo 16,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 694,00 Eur teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas. Atsakovė patyrė 1 040,00 Eur teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas.

20.       Ieškinį patenkinus iš dalies (79 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos 1 350,90 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (21 proc.) iš ieškovės atsakovei priteisiamos 218,40 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1 132,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 350,90 Eur – 218,40 Eur).

21.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės MB „Ketrata“, juridinio asmens kodas 303055147, 538,45 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 45 ct) skolą pagal sąskaitą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (534,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) išieškojimo išlaidas ir 1 132,50 Eur (vieno tūkstančio šimto trisdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei UAB „Tech4S“, juridinio asmens kodas 302607913, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT15 7044 0600 0788 0690.  

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                      Šarūnė Butkuvienė