Civilinė byla Nr. 2-352-407/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00383-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-542-601/2018, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundas dėl minėtos unijos 2018 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo bei faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi iškelta atsakovės kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – ir KB KU) ,,Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – ir Unija) bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Verslo konsultantai“; 2014 m. kovo 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja Unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu (išskyrus nutarimo dalį, kuria buvo patvirtintos faktinės 8 845,84 Eur dydžio išlaidos, patirtos konsultantų paslaugoms); patvirtinti 2018 m. I ketvirtį faktiškai patirtas B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ 8 388,38 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) administravimo išlaidas, neįskaitant atlyginimo pareiškėjai.

3.       Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta netvirtinti 2018 m. I ketvirčio faktinių administravimo išlaidų, išskyrus išlaidas, skirtas už paskolų portfelio pardavimo tarpininkavimo paslaugas, t. y. sėkmės mokestį, kuris buvo patvirtintas kreditorių 2017 m. gegužės 3 d. susirinkimo protokolu Nr. 31/2017. Kreditorių susirinkimas nemotyvuotai atsisakė tvirtinti faktinių administravimo išlaidų sąmatą. 2018 m. I ketvirtį administruojant Unijos bankroto procesą buvo viršyta 2017 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta Unijos administravimo išlaidų sąmata nurodytam ketvirčiui, tačiau visos išlaidos buvo būtinos bankroto procese ir pagrįstos. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo parduotas Unijos paskolų portfelis, kas sąlygojo tam tikrų išlaidų augimą (finansų tarpininko, notaro, tvirtinusio hipotekos ir įkeitimo sandorių perleidimą, paslaugų apmokėjimas, nemažėjo dokumentų valdymo paslaugoms patiriami kaštai ir kt.). Didžiausios kreditorės balsais nepagrįstai atsisakyta patvirtinti faktiškai patirtas 632,50 Eur išlaidas advokatų, 1 598,71 Eur išlaidas notarų, 1 389,33 Eur išlaidas buhalterinėms, 589,90 Eur informacinių technologijų, 714,60 Eur dokumentų valdymo, 297,87 Eur nuomos ir patalpų išlaikymo paslaugoms, 3 025,55 Eur Unijos darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti, 116,82 Eur organizacinėms išlaidoms ir 23,20 Eur kitoms išlaidoms. Tokiu būdu kreditoriai sąmoningai trikdo Unijos bankroto procesą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies; panaikino 2018 m. rugsėjo 28 d. B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2018 m. I ketvirčio faktiškai patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo“ dalį, kuria nepatvirtintos administravimo išlaidos advokato, notaro, buhalterinėms, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, patalpų nuomos, išlaikymo, organizacinėms (ryšių) paslaugoms, darbuotojų darbo užmokesčiui“; papildomai patvirtino KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ bankroto byloje 2018 m. I ketvirtį faktiškai patirtas administravimo išlaidas 8 042,30 Eur sumai, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

5.       Teismas vadovavosi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio redakcija. 

6.       Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusiam Unijos kreditorių susirinkimui administratorė pateikė siūlomą nutarimo projektą patvirtinti 2018 m. I ketvirtį faktiškai patirtas administravimo išlaidas 17 234,22 Eur sumai (PVM įskaitytas).

7.       Įvertinęs bankroto administratorės pateiktus įrodymus, byloje esančią 2017 m. kovo 31 d. teisinių paslaugų sutartį bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, atsižvelgęs į tai, kad ankstesniais ketvirčiais patvirtindami išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti kreditoriai iš esmės patvirtino advokatų paslaugų poreikį, teismas sprendė, kad pagrįstos ir protingos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti tvirtinamos. Nesant paneigiančių įrodymų, kad advokato paslaugos 2018 m. I ketvirtį nebuvo suteiktos ir būtinos, teismas sprendė, kad 632,50 Eur faktines išlaidas už advokato paslaugas kreditorių susirinkimas atsisakė patvirtinti nepagrįstai.

8.       Teismas nustatė, kad 2018 m. I ketvirtį buvo faktiškai patirtos 1 284,64 Eur išlaidos notarų paslaugoms, siekiant sudaryti Unijai priklausiusio paskolų portfelio pardavimo sandorį bei 314,07 Eur išlaidos, gaunant vykdomąjį įrašą, siekiant išieškoti skolą iš Unijos skolininko. Byloje nėra paneigiančių įrodymų, kad bankroto administratorė nurodytų veiksmų neatliko, ir kad šie darbai nebuvo būtini. Teismas laikė, kad faktiškai patirtos išlaidos už notaro paslaugas buvo būtinos ir pagrįstos, todėl kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė jas patvirtinti.

9.       Pasisakydamas dėl išlaidų buhalterinėms, informacinių technologijų, dokumentų valdymo, patalpų nuomos, išlaikymo, ryšių paslaugoms, teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog nurodytos paslaugos yra suteiktos, yra išimtinai susijusios su Unijos bankroto procesu; administratorės paaiškinimai, pateikti detalizacijoje, yra pakankami per ataskaitinį laikotarpį atliktiems darbams ir faktinėms išlaidoms bei jų dydžiui pagrįsti, todėl sprendė, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, o kreditorių susirinkimas nepagrįstai jas atsisakė patvirtinti.

10.       Teismas įvertino kreditorės Valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas (toliau – ir IID) argumentą, kad kreditorių susirinkimuose bankroto administratorė buvo įpareigota peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti, tačiau atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. I ketvirtį iš esmės pasikeitė darbų apimtys bankroto administravimo procese. Šio ketvirčio laikotarpiu (2018 m. vasario mėnesį) buvo parduotas paskolų portfelis, o vėliau vykdomi paskolų apskaitos perdavimo, informacijos perkėlimo ir kiti darbai.

11.       Teismas sprendė, kad kreditorės IID argumentas, jog kitose bankroto bylose (bei šioje byloje neįsiteisėjusia nutartimi) bankroto administratorė atstatydinta iš pareigų, nesudaro pagrindo nemotyvuoti nutarimo netvirtinti bankroto administratorės siūlymo dėl 2018 m. I ketvirčio faktinių administravimo išlaidų, išskyrus išlaidas, skirtas už paskolų portfelio tarpininkavimo paslaugas, patvirtinimo. Kreditorių susirinkimas nenurodė jokių priežasčių dėl administratorės siūlymo nepagrįstumo, nenurodė duomenų trūkumo, nepareikalavo papildomų duomenų, todėl teismas sprendė, kad minėtas faktines išlaidas atsisakė tvirtinti nepagrįstai.

12.       Pasisakydamas dėl išlaidų Unijos darbuotojų darbo užmokesčiui, teismas nustatė, kad 2018 m. I ketvirtį buvo samdytas Unijos kreditorių susirinkimo patvirtintas pareigybių skaičius, o nustatytas darbuotojų darbo užmokestis už etatą buvo toks pats kaip ir ankstesniais ketvirčiais, nepaisant padidėjusio darbo krūvio dėl unijos paskolų portfelio pardavimo; bankroto administratorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidų darbo užmokesčiui pokyčio 322,93 Eur suma (3 025,55 Eur – 2 702,62 Eur). Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė patvirtinti 2 702,62 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų sumą darbuotojų darbo užmokesčiui už 2018 m. I ketvirtį.

13.       Teismas nustatė, kad kitos administratorės faktiškai patirtos 23,20 Eur išlaidos, kurias sudarė banko komisiniai mokesčiai už pavedimus, atsiskaitant su kreditoriais, paslaugų teikėjais ir kt. nepagrįstos pateiktais įrodymais, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai jų nepatvirtino.

14.       Įvertinęs aplinkybę dėl užsitęsusio seniai patirtų išlaidų netvirtinimo, atsižvelgęs į tai, kad šalys yra pateikusios su ginčo klausimu susijusius argumentus ir įrodymus, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo ir operatyvumo, atsižvelgęs į susiklosčiusią praktiką panašiose bylose, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti bankroto administratorės prašymą ir iš esmės išspręsti klausimą dėl šioje nutartyje nurodytų nepagrįstai kreditorių susirinkimo nepatvirtintų dalies išlaidų tvirtinimo, papildomai patvirtinant aptartas 2018 m. I ketvirtį faktiškai patirtas išlaidas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi; nustačius, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas bei naikintinas, klausimą dėl 2018 m. I ketvirčio faktinių išlaidų tvirtinimo perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1                      Teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl Unijos faktinių išlaidų tvirtinimo, nes tokio klausimo svarstymas vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio (iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos) nuostatomis priskirtas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nutarimas pažeidžia kertinius teisės principus ar vilkina bankroto proceso eigą, todėl nepateisinamas teismo įsikišimas – kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimas. Nustatęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimas neteisėtas, klausimą dėl faktinių administravimo išlaidų tvirtinimo teismas turėjo grąžinti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas analogiškus bankroto administratorės skundus dėl kitų kredito unijų 2018 m. I ketvirčio faktinių išlaidų tvirtinimo, šiuos klausimus perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus teismų sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos sąlygos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos būtų sprendžiamos taip pat.

15.2                      Teismas nepagrįstai patvirtino administravimo išlaidas, viršijančias kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą. Pagal teismų praktiką bankroto administratorius negali viršyti sąmatoje numatytų išlaidų dydžio, tokiu atveju jis veikia savo rizika. Šiuo atveju nebuvo pagrindo papildomai patvirtinti išlaidas, viršijančias kreditorių patvirtintą sąmatą. Aplinkybė, kad anksčiau kreditoriai patvirtindavo ir sąmatą viršijančias išlaidas (dalį tokių išlaidų), nesudaro pagrindo teismui patvirtinti sąmatą viršijančias išlaidas, jeigu kreditoriai tą padaryti atsisakė.

15.3                      Teismas, spręsdamas dėl išlaidų pagrįstumo, nepagrįstai rėmėsi ankstesnių laikotarpių duomenimis. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas ankstesniais laikotarpiais buvo patvirtinęs tam tikras administravimo išlaidas, negali sudaryti bankroto administratorei lūkesčio, kad panašaus pobūdžio išlaidos bus automatiškai patvirtintos ir vėlesniais laikotarpiais. Kiekvienu atveju jos neturi viršyti patvirtintos sąmatos ir būti tinkamai pagrįstos. Kreditorių susirinkimas dėl administravimo išlaidų pagrįstumo sprendžia pagal tuo metu pateiktus įrodymus, analizuoja tuo metu esančią situaciją. Be to, teismui buvo žinoma, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu bankroto administratorei yra paskyrusi nuobaudą – įspėjimą. Tarnybos 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje nurodyta, kad administratorės veiksmai, kai viršijamos kreditorių patvirtintos sąmatos, traktuotini kaip netinkami, tokiais veiksmais pažeistas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas. Esant tokioms aplinkybėms administratorė prarado kreditorės pasitikėjimą ir kreditorė pradėjo įdėmiai tikrinti administratorės prašomas patvirtinti išlaidas.

15.4                      Bankroto administratorė tinkamai nepagrindė prašomų tvirtinti išlaidų pagrįstumo, nepateikė visų būtinų, faktines išlaidas galinčių pagrįsti pirminių dokumentų. Pateiktos sąskaitos negali būti laikomos pakankamomis pagrįsti prašomų patvirtinti išlaidų būtinumą ir neišvengiamumą Unijos administravimui. Susirinkimuose kreditoriai ne kartą įpareigojo bankroto administratorę peržiūrėti administravimo išlaidas ir jas mažinti. 2018 m. rugsėjo 28 d. vykusiam kreditorių susirinkimui administratorė nepateikė galiojančių sutarčių su paslaugų teikėjais, kad kreditoriai galėtų įvertinti teikiamų paslaugų pobūdį bei apimtis.

15.5                      Tarnyba, atlikusi neplaninį administratorės veiklos patikrinimą ir nustačiusi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimus, 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu skyrė UAB „Verslo konsultantai“ nuobaudą – įspėjimą. Nuobauda skirta bankroto administratorei nevykdžius kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais ji buvo įpareigota teikti kreditoriams informaciją. Situacija, kuomet kasmet skiriamos nuobaudos (skirta ir Tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu) neužtikrina sklandaus ir efektyvaus kredito unijos bankroto proceso. Be to, dėl netinkamai tvarkomos Unijos buhalterinės apskaitos kreditoriai yra priversti kreiptis į teisėsaugos institucijas/teismą.

16.       Pareiškėja UAB „Verslo konsultantai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį dalyje, kuria spręsta panaikinti B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2018 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti 2018 m. I ketvirtį . Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1                      Klausimai dėl Unijos administravimo išlaidų sąmatos bei faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimo ne kartą buvo sprendžiami teisme, o ne kreditorių susirinkime. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė priežastis, dėl kurių pats patvirtino faktiškai patirtas išlaidas – užsitęsęs kreditorės ir administratorės ginčas dėl administravimo išlaidų (nuo 2017 m. birželio mėnesio administravimo išlaidų klausimai sprendžiami teisme) bei bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo užtikrinimas.

16.2                      Administravimo išlaidų sąmatos viršijimas pagal susiklosčiusią Unijos bankroto proceso praktiką per se negalėjo būti pagrindu atsisakyti tvirtinti faktiškai patirtas išlaidas net ir tuo atveju, kai pastarosios yra pagrįstos ir būtinos. Be to, 2018 m. I ketvirtį pareiškėja Unijos bankroto procesą vedė apskritai nesant patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos (ginčas buvo nagrinėjamas teisme, administratorė pagrįstai tikėjosi, kad administravimo išlaidų sąmata galėjo būti padidinta). 

16.3                      Spręsdamas dėl faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimo teismas vertino ne tik ankstesnių laikotarpių duomenis apie Unijos bankroto procesui reikalingų išlaidų eilutes, bet ir ataskaitinio laikotarpio duomenis apie faktiškai atliktus darbus, Unijai suteiktas paslaugas. Aplinkybė dėl nurodytų išlaidų tvirtinimo ankstesniais laikotarpiais vertinta siekiant nustatyti paslaugų poreikio apimtis Unijos bankroto procese ir vertinta kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16.4                      Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, kad kreditoriams buvo pateikti pirminiai 2018 m. I ketvirčio išlaidas pagrindžiantys dokumentai, apeliantė nenurodo, kokių kitų patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų jai pritrūko. Naujos sutartys, apie kurias kreditoriai nebūtų buvę informuoti, nesudarytos, galiojančios sutartys kreditoriams ne kartą buvo teikiamos, tokie duomenys yra ir bankroto byloje, todėl pakartotinai neteiktos. Apeliantė nenurodo, jog paslaugas Unijai teikė netinkamas/nežinomas paslaugos teikėjas.

16.5                      Kiti apeliantės nurodyti argumentai bei aplinkybės, nesusiję su 2018 m. I ketvirtį faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimu Unijos bankroto procese.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas bankroto administratorės skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). 

19.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1405-407/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėse bylose Nr. B2-334-781/2018 ir B2-345-781/2018; Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. Įsakymo Nr. V4-318 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ skyrimo“ kopiją; Tarnybos 2018 m. lapkričio 20 d. išvados Nr. D4-1567 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiklos patikrinimo“ kopiją. 

20.       Apeliantės pateiktas nutartis atsisakoma priimti, nes tai nėra įrodymas, pačios nutartys yra LITEKO sistemoje, kuria teismas, esant poreikiui, turi teisę pasinaudoti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kiti apeliantės pateikti dokumentai, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors tokią pareigą ir galimybę ji turėjo, tačiau apeliacinis teismas atsižvelgia į šios kategorijos byloje esantį viešąjį interesą bei į tai, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateikti duomenys buvo pateikti ir priešingai šaliai, kuri turėjo galimybę pasisakyti dėl šių papildomų dokumentų pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl priima su naujai pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

21.       Ginčo dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo pažeidimų nebuvimo nėra, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22.       ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti (5 punktas). Byloje taikytino, iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

23.       Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės skundą tenkino, nustatęs, kad ginčijamu nutarimu nepagrįstai nepatvirtintos Unijos 2018 m. I ketvirčio faktinės administravimo išlaidos, išskyrus išlaidas, už paskolų portfelio pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir sprendė nagrinėjamoje byloje esant pagrindui klausimą dėl šioje nutartyje nurodytų nepagrįstai kreditorių susirinkimo nepatvirtintų dalies išlaidų tvirtinimo išspręsti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

24.       Atskirajame skunde apeliantė iš esmės kvestionuoja teismo galimybę priimti sprendimą dėl Unijos faktinių išlaidų tvirtinimo, nes tokio klausimo svarstymas vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio (iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos) nuostatomis priskirtas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai, remiasi panašiomis Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis.

25.       Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodyta praktika). Vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).

26.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo vaidmens sprendžiant kreditorių kompetencijai priskirtus klausimus pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusią ĮBĮ redakciją, yra nurodęs, kad jei kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018, kt.). 

27.       Taigi šiuo atveju, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą apeliantės argumentai dėl rėmimosi panašiomis, Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, atmestini kaip nepagrįsti.  

28.       Iš į bylą pateikto B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ 2018 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nutarta netvirtinti 2018 m. I ketvirčio faktinių administravimo išlaidų, išskyrus išlaidas, už paskolų portfelio pardavimo tarpininkavimo paslaugas, buvo priimtas, nenurodžius jokių tokio atsisakymo patvirtinti minėtas išlaidas motyvų. Kreditorių susirinkimas nenurodė jokių priežasčių dėl administratorės siūlymo nepagrįstumo, nenurodė duomenų trūkumo, nepareikalavo papildomų duomenų. 

29.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teisingai sprendė, jog byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovės bankroto procesas per minėtą laikotarpį vyko, t. y. vyko paskolų portfelio pardavimas, notarinių sutarčių sudarymas, Unijoje dirbo kreditorių susirinkime patvirtinti darbuotojai, buvo tvarkoma Unijos buhalterinė apskaita, dokumentai ir pan. Pažymėtina, kad šių aplinkybių apeliantė neginčija. Taigi, tam tikros išlaidos, administruojant atsakovės bankroto procesą, per ataskaitinį laikotarpį – 2018 m. I ketvirtį, neabejotinai buvo patirtos, todėl atitinkamai turėjo būti svarstomas klausimas dėl tokių išlaidų patvirtinimo. 

30.       Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose, apeliantė nurodė iš esmės vienintelį argumentą, kuriuo siekė pagrįsti ginčijamo nutarimo priėmimą, t. y. kad 2018 m. rugsėjo 28 d. pakartotiniam kreditorių susirinkimui administratorė nepateikė galiojančių sutarčių su paslaugų teikėjais, kad kreditoriai galėtų įvertinti Unijai teikiamų paslaugų pobūdį ir apimtis, jog pateiktos sąskaitos nepagrindžia patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, nepaisant to, kad anksčiau, kreditorių susirinkimas tokias išlaidas tvirtino. Tačiau iš kreditorės teismui pateiktų procesinių dokumentų bei įrodymų matyti, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios skundžiamo nutarimo priėmimą, iš esmės buvo konfliktiški santykiai su bankroto administratore, sąlygoję prarastą kreditorių pasitikėjimą administratore ir apsprendę jos atstatydinimo iš bankroto administratorės pareigų klausimo inicijavimą. Tačiau tokios priežastys iš esmės negali lemti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų funkcijų neatlikimo.

31.       Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, faktines bylos aplinkybes bei bankroto bylos duomenis iš LITEKO informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), patvirtinančius nuolat kylančius ginčus tarp bankroto administratorės ir kreditorių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dėl užsitęsusio seniai patirtų išlaidų netvirtinimo, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra pateikusios su ginčo klausimu susijusius argumentus ir įrodymus, siekiant bankroto procedūrų efektyvumo ir operatyvumo, nagrinėjamu atveju yra pagrindas klausimą dėl šioje nutartyje nurodytų kreditorių nepatvirtintų faktiškai patirtų dalies administravimo išlaidų tvirtinimo išspręsti iš esmės. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, bei paaiškinimus, apeliantė šių teismo išvadų ir teismo patvirtintų administravimo išlaidų sumos nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino bankroto administratorės skundą dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. pakartotinio B KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo ir klausimą išsprendė iš esmės. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                Vigintas Višinskis