Civilinė byla Nr. 2-178-722/2013
Teisminio proceso Nr.1-17-3-02940-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

42.1; 42.10; 44.2.4.1; 44.5.1;

52.1; 54.1; 62.1;  116.1.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m.  kovo 12 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovui J. G., atsakovui A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  J. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl sutarties neįvykdymo, nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą 

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 770 litų už prarastą automobilį,  bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. pavasarį su atsakovu sudarė sutartį dėl automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) 700 Lt vertės išvežimo, laikymo pas atsakovą ir jo remonto.  Laikyti aikštelėje prie namo automobilį buvo nesaugu, jis buvo apvogtas, sugadintas ( dėl šio įvykio į PK nesikreipė), už automobilio laikymą neleistinoje vietoje ieškovui buvo paskirta bauda, todėl kreipėsi į atsakovą, kad šis palaikytų automobilį  savo kieme, jį suremontuotų, nustatytų visus gedimus, o jei rastų pirkėją – tai jį parduotų pagal sutartą su automobilio savininku kainą. Remonto darbų atlikimo laikas, automobilio saugojimo laikas, remonto darbų kaina nebuvo nustatyta. Atsakovas turėjo įstatyti išdaužytą stiklą, sutvarkyti spynelę, įstatyti nulaužtą veidrodėlį, valytuvus. Tačiau automobilis buvo tvarkingas, pirktas geros būklės, važiuojantis, tik buvo išimtas akumuliatorius, todėl  pats automobilis važiuoti negalėjo. Atsakovas pats parsigabeno automobilį kitu automobiliu į savo kiemą. Atsakovui buvo duoti automobilio rakteliai ir dokumentai. Atsakovas automobilį pastatė ne savo kieme, bet prieš kiemą, nes kieme netilpo visi remontuojami automobiliai. Ieškovo žmona D. G. turėjo atsakovo telefono numerį, o šis turėjo jos, todėl buvo sutarta telefonu pranešti apie automobilio suremontavimą.  Atsakovas paprašė 70 Lt avanso už degalus ir tepalus, juos gavo iš D. G.. Dar nesuremontavus  automobilio, atsirado pirkėjas, kuris buvo atsakovo pažįstamas, jis sutiko pirkti automobilį už 300 Lt, ieškovui nesutikus su tokia kaina, automobilis nebuvo parduotas, nes buvo be akumuliatoriaus, o akumuliatorių atvežus, įstačius ir pamačius, kad jis blogas, pirkėjas atsisakė pirkti automobilį. Kai dar automobilis buvo neremontuotas, norėjo jį parduoti už 400 Lt. Pirkėjas žinojo ieškovo telefono numerį, jie abu kalbėjosi telefonu, dėl automobilio  kainos nesutarė. Atsakovas žinojo ieškovo, jo žmonos, sūnaus mobiliojo ryšio telefonų numerius, tačiau dėl automobilio galutinio suremontavimo nepaskambino ir nepranešė. Kai ieškovas surado savo pirkėjus, nuvyko pas atsakovą, o šis pasakė, kad automobilio nėra, jis parduotas,  gali duoti 150 Lt, už kiek pardavė automobilį nesakė. Automobilis pirktas už 1900 Lt. Tačiau sutartyje, siekiant mokėti mažiau mokesčių, pardavėjas parašė, kad jo kaina 200 Lt.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis ieškovo automobilį turėjo parsitempti į savo kiemą, su ieškovu sutarė, kad įstatys galinį šoninį stiklą, sutaisys veidrodėlį. Spynelės buvo tvarkoje. Buvo skilęs variklis, kiauras radiatorius, juos sutaisė. Jis su ieškovu dėl automobilio nuvežimo atgal į G kiemą ir jo pastatymo į buvusią vietą nesitarė, ieškovas pats turėjo pasiimti automobilį. P. R. A. norėjo pirkti šį automobilį už 400 Lt, trise – jis, R. A., J. G. kalbėjo apie automobilio pardavimą, A užsirašė G telefono numerį. Keletą dienų R. A. skambino G, bet šis neatsiliepė.  Tada R. A. nusipirko kitą automobilį. Neužilgo su techninės pagalbos automobiliu atvažiavo du vyrai, sakė, kad Golfas stovi ne vietoje 2 metus, trukdo, sakė, kad jį konfiskuoja ir nusivežė. Sakė, kad suras ir nubaus savininką. Rakteliai ir dokumentai liko pas jį. Jis ieškovui nepranešė, neskambino, nes manė, kad tie vyrai, kurie atvažiavo su valstybiniu automobiliu, kurio numerio jis neįsidėmėjo, patys praneš G apie paimtą jo automobilį. Po dviejų dienų atėjo G, jis juokais G pasakė, kad mašina parduota, jei nori, tegul ima 150 Lt, o G tuo patikėjo.  Tuomet ieškovui pasakė, kad jo mašiną paėmė valstybė ir jį suras, nubaus. Nereikalauja iš ieškovo, kad šis sumokėtų jam už automobilio remontą, juk ieškovas nukentėjo. Kur dingo automobilis nežino. Jei būtų pardavęs automobilį, būtų atidavęs raktelius ir dokumentus, tačiau jis juos turėjo, pateikė policijai. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismas nepriėmė sprendimo už akių ( CPK 285 str. 4, 6d.), neatliko formalaus pateiktų įrodymų vertinimo, bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame posėdyje, kad nustatyti šalių sutarties esmę, išaiškinti šalims įrodinėjimo pareigą, apklausti ieškovo nurodytus liudytojus, išsiaiškinti, kokiais įrodymais šalys įrodinės ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį, ar šalys prašo leisti pateikti įrodymus ar prašo juos išreikalauti.

Ieškovo, atsakovo  paaiškinimais, liudytojų parodymais,  byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-04-20 ieškovas iš G. S. už 200 Lt pirko automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7), 2010 m. pavasarį, tiksli data nenustatyta, ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) nutempimo į atsakovo kiemą ir remonto, automobilio saugojimo. Remonto  darbų atlikimo terminas, saugojimo terminas,  darbų apimtis nebuvo nustatyti, atsakovui buvo perduoti automobilio dokumentai ir rakteliai, papildomai buvo susitarta, kad atsakovui suradus pirkėją automobiliui, automobilį ieškovas parduos už 400 Lt. Ieškovas atsakovui sutarties pradžioje sumokėjo 70 Lt už kurą, reikalingą automobiliui užvesti, ir stiklo įstatymą.  Atsakovui suradus automobilio pirkėją, šis sutiko pirkti automobilį už 300 Lt, ieškovas už šią kainą automobilio nepardavė, automobilis liko pas atsakovą. Šalys šios aplinkybės neginčija.  Atsakovas paaiškino, o ieškovas  neginčija aplinkybės, kad stiklas buvo įstatytas. Atsakovas atliko automobilio variklio ir radiatoriaus remontą, ieškovas šios aplinkybės neginčija. Atsakovo paaiškinimu, J. G. automobilis VW Golf, stovintis neleistinoje vietoje šalia A. L. kiemo, 2011 m. vasarą buvo priverstinai nuvežtas nenustatytu techninės pagalbos automobiliu, 2011-07-18 ieškovas kreipėsi į Kauno AVPK Jonavos raj.PK dėl automobilio dingimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2012-09-19 ikiteisminis tyrimas  sustabdytas nenustačius  nuskalstamą veiką padariusio asmens ( ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 61-1-00074-12). Automobilis VWGolf (duomenys neskelbtini) G. S. išregistruotas ( b.l.  39), ieškovo J. G. vardu neįregistruotas ( b.l. 40).

Liudytojas Ž. G. parodė, kad tėvas pirko automobilį VWGolf iš jo draugo N. R. už 1900 Lt, automobilis buvo geras, bet stovėdamas nuvertėjo. Kai tėvas formino pirkimo pardavimo sutartį, nežino kokią kainą įrašė į sutartį, nežino, kodėl buvo įrašyta 200 Lt kaina. Tėvas susitarė su L, kad jis palaikys mašiną, kol parduos, įstatys langą.  L rado pirkėją, kuris norėjo pirkti automobilį už 300 Lt, tėvas nesutiko. Kai pirkėją surado tėvas, nuvažiavo pas L, o šis pasakė, kad automobilis parduotas, siūlė 150 Lt.

Liudytoja D. G. parodė, kad atsakovui davė remontuoti automobilį, nes buvo be stiklo, L pasiėmė automobilį pas save, dėl remonto termino ir sumos nesitarė, kai suremontuos – pasakys kainą. Ji buvo palikusi savo telefono numerį L, jis žinojo ir vyresniojo jos sūnaus telefono numerį. Davė atsakovui 70 Lt.  Automobilis pas atsakovą stovėjo daugiau kaip metus. Susitarė, jei bus pirkėjas, parduos automobilį  už 700 Lt, atsakovo pirkėjas siūlė 300 Lt, jie nesutiko parduoti. Kai patys surado pirkėją, nuvyko pas L, o šis pasakė, kad automobilį pardavė, siūlė 150 Lt.

Teismo pareiga kvalifikuoti šalių ginčo teisinius santykius. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytos žodinės rangos bei daikto saugojimo sutartys.  Nustatyta, kad šalys žinojo viena kitos, o atsakovas – dar ir ieškovo artimųjų telefono numerius, galėjo susisiekti, tačiau nebendradarbiavo. Atsakovas nepranešė ieškovui, kad automobilis suremontuotas ir reikia jį atsiimti, ieškovas nesidomėjo automobilio remonto pabaiga, automobilio neatsiėmė. Ieškovui buvo paranku, kad automobilis stovi šalia A. L. kiemo ar kieme, niekam  netrukdo, nes jau buvo  nubaustas  už automobilio laikymą neleistinoje vietoje. Nors ieškovas susitarė, kad atsakovas, jei ras pirkėją, informuos ieškovą, kad šis automobilį parduotų, pavedimo ar reikalų tvarkymo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsakovas negavo ieškovo pavedimo ieškovo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus veiksmus su trečiaisiais asmenimis ( CK 6.756 str.1d.), ieškovas nežadėjo atsakovui atsilyginti  už pirkėjo suradimą ( CK 6.758 str.), protingo termino, per kurį atsakovas turėjo surasti automobilio pirkėją, šalys nebuvo nustačiusios,  nebuvo rašytinės formos įgaliojimo ( CK 6.756 str. 2d.).

Jei atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi ( CK 6.645str.4d.).  Automobilio vertė, ieškovo paaiškinimu, nėra didelė – 700 Lt, atliekamų darbų vertė nežinoma, tačiau ji negalėtų būti didesnė nei automobilio vertė, nes tuomet remontuoti automobilį būtų netikslinga.  Laikytina, kad tarp šalių  sudaryta rangos sutartis. Atsakovas, jo paaiškinimu, 2010 m. – 2011 m. neturėjo verslo liudijimo, automobilių remonto veiklos nebuvo įregistravęs, remontavo automobilius draugams, pažįstamiems, mokesčių valstybei nemokėjo. 

Rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta dėl automobilio remonto darbų atlikimo ( CK 6.644str.1d., 6.645str.1d.). Darbų kaina ir atlikimo terminas nebuvo nustatyti ( CK 6.652str., 6.653str.). Atsakovas ( rangovas) turėjo imtis visų įmanomų priemonių ieškovo( užsakovo) jam patikėto turto išsaugojimui ir atsako už šio turto praradimą ir sužalojimą ( CK 6.657str.). Ieškovas sutarties nenutraukė ir nereikalavo perduoti automobilį, pagerintą remonto darbais, arba gauti automobilio vertę pinigais, o atsakovas nereikalavo apmokėti už faktiškai atliktus darbus ( CK 6.670str.,  6.671str.).  Automobilis 2011 m. vasarą ( iki liepos mėn. 18d.) buvo prarastas.

Daikto saugojimo ( pasaugos ) žodinė sutartis tarp šalių buvo sudaryta, daiktas buvo saugomas pas atsakovą ilgą laiką – nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. vasaros,  tačiau atlyginimas už paslaugą nebuvo nustatytas ( CK 6.830 str. 1,2d.).  Įstatymas nenumato tokios vertės daikto saugojimui sudaryti rašytinę sutartį ( CK 6.831str.1d.). Sutartis buvo sudaryta ir tuojau pat vykdoma – atsakovas pats nutempė ieškovo automobilį į savo kiemą. Daikto saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą ( CK 6.832 str.1d.). Pasaugos terminas nebuvo nustatytas ( CK 6.834str.1d.), todėl atsakovas privalėjo saugoti daiktą, iki jį pareikalaus grąžinti ieškovas ar kitas asmuo, turintis teisę jį atsiimti ( CK 6.834 str.2d.) arba pareikalauti, kad daikto savininkas per protingą laiką daiktą atsiimtų ( CK 6.834str. 3d.). Jei daikto davėjas – t.y. ieškovas daikto neatsiimtų, atsakovas turi teisę daiktą parduoti, raštu įspėjęs savininką, kad daiktas gali būti parduotas už saugojimo vietovės rinkos kainą ( CK 6.843str. 2d.). Atsakovui ilgą laiką saugojus automobilį, neinformavus ieškovo visais leistinais ir įmanomais būdais, kad automobilis suremontuotas, jį reikia atsiimti, jis privalo atsakyti už jam perduoto daikto praradimą, trūkumą, sugedimą ( CK 6.845str. 1d.).  Tačiau nustatyta, kad pasaugos sutartis  tarp šalių nebuvo atlygintinė, todėl atsakovas už daikto praradimą daikto verte atsako tuo atveju, kai yra jo kaltė, nes jis nėra profesionalus saugotojas ( CK 6.845 str. 2, 3 d.). Paslaugos atlygintinumas lemia atsakovo atsakomybės dydį.  Už daikto praradimą po to, kai atsirado ieškovo pareiga atsiimti daiktą, atsakovas atsakytų tik esant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui ( CK 6.845str.4d.). Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas be ieškovo leidimo tyčia pardavė ar atidavė automobilį trečiajam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu  nenustatyta, kur dingo automobilis. 

Šalys buvo sudariusios autotransporto priemonės remonto sutartį, kuria remdamasis ieškovas paliko atsakovui remonto paslaugai atlikti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šalių sudaryta sutartis priskirtina prie atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių. Tokio pobūdžio sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje šalių sudarytos sutarties dalykas yra ne nematerialaus pobūdžio, bet kitokių paslaugų, t. y. remonto, suteikimas, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Tam, kad šalių sudarytą sutartį būtų galima realiai vykdyti (suteikti atlygintinę remonto darbų paslaugą), klientas turi perduoti automobilį paslaugos teikėjui. Kadangi paslaugų teikimo sutartims subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą, tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą (CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.724, 6.657 straipsniai). Solidarioji atsakomybė gali būti ir tokiu atveju, kai pareiga atlyginti žalą asmenims atsiranda skirtingu pagrindu, t. y. vieno asmens atsakomybė gali kilti iš sutarties, o kito – iš delikto. Asmuo, kuris tiesiogiai savo veiksmais padarė žalą, nėra nustatytas, nuteistas, iš jo  nėra priteistas žalos atlyginimas ieškovui, tačiau tai savaime nešalina kito asmens, kurio atsakomybė kyla iš sutarties, pareigos solidariai atlyginti padarytą žalą. Aptariamu atveju tam, kad atsirastų atsakovo ir trečiojo asmens solidarioji atsakomybė, nebūtina, jog baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje būtų nustatyta jų bendrininkavimo aplinkybė. Taigi solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami.  Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, veikdamas su nenustatytais trečiaisiais asmenimis,  pasisavino  automobilį ir padarė ieškovui žalą.  Ikiteisminio tyrimo medžiagoje liudytoju apklaustas G. S., kuris iki J. G. buvo automobilio savininku, nurodė, kad jam nebuvo pranešta apie automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) nutempimą, saugojimą aikštelėje ( ikiteisminio tyrimo medžiagos 15 lapas).

Atsakovas atsakingas už  ieškovo turto praradimą, neišsaugojimą. Atsakovas tinkamai neužtikrino palikto remontuoti automobilio apsaugos – nelaikė jo savo kieme, pagal bylos aplinkybes žinojo, kad neleistinoje vietoje laikomo automobilio savininkas gali būti nubaustas bauda. Iš bylos duomenų matyti, kad pasaugos sutartis nebuvo įforminta raštu, tačiau pažymėtina, kad pagal įstatymą sutartis gali būti sudaroma ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis).  Pasaugos sutarties sudarymas  įrodytas. Tai, kad atsakovas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti ieškovo padėties. Automobilio perdavimo saugoti faktą patvirtina byloje esantys ieškovo, atsakovo paaiškinimai, liudytojos D. G. parodymai. Rašytinės sutarties sudarymas, saugojimo ir remonto paslaugų deklaravimas yra atsakovo pareiga. Šios pareigos nevykdymas, esant kitų duomenų, patvirtinančių šalių pasaugos teisinių santykių pobūdį, negali būti pagrindas teigti, kad atsakovas saugojimo paslaugų neteikė, o paslaugų vartotojas (ieškovas) pats buvo neapdairus ir turėjo pasidomėti atsakovo veikla. Atsakovas ilgą laiką ( nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. vasaros) saugodamas automobilį ir jį remontuodamas, tinkamai nepranešė ieškovui, kad daiktą reikia atsiimti, remontas baigtas, saugoti automobilio daugiau nenori, todėl prisiėmė atsakomybę daiktą saugoti toliau. Todėl teismas mano, kad atsakovas, nors jis ir neatlygintinai saugojo ieškovo automobilį, turi atsakyti už daikto praradimą.

Dėl automobilio kainos.

Automobilis pagamintas 1988-02-05, pirmos registracijos Lietuvoje data - 2002-10-26, degalų tipas – benzinas, dujos, variklio galia- 66 ( ikiteisminio tyrimo medžiagos 12 lapas ), rida 246000 km ( b.l. 7), dviejų durų. Ieškovas paaiškino, kad pirko automobilį už 1900 Lt, liudytojas Ž. G. tai patvirtino, kaina 2010-04-20 automobilio pirkimo pardavimo sutartyje yra 200 Lt, automobilis ilgai stovėjo lauke nenaudojamas, buvo apgadintas, pavogtas magnetofonas. Ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti  už automobilį 700 Lt, ieškovas susitarė su atsakovu, kad automobilį atsakovo surastam pirkėjui jis parduos už 400 Lt., kai dar šis nebuvo suremontuotas. Ieškovas automobilio būklei įvertinti teigė turintis liudytojų, galinčių patvirtinti, kad automobilio būklė jo pirkimo metu buvo labai gera, tačiau šių liudytojų nenurodė, teismo posėdyje apklausti neprašė.   Liudytojų, kurie galėtų paliudyti apie techninę automobilio būklę jo perdavimo atsakovui metu, nebuvo nurodyta. Tai, kad ieškovo surasti pirkėjai žadėjo pirkti automobilį už 700 Lt jo net nematę, neįrodo, kad tokia tikroji automobilio kaina.  1988 m. gamybos, pakankamai tvarkingų VW Golf, varomų benzinu ir dujomis, su mechanine pavarų dėže, dviejų durų, negalutinės kainos yra 1350 Lt, 1100 Lt ( b.l. 41, www.autogidas.lt skelbimai). Todėl, remiantis protingumo principu, laikytina, kad automobilio kaina,  atsižvelgiant į ieškovo įvertinimą, į automobilio techninę būklę, į tai, kad jis buvo be akumuliatoriaus,  yra 600 Lt.

Ieškovas nepagrįstai reikalauja už atsakovo priteisti 70 Lt, duotus už kurą automobiliui ir už stiklo įstatymą. Kuras buvo reikalingas automobilį užvesti, stiklas buvo įstatytas. Ieškovas šios aplinkybės neginčija.  Kiek kuro sunaudojo automobilis nėra aišku, tačiau 70 Lt suma už stiklo įstatymą ir už  kurą nėra per didelė, neprotinga. Laikytina, kad atsakovas pirko kurą automobiliui,  atliko dalį remonto darbų – įstatė stiklą, todėl 70 Lt iš atsakovo ieškovui nepriteistina. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas  byloje turėjo 200 Lt  išlaidų  advokatės pagalbai apmokėti ( b.l. 5), sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio valstybei ( b.l. 13,19). Ieškinį patenkinus iš dalies ( 78 proc.), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovui  priteistina 212,16 Lt bylinėjimosi išlaidų ( CPK 88 str. 1d. 6 p.,  93 str. 2 d.,  98 str. 1d.). 

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui J. G. a.k(duomenys neskelbtini) 600 Lt ( šešis šimtus litų)  žalos atlyginimo ir 212,16 Lt( du šimtus dvylika litų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Lidija Deksnienė