Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-01][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-839-1034-2019].docx
Bylos nr.: 1-839-1034/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Redita Vinterytė prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui (BK XXXIV skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui (BK XXXIV skyrius)

?

 Baudžiamoji byla Nr. 1-839-1034/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49874-2018-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13;

 2.12.1.4

(S)

 

img1  

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. sausio 31 d.

   Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramunas Keidunas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje, kurioje D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. G. pasiųstas atlikti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. spalio 16 d.); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje,

 

n u s t a t ė :

 

D. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2168-486/2017 jis yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga yra 2019 m. spalio 26 d., šios priemonės nevykdė: 2018 m. balandžio 28 d., 18.30 val., Justiniškių g. 79, Vilniuje, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 30 d., 00.16 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad savo kaltės neprisipažįsta. Psichiatrinėse ar narkologijos įstaigose nesigydė, įskaitose neįrašytas. Už administracinius nusižengimus, kuriuos jis padarė 2018 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. gegužės 30 d., jam yra paskirtos administracinės nuobaudos. Paskirtų baudų nesumokėjo, nes neturėjo galimybės – turi tris vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Su pranešimu apie įtarimą nesutinka, nes mano, kad yra baudžiamas antrą kartą už tą patį. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 28-29).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2168-486/2017 matyti, kad D. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Šiuo nuosprendžiu D. G. be kita ko, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dviem metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 52-53).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018 m. spalio 2 d. rašte Nr. V5-12219 nurodyta, kad su D. G. 2017 m. lapkričio 10 d. buvo sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas Nr. V11/M-2653, iš kurio matyti, kad 2017 lapkričio 10 d. D. G. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymo tvarka, sąlygomis, jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis ir žinojo, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones galioja nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 26 d. D. G. šiame plane savo parašu patvirtino, kad jam viskas yra išaiškinta, ir jis viską suprato (b. l. 1-8, 68-81).

Iš 2018 m. spalio 31 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. G. 2018 m. balandžio 28 d., 18.30 val., Justiniškių g. 79, Vilniuje, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija nustatytas 1,24 promilių etilo alkoholio), vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 18084377797). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarimu D. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta 1300 Eur dydžio bauda. Be to, D. G. 2018 m. gegužės 30 d., 00.16 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK 18084385782). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. birželio 14 d. nutarimu pripažinta, kad D. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 375 Eur dydžio bauda (b. l. 54-64).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

 

BK 243 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo ir nepripažino, tačiau, kaip matyti iš byloje esačių duomenų, savo kaltės dėl transporto priemonių vairavimo jis neneigė. Kaltinamasis teigia, kad jo patraukimas ne tik administracinėn bet ir baudžiamojon atsakomybėn būtų jo nubaudimas už tą patį teisės pažeidimą 2 kartus, t. y. pažeistų non bis in idem principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurią yra ratifikavusi ir Lietuvos Respublika, 7 Protokolo 4 straipsnis, pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis ,,nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio ,,offence“ reikšmę), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, taip pat kad už nusikaltimą jam negali būti taikoma pagrindinė ir papildoma bausmė, o už administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą) – pagrindinė ir papildoma administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas byloje Nr. Byla Nr. 26/99).

Nagrinėjamu atveju non bis in idem principas nėra pažeidžiamas, nes kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas už nusikalstamą veiką, kuri savo prigimtimi yra visiškai skirtinga nei administraciniai nusižengimai už kuriuos asmuo jau yra nubaustas administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn D. G. patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės bei tai darydamas neblaivus, tuo tarpu šioje byloje jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi, šiuo atveju yra padaryti skirtingos rūšies teisės pažeidimai, kas lemią ir skirtingos asmeniui kylančios atsakomybės atsiradimą. Teismas pažymi, kad D. G. tais pačiais savo veiksmais, vairuodamas transporto priemones, padarė ir nusikalstamą veiką, ir administracinius nusižengimus, kas yra laikytina idealia (šiuo atveju nusikalstamos veikos ir administracinių nusižengimų) sutaptimi, t. y. asmuo savo veika padarė keletą teisės pažeidimų, numatytų skirtinguose teisės aktuose, vienu metu. Kaip jau buvo minėta, asmuo padarė tiek savo turiniu, teik rūšimi skirtingus teisės pažeidimus ir nagrinėjamu atveju gali būti traukiamas tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn.

Aukščiau minėti byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. G. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2168-486/2017 jis yra pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga yra 2019 m. spalio 26 d., šios priemonės nevykdė: 2018 m. balandžio 28 d., 18.30 val., Justiniškių g. 79, Vilniuje, būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 30 d., 00.16 val., Savanorių pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ikiteisminio tyrimo metu D. G. kaltu ir neprisipažino, tačiau kartu ir neneigė, kad vairavo transporto priemones, nors teisės tai daryti ir neturėjo, žinojo, kad tai daryti jam yra uždrausta.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. G. veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje. 

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 82-83).

 

Dėl D. G. skirtinos bausmės

 

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. G. – teistas (b. l. 35-53), administracine tvarka baustas (b. l. 54-64), nedirba (b. l. 67), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 66), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.  

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 20 parų arešto bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga bausmė. 

BK

 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis savo kaltės nepripažino, todėl nėra pagrindo jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a : 

 

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 parų arešto bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje. 

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. 

Išaiškinti D. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

 Teisėjas   Ramunas Keidunas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • 1-2168-486/2017
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • 2K-30-696/2015