Civilinė byla Nr. e2-6099-1032/2019

Proceso Nr. 2-06-03451-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10; 3.2.4.11; 3.2.6.13; 3.1.7.6

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovei U. P., jos atstovei advokatei Ramutei Agnei Šimašienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. P. ieškinį atsakovui D. B., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti dukters P. B. gyvenamąją vietą su motina U. P.; 2) priteisti iš atsakovo D. B. dukters P. B. išlaikymui iki jos pilnametystės po 300 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos; 3) paskirti dukters P. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę U. P.: 4) nustatyti atsakovo D. B. bendravimo su dukra Paula tvarką nurodant, kad atsakovas su dukra P. bendraus kas antrą savaitgalį ieškovės namuose dvi valandas atsižvelgiant į vaiko dienos režimą nuo 10.00 val. iki 12.00 val., termino pradžią pradedant skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu D. B. 2018 m. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters P. B.. Santuokos su atsakovu nėra sudarę. Atsakovas, gimus dukrai, geranoriškai prisidėjo prie dukters išlaikymo, bet paskutiniu metu santykiai pašlijo, ir atsakovas išlaikymo dukrai nebeteikia, todėl ieškovė teikia teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Atsakovui D. B. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas tinkamai - 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Iš į bylą pateiktų atsakovo susirašinėjimų su antstole nustatyta, kad atsakovas apie teismo procesą yra informuotas, apie vyksiantį teismo posėdį atsakovas papildomai informuotas antstolės susirašinėjime su atsakovu nurodytu elektroniniu paštu (deivunisltd@gmail.com). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu pateikė išvadą. Nurodė, kad ieškovė nebendrauja su atsakovu, nežino kur jis gyvena, atsakovas ryšių su vaiku nepalaiko. Ieškovės pajamos yra nedidelės, todėl prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo dydis, vaikų teisių institucijos atstovės nuomone, yra adekvatus. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tėvų gaunamos pajamos yra svarbios, bet ne esminis kriterijus sprendžiant priteistiną vaikui išlaikymo dydį. Orientacinis kriterijus – minimalus darbo užmokestis – yra tenkinantis būtiniausius žmogaus poreikius. Pažymėjo, kad atsakovas iki 2019 m. balandžio mėnesio galėjo teikti virš 500 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl ieškovės prašoma priteisti 300 Eur dydžio išlaikymo suma yra pagrįsta. Teismo posėdžio metu ieškovė pasisakydama dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išreiškė pageidavimą, kad atsakovui pageidaujant bendrauti su dukra pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką dalyvautų ir vaikų teisių specialistai. Institucijos atstovė paaiškino, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tokių paslaugų neteikia ir ieškovė gali pasitelkti kitus suaugusius asmenis (savo tėvus ar kt.), jeigu mano, kad atsakovui bendraujant su dukra ieškovė jaustųsi saugiau. Nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (1 metai) bei tai, kad atsakovas po dukters gimimo išvyko, nepalaikė jokių ryšių su nepilnamečiu vaiku, ieškovės prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra pagrįsta – atsakovas gali bendrauti su šalių nepilnamete dukra viešoje, vaikui tinkamoje vietoje dalyvaujant mamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

1.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad P. B., gimusi 2018 m. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo duktė. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Ieškovė ir atsakovas jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi. Vaiko išlaikymui iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovei yra mokami 50,16 Eur vaiko pinigai ir 228 Eur papildoma išmoka vaikui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

2.       Ieškovė ieškinyje prašo teismo nustatyti šalių dukters P. B., gimusios 2018 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina U. P.. Nurodo, jog duktė nuo pat gimimo gyvena su ieškove, ji viena ja rūpinasi ir prižiūri. Dukters tėvas atsakovas D. B. dažnai išvyksta į užsienį darbams, dukrą lanko retai, kai dukrai buvo vienas mėnuo, atsakovas išvyko dirbti į užsienį, o grįžęs 2018 m. gruodžio 25 d. atsakovas ieškovę sumušė ir nuo to karto dukters daugiau neaplankė nei karto.

3.       Ieškovė mano, jog tikslinga nustatyti atsakovo su dukra P. bendravimo tvarka, kad ateityje tarp šalių nekiltų konfliktų dėl vaiko lankymo. Atsižvelgiant į tai, kad duktė visiškai nepažįsta savo tėčio ir į tai, kad yra dar labai maža, neturėtų būti nustatyta tokia atsakovo su dukra bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas turėtų galimybę pasiimti dukrą su nakvyne. Atsižvelgiant į ieškovės paminėtas aplinkybes, prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra Paula tvarką: atsakovas su dukra Paula bendraus kas antrą savaitgalį ieškovės namuose dvi valandas atsižvelgiant į vaiko dienos režimą nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos.

4.       Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

5.       Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, nepilnamečio vaiko P. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu ji nebendrauja, sulaukia iš atsakovo grasinančių žinučių, atsakovas buvo smurtavęs prieš ieškovę, teigia jog vyksta tyrimas dėl atsakovo nusikalstamos veikos, todėl nežino ko gali tikėtis iš atsakovo. Paaiškino, jog atsakovo nematė nuo 2018 m. Šv. Kalėdų. Pažymėjo, kad neprieštarauja, jog atsakovui pageidaujant bendrauti su šalių dukra susitikimai vyktų dalyvaujant ieškovei ne tik jos namuose, bet ir kitoje viešoje vaikui tinkamoje vietoje. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo elgesio su ja, bei nebendravimo su šalių nepilnamete dukra, įvertinant vaiko amžių (1metai), vaiko teisių institucijos atstovės išdėstytą poziciją, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra P. B. tvarka: atsakovas su dukra P. B. bendrauja kas antrą savaitgalį pradedant terminą skaičiuoti nuo mėnesio antro savaitgalio dvi valandas per dieną atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ieškovės namuose arba kitoje vaikui saugioje aplinkoje dalyvaujant ieškovei.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192

9.       Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

10.       Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16  d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

11.       Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

12.       CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

13.       Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio

14.       Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

15.       Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui.

16.       Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

17.       CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudaro 278,16 Eur per socialinės išmokos per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Atsakovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos registrų duomenimis šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba, nekilnojamojo turto jo vardu nėra registruota.

19.       Ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti dukters P. B. išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės. Mano, kad atsakovas gali teikti dukrai reikalingą išlaikymo dydį, nes ieškovės žiniomis, atsakovas iki šiol dirba užsienio valstybėje Anglijoje, tačiau konkreti atsakovo darbovietė ir gaunamas darbo užmokestis ieškovei nežinomas. Atsakovas iki 2019 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą dukrai po 584 Eur per mėnesį. Nuo 2019 m. kovo mėnesio pabaigos atsakovas dukros išlaikymui pinigų nebesiunčia, nuo to laiko ieškovė viena išlaiko dukrą. Materialiai jai padeda tėtis, kadangi dukra dar labai maža, septynių mėnesių, ir ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu ieškovė pati jokių išmokų iš Sodros negauna, nes išeidama vaiko priežiūros atostogų neįgijo reikalingo darbo stažo. Vaiko išlaikymui iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos gauna 50,16 Eur vaiko pinigus ir 228 Eur papildomą išmoką vaikui, kurie skirti ieškovei, kaip nepasiturinčiai šeimai, iš viso 278,16 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 600 Eur. Nors duktė yra dar labai maža, bet vaikiškos prekės yra labai brangios, vaikiškus rūbus labai greitai išauga, todėl reikia pirkti naujus. Vidutiniškai vienam mėnesiui tenkanti išlaidų dalis sudaro: maistui 180 Eur, rūbams ir avalynei - 70 Eur, sauskelnėms 45 Eur, higienos priemonėms 30 Eur, vitaminams, papildams ir vaistams 30 Eur, garintuvas, buteliukai, čiulptukai, indai vaikui 27 Eur, vežimėliai, vaikiškos sūpynės, vystymo ir lavinimo kilimėliai 60 Eur, žaislams ir lavinimo priemonėms 25 Eur, patalynei, rankšluosčiams, drėgnoms servetėlėms 15 Eur. Pažymi, kad neturi nuosavo gyvenamojo būsto, todėl nuomoja butą, kuriame su dukra ir gyvena. Už nuomą per mėnesį šildymo sezonu moka 200 Eur, ne šildymo sezonu - 250 Eur ir apie 40 Eur už komunalines paslaugas. Dukrai tenkanti būsto išlaidų dalis 133 Eur. Dėl geresnės vaiko raidos ir sveikatos stiprinimo pagal gydytojos rekomendaciją būtų naudinga lankyti baseiną, tačiau ieškovė neturi finansinių galimybių suteikti vaikui visų reikalingų priemonių sveikatos stiprinimui ir lavinimui. Šiuo metu ieškovė neturi galimybės dirbti, nes yra vaiko priežiūros atostogose iki dukrai sukaks dveji metai, tačiau ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis vaiku tiek moraliai, tiek materialiai. Byloje pateiktas dukters išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas. Iš jo matyti, kad dukters poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga apie 600 Eur suma. Šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, taigi ieškovė ir šiaip yra prisiėmusi didesnę rūpinimosi vaiku ir jo išlaikymo naštą. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai nebetiekia. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, atsižvelgdamas į atsakovo iki 2019 m. balandžio mėnesio tiektą išlaikymą šalių dukrai, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, galimai dirba užsienyje, pagal anksčiau teiktą dukrai išlaikymą darytina išvada, kad gauna geras pajamas, todėl turi galimybę teikti dukrai išlaikymą po 300 Eur per mėnesį.

20.       Įvertinus nepilnametės dukters poreikius, bei atsakovo turtinę padėtį, ieškovės prašymas yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 300 Eur kas mėnesį P. B., gimusios 2018 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

21.       Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23.       Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo priteisimą mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį reikalavimą atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo tenkintas visiškai iš atsakovo priteisina 81 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė teikdama teismui ieškinį už ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios 55 Eur dalies sumokėjimo. Taip pat ieškovei pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 520 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 55 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo.

25.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

26.       2019 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas nepilnametei dukteriai P. B., gimusiai 2018 m. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2019 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo priėmimo. Teismui priėmus sprendimą šios laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 150 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gimusio 2018 m. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove U. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas D. B. su šalių nepilnamete dukra P. B. bendrauja kas antrą savaitgalį pradedant terminą skaičiuoti nuo mėnesio antro savaitgalio dvi valandas per dieną atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ieškovės namuose arba kitoje vaikui saugioje aplinkoje dalyvaujant ieškovei.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. B., gimusiai 2018 m. rugsėjo 9 d., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų 00 centų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai P. B., gimusiai 2018 m. rugsėjo 9 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę U. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei U. P. iš atsakovo D. B. 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Zubrickaitė