Civilinė byla Nr. e2YT-2740-1172/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18425-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., I. L., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio tėvo turtą (registracijos Nr. CBP-25450).
Pareiškime pareiškėja nurodė, jog po tėvo P. M. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) dalys pastato–gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalys kiemo statinių–inžinerinių statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). P. M. testamento nebuvo surašęs, todėl jo turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad nuo gimimo gyveno kartu su tėvais gyvenamajame name, jai ištekėjus (duomenys neskelbtini), į šiuos namus atėjo gyventi ir pareiškėjos sutuoktinis, čia gimė jų vaikai. Sesuo I. L. daugiau nei prieš 10 metų išsikėlė gyventi kitur. P. M. esant gyvam, tėvai pareiškėjai ir seseriai I. L. padovanojo dalį turto. Sesuo I. L., išsikėlusi gyventi kitur, savo gautą dovanų turto dalį padovanojo pareiškėjai. Po tėvo mirties visi sutarė, kad tėvo turto dalį paveldės pareiškėja, todėl ji perėmė naudoti ir valdyti tėvo turtą: liko gyventi tėvų namuose, naudojosi namo ir ūkinio pastato patalpomis, perėmė naudoti tėvo baldus, rakandus, namų apyvokos daiktus. Pastatus remontuoja, prižiūri, gerina būsto kokybę ir buitį: (duomenys neskelbtini) savo lėšomis sutvarkė elektros įvadus, naujai prijungė elektros tinklus, įrengė vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, prijungiant ją prie miesto tinklų, pasirašė geriamojo vandens tiekimo sutartis, vandens tinklų eksploatavimo aktą, komunalinių paslaugų tiekimo sutartis ir moka už suteiktas komunalines paslaugas (registracijos Nr. CBP-25450).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (registracijos Nr. DOK-4921).
Suinteresuoti asmenys I. L. ir V. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad turtas V. M. ir P. M. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgytas santuokos metu santuokinėmis lėšomis. Po P. M. mirties visos trys (pareiškėja, I. L. ir V. M.) sutarė, kad jo turto dalį paveldės pareiškėja, kuri vykdydama susitarimą ir perėmė naudoti ir valdyti visą mirusio P. M. turtą: liko gyventi tėvų namuose, naudojasi namu ir kitu nekilnojamu turtu, perėmė naudoti tėvo baldus, rakandus, namų apyvokos daiktus. Visą šį laiką ji turtą prižiūri, remontuoja, savo lėšomis sutvarkė elektros įvadus, naujai prisijungė prie elektros tinklų, įrengė vandentiekio ir kanalizacijos sistemą, prijungiant ją prie miesto tinklų, savo vardu persirašė komunalinių paslaugų teikimo sutartis, moka komunalinių paslaugų mokesčius. Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja priėmė palikimą iš karto po tėvo P. M. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti ir valdo jį iki šiol (registracijos Nr. DOK-11810, DOK-11807).
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos ir I. L. tėvai V. M. ir P. M. buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registre P. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) dalys pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalys kiemo statinių–inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamento P. M. nebuvo sudaręs. (duomenys neskelbtini) P. M. mirė. Po tėvo mirties pareiškėja, jos sesuo I. L. ir mama V. M. susitarė, kad tėvo turto dalį paveldės pareiškėja, tačiau ji dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po P. M. mirties nebuvo užvesta. Mirus tėvui, B. S. toliau naudojosi namo ir ūkinio pastato patalpomis, juos prižiūrėjo, naudojosi tėvui priklausančiais asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po jos tėvo mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.
Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Byloje susidarė 16,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjos B. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio tėvo turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,45 Eur (šešiolikos eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Raminta Liubinienė