Civilinė byla Nr. e2A-2161-603/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00468-2024-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.;

                                                                                        2.6.11.16.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.

                                                                                                                                                   (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės  G. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,

ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovė G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti 2023 m. spalio 17 d. ieškovės ir atsakovo M. G. sudarytą automobilio Subaru Tribeca (indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei iš atsakovo už automobilį su priedais (papildomais ratlankiais ir žieminėmis padangomis) sumokėtus pinigus – 5950,00 Eur, o ieškovei grąžinti automobilį su priedais (papildomais ratlankiais ir žieminėmis padangomis) atsakovui; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 519,84 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tokiais argumentais:

1.1. ieškovė su atsakovu 2023 m. spalio 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pirko iš atsakovo transporto priemonę Subaru Tribeca, indentifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 950 Eur. Atsakovas automobilį pardavinėjo tik kartu su tam automobiliui skirtais papildomais ratlankiais (4 vnt.) ir žieminėmis padangomis (4 vnt.). Už šiuos automobilio priedus ieškovė sumokėjo atsakovui papildomai dar 1 000 Eur, todėl už automobilį su minėtais priedais buvo sumokėta bendra 5 950 Eur suma. Pinigus ieškovė grynaisiais sumokėjo atsakovui.

1.2. ieškovės buvęs sutuoktinis, dabar sugyventinis, automobilio skelbimą pastebėjo skelbimų portale www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodytas automobilio modelis, gamybos metai, kuro tipas, kėbulo tipas, durų skaičius, darbinis tūris ir kt. automobilio techniniai parametrai, kaina apie 6200 Eur (tikslios sumos nepamena), rida – 194 000 km, kad automobilis be defektų, taip pat buvo nurodyta ir papildoma pardavėjo (atsakovo) informacija (komentaras), kad „tvarkingas, prižiūrėtas automobilis“;

1.3. ieškovės sugyventinis susisiekė su atsakovu ir susitarė (duomenys neskelbtini) d. tarp 18-19 val. apžiūrėti automobilį Šiauliuose, atsakovo namų adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūroje dalyvavo ir ieškovės sugyventinis, buvęs sutuoktinis, P. G.. Apžiūrint automobilį automobilio programinė klaida skydelyje nešvietė, skydelyje švietė rida apie 195 200 (tikslaus skaičiaus nepamena), atsakovas garantavo, kad automobilis pilnai tvarkingas, defektų neturi, rida nedidelė. Ieškovės sugyventinis nutarė dar su automobiliu pavažiuoti apie 5-7 km., tačiau važiuojant nebuvo pastebėti kokie nors automobilio trūkumai, todėl patarė ieškovei pirkti automobilį;

1.4. sutarties formą ieškovei padavė atsakovas, kurioje iš anksto buvo supildyta ranka data, miesto pavadinimas, pardavėjo asmens duomenys, transporto priemonės savininko deklaracijos kodas (SDK), gamybinė markė ir komercinis pavadinimas, pažymėta „X“, kad galioja privalomoji techninė apžiūra, informacijos apie įvykius ir trūkumus laukelis, kuriame buvo nurodyta „visi galimi“. Savo ruožtu atsakovas paprašė, kad ieškovė sutarties tam skirtuose laukeliuose nurodytų savo, kaip pirkėjos, asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, telefono numerį, el. pašto adresą), automobilio valstybinį numerį, identifikavimo numerį, transporto priemonės kainą bei pažymėtų varnele, kad atsiskaitoma bus grynaisiais pinigais (nes ieškovė turėjo grynuosius). Ieškovei ar jos sugyventiniui pasiteiravus, kodėl sutartyje nenurodoma rida, atsakovas paaiškino, kad šis laukas nėra privalomas pildyti, todėl nebuvo užpildytas;

1.5. grįžtant iš Šiaulių ieškovei namo su automobiliu, pastebėjo, kad šis automagistralėje (t. y. kai greitis didesnis) rikiuojantis važiuoja nestabiliai, todėl pamanė esant reikalingą ratų suvedimą. Kitą dieną ieškovė su sugyventiniu pamatė, kad atsakovas pakeitė parduoto automobilio skelbime kainą į 4950 Eur, nors prieš automobilio apžiūrą jo kaina buvo nurodyta apie 6 200 Eur;

1.6. ieškovė 2023 m. spalio 19 d. registravo automobilį VĮ „Regitra“, už registravimo paslaugas sumokėjo 248,05 Eur. Pakeitus automobilio ratlankius ir padangas iš vasarinių į žiemines, problema neišnyko, t. y. automobilis važiavo nestabiliai, todėl ieškovė susisiekė su servisu „Šiaurės prospekto servisas“ ir sutarė 2023 m. spalio 23 d. pristatyti automobilį ratų suvedimui. Važiuojant į servisą automobilio skydelyje pradėjo šviesti variklio klaida „Check engine“. Nuvykus į servisą ir užkėlus servise automobilį ant tam skirto keltuvo specialistai informavo, kad automobilis yra techniškai netvarkingas, t. y. nulūžusi galinio kairio rato spyruoklė ir galinių ratų suvedimo mechanizmas, todėl ratų suvedimas nėra galimas, o atlikus kompiuterinę diagnostiką matoma daug klaidų. Tą pačią dieną ieškovė nuvyko į oficialių Subaru automobilių atstovą UAB „JMA centras“ su tikslu išsiaiškinti, kiek kainuotų automobilį tvarkyti originaliomis dalimis ir kodėl rodoma variklio klaida. Darbuotojai pastebėjo, kad nulūžusi galinio kairio rato spyruoklė ir galinių ratų suvedimo mechanizmas, taip pat paaiškino, kad automobilio skydelyje rodoma rida ne kilometrais, o myliomis, kas reiškia, jog tikroji automobilio rida buvo ženkliai didesnė, nei deklaravo pardavėjas (1 my (mylia) = 1,609344 km, todėl sutarties metu automobilio rida buvo jau apie 314 000 km (195200 my x 1,609344 km)). Ieškovė UAB „JMA centras“ sumokėjo 30 Eur;

1.7. su atsakovu bendrauta 2023 m. spalio 23-24 dienomis telefonu, atsakovas buvo informuotas apie trūkumus, tačiau atsakovas nurodė, jog automobilis parduotas tvarkingas. Atsakovui registruota pašto siunta ir SMS žinute į jo mobilaus ryšio telefoną išsiųstas kvietimas 2023 m. spalio 27 d. 15:00 val. atvykti į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centrą“ apžiūrai. 2023 m. spalio 26 d. ieškovei paskambino telefonu tariama atsakovo atstovė, prisistačiusi teisininke, ji paaiškino, kad ieškovė pati kalta, jog pirko automobilį, jo nepatikrinusi servise prieš jį perkant. Taip pat nurodė, kad servisas automobilio apžiūrai pasirinktas šališkai, todėl į automobilio apžiūrą atsakovas neatvyks;

1.8. UAB „Kompiuterinės diagnostikos centras“ atliko automobilio apžiūrą ir surašė transporto priemonės apžiūros aktą su paslėptų defektų fotofiksacijomis, ieškovė sumokėjo 217,80 Eur. Apžiūros metu UAB „Kompiuterinės diagnostikos centras“ nustatė tokius automobilio defektus: 1) Automobilio variklio dirbimą netolygiai; 2) Automobilio aušinimo skysčio prasisunkimą; 3) Automobilio pavarų perjungimo dėžės veikimą netinkamai; 4) Automobilio stabdžių sistemos netvarkingumą; 5) Automobilio važiuoklės netvarkingumą; 6) Automobilio kėbulo netvarkingumą; 7) Automobilio išmetimo sistemos netvarkingumą; 8) Automobilio elektrinės dalies netvarkingumą. UAB „Kompiuterinės diagnostikos centras“ skaičiavimais preliminarūs Automobilio atstatymo kaštai sudarytų nuo 4 200 Eur;

1.9. ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 14 d. el. paštu išsiuntė atsakovui automobilio apžiūros aktą su fotofiksacijomis, nurodydamas, kad jo atstovaujamoji pageidauja nutraukti sutartį, nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus (5 950 Eur) bei patirtus nuostolius. Atsakovas 2023 m. lapkričio 20 d. el. paštu nurodė, kad norėtų problemą spręsti taikiai, tačiau nesutinka su absurdišku automobilio apžiūros aktu ir remonto kainomis, juolab, kad automobilis buvo parduotas be esminių gedimų. Atsakovas nurodė, kad gali priimti atgal automobilį, papildomą ratų su padangomis komplektą, grąžinti 4 950 Eur, padengti pusę ieškovės patirtų išlaidų, nes pirkėjas taip pat turi prisiimti atsakomybę, su sąlyga, kad automobilis bus pristatytas į jo pasirinktą servisą;

1.10. ieškovės teigimu, parduotas automobilis sutarties sudarymo metu buvo ir yra su esminiais (kokybės) trūkumais, automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, nes jį nesaugu vairuoti, automobilio atkuriamoji vertė sudaro nuo 4 200 Eur, t. y. nuo 85 proc. automobilio vertės neapimant papildomų ratlankių ir žieminių padangų vertės arba 71 proc. automobilio vertės apimant papildomą ratlankių ir žieminių padangų vertę, kad atsakovo, kaip pardavėjo, deklaruota automobilio rida buvo ne 195 200 km, o 314 000 km, todėl reiškiamas reikalavimas nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti nuostolius.

2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu visiškai nesutiko, prašė jo netenkinti. Rėmėsi šiais argumentais:

2.1. skelbimas apie parduodamą automobilį patalpintas „Autoplius“ tinklalapyje. Paskambinęs ieškovės sugyventinis teiravosi automobilio būklės, jam buvo nurodyti atlikti remonto darbai ir visi žinomi automobilio trūkumai. Buvo susitarta dėl automobilio apžiūros 2023 m. spalio 17 d. apie 17-18 val. Lauke buvo dar šviesu, atsakovas su žmona sutiko pirkėjus nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Atvykę vyras ir moteris apžiūrėjo automobilį po variklio dangčiu, po automobiliu. Atsakovas dar kartą išvardino visus žinomus trūkumus, pažymėjo, kad negalima automobilio eksploatuoti minimaliu dujų kiekiu, atkreipė dėmesį, kad automobilio kilometražas nurodytas myliomis, nes automobilis yra iš JAV, nurodyta, jog pakeistos žvakės, stabilizatoriaus traukės, sutvarkytos šarnyrų gumos, keisti priekiniai stabdžių diskai su kaladėlėmis, galinės kaladėlės, parodytos rūdys, keli įbrėžimai, pasakyta apie lempą, kadangi jis paklausė, kas su ja buvo daryta. Atsakovas nurodė, kad buvo pasiūlyta pravažiuoti automobiliu, nes plačios padangos, ar mokės tokį automobilį valdyti, šalys pabandymui išvažiavo į kelią;

2.2. ieškovei ir jos vyrui automobilis tiko ir patiko. Ieškovai pasiūlė kainą 3 950 Eur, tačiau atsakovas nesutiko, nes nebuvo būtinybės skubiai parduoti. Su žmona norėjo atsinaujinti automobilį, todėl ir jokios skubos nebuvo. Ieškovė su vyru klausinėjo apie skelbime pardavinėjamas žiemines padangas prie automobilio, atsakovas nurodė, kad jos įeina į tą pačią kainą ir jokios kalbos apie papildomą mokestį nebuvo, parodė buvusias malkinėje padėvėtas padangas su ratlankiais. Sutarta bendra 5 000 Eur suma, nuspręsta, kad parduos už 4 950 Eur, o 50 Eur bus kelionės išlaidoms. Pirkėjai paprašė skelbime pakeisti kainą, kad „neužkliūtų“ Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė norėjo greičiau surašyti sutartį, ją pasirašinėjo ieškovė ir atsakovo sutuoktinė, atsakovas norėjo gauti pinigus bankiniu pavedimu, tačiau ieškovė atsiskaitė grynaisiais. Buvo paruošta sutartis, dalimi užpildyta su atsakovo nurodyta informacija, ieškovė pildė kitą dalį, kuri buvo neužpildyta (laiką, datą ir t. t.). Atsakovo žmona ieškovei pasakė, kad į sutartį neįrašė automobilio ridos, todėl nutarė abi grįžti prie automobilio ir nurašyti, atsakovo žmona laukė, kol ieškovė padiktuos kilometražą. Į sutartį buvo įrašyta „visi įmanomi...“, kartu paaiškinant, kad taip parašo, nes atsakovas negali garantuoti, kas gali atsitikti automobiliui dėl jo 15 metų senumo ir nuvažiuoto kilometražo - apie 194 000 ml. Ieškovė išklausė ir su viskuo sutiko;

2.3. atsakovo teigimu, automobilis yra 2009 metų, t. y. 15 metų senumo, todėl garantuoti, kad parduodama transporto priemonė yra ir bus be defektų, būtų neteisinga. Transporto priemonės detalės natūraliai dėvisi, todėl atsakovas negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Jokių sąmoningų veiksmų, siekdamas paslėpti esamus ir galimus pastebėti automobilio trūkumus, neatliko, paviešino tiek ieškovei, tiek ir sugyventiniui visą įmanomą ir žinomą informaciją apie parduodamą automobilį. Atsakovas profesionaliai neužsiima automobilių prekyba, todėl neturėjo nei skubos parduoti automobilį, nei motyvo nuslėpti tariamus defektus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinio netenkino, priteisė atsakovui iš ieškovės 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad nors ieškovė grįždama į namus pajuto nekomfortišką vairavimą, vistik kitą dieną po sutarties sudarymo registravo automobilį VĮ Regitra. Pažymėjo, kad atsakovas po atliktos apžiūros sutiko su kai kuriais trūkumais, vertino, kad jie laikytini smulkiais ir juos galima pašalinti (nulūžusios spyruoklės keitimas, masės laido keitimas, aušinimo skysčio nuotėkio tvarkymas), toks darbų atlikimas gali kainuoti iki kelių šimtų eurų, o trūkumai nėra tokie, dėl kurių automobilio nebūtų galima eksploatuoti.

5. Teismas nepritarė ieškovei, kad ji galėtų būti laikoma vartotoja ir jai turėtų būti taikomas palankesnis teisinis reguliavimas. Sutiko su ieškove, kad ji automobilį įsigijo savo asmeniniams (vartojimo) poreikiams. Atsakovo nelaikė verslininku, besiverčiančiu transporto priemonių prekyba, kadangi ginčo automobilį naudojo atsakovo sutuoktinė, juo naudojosi beveik tris metus, o atsakovo kelių transporto priemonių pardavimo nelaikė jo pajamų šaltiniu, kadangi atsakovas tokios veiklos nevykdo sistemiškai. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis iš VĮ Regitra duomenų bazės laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. nustatė, kad atsakovas pardavė 3 automobilius, įskaitant ir ginčo automobilį Subaru Tribeca, ir 5 motorolerius ar motociklus ir padarė išvadą, jog parduota po 1,5 transporto priemonės per metus, tarp jų parduotoji Subaru Tribeca buvo bent keletą metų naudota atsakovo šeimos poreikiams.

6. Teismas ieškovę ir atsakovą laikė lygiomis šalimis, kurios vadovaujantis sutarčių laisvės ir lygiateisiškumo principais sudarė aptariamą pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl šiam teisiniam santykiui taikė bendrąjį pirkimo – pardavimo sutarčių vykdymui teisinį reguliavimą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 ir 6.333 straipsniuose bei specialųjį reguliavimą, numatytą motorinių transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartims (CK 6.431-1 straipsnis).

7. Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas įtvirtina pardavėjo pareigą pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Tokius trūkumus nurodęs pardavėjas netampa atsakingas už juos, t. y. įvertinus ar nurodytieji (išviešinti) trūkumai pirkėjui yra priimtini, pirkėjas pats sprendžia dėl sutarties sudarymo ir pats priima su tuo susijusias rizikas. Ir priešingu atveju, nesant nurodytiems trūkumams vertinama, kiek jie buvo žinomi ar galėjo būti žinomi pardavėjui, vertinant ar tai nelaikytina paslėptaisiais trūkumais. Nurodė, kad trūkumai turi būti aiškūs, išsamūs ir nedviprasmiški. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pardavėjo nurodymą, kad trūkumai yra „visi galimi“, teismas laikė neinformatyviu, nekorektišku ir apskritai neaiškiu, kadangi nėra aišku, ką tokia formuluotė turėtų reikšti. Įvertinęs tai, kad nurodyta tokia nekonkreti formuluotė ir nenurodyti nekonkretūs trūkumai, teismas laikė, kad nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai.

8. Teismas vertino, kad apie tokį trūkumą kaip amortizatoriaus spyruoklės lūžį atsakovas galėjo nežinoti. Laido pakeitimą ar sąvaržos pakeitimą vertino kaip einamuosius 2009 metų gamybos automobilio darbus. Pažymėjo, kad automobilis dėl jo veikimo specifikos savaime dėvisi jį eksploatuojant, todėl jam yra būtinas nuolatinis atnaujinimas ir priežiūra. Todėl tai, kad automobiliui yra reikalingi atlikti kai kurie remonto darbai, nesudaro pagrindo automobilio laikyti nenaudojamu pagal tikslinę paskirtį CK 6.333 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad minėto straipsnio pagrindu negali būti ginama pirkėjo pasikeitusi nuomonė ar persigalvojimas dėl automobilio bei kiti panašūs motyvai.

9. Teismas nurodė, kad nors ieškovė įrodinėja, jog negali naudoti automobilio pagal tikslinę paskirtį vertinant 2023 m. spalio 31 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodytą informaciją, techninė ekspertizė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio nuostatas nebuvo atlikta, kadangi ieškovė sprendė tokios įrodomosios priemonės šiame procese nenaudoti. Nors akto pirmoje pastraipoje nurodomus automobilio variklio trūkumus - užvedus automobilį variklis purtosi, blogai dirba ir užgęsta būtų galima laikyti esminiais, tačiau teismas nelaikė jų įrodytais. Įvertinęs ieškovės pateiktą vaizdo įrašą apie automobilio būklę teismas nustatė, kad ieškovės sugyventinis atsisėda į automobilį ir lengvai užsikuria, apeina automobilį. Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atlikus 2023 m. spalio 31 d. patikrinimą automobilis daugiau nebuvo naudojamas, kai tuo tarpu pagal 2024 m. balandžio 25 d. įrašą automobilis lengvai užsikuria, girdimas tolygus variklio darbas, variklio apsukas rodanti rodyklė stabiliai rodo 1,1 tūkstančių apsukų per min. Todėl laikė, kad automobilio variklis veikia vienodai, stabiliai, nesipurto ir pats neužgęsta, o vaizdo įraše nesimato „Check engine“ indikatoriaus, nors ieškovė nurodė, kad jokie remonto darbai nebuvo atliekami.

10. Teismas laikė, kad akte apibūdinant pavarų dėžės būklę apsiribojama tik abstrakčiais teiginiais apie perjungimo netolygumą bei pateikiami bendri samprotavimai apie galimas priežastis ir kaip tai galėtų paveikti greitėjimą aplenkiant. Teismo vertinimu, nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kurie leistų konstatuoti netinkamą pavarų dėžės buvimą, o kartu ir esminį transporto priemonės trūkumą.

11. Teismas kitų nurodytų trūkumų nelaikė esminiais. Vertino, kad akte nurodomas per didelis dažų sluoksnis nėra laikytinas esminiu trūkumu šios bylos kontekste. Parduotas automobilis yra 2009 metų gamybos, pardavimo metu – 14 metų, todėl tai, kad kai kurios automobilio dalys gali būti perdažytos, nelaikė esminiu trūkumu, dėl kurio jis negali būti eksploatuojamas. Teismas laikė natūralia pagal automobilio amžių nustatytą automobilio koroziją, kartu pažymėjo, jog pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad automobilio dugnas ar kitos metalinės dalys būtų perrūdijusios kiaurai.

12. Teismas vertino, kad akte nurodyti trūkumai yra arba natūralūs tokio amžiaus automobiliui, arba nurodyti taip abstrakčiai, kad negalima konstatuoti konkretaus jų turinio bei juos vertinti kaip esminius trūkumus. Kartu pažymėjo, jog 14 metų senumo automobilis negali būti vertinamas pagal naujo automobilio standartą, o turi būti įvertintas ir natūralus jo nusidėvėjimas.

13. Teismas pritarė ieškovei, jog pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta rida, tačiau laikė, jog tokių duomenų nenurodymas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Pažymėjo, kad byloje yra pateikta automobilio spidometro nuotrauka, iš kurios matyti, kad pagrindinė (viršutinė didžioji skalė) yra MPH (miles per hour) mylios per valandą ir tik apatinė (pagalbinė) skalė yra kilometrai per valandą km/h, todėl ieškovė, matydama dvi skales, negalėjo nesuprasti, kad rodmenys fiksuojami myliomis per valandą.

14. Netenkinęs ieškinio, teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui, kurioms pagrįsti pateikti įrodymai.

               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Ieškovė G. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo, prašydama jį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo vartojimo teisinius santykius pagrindžiančias aplinkybes. Sprendimas priimtas formaliai, paviršutiniškai bei visiškai neįvertinus visų byloje apklaustų liudytojų parodymų, ypač ieškovės sugyventinio P. G. ir Automobilio apžiūrą atlikusio bei aktą surašiusio UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ vadovo R. A. duotų parodymų teisme, nevertinant atsakovo nesąžiningumo, padarant niekuo nepagrįstas išvadas dėl ieškovės tariamai pasikeitusios nuomonės dėl automobilio. Konstatavęs, kad automobilis iš esmės yra be trūkumų (defektų), nors byloje egzistuoja priešingi duomenys ir specialisto paaiškinimai, teismas ėmėsi specialių žinių turinčio asmens vaidmens, nors tokių žinių teismas neturėjo, dėl ko pažeidė CPK 212 straipsnį ir priėmė siurprizinį sprendimą, kadangi peržengė ginčo šalių apsibrėžėtas ginčo nagrinėjimo ribas;

15.2. teismo išvada apie tariamai ieškovės pakeistą nuomonę ar persigalvojimą dėl automobilio neatitinka byloje ieškovės pateiktų įrodymų ir jos duotų paaiškinimų teisme. Byloje nėra aplinkybių, susijusių su tariamai pasikeitusia ieškovės nuomone ar persigalvojimu, o priešingai, teikdama paaiškinimus tiek teismo posėdyje, tiek ir procesiniuose dokumentuose, ieškovė nurodė, jog automobilį pirko dėl to, kad skelbime buvo nurodoma, jog automobilis su nedidele rida (194000 km), techniškai tvarkingas, prižiūrėtas, šias aplinkybes atitinkamai deklaravo ir atsakovas su sutuoktine apžiūrint automobilį vietoje, nurodė, jog automobilis saugus, galima vežti mažametį vaiką. Tai, jog ieškovė pakeitė nuomonę ir automobilis netenkina, deklaratyviai nurodė atsakovas bei buvo užsiminęs UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ vadovas R. A., tačiau vėliau patikslino neprisimenantis, ką tiksliai ieškovė sakė atvežusi automobilį. Taigi, reikalavimą nutraukti sutartį lėmė ne subjektyvios, o objektyvios aplinkybės – specialistų nustatyti automobilio trūkumai. Padaręs neteisingas išvadas teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovės paaiškinimus kaip vieną iš įrodymų šaltinių teismas įvertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, nevertinęs ir net neaprašęs sprendime liudytojų parodymų;

15.3. vertindamas automobilio ridos nenurodymo trūkumą pirkimo – pardavimo sutartyje teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neįvertino byloje esančio rašytinio įrodymo –automobilio skelbimo, kuriame atsakovas nesąžiningai deklaravo parduodantis automobilį su 194 000 km rida, neįvertino ir ieškovės sugyventinio P. G. teiktų paaiškinimų teisme, jog renkant automobilį buvo labai svarbus kuo mažesnės ridos kriterijus ir automobilį ketino pirkti iki 200 000 km ridos, ir automobilio nebūtų rekomendavęs pirkti esant virš 300 000 km ridai (beveik 61 proc. didesnei nei buvo deklaruota). Skundžiamame sprendime ieškovės sugyventinio parodymai nėra aprašyti, net nenurodyta, jog šis liudytojas buvo apklaustas, todėl akivaizdu, jog šie reikšmingi liudytojo parodymai liko neįvertinti kaip ir atsakovo elgesys ikisutartiniuose santykiuose, t. y. ar atsakovas tinkamai atskleidė automobilio ridą, ar jos nenuslėpė, juolab kad jau automobilio skelbime atsakovas nurodė klaidingą informaciją apie automobilio ridą. Kartu teismas visiškai nevertino ir tikrųjų sutarties šalių ketinimų, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles;

15.4. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje ridos duomenų nurodymas yra privalomas, vadovaujantis CK 6.4311 straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231. Taigi, ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir teismo turėjo būti panaikinta. Atsakovas neatskleidė informacijos, jog automobilio skydelyje rida rodoma myliomis, o skelbime nurodydamas ridą kilometrais, ieškovę su sugyventiniu suklaidino. Dėl to atsakovas ginčo sutartyje taip pat nenurodė tikrosios automobilio ridos, kadangi, priešingu atveju, automobilis nebūtų pirktas. Atsakovo argumentai, jog rida nebuvo nurodyta dėl to, kad ieškovė skubėjo išvykti į namus, teisiškai nereikšmingi, kadangi pareiga nurodyti ridos duomenis motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje tenka atsakovui, be to, atsakovas nesusisiekė telefonu su ieškove tikslu įrašyti ginčo ridą į sutartį, o ieškovės sugyventiniui nurodė, kad transporto priemonė sueuropinta. Kadangi įstatyme ridos išviešinimo pareiga numatyta pardavėjui, teismas turėjo neigiamas pasekmes perkelti atsakovui. Kartu teismas turėjo įvertinti ir VĮ Regitra duomenis, jog atsakovas su sutuoktine turi patirties parduodant transporto priemones, todėl jiems žinomos tokių sutarčių sudarymo subtilybės. Byloje akivaizdu, jog atsakovas, pasitelkdamas savo sutuoktinę, buvo nesąžiningas, neatskleidė ieškovei reikšmingos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, taigi vien šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti sutartį;

15.5. vertindamas ieškovės pateiktą vaizdo įrašą ir techninę ekspertizę teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apskritai liko neįvertinti UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ vadovo R. A. duoti parodymai dėl automobilio defektų, kad automobilio negalima ir nesaugu naudoti, neišsivaizduoja, kaip automobilis praėjo techninę apžiūrą, kad automobilio remontas kainuotų apie 4200 Eur. Šio liudytojo parodymai nesugretinti su ieškovės sugyventinio teiktais paaiškinimais, jog važiuojant ginčo automobiliu posūkyje automobilį meta. Taigi, liudytojo R. A. duoti parodymai teisme buvo itin svarbūs, jie turėjo būti laikomi įrodymais ir tinkamai įvertinti. Tuo tarpu padaręs išvadas iš vaizdo įrašo teismas iš esmės ėmėsi eksperto vaidmens, nors tam neturi pakankamai specialių žinių. Ieškovė parvykusi automobiliu į namus juo nesinaudojo, pats automobilis negalėjo susiremontuoti, todėl jame esantys trūkumai yra išlikę iki šiol. Toks ginčo išsprendimo būdas paviršutiniškais motyvais išsprendus ieškinį, negali būti laikomas teisingu ir sąžiningu;

15.6. teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kadangi atsakovas iš esmės automobilio trūkumų fakto neneigė ir neįrodinėjo, kad trūkumų nebuvo daikto perdavimo ieškovei metu, gynėsi tik tuo, kad jam automobilio defektai nebuvo žinomi, o ieškovė prisiėmė riziką pirkdama naudotą automobilį, kai tuo tarpu teismas konstatavo, jog iš esmės jokių automobilio esminių trūkumų nebuvo. Atsakovo atstovė nurodė, jog bylos eigoje spręs klausimą dėl automobilio techninės ekspertizės paskyrimo, tačiau tokio prašymo byloje nepareiškė, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas taip pat sutiko su automobilio apžiūros akte nustatytais trūkumais. Atsakovui pripažinus, kad tokie trūkumai galėjo būti, ieškovei nebuvo būtinybės prašyti teismo skirti techninę ekspertizę. Be to, tokio pobūdžio bylose tinkamais įrodymais laikytini automobilių apžiūros aktai su užfiksuotais trūkumais (defektais), fotofiksacijomis, jei tokie aktai parengti automobilių servisų specialistų fiksuojant automobilių trūkumus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas buvo kviečiamas į automobilio apžiūrą, tačiau apžiūroje nepanoro dalyvauti ir buvo pasyvus;

15.7. teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo nesąžiningus veiksmus ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose, kas taip pat sudarė pagrindą spręsti, jog atsakovas žinojo apie automobilio trūkumus, tačiau jų sąmoningai neatskleidė. Nors teismas ir nurodė, kad sutartyje prie trūkumų nurodyta „visi galimi“, tačiau visos bylos kontekste tokio pardavėjo elgesio nevertino. Akivaizdu, jog tokia sąlyga atsakovas iš esmės siekė panaikinti savo kaip pardavėjo atsakomybę, garantuoti parduodamo daikto kokybę. Atsakovas automobilį pardavinėjo specializuotoje automobilių skelbimų svetainėje, nurodydamas, jog automobilis tvarkingas ir prižiūrėtas, kai tuo tarpu sutartyje įrašyti „visi galimi“ trūkumai, kas vėlgi patvirtina, jog atsakovas žinojo arba galėjo žinoti apie automobilio trūkumus. Nevertinti ir atsakovo sutuoktinės parodymų argumentai, jog iki šiol turi daug motorinių transporto priemonių sutarčių paruoštukų ir ne visose paruoštukuose yra nurodžiusi „visi galimi“, kas vėlgi patvirtina, jog buvo žinoma apie automobilio trūkumus. Neįvertinta ir tai, jog atsakovas yra automobilių dujų sistemos meistras, dirba 20 metų, turi tam reikiamą išsilavinimą, į bylą nesąžiningai pateikė IĮ Romantoma, kurioje pats dirba, pažymą, įrodinėdamas aplinkybes byloje dėl Automobilio dujų įrangos subtilybių. Ieškovė pateikė ir atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esančius duomenis (t. y. fotonuotraukas), kurios patvirtina, kad atsakovas užsiima automobilių, motociklų sporto lenktynių veikla, t. y. jis yra lenktynininkas, todėl jam automobilių elektroniniai ir mechaniniai aspektai, jų gedimai turėjo būti pakankamai gerai žinomi, o parduodamas automobilį kaip tik privalėjo dar detaliau žinoti trūkumus ir juos atskleisti. Tai, kad ieškovė ir jos sugyventinis pasitikėdami skelbime nurodyta informacija atvyko apžiūrėti automobilio ir jų nupirko, nulėmė atsakovo pateikta klaidinga informacija skelbime apie automobilio techninį tvarkingumą. Abejoti atsakovo sąžiningumu sudaro pagrindą ir sutarties sudarymo vieta bei laikas (automobilis nupirktas vakaro metu, atsakovo namų valdoje), nors ieškovė norėjo apžiūrėti automobilį dienos metu, tačiau apžiūros laiką nukėlė atsakovas, o pakvietus apžiūrėti automobilį savo namuose sudarytas patikimo pardavėjo įspūdis. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kurią pripažino pats atsakovas, jog siūlė ieškovės vardu perparduoti automobilį kitiems asmenims, tačiau tam buvo būtina atlikti notarinius veiksmus Taigi atsakovas suvokė savo atsakomybę prieš ieškovę, tačiau siekė jos išvengti automobilį ieškovės vardu pardavęs tretiesiems asmenims;

15.8. spręsdamas klausimą dėl automobilio pavarų dėžės defektų, automobilio korozijos, teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neįvertino UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ vadovo R. A. duotų parodymų. Liudytojas nurodė, kad pats kruopščiai apžiūrėjo automobilį ir nustatė trūkumus. Byloje esančių įrodymų visetas – ieškovės ir jos atstovo paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, 2023 m. spalio 31 d. automobilio apžiūros aktas su fotofiksacijomis patvirtina aplinkybes, kad automobilio pavarų dėžė yra su esminiais defektais, automobilis paveiktas ypatingai korozijos, traversas yra surūdijęs, dėl ko automobilį nekomfortiška vairuoti, o esant surūdijusiam traversui, jį apskritai net nesaugu vairuoti;

15.9. CPK 265 straipsnio 1 dalis įpareigoja sprendimą priimantį teismą įvertinti visus įrodymus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertino itin bylai reikšmingų įrodymų (liudytojų paaiškinimų), taip pat įrodymų, susijusių su atsakovo nesąžiningumu. Šie procesiniai pažeidimai lėmė neatskleistą bylos esmę. Be to, iš teismo elgesio per klausimų ir tam tikrų replikų prizmę ieškovės pusei buvo juntamos simpatijos atsakovui, byla nagrinėta ne kaip profesionalaus teisininko, o tarsi specialisto, turinčio žinių motorinių transporto priemonių technikoje, kas lėmė netinkamą įrodymų tyrimą ir vertinimą. Net jei ir teismas turi kažkokių žinių technikos srityje, tai nepaneigia liudytojo R. A., turinčio aukštąjį techninį išsilavinimą ir dirbančio virš 20 metų motorinių transporto priemonių remonto srityje, parodymų;

15.10. ginčo sprendime teismas nepasisakė, ar papildomi priedai (ratlankiai su padangomis) įsigyti už papildomą 1000,00 Eur buvo atskiras sandoris, ar kartu su pagrindiniu sandoriu (t. y. automobilio pirkimu). Todėl ir šiuo aspektu teismo sprendimas yra ydingas, juolab, kad teismo išreikalauti į bylą duomenys iš automobilių skelbimo portalo autoplius.lt patvirtina, kad atsakovas pardavus automobilį greitai pakeitė jo kainą iš 6200,00 Eur į 4950,00 Eur. Atsakovas nelogiškai nurodė, kad pirkėja paprašė skelbime pakeisti kainą, kas sudaro pagrindą abejoti atsakovo paaiškinimais. Byloje apklausta ieškovės motina R. G., kurios parodymai taip pat teismo liko visiškai neįvertinti, patvirtino davusi ieškovei automobilio pirkimui 6000,00 Eur, o ieškovė tą pačią dieną važiavo apžiūrėti automobilio į Šiaulius;

15.11. teismas nepagrįstai nelaikė atsakovo verslininku, nors bylos duomenys pagrindžia, jog atsakovas su sutuoktine turi patirties transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandoriuose. Teismas neįvertino atsakovo sutuoktinės sudarytų motorinių transporto priemonių sandorių, apie kuriuos duomenys buvo pateikti į bylą, nevertino itin teisiškai reikšmingas aplinkybės, kad atsakovo sutuoktinė duodama parodymus teisme nurodė turinti daug transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių paruoštukų. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovas su šeima tinkamai neįregistravę savo verslo veiklos užsiima motorinių transporto priemonių prekyba;

15.12. byloje liko visiškai neįvertinti visų liudytojų parodymai, taip pat aplinkybės, susijusios su atsakovo nesąžiningumu, bylą nagrinėjęs teismas peržengė ginčo šalių apsibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas byloje, todėl spręstina esant pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

16. Atsakovas M. G. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

      16.1. teismas pagrįstai laikė, jog pradėjusi naudoti automobilį ieškovė pakeitė savo nuomonę, todėl siekia jį grąžinti. Apklausiama teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jai nuo pat pirmo įsėdimo į automobilį vairavimas atrodė nekomfortiškas, automobilį mėtė, tačiau tai nebuvo kliūtis sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį ir įregistruoti ją. Vertinant ieškovės elgesį tiek automobilio pirkimo metu, tiek ir po jo įsigijimo darytina išvada, kad ieškovei tiesiog nebepatiko automobilis, todėl ji kreipėsi į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras su užsakymu atlikti automobilio apžiūrą ir vertinimą. Kadangi automobilis yra 2008 metų, t. y. 16 metų senumo, todėl natūralu, kad tam tikri defektai buvo nustatyti;

     16.2. atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieškovės sugyventiniui tik paskambinus dėl parduodamo automobilio, buvo nurodyta, jog automobilio rida nurodyta myliomis. Skelbime apie ginčo automobilio pardavimą nebuvo galimybės nurodyti, kad rida matuojama myliomis. Teismas šiuo aspektu padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų kritiškai vertinti apeliantės argumentus;

16.3. ieškovė visiškai nepagrįstai vertina teismo sprendimą kaip siurprizinį, neteisingai interpretuoja atsakovo paaiškinimus nurodytus tiek atsiliepime, tiek ir teikiant paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje. Atsakovo pozicija nuo pat ginčo pradžios buvo nuosekli ir vienoda. Automobiliu naudojosi atsakovo sutuoktinė ir buvo patenkinta. Kad jis galėjo turėti trūkumų (vertinant jo metus), atsakovas neneigė, tačiau nurodė, kad jo žmona važinėdavo ginčo automobiliu ir pirkimo pardavimo metu neturėjo esminių trūkumų dėl kurių ginčo automobilio nebūtų galima eksploatuoti. Atsakovas proceso metu įrodinėjo, kad apie visus įmanomus ir jam žinomus automobilio defektus ieškovė bei jos sugyventinis buvo informuoti. Ginčo abejonės buvo išsklaidytos ieškovei į bylą pateikus video medžiagą, kurioje matyti, kad ginčo automobilis iš karto, puikiai užsiveda, variklis dirba vienodai. „Check engine"‘ žyma prietaisų skydelyje nedega, o konstatuoti tokius faktus nereikalingos specialios žinios. Tokio pobūdžio bylose teismas negali būti aktyvus ir savarankiškai rinkti įrodymus; teismas abiems šalims siūlė teikti įrodymus, kuriais grįstų savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos;

16.4. nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl atsakovo nesąžiningumo. Apklausiamas teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad sutartyje atliktas įrašas „visi galimi“ reiškia, kad jis negali absoliučiai garantuoti, jog parduodama transporto priemonė yra be defektų dėl jos eksploatavimo laikotarpio;

16.5. teismas pagrįstai atsakovo nelaikė verslininku. Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas paaiškino, kad niekada nevykdė komercinės automobilių prekybos. Buvo paaiškinta, kad visi šeimos nariai turi atskirus automobilius, o atsakovas laisvalaikiu užsiiminėja moto sportu. Nors atsakovas nurodė, kad yra pardavęs kelias transporto priemones, tai nėra jo pajamų šaltinis, atsakovas tokios veiklos nevykdo sistemiškai;

16.6. apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog liko byloje neįvertinti visi liudytojų parodymai, taip pat aplinkybės, susijusios su atsakovo nesąžiningumu. Tai, kad teismas visus bylos duomenis įvertino ne taip kaip norėjo ieškovė nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės dėl kurių byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas yra grindžiamas subjektyviais teiginiais ir motyvais, yra visiškai nepagrįstas, todėl teismo turėtų būti atmestas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

k o n s t a t u o j a:

        I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

18. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

     Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi

19. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti (ieškinyje nurodoma panaikinti) jos ir atsakovo sudarytą naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, kadangi įsigijus automobilį paaiškėjo pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti automobilio trūkumai, jie nebuvo pastebėti pirkimo metu, tačiau nustatyti trūkumai yra esminiai, dėl jų automobilio negalima naudoti pagl paskirtį. Ieškovė įrodinėjo, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas su sutuoktine turi patirties transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandoriuose ir, tikėtina, užsiima transporto priemonių pardavimo veikla.

20. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228-1 straipsnio 2, 3 dalys).

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nors ieškovė, fizinis asmuo, automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau atsakovo nelaikė verslininku CK 6.228-1 straipsnio prasme, todėl nelaikė tarp šalių susiklosčiusių santykių vartojimo santykiais. Nurodė, kad automobilį atsakovo sutuoktinė prieš pardavimą naudojo tris metus, atsakovas, nors ir yra pardavęs keletą automobilių, šia veikla reguliariai nesiverčia ir ši veikla nėra jo pajamų šaltinis. Nors apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir siekia, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę sutartiniai santykiai būtų laikomi vartojimo teisiniais santykiais, tačiau byloje esančios faktinės aplinkybės bei apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo tokiam teisiniam vertinimui.

22. Kaip ir pagrįstai pažymėjo teismas, byloje nėra duomenų, jog atsakovas šia veikla verstųsi reguliariai. Šią aplinkybę pagrindžia byloje pateikti VĮ Registra duomenys, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. atsakovas pardavė 3 automobilius, įskaitant ir ginčo automobilį Subaru Tribeca, 5 motorolerius ar motociklus. Tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia reguliaraus vertimosi šia veikla. Net jei atsakovas ir gavo papildomų pajamų pardavęs aukščiau nurodytas transporto priemones, tačiau esminė aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad atsakovas pardavė savo namų ūkyje naudotą transporto priemonę, kuria buvo naudotasi beveik tris metus. Nesudaro pagrindo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinti kitaip ir apeliantės argumentas, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo sutuoktinės vardu parduotas transporto priemones. Nors iš tiesų byloje yra duomenys apie atsakovo sutuoktinės parduotas motorines transporto priemones, tačiau, viena vertus, parduotas skaičius nėra didelis, o, kita vertus, kaip ir minėta, esminis aspektas yra tas, jog parduotas atsakovo šeimos poreikiams naudotas automobilis. Taigi apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nelaikydamas jų vartojimo teisiniais santykiais, ir atitinkamai, ieškovės vartotoja, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Kadangi nenustatyta, jog šalys sudarė vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, taikomos bendrosios CK XXIII skyriuje išdėstytos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

   Dėl teismo sprendimo turinio ir įrodymų vertinimo

24. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnyje įtvirtinti sprendimo turiniui keliami reikalavimai, tarp jų numatyta, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

25. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

27. Ieškovė kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas padarė lyg turėdamas specialių žinių (ėmėsi specialių žinių turinčio asmens vaidmens) ir dėl to priėmė siurprizinį sprendimą, nevertino liudytojų parodymų ir apskritai jų net neaprašė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

30. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai liudytojų parodymų nepaminėjo, jų neaprašė ir dėl jų plačiau nepasisakė, nesudaro pagrindo laikyti, jog tokie liudytojų parodymai nesuformavo vidinio teismo įsitikinimo padarytų išvadų aspektu. Kaip minėta, sprendimo turinį įtvirtinančioje teisės normoje numatyta, jog aprašomojoje dalyje nurodoma reikalavimų ir atsikirtimų santrauka (CPK 270 straipsnio 2 dalis), todėl net jei ir neaprašyti liudytojų duoti parodymai, tai nelaikytina sprendimo turinio trūkumu bei nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas apskritai padarydamas sprendime išvadas dėl naudoto automobilio trūkumų, jų nevertino. Priešingai, teismas sprendime išvadas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus.

31. Kita vertus, aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktą, kt.). Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, šalių nurodytų kai kurių aplinkybių ar pateiktų įrodymų neaptarimas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė pateikia tik savo nuomonę dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, net nesiremdamas liudytojų parodymais, priėjo išvados, kad neįrodyti esminiai naudoto automobilio trūkumai. s argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra ne bylos šalių, o teismo prerogatyva. Teismas, kaip minėta pirmiau, vertina byloje esančius įrodymus pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas taisykles ir neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo (CPK 185 straipsnis).

33. Ieškovė apeliaciniame skunde dėstydama argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu dėl ieškovės įsigyto naudoto automobilio trūkumų ir jų esmės tolimesniam automobilio naudojimui, be kita ko, šiame konstekste apeliuoja ir į tai, kad atlikdamas įrodymų vertinimą bei imdamasis specialių žinių turinčio asmens vaidmens teismas priėmė siurprizinį sprendimą.  Tačiau ir šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais.

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas). Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 17 punktas). Šiuo gi atveju teismas skundžiamą sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais, atlikęs visų jų, taigi ir ieškovės pateiktų įrodymų teisinį vertinimą. Teismo motyvai dėl byloje esančių, o ne šalims nežinomų, naujų įrodymų, ar tai, kad jų pagrindu priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas, negali būti laikomi siurpriziniais, kaip tas suprantama teismų praktikoje. Todėl ieškovės teiginiai dėl siurprizinio teismo sprendimo atmestini kaip nepagrįsti.

    Dėl ieškovės įrodinėjamų naudoto automobilio trūkumų

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt skelbimą apie parduodamą 2008 m. automobilį Subaru Tribeca, kuris apibūdintas kaip tvarkingas, prižiūrėtas. Ieškovė su atsakovu Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2023 m. spalio 17 d., sutartyje nurodyta kaina – 4950,00 Eur, nenurodyti ridos duomenys, automobilio trūkumai įvardinti ir nekonkretizuoti, nurodant – „visi galimi“. Sutartyje nėra duomenų apie pridedamus raštus, padangas ar kitus priedus. Šiuo aspektu šalių paaiškinimai skiriasi, ieškovė ir liudytoju apklaustas jos buvęs sutuoktinis teigė, jog bendra sumokėta kaina 5950,00 Eur su pridedamomis padangomis  (4950,00 Eur automobilis + 1000,00 Eur ratų su beveik naujomis žieminėmis padangomis komplektas), atsakovas tuo tarpu nurodė, kad bendra kaina ir nurodyta sutartyje, t. y. 4950,00 Eur.

36. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad automobilio privalomoji techninė pažiūra atlikta 2022 m. liepos 13 d., ji galioja iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. Ginčo nėra, kad automobilio ieškovė kartu su buvusiu sutuoktiniu P. G. atvyko pirkti į Šiaulius iš Kauno, įsigijusi automobilį su juo grįžo į Kauną. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojo P. G. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad automobilį rinko ieškovės buvęs sutuoktinis, jis atliko bandomąjį važiavimą (teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo iki pirmojo viaduko, kelias buvo duobėtas, o greitis bandymo metu nedidelis). Taip pat nustatyta, kad kitą dieną atlikta privalomoji automobilio registracija VĮ Regitra.

37. Nustatyta, kad 2023 m. spalio 31 d. ieškovės užsakymu UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atliko automobilio apžiūrą ir vertinimą, vertinime aprašyti tokie trūkumai: 1) Automobilio variklis dirba netolygiai; 2) Automobilio aušinimo skystis prasisunkia; 3) Automobilio pavarų perjungimo dėžė veikia netinkamai; 4) Automobilio stabdžių sistema netvarkinga; 5) Automobilio važiuoklė netvarkinga; 6) Automobilio kėbulas netvarkingas; 7) Automobilio išmetimo sistema netvarkinga; 8) Automobilio elektrinė dalis netvarkinga. Paskaičiuoti remonto darbai 4200,00 Eur, teismo posėdžio metu duodamas parodymus R. A. nurodė, kad tiksliai įvardinti reikiamų atlikti darbų negali, pvz. dėl pirmojo trūkumo negali pasakyti tikslių remonto darbų, nes gali būti kelios priežastys, tačiau skaičiuoja minimalių darbų sąnaudomis. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas informuotas apie ketinamą atlikti automobilio apžiūrą, tačiau apžiūroje nedalyvavo. Iš atsakovo pozicijos nustatyta, jog su kai kuriais trūkumais atsakovas sutiko, tačiau vertino juos kaip smulkius, nesudarančius esminės reikšmės eksploatavimui, taip pat laikėsi pozicijos, jog apie visus jam žinomus trūkumus informavo ieškovę (ar jos buvusį sutuoktinį), atkreipė dėmesį į tai, kad automobilis iš JAV, atkreipė dėmesį į spidometro parodymus (tai, kad kilometražas nurodytas myliomis), informavo apie atliktus automobiliui remonto darbus, apie lempą. Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, kad automobilis, išskyrus smulkius trūkumus, tvarkingas, o skubos parduoti transporto priemonę neturėjo. Ieškovė tuo tarpu įrodinėja priešingas aplinkybes, teigdama, jog automobilio trūkumai yra esminiai, dėl jų eksploatuoti automobilio negali.

38. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

39. Pagal CK 6.4311 straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

40. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

41. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

42. Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Pagal kasacinio teismo išsiaiškinimą, ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytoje sutartyje arba CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Pirkėjui pasirinkus šį savo teisių gynybos būdą, pardavėjas turi įrodyti, kad sutarties pažeidimas yra neesminis ir todėl kita šalis neturi teisės jos atsisakyti.  Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

43. Kaip minėta, ieškovė įrodinėja, jog naudotam automobiliui 2023 m. spalio 31 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ nurodyti trūkumai yra esminiai, dėl jų transporto priemonės negalima naudoti, be to, ieškovei nebuvo atskleista ir informacija apie tai, kad automobilio rida nurodyta myliomis, kai tuo tarpu ji skaičiuojant kilometrais yra gerokai didesnė (virš 300 000 km).

44. Kaip minėta aukščiau, motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje be kita privalo būti deklaruoti (nurodyti) ridos duomenys (CK 6.4311 straipsnis). Byloje ginčo nėra, jog ieškovės su atsakovu sudarytoje naudoto ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje rida nebuvo nurodyta, ieškovė įrodinėja, kad ji pagrįstai tikėjosi, jog automobilio skydelyje nurodyta rida yra kilometrais, kai tuo tarpu tik nusipirkus automobilį paaiškėjo, jog rida nurodyta myliomis, o ne kilometrais. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nelaikė esminė ieškinio reikalavimų patenkinimui. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti.

45. Visų pirma, pastebėtina tai, kad nors pareiga nurodyti kilometražą pirkimo – pardavimo sutartyje pagal teisinį reglamentavimą numatyta pardavėjui, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tai nėra esminė aplinkybė nutraukti sutartį. Išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iniciatyvos nurodyti sutartyje kilometražą galėjo imtis ir pirkėja (ieškovė), juolab kad, kaip paaiškino teismo posėdžio metu jos buvęs sutuoktinis, ieškovei pasiūlė eiti su atsakovo sutuoktine sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Nors ieškovė ir pastebėjo (tą akcentavo ir teismo posėdyje), kad atitinkami duomenys iš atsakovo pusės jau buvo papildyti, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių nepareikalavo nurodyti automobilio kilometražo. Dar daugiau, ieškovė ketino pirkti naudotą automobilį, pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo gyvenamojoje vietoje, automobilis stovėjo kieme, todėl nėra suprantama, kokios objektyvios priežastys (ar kliūtys) nulėmė tai, jog ieškovė ir pati negalėjo įrašyti automobilio kilometražo, juolab kad tai specialių žinių nereikalaujantis veiksmas. Iš atsakovo sutuoktinės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė prieš važiuodama klausinėjo dėl tam tikrų funkcijų (pvz. šviesų), taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo galimybę įrašyti ir perkamos transporto priemonės kilometražą. Antra, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškove atvažiavęs apžiūrinėti automobilio asmuo (ieškovės buvęs sutuoktinis) klausinėjo apie automobilį (jam buvo žinoma, jog automobilis iš JAV), klausė, ar „sueuropintas variantas“, atsakovas nurodė, jog telefonu kalbant ieškovės buvęs sutuoktinis buvo informuotas apie tai, kad kilometražas rodomas myliomis. Ieškovę atlydėjęs ir bendravęs su atsakovu jos buvęs sutuoktinis teismo posėdyje minėjo, jog yra sudaręs apie dvidešimt automobilių sandorių, todėl labiau tikėtina aplinkybė, jog vistik buvo žinoma apie tai, kad automobilio kilometražas rodomas myliomis. Trečia, byloje ieškovė pateikė transporto priemonės techninės apžiūros dokumentą, kuriame nurodyta transporto priemonės rida kilometrais, jis, kaip matyti, perduotas ieškovei, taigi tikėtina, jog pirkėja peržiūrėjo perduotus dokumentus. Ketvirta, nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog atsakovas suklaidino ieškovę dėl kilometražo ar siekė jį nuslėpti, skelbime nurodydamas mažesnį kilometražą (nurodydamas myliomis, tačiau pažymėdamas kaip kilometrai). Atsakovas paaiškino, dėl kokių priežasčių buvęs myliomis kilometražas pažymėtas skelbime nurodant kilometrus (nurodė, jog pasirinkimas buvo tik kilometrais). Taigi, apibendrinant laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybės, jog naudoto automobilio kilometražas nenurodytas pirkimo – pardavimo sutartyje, nelaikė esmine ieškinio reikalavimų tenkinimui, o ieškovės argumentai, susiję su atsakovo nesąžiningumu šiuo aspektu, atmestini kaip neįrodyti.

46. Apeliantė teigia, kad liko neįvertintas atsakovo elgesys automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje prie automobilio trūkumų nurodant „visi galimi“. Nors atskirai pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip vertinami tokie atsakovo veiksmai, tačiau, kita vertus, pažymėjo, kad toks abstraktus trūkumų nurodymas vertintinas kaip nekorektiškas, neinformatyvus ir neaiškus, todėl laikė, kad atsakovas automobilio trūkumų apskritai nenurodė. Taigi, šiuo atveju tokia formuluotė buvo įvertinta atsakovo nenaudai. Todėl nesutiktina su apeliante, jog toks abstraktus trūkumų įrodymas apskritai nebuvo nagrinėjamu atveju įvertintas ar teismas į jį neatsižvelgė.

47. Tačiau net ir laikant, jog atsakovas automobilio trūkumų apskritai nenurodė, ieškovei teikiant įrodymus apie nustatytus trūkumus, tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimus pagrįstais. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų taikomas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pirkėjo teisių gynybos būdas (sutarties nutraukimas), pirkėjas turi pagrįsti, jog pirkto daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė įrodinėjo, kad šią aplinkybę pagrindžia 2023 m. spalio 31 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ atlikta automobilio apžiūra ir vertinimas, šios įstaigos vadovo R. A., apklausto liudytoju, parodymai. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog automobilis, būdamas 16 metų senumo, galėjo turėti smulkių trūkumų, tačiau esminių trūkumų neturėjo, juo važinėjo sutuoktinė ir buvo patenkinta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė naudoto automobilio esminių trūkumų, dėl kurių šios transporto priemonės nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.

48. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, vertindamas naudoto automobilio trūkumus, rėmėsi ieškovės pateiktame  2023 m. spalio 31 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ apžiūros ir vertinimo akte nurodytais trūkumais ir, atskirai juos aptardamas laikė neesminiais arba apskritai neįrodytais. Antai, visų pirma aptardamas nustatytus variklio trūkumus pažymėjo, kad jie galėtų būti laikomi esminiais, tačiau paneigiami kitais įrodymais, t. y. video medžiaga, iš kurios matyti, jog automobilis lengvai užkuriamas net ir esant ieškovės nurodytai aplinkybei, jog automobiliu nebuvo važinėjama. Teisėjų kolegija pritaria, jog šis ieškovės nurodomas trūkumas paneigiamas video medžiaga. Nors apeliantė teigia, kad liko neįvertinti liudytojo R. A. parodymai, kurie patvirtina nevienodą variklio darbą, purtymąsi, tačiau teisėjų kolegija, perklausiusi minėto liudytojo parodymus, tokios išvados vienareikšmiškai padaryti negali. Liudytojas nurodė, kad yra galimos cilindrų tinkamo nedirbimo klaidos (nurodė 2,4,6 cilindrus), tačiau visų pirma paminėjo ekologinį aspektą ir, aiškindamas trūkumus toliau (pvz. lambda zondas), vardijo tik galimus variantus, kurie tai sąlygotų, jų tiksliai nenurodydamas. Atmestini ir apeliantės argumentai, jog teismas šiuo aspektu nurodytą trūkumo nebuvimą vertino taip, lyg turėtų specialių žinių. Pastebėtina, kad teismas šiuo atveju vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, jų pagrindu padarė išvadas ir, kaip matyti iš sprendimo, techninių aspektų detaliai neaprašė. Teismo išskirtos aplinkybės, jog pateiktame video girdimasi tolygus variklio darbas, variklio apsukas rodanti rodyklė stabiliai rodo 1,1 tūkstančių apsukų per min., o variklis nesipurto, transporto priemonė savaime neužgęsta, nereikalauja išimtinių specialių techninių žinių, o priešingai, tai yra elementarios bet kurio vairuojančio transporto priemonę asmens žinios. Taigi, nesutiktina su tokia apeliantės kritika teismo atžvilgiu. Vėlgi, pritartina pirmosios instancijos teismui ir tuo aspektu, jog ir prietaisų skydelyje nedega „Check engine“ indikatorius, nors apeliantė teigė, kad jis užsidegė, o remonto darbai automobiliui nebuvo atliekami. Tuo tarpu liudytojas nurodė nežinantis, ar degė skydelyje Check engine“ indikatorius.

49. Antra, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su automobilio pavarų dėžės veikimo trūkumais. Viena vertus, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, apžiūros akte trūkumai nurodyti abstrakčiai. Kita vertus, liudytojas R. A. tiksliai nenurodė pavarų dėžės trūkumų, tik įvardijo, kad ateityje su pavarų dėže „bus negerai“. Šiuo aspektu pažymėtina papildomai tai, kad ieškovės buvęs sutuoktinis, kuris ir padėjo išrinkti bei įvertinti ketinamą pirkti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę, taigi, objektyviai pavarų dėžės netinkamas perjungimas, tikėtina, galėjo būti jaučiamas net ir bandomojo važiavimo metu, juolab kad liudytojas aplinkybės, jog negalėjo būti jaučiamas pavarų dėžės perjungimas, nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ir šiuo aspektu apeliantė nepagrindė esminių naudoto automobilio trūkumų, dėl kurių nėra galimybės toliau naudoti transporto priemonę.

50. Pagrįstai teismas ir likusių akte nurodytų trūkumų nepripažino esminiais, juos aptardamas. Nors apeliantė akcentavo automobilio koroziją, tačiau, viena vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl tokio 16 metų senumo automobilio trūkumo nėra galimybės eksploatuoti, kita vertus, teismas laikė, jog nuotraukos objektyviai nepatvirtina, kad automobilio dugnas ar kitos dalys būtų perrūdijusios. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog 2008 metų automobilis negali būti vertinamas pagal naujo automobilio standartą, o vertinant naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismo praktikoje nurodyta, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Tuo tarpu, kaip jau minėta, nenustatyta, kad naudotas automobilis negali būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal paskirtį.

51. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas nebuvo sąžiningas sudarant naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (pasikvietė į savo gyvenamąją vietą, automobilis apžiūrėtas vakare ir pan.), tačiau apeliacinės instancijos teismas byloje nurodomų aplinkybių ir įrodymų pagrindu tokios išvados negali padaryti. Pastebėtina, kad sutarties sudarymo aplinkybės (vieta, paros metas ir pan.), yra tarpusavio susitarimas ir derybų klausimas, todėl šios aplinkybės apskritai negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą. Byloje nenustatyti objektyvūs duomenys, jog atsakovas, žinodamas apie automobilio trūkumus, juos sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės. Kita vertus, nors nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis) ir patikrinti perkamo daikto kokybę yra pirkėjo teisė (CK 6.328 straipsnis), o pirkėjo nepasinaudojimas tokia savo teise nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas), tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti perkamą 2008 m automobilį, kad ieškovė patyrė spaudimą tokį automobilį pirkti. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ieškovė apskritai apžiūrėjo tik automobilio išvaizdą, o techninę dalį vertino ir automobilį išbandė ieškovės buvęs sutuoktinis, kuris, ieškovės teigimu, taip pat neturi specialių žinių, todėl perkant 2008 m. automobilį (16 metų senumo), buvo galima tikėtis atitinkamų trūkumų, apie kuriuos galėjo nežinoti ir atsakovas. Taigi negalima šiuo atveju pripažinti atsakovo nesąžiningumo vien tuo aspektu, jog išryškėjo automobilio trūkumai, kurių kaip esminių pasirinktam išimtiniam CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam teisių gynybos būdui, nutraukiant sutartį ir grąžinant atsakovui automobilį, o ieškovei sumokėtą pinigų sumą, ieškovė nepagrindė.

52. Atskirai paminėtina, jog nepripažinus esminio sutarties pažeidimo ir netaikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto teisių gynybos būdo, neturi teisinės reikšmės argumentai dėl ieškovės sumokėtos kainos bei tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino padangų įsigijimo sandorio (sumokėta už padangas papildomai 1000 Eur, ar nesumokėta). Pastebėtina tai, jog byloje dėl padangų kokybės (trūkumų) argumentai nėra apskritai teikiami.

    Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. 

56. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovas, nors ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateiks iki apeliacinio skundo nagrinėjimo teismo posėdyje, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios nepateikė, todėl jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

netenkinti apeliacinio skundo.

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                             Loreta Bujokaitė

                                                                                                         Eglė Surgailienė

                                                                                                                     Rūta Veniulytė-Jankūnienė