Civilinė byla Nr. e2-351-1048/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04871-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Linai Jonikavičienei, Neringai Čilinskaitei, Jolantai Palčiauskienei,

dalyvaujant ieškovo UAB Mano būstas Baltija atstovams G. Š. ir advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovui V. B., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui,

trečiojo asmens AB ,,Šiaulių bankas“ atstovei advokatei V. M.,

trečiajam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano Būstas Baltija, atstovaujamo M. S., ieškinį atsakovui V. B. dėl pradelstos kredito dalies, atidėtų palūkanų, palūkanų už pradelstą laikotarpį ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys M. B., S. K., G. O., A. O., D. K., A. K., I. R., I. K. N. K., D. B., A. B., E. P., E. K., Z. L., V. L., V. L., Ž. O., Z. L., T. P., J. B., D. B., P. D., N. G., V. U., R. P., L. P., UAB „Sigromas“, V. D., A. U., K. T., I. Š., R. Š., R. B., G. Š., M. Š., R. Š., G. K., S. G., AB „Šiaulių bankas“, UAB „Energo projektas“, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė:

pagal ieškovo ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovas patikslintu ieškiniu (teisme priimtas 2023-03-20) pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 711,72 Eur pradelstos kredito dalies, 50,76 Eur atidėtų palūkanų už pradelstą laikotarpį, 384,44 Eur fiksuotų 3 proc. metinių palūkanų už pradelstą laikotarpį, 5,97 Eur papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą, 42,51 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2012-12-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu. Atsakovas V. B. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2018-01-02 balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo pagrindu bei vardinio balsavimo raštu biuletenių pagrindu balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas. Ieškovas, vykdydamas daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka bei veikdamas butų ir kitų patalpų savininkų naudai (naudos gavėjų interesais), savininkams atstovavo išoriniuose santykiuose 2019-10-22 pasirašydamas kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8541-05, kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas su AB „Šiaulių bankas“ dėl 586 001,10 Eur kredito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Kredito grąžinimo terminas nuo 2021-09-15 iki 2039-09-15. Šalys prie pasirašytos kreditavimo sutarties sudarė sutarties priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), kuriuo sulygo dėl kredito grąžinimo terminų bei priedą Nr. 2 dėl Atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko prie kreditavimo sutarties. Be kredito bei atidėtų palūkanų mokėjimų taip pat buvo numatyta metinė fiksuota palūkanų norma, sudaranti 3 procentus, bei 0,04 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo pagal sutartimi nesumokėtos (negrąžintos) kredito ir/ar palūkanų sumos (numatyti - Kreditavimo sutarties 1 skirsnyje - Finansavimo sąlygos bei Bendrųjų sąlygų 5 skirsnis). Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti pradelstą mokėti kredito dalį, susidariusią iki 2022-07-15, sudarančią 711,72 Eur. Be nurodytos pradelstos kredito dalies atsakovui tenka pareiga sumokėti atidėtas palūkanas už pradelstą laikotarpį, sudarančias 50,76 Eur, taip pat fiksuotas 3 procentų metines palūkanas, sudarančias 384,44 Eur, bei papildomas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, sudarančias 5,97 Eur, ir  42,51 Eur delspinigių už 66 kalendorines dienas, taikant 0,04 proc. normą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2018-01-02 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolu buvo pritarta namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui, t. y. investicijų paskirstymas buvo numatytas tik 1 prekybos paskirties patalpai ir 25 butams - iš viso 26 turtiniams vienetams, kurių naudingas plotas 2155,49 kv. m. Neįrengtai pastogei (bendras plotas 603,67 kv. m.) investicijos nebuvo numatytos skirstyti, vadinasi savininkai nepatvirtino investicijų sumų mokėjimo nuo neįrengtos pastogės. Be to, 2018-01-02 protokole nurodoma, kad namo ir kitų patalpų skaičius yra 26, savininkų skaičius 26, taigi neįrengta pastogė, kaip atskira patalpa, nebuvo įtraukta į sprendimų dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmimą. Pats atsakovas, kaip buto savininkas, bei kiti savininkai, jei būtų žinoję, kad investicijos bus skirstomos ir 27 patalpai (neįrengtai pastogei), galėjo priimti kitokius sprendimus. Taigi, vietoje investicijų plane nustatyto 2155,49 kv. m. naudingo ploto investicijos buvo paskirstytos 2424,70 kv. m. plotui (t. y. investicijų sumas paskirstė 27 turtiniams vienetams prie pastato 2155,49 kv. m. naudingo ploto pridėdamas tik pastato pastogės bendrą plotą (faktiškai tik bendro ploto dalį)). Pažymi, kad pagal 2019-10-22 Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBV-2019-8541-05 bendrųjų sąlygų 4.1 punktą - administratorius kredito dalį, tenkančią vienam naudos gavėjui nustato pagal patvirtintą investicijų planą. Pagal CK 4.82 str. 3 d., savininkų išlaidų apmokėjimo proporcija skaičiuojama nuo priklausančio naudingo ploto, o ne nuo bendro ploto. Atsakovo neįrengtos palėpės dalis nėra gyvenamoji ar verslo patalpa, ji nėra apšiltinta, taigi jos plotas nėra naudingas plotas, todėl savininkai neturi mokėti investicijų sumų (renovacijos kredito). Tai, kad pastogė neturi naudingo ploto, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame naudingas plotas iš vis nenurodomas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Be to, pastogė renovacijos metu nebuvo įrengta, jai pagerinti nebuvo taikomos individualios priemonės, pastogė liko neapšiltinta (butai buvo apšiltinti), nekeisti langai, nebuvo atlikta šildymo, vandens, nuotekų ir vėdinimo sistemų renovacija, nes nėra šių tinklų ir įrenginių, savininkams iki šiol neperduoti raktai patekti į pastogę, be to pastogės apačioje esančių butų apšiltinimui paklota vata, kas daro neįrengtą pastogę netinkama naudoti net ir daiktų saugojimui. Pastogei esant neįrengtai, ji nėra savarankiškas objektas. Faktiškai bendros dalinės nuosavybė teisės įregistruotos tik į 27571/60367 palėpės dalį, t. y. į 275,71 kv. m. Iš ieškovo pateiktos lentelės „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ darytina išvada, kad ieškovas už neįrengtą pastogę investicijų sumas paskirstė tik registruotiems 7 savininkams ir tik 275,71 kv. m. ploto (iš 603,67 kv. m.) neįrengtos pastogės daliai, o neskaičiavo mokėjimų 330,96 kv. m. pastogės daliai, nors tai visiškai tas pats turtas. Be to, skiriasi palėpės dalims tenkantys investicijų dydžiai 1 kv. m., kas prieštarauja CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinam proporcingam savo dalies apmokėjimui. Atsakovas atsiliepime pateikia lentelę, kurioje matyti, skirtingas įkainis kiekvienam pastogės savininkui už 1 kv. m. Taip pat skiriasi bendrųjų (ne individualių) investicijų ir kredito paskirstymas butams ir pastogei, t. y. lyginant atsakovui tenkančią kredito dalį jo butui ir neįrengtai pastogei, gaunasi, kad už buto 1 kv. m. mokama mažiau. Taigi, bendrųjų investicijų suma faktiškai skiriasi, vadinasi ieškovas iš esmės yra neteisingai paskaičiavęs mokėtinas sumas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2022-07-31 gavo 9 Sąskaitas (sąskaitose nenurodomas jas išrašęs asmuo ir gavėjas) už butą (duomenys neskelbtini), atsakovas jas visas apmokėjo. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas nemoka renovacijos kredito ir kitų įmokų už neįrengtą pastogę, šiuo metu suteiktu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas iki ieškinio gavimo nebuvo gavęs nei vienos sąskaitos už neįrengtą pastogę, neaišku, ar jos iš vis buvo išrašomos, o jei išrašytos, tai kaip ir kur jos buvo siunčiamos. Atsakovui negavus sąskaitos ir objektyviai nežinant apie pareigą mokėti renovacijos kreditą nuo neįrengtos pastogės, taip pat apie įmokų dydžius, negali kilti pareiga mokėti papildomų įmokų susijusių su prievolės vykdymo praleidimu. Pagal kreditavimo sutarties 6.3.3 punktą, ieškovas turėjo pareigą pateikti registruotu laišku ikiteisminį reikalavimą sumokėti skolą (pagal banko pateiktą formą), tačiau šios pareigos ieškovas taip pat neįvykdė, todėl atsakovas nežinojo apie pareigą mokėti kreditą, palūkanas ir delspinigius. Kreditavimo sutartyje papildomos palūkanos už laiku negrąžintą kreditą nėra numatytos, o numatytos tik fiksuoto 3 procentų palūkanos, todėl papildomai nuo laiku negrąžintos sumos skaičiuoti dar 3 procentus palūkanų nėra teisinio pagrindo, nes palūkanos dvigubinamos. Juo labiau, kad papildomai dar skaičiuojami delspinigiai. Todėl reikalavimas dėl 5,97 Eur papildomų palūkanų turi būti atmestas. Atsakovo įsitikinimu, kreditorius yra tas asmuo, kuris paskolino pinigus, todėl jam ir galėtų priklausyti 5 proc. procesinės palūkanas, kaip ir visos kitos įmokos, nes ieškovas nekreditavo atsakovo, todėl procesinių palūkanų jo naudai priteisimas reikštų ieškovo praturtėjimą be pagrindo. Taip pat ieškovas prašo priteisti 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką, tačiau ieškovas gaudamas išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, šį išrašą gavo dėl 7 neįrengtos pastogės bendraturčių. Byloje neaišku, ar vienintelio atsakovo atžvilgiu pareikštas ieškinys, t. y. ar šios išlaidos patirtos tik šioje byloje. Šių išlaidų analogiškas reikalavimas kitose bylose reikštų ieškovo neteisėtą praturtėjimą. Pagal pateiktus tarpinius 2020-08-24 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 14, Nr. 15 ir Nr. 2P, iš viso buvo atlikta darbų už 510 288,76 Eur kainą (617 449,40 Eur su PVM), tačiau pagal ieškovo pateiktą lentelę „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ nurodoma, kad atlikta darbų iš viso už 598 156,14 Eur, ieškovas nepaaiškina, dėl ko gaunasi toks skirtumas. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje vadovaujamasi tik kreditavimo sutarties 6.3.3 punktu, nurodant, kad ieškovas įgijo teisę kreiptis dėl pradelstos butui tenkančios kredito sumos išieškojimo. Tačiau aiškinant 6.3.3 punktą akivaizdu, kad ieškovui suteikta teisė tik pateikti registruotu laišku ikiteisminį reikalavimą sumokėti skolą (kas nebuvo padaryta), taip pat sudaryti taikos sutartį, bet nėra suteikta teisė kreiptis į teismą. Priešingai, pagal kreditavimo sutarties 6.4 punktą, ieškovas turi teisę pradėti teisminį skolos išieškojimą tik bankui davus sutikimą, be to, tarp ieškovo ir administratoriaus turi būti sudarytas atskiras susitarimas dėl banko mokamų ieškovui teisminio skolos išieškojimo išlaidų. Į bylą nėra pateiktas nei banko sutikimas ieškovui kreiptis teismą, nei susitarimas dėl teisminio skolos išieškojimo išlaidų. Taigi, ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes neturi tokių įgalinimų. Vadinasi ieškinį padavė neįgaliotas asmuo.

Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.

        Teismo posėdžio metu ieškovo UAB Mano būstas Baltija atstovė G. Š. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ji yra atsakinga už kredito administravimą. Paskaičiavimus atlieka programa, į kurią suvedami duomenys, vadovaujantis aktais, VĮ Registrų centro duomenimis. Programa pagal buto bendrą naudingą plotą viską paskaičiuoja. Bendros investicijos – tai skirstomos visiems, remiamos valstybės ( fasadas, stogas, visos bendro naudojimo komunikacijos). Kitos priemonės – tai valstybės neremiamos, skirstomos visiems gyventojams nuo turimo ploto negaunančios valstybės paramos – buitinės nuotekos, geriamas vanduo, laiptinės remontas arba individualizuotos priemonės, kurios priskiriamos tik tiems butams, kuriems tie darbai buvo atliekami. Suma dalinama nuo turimo naudingojo ploto, vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašu. Kalbant apie 14 butą, jo plotas 94,49 kv. m., kredito suma yra išdalinta kiekvienam butui nuo naudingojo ploto. Iš bendro 2424,70 kv. m. namo ploto reikia paskaičiuoti nuo kredito sumos. Kai kuriems butams taikomas atvirkštinis PVM, t. y. juridiniams asmenims, kurie yra ne PVM mokėtojai. Bet kiekvienam butui, jei savininkas fizinis asmuo, turi būti taikomas vienodas įkainis už kvadratinį metrą. Palėpės skaičiuojamos tiems asmenims, kurie įregistravę jas kaip savo turtinį vienetą – nuosavybės teisę. Pagal VĮ Registrų centrą nuosavybės teisę į palėpę įregistravę asmenys bet kada gali įsirengti palėpes kaip gyvenamą patalpą. Rūsys nepriskaičiuojamas prie bendro buto ploto, už rūsį mokesčiai neskaičiuojami. Atsakovui sąskaitos už palėpę buvo siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini). Bendra kredito suma yra 598 156,14 Eur, iš jų 204 374,54 Eur yra ne PVM mokėtojams, likusi 393 781,60 Eur suma išdalinama pagal turimą naudingąjį butų ir kitų patalpų plotą - 1638,68 kv. m., gauname, kad 94,49 kv. butui tenka 22 274,72 Eur (be valstybės paramos), o 101,52 kv. palėpei tenka 23 931,94 Eur. Bendrųjų investicijų 563 250,95 Eur statybos rangos darbų sumą sudaro: stogo šiltinimo ir naujos dangos keitimas, fasado darbai, kitų patalpų (rūsio, laiptinių) langų keitimas, laiptinių durų keitimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, vėdinimo sistemos sutvarkymas, - pagal šią sumą imamas kreditas. Pasirašius statybos rangos darbų sutartį, yra imamas kreditas, pagal pateiktus aktus yra apmokama rangovui ir tikrinama, kad panaudota suma būtų išdalinta pagal gyventojui priskirtą naudingą plotą. Pagal pateiktą „Daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ lentelę matyti, kad skiltyje „Aktas Nr. 1“ suma sudaro 95 386,90 Eur, t. y. investicijos paskirstomos savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, pagal kurį 62 820,38 Eur suma fiziniams asmenims dalinama iš jiems tenkančių 1638,68 kv. m. (bendras plotas 2424,70 kv. m.), o likusi suma - juridiniams asmenims. Vieno kvadratinio metro kaina turi būti 38,3359 Eur, todėl pagal VĮ Registrų centro išrašą paskaičiuojamas buto savininkui mokestis (pagal buto kvadratūrą). Visas paskirstymas yra pagal VĮ Registrų centro išrašuose nurodytą naudingą plotą, pagal aktus, kurie yra atvirkštinio PVM mokėtojai – jiems nurodyta konkreti suma, o kitiems gyventojams - nurodyta kvadratūra. Būtent pagal kvadratūrą ir aktus jau po galutinių sumų gavimo ir yra išdalinama gyventojams pagal jų turimą naudingą plotą, vadovaujantis VĮ Registro centro išrašais. Taigi, 25 patalpa yra palėpė, iš bendro palėpės ploto 6 gyventojai ją įsiregistravę, būtent atsakovui priklauso 101,52 kvadratai, tai iš tos sumos yra paskaičiuojama nuo bendrų investicijų priskiriama suma, t. y. pagal Aktą Nr. 1, kuriame nurodyta 95 386,90 Eur, yra išdalinama iš turimų savininkų bendro naudingo ploto, išskaičiuojama kaina nuo to akto. Suma skiriasi, nes yra išskaičiuota iš turimo ploto. Vadovaujantis 2009-11-27 LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, įregistravus palėpę tai jau tampa turtu ir tai turi būti išdalinta bendro naudojimo priemonėms – fasadas, šildymas, nuotėkos, vandentiekis. Nors palėpė, kaip nurodo atsakovas, neįrengta, bet tai bendro naudojimo išlaidos. Kai rangovas dalino sumą pagal aktus, palėpė nebuvo įtraukta. Kai jau buvo galutinis kredito išmokėjimas, buvo atliktas perskaičiavimas ir įtraukta patalpa – negyvenama palėpė. Palėpė įtraukiama ir apskaičiuojama neatsižvelgiant į tai, ar investiciniame plane buvo ji numatyta, nes investicinis planas gali būti padarytas ir prieš 5 metus, tačiau gavus iš rangovo pateiktus aktus, sumos išdalinamos gyventojams pagal ne senesnį kaip 6 mėn. Registrų išrašą priklausomai nuo naudingo ploto. Valstybė du kartus kompensavo po 15 proc. energiją taupančioms priemonėms, kompensacija išmokama bankui, tuomet patikslinamas sutarties priedas, šiuo atveju iš viso buvo 3 sutarties patikslinimai. Paaiškino, kad atidėtos palūkanos tai – bankas išmoka pinigus, kurie sumokami rangovui, bet gyventojai dar jų nemoka, jie kaupiasi nuo panaudoto kredito sumos, bankas šią sumą patikslina, kai jau gauna valstybės paramą. Po to gyventojai moka palūkanas. Fiksuotos palūkanos – tai kiekvieną mėnesį mokama ta pati palūkanų suma, t. y. 3 proc. Papildomos palūkanos tai – kai klientas nemoka laiku, skaičiuojama nuo pradelstų dienų skaičiaus, jos skaičiuojamos kartu ir su delspinigiais. Už investicinį planą mokestis nuo palėpių nebuvo skaičiuojamas, mokestis buvo padalintas tarp butų ir kitų patalpų. Pagal sąlygų 6.3-6.4 punktus, ieškovas byloje turi būti administratorius, ne kredito davėjas, todėl byloje ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas. Administratorius už atsakovą bankui nėra sumokėjęs.

        Teismo posėdžio metu ieškovo UAB Mano būstas Baltija atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo argumentas, jog administratorius negali būti ieškovu šioje byloje, yra nepagrįstas. Administratorius yra atsakingas už kreditą, be to, banko atstovė byloje patvirtino, kad sutikimas administratoriui teikti ieškinį buvo duotas. Paskaičiavimas palėpei buvo pagal 2018-01-02 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo 1-ojo klausimo 2 punktą. Šiuo atveju reikia remtis CK 4.85 str. ir teismų praktika, t. y. 3K-7-515/2009, e2-2192-454/2019, e2A-929-259/2019, pagal kurią atsakovas yra palėpės savininkas, jis registruotas NTR, ir nesvarbu to daikto funkcinė paskirtis, naudojasi juo ar ne, jis turi prisidėti prie renovacijos išlaidų pagal priimtą namo gyventojų sprendimą. Visos sąskaitos dėl apmokėjimo už palėpės dalį buvo siunčiamos pašto kurjeriu. Visi kiti palėpės bendraturčiai sąskaitas gavo, jas apmoka, todėl akivaizdu atsakovas vengia apmokėti sąskaitas.

        Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad palėpės plotas tai nėra naudingas plotas, tai bendro naudojimo patalpos. Be to, pirminėse kreditavimo sąlygose nebuvo numatyta, kad bus skaičiuojama nuo palėpės ploto, buvo aiškiai įvardinta, kad bus skaičiuojamas mokestis nuo naudingo ploto – buto kvadratūros. Investiciniame projekte yra išrašas, kuriame nurodyti 24 butai. Pats aktyviai dalyvavo susirinkimuose ir renovacijos projekte. Dabar paaiškėjo, kad skiriasi mokėjimai už kvadratinį metrą butui ir palėpei. Be to, neaišku, kodėl jam, įsiregistravus palėpės plotą – skaičiuojamas mokestis, o kitiems gyventojams, kuriems taip pat palėpė priklauso bendrai, bet neįregistravusiems nuosavybės teisės – mokestis neskaičiuojamas. VĮ Registrų centre nuosavybės teisė į palėpę įregistruota viena dalis jo vardu ir kita dalis - jo kartu su sutuoktine vardu, už kurią taip pat nemoka, nes nesutinka. Paaiškino, kad sąskaitų dėl mokesčių apmokėjimo už palėpę negavo, jas gavo tik su ieškiniu. Iki šios bylos iškėlimo net nežinojo, kad jis turi mokėti ir už palėpę. Iki renovacijos palėpė neturėjo jokio numerio, kad palėpei suteiktas 25 numeris, jis sužinojo tik gavę ieškinį. Nuo bylos iškėlimo pradėjo siųsti laiškus adresu (duomenys neskelbtini). Už butui paskaičiuotus mokesčius sąskaitas apmoka, jas gauna adresu (duomenys neskelbtini), į pašto dėžutę. Paaiškino, kad palėpės dalis įsigijo nuo 2004 metų per kelis kartus iš kelių kaimynų, įsigijo tam, kad niekas virš jų buto neįsirengtų patalpos. Už savo palėpės dalį pinigų nemokėjo, kaimynai už elektros įvedimą jam perrašė jiems priklausančias palėpės dalis. Palėpė visai neįrengta, nešildoma, naudojimo tvarka nenustatyta. Palėpe nesinaudoja ir kiti kaimynai. Į palėpę patekti galima tik gaisrinėmis kopėčiomis per liuką, kito įėjimo nėra, langų ir vandentiekio nėra.

        Teismo posėdžio metu atsakovo V. B. atstovas advokatas Sigitas Čepas nurodė, kad ginčas kyla dėl to, jog palėpė nėra naudingas plotas, ji neįrengta, todėl už ją neturi būti paskaičiuotas renovacijos kredito mokėjimas, be to, neproporcingai paskaičiuotos įmokos už kvadratinį metrą butų ir palėpių savininkams, taip pat investiciniame plane tokie mokėjimai palėpių savininkams nebuvo numatyti. Palėpė yra bendro naudojimo patalpa, nes priklauso eilei bendraturčių ir tam tikra dalimi asmeniškai atsakovui. Vien tai, kad dalis bendraturčių įregistravo nuosavybę, nereiškia, kad jie turi mokėti už palėpę, nes svarbus turi būti ne įregistravimo faktas, o tai, kad nuosavybė priklauso visiems gyventojams proporcingai. Atkreipia dėmesį, kad tiek pagal investicinį planą, tiek pagal aktus visą laiką buvo skirstoma 2155,49 kv. m. bendram namo naudingam plotui, todėl visiškai neaišku, kuriuo momentu atsirado ieškovo kredito skirstymas 2424,70 kv. m. bendram plotui. Pagal LAT praktiką byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, išaiškinta, kad nei administratorius, nei bankas neturėtų kištis į vidinius bendraturčių santykius, t. y. kaip jie nusprendė mokėti už renovacijos projektą, savininkai patys nusprendžia, kaip jie mokės išlaidas už renovacijos paskirstymą. Šioje byloje taip pat reikia vadovautis savininkų sprendimu, t. y. 2018-01-02 protokolu, kuriame numatytos 25 patalpos, paskutinis butas Nr. 24, patalpos Nr. 25 nėra. Taigi ieškovas, be savininkų sutikimo, investicijas paskirstė ir palėpei Nr. 25. Kaip skirstyti investicijas – sprendimas priklauso savininkams, o ne administratoriui. Toks investicijų paskirstymas pažeidė ir kredito sutarties 4.1 punktą, pagal kurį kredito dalį, tenkančią savininkui, nustato administratorius pagal teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamų institucijų patvirtintą Investicijų planą ir jo pagrindu administratoriaus ir rangovo sudarytą rangos sutartį. 2018-01-02 daugiabučio namo savininkų susirinkime palėpės neatstovavo joks savininkas, palėpės savininkams nebuvo suteikta teisė balsuoti kaip už atskirą objektą. Pažymėjo, kad palėpė nepatenka į „kitos patalpos“ sąvoką, kaip teigia ieškovas pagal 2018-01-02 protokolo 1-ojo klausimo 2 punktą (taip pat ir pagal LAT nutartį Nr. 3K-3-430-403/2018, 26 punktą). Palėpė neturi naudingo ploto, nes ji yra neapšiltina. Antstolė konstatavo faktines aplinkybes, kad palėpė naudojama bendroms reikmėms, nes joje įrengtos ventiliacijos, rekuperacinės sistemos, lietaus ir nuotėkų tinklai, stoglangiai patekimui ant stogo. Palėpė nėra pritaikyta naudojimui, jokiai veiklai. Registrų centre taip pat nenurodytas palėpės naudingas plotas. Todėl ieškovas nepagrįstai paskirstė investicijų išlaidas, be to, jas paskirstė neproporcingai, skiriasi vienam kvadratiniam metrui nustatytos įmokos. Ieškovas neįrodė, kad būtų siuntęs atsakovui sąskaitas už palėpę, atsakovas tokių sąskaitų negavo ir nežinojo, kad turi mokėti už palėpės plotą pagal savavališką ieškovo paskaičiavimą. Mano, kad ieškinį pateikė netinkamas ieškovas. Ieškinys ydingas dar ir dėl to, kad 5 proc. procesines palūkanas ieškovas prašo priteisti sau, o ne banko naudai. Prašo ieškinį atmesti, nes palėpė neturi naudingo ploto ir kreditas paskaičiuotas netinkamai.

        Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB ,,Šiaulių bankas“ atstovė advokatė V. M. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagal daugiabučių namų modernizavimo sąlygas visus kredito veiksmus atlieka namo administratorius, jam suteikta teisė kreiptis į teismą. Šiuo atveju byloje ieškovu bankas negali būti. Bankas iš administratoriaus turi teisę reikalauti grąžinti kreditą ir vykdyti prievoles pagal kredito sutartį. Patvirtino, kad šiuo atveju bankas davė administratoriui sutikimą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad bankas sutikimus duoda įvairiomis priemonėmis ir būdais, šiuo atveju sutikimas galėjo būti duotas žodžiu, todėl administratorius yra tinkamas ieškovas.

            Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu neišreiškė pozicijos dėl pareikšto ieškinio,  nepageidavo teikti paaiškinimų.

        Ieškinys atmestinas.

        Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

        Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymų Nr. AD1-2981 ir Nr. AD1-2984 pagrindu UAB Mano Būstas Baltija vykdo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimą.

        Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. B. nuosavybės teise priklauso: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) (94,49 kv. m. naudingas plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2004-06-01 pirkimo – pradavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 131/60367 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise patalpos-neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2019-05-27 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 10152/60367 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2004-06-01 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-30 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-04-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-06-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

        Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neįrengta pastogė adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 603,67 kv. m. Neįrengtos pastogės dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruota 7 bendraturčiams, t.y. 2, 10, 12, 13, 14, 15, 17 butų ir 3-1 patalpos savininkams.

        Iš 2016 m. „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto“ matyti, kad butų skaičius – 21, negyvenamųjų patalpų skaičius – 4, namo naudingasis plotas – 2155,49 kv. m. Iš Preliminaraus investicijų paskirstymo namo butų ir kitų patalpų savininkams lentelės Nr. 10 prie projekto matyti, kad nurodyti 24 butai ir 1 prekybinės paskirties patalpa, iš viso naudingas plotas – 2155,49 kv. m.

        Iš 2018-01-02 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo matyti, kad buvo pritarta Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui (namo butų ir patalpų skaičius – 26).

        Iš 2018-10-29 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB Mano Būstas Baltija (buvęs pavadinimas – UAB „Jūros būstas“) (užsakovo) ir UAB „RNDV Statyba“ (rangovo) matyti, kad šalys susitarė dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų su projekto parengimu. Iš Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninės užduoties matyti, kad informacijoje apie statinį, kuriam rengiamas projektas, nurodyta: butų skaičius – 21, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 4, pastato naudingas plotas – 1680,93 kv. m., namo šildomų patalpų plotas – 2155,49 kv. m.

        2019-10-22 sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. EIBV-2019-8541-05 (toliau – kreditavimo sutartis) tarp administratoriaus UAB Mano Būstas Baltija ir AB Šiaulių banko dėl daugiabučio namo – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo finansavimo. Iš kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad maksimali suma – 586 001,10 Eur, metinė palūkanų norma – fiksuota 3 procentų, delspinigiai – 0,04 proc., kredito grąžinimo terminas – 2039-09-15.

        Pagal 2019-10-22 kreditavimo sutarties 4.1. punktą: kredito dalį, tenkančią vienam Naudos gavėjui, nustato Administratorius pagal teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamų institucijų patvirtintą Investicijų planą ir jo pagrindu Administratoriaus ir Rangovo sudarytą rangos sutartį, pagal kuriuos

apskaičiuojama kiekvienam Butui tenkanti Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirta suma, vadovaujantis procentine visos Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) Banko skirtos sumos išraiška, pagal Naudos gavėjų sąraše, Administratoriaus pateiktame Bankui pagal Sutarties 3.1.7 puntą, pateiktus duomenis; pagal 6.4. punktą: bankui davus sutikimą pradėti teisminį skolos išieškojimą iš atitinkamo Naudos gavėjo, Administratorius pats pradeda teisminio skolos išieškojimo procedūrą arba gali sudaryti teisinių paslaugų/atstovavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, turinčiais teisę Administratorių atstovauti teisminiame procese.

        Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo akto matyti, kad bendruosiuose rodikliuose Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas yra 1680,93 kv. m.

        Iš 2022-07-20 administratoriaus teikiamos ataskaitos matyti, kad objektui, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8541-05, suteiktas kreditas sudaro 17 001,52 Eur (mėnesio įmoka – 79,08 Eur), pradelsta suma – 711,72 Eur (pradelsta dienų – 247), pradelsta atidėtų palūkanų suma – 50,76 Eur (mėnesio įmoka 5,64 Eur, pradelsta dienų – 247), pradelstų palūkanų suma – 384,44 Eur (pradelsta dienų – 247), pradelstų papildomų palūkanų už laiku negrąžintą kreditą – 5,97 Eur (pradelsta dienų – 66), delspinigiai – 42,51 Eur.

        Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), išrašytos sąskaitos už objektą adresu (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas - (duomenys neskelbtini).

        Iš ieškovo pateiktos lentelės „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ matyti, kad įtrauktas objektas Nr. 25, kuris priklauso atsakovui V. B., plotas – 101,52 kv. m.

        Iš pateiktų Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų matyti atliktų darbų pavadinimai, kiekiai ir kainos. Iš ieškovo pateiktų investicijų paskirstymo savininkams pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus matyti namo savininkams - juridiniams ir fiziniams asmenims, paskirstytos sumos.

        Iš 2023-06-21 antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pastogė (palėpė), esanti (duomenys neskelbtini), yra be atskiro įėjimo, į ją galima pateikti tik metalinėmis gaisrinės kopėčiomis pro 2 liukus; palėpė nėra įrengta; palėpės stogas nėra apšiltintas; palėpė nėra suskirstyta į atskiras patalpas; nėra sumontuota šildymo sistema; nėra įvestas vandentiekis; nėra fekalinių tinklų; nėra elektros tinklų; nesumontuota apšvietimo sistema; nėra dujų tinklų; yra ventiliaciniai ir rekuperacinės sistemos ortakiai, lietaus nuotekų tinklai; stoge sumontuoti du stoglangiai ir apskritimo formos langas sienoje, iš fotonuotraukų matyti, kad stoglangiai skirti patekimui ant stogo.

        CK

                Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje nustatyta, kad, įgyvendinant šią programą, be kitų, dalyvauja daugiabučių namų savininkų bendrijos ar šių savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys; daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos (12, 13 punktai). Programos 14 punktas nustato, kad šios Programos pagrindinių dalyvių funkcijos ir atsakomybė, valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydžiai ir jos teikimo tvarka nustatomi Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėse. Tokios taisyklės buvo patvirtintos finansų ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.1K-237/D1-394, vėliau 2008-03-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 243 (Taisyklės). Pagal Taisyklių 2 punktą, Investicijų projekto administratorius (projekto administratorius) – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (toliau vadinama – bendrija) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo ar šio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas kitas juridinis asmuo, arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Taisyklių 3 punktą, Sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau vadinama – butų ir kitų patalpų savininkai), vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu arba bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 4 punktą, rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius. Projekto administratorius organizuoja investicijų projekto parengimą ir įgyvendinimą: projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą, valstybės paramos lėšų panaudojimą, rangos ir kredito sutarčių sudarymą, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimą. Projekto administratorius kiekvieno daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti atidaro atskirą banko sąskaitą. Investicijų projekto administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai.

                 Taigi, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, matyti, kad bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas, bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Viena Bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Bendrija, būdama projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, privalo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą.

                Nagrinėjamoje byloje  iš Bendrųjų daugiabučių namų kreditavimo sąlygų 6.4. punkto matyti, kad administratorius pats pradeda teisminio skolos išieškojimo procedūrą arba gali sudaryti teisinių paslaugų/atstovavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, turinčiais teisę administratorių atstovauti teisminiame procese tik bankui davus sutikimą pradėti teisminį skolos išieškojimą iš atitinkamo naudos gavėjo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB ,,Šiaulių bankas“ atstovė advokatė V. M. patvirtino, kad minėtas sutikimas administratoriui UAB Mano būstas Baltija buvo duotas. AB ,,Šiaulių bankas“ atstovė advokatė pažymėjo, kad sutikimas gali būti duodamas tiek žodžiu, tiek raštu, įvairiomis priemonėmis bei forma. Vertinant šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog šiuo atveju kredito davėjas - AB ,,Šiaulių bankas“ davė sutikimą Bendrijai, kaip projekto administratorei (ieškovui), pradėti teisminį skolos išieškojimą. Rašytinio sutikimo nepateikimas nesudaro pagrindo pripažinti kaip esminį trūkumą, kuris ieškovui kliudytų pareikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Teismas akcentuoja, jog tokio pobūdžio reikalavimus paprastai reiškia būtent Bendrijos, kaip projekto administratoriai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo atveju reikalavimą pareiškė tinkamas ieškovas.

        Bendrosios dalinės nuosavybės teisei, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei, būdinga, kad tarp bendraturčių dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo susiklosto vidiniai santykiai, o tarp bendraturčių ir kitų (trečiųjų) asmenų – išoriniai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą tik bendraturčiai sprendžia dėl teisių į bendrą turtą įgyvendinimo (pvz. CK 4. 75 straipsnis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, 4.85 straipsnis) bei pareigų vykdymo (pvz. CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3, 4 dalys), o tretieji asmenys šiems santykiams gali daryti įtaką tik įstatymo nustatytais atvejais (pvz. 4.80 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018).

        Kaip matyti iš 2018-01-02 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokolu savininkai balsų dauguma pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui, nurodytas namo butų ir kitų patalpų skaičius – 26, savininkų skaičius – 26. Pagal „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto“ dalį – investicijų planą, preliminarus investicijų paskirstymas buvo numatytas 1 prekybos paskirties patalpai ir 25 butams, iš viso turtiniams vienetams, kurių naudingas plotas – 2155,48 kv.m. Pažymėtina, kad Preliminariame investicijų paskirstymo namo butų ir kitų patalpų savininkams projekte taip pat nurodyti 24 butai ir 1 prekybinės paskirties patalpa, iš viso naudingas plotas – 2155,49 kv. m. Ieškovas, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkus, atitinkamai 2018-10-29 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „RNDV Statyba“ (rangovo) dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų su projekto parengimu. Iš projekto techninės užduoties matyti, kad informacijoje apie statinį, kuriam rengiamas projektas, nurodyta: butų skaičius – 21, negyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 4, pastato naudingas plotas – 1680,93 kv. m., namo šildomų patalpų plotas – 2155,49 kv. m. Be to, iš ieškovo į bylą pateikto 2020-08-24 Investicijų paskirstymo savininkams pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 15, matyti, jog daugiabučio namo naudingas plotas taip pat nurodytas 2155,49 Eur. Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m) kaip turto objektas nebuvo įtrauktas  nei 2018-01-02 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo protokole, nei „25-ių butų ir kitų patalpų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekte“. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog daugiabučio namo gyventojai, kurių vardu įregistruota dalis neįrengtos pastogės, ir visi kiti gyventojai priimdami 2018-01-02 sprendimą, kuriuo pritarė Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano priemonių I variantui, kuriame nebuvo įtraukta neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m). Teismas sutinka su atsakovo atstovo pozicija, jog 2018-01-02 daugiabučio namo savininkų susirinkime patalpos – neįrengtos pastogės neatstovavo nei vienas savininkas, pastogės savininkams nebuvo suteikta teisė balsuoti kaip už atskirą objektą.

        Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad  po renovacijos atlikimo gauto ir panaudoto kredito suma dalinama nuo turimo naudingojo ploto, vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašu, butų ir kitų patalpų savininkams, t. y. iš bendro 2424,70 kv. m. namo naudingo ploto paskaičiuojama nuo kredito sumos. Palėpė įtraukiama ir apskaičiuojama, neatsižvelgiant į tai, ar investiciniame plane buvo ji numatyta, nes investicinis planas gali būti padarytas prieš kelis metus, tačiau gavus iš rangovo pateiktus darbų atlikimo aktus, sumos išdalinamos gyventojams pagal ne senesnius kaip 6 mėn. VĮ Registrų išrašo duomenis, priklausomai nuo naudingo ploto. 

        Be to, ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad neįrengta pastogė (bendras plotas 603,67 kv. m) iki iš 2018-01-02 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo buvo įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas (suteiktas unikalus numeris), tačiau neįrengtai pastogei suteiktas konkretus adresas (su konkrečiu patalpos numeriu Nr. 25) buvo tik ieškovo prašymu prasidėjus namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) procesui. Pasak ieškovo atstovės, suteikus neįrengtai pastogei konkretų patalpos numerį, pastogės plotas, įregistruotas pastogės savininkų vardu, buvo įtrauktas į tų savininkų turimą patalpų naudingą plotą apskaičiuojant mėnesinius mokesčius ir įmokas, tarp jų ir mėnesines investicijų ir kredito grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu.

                 Kaip jau teismas aukščiau pažymėjo, bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose.

                 Vertinant aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas, įtraukdamas dar vieną turtinį vienetą (t. y. 27 objektą neįrengtą palėpę Nr. 25), taip padidinant bendrą naudingą plotą iš projekte numatyto 2155,49 kv. m. į 2424,70 kv. m., skirstant kreditą ir investicijas namo būtų ir kitų patalpų savininkams be teisinio pagrindo įsiterpė į bendraturčių vidinius santykius (CK 4.85 straipsnio 8 dalis) ir tokiu būdu pažeidė 2019-10-22 kreditavimo sutarties 4.1. punktą bei CK 4.83 straipsnio 4 dalį, pagal kurį, kredito dalį, tenkančią vienam naudos gavėjui, administratorius turėjo nustatyti pagal patvirtintą Investicijų planą ir jo pagrindu administratoriaus ir rangovo sudarytą rangos sutartį.

          Iš ieškovo byloje pateiktos lentelės „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ matyti, kad skiriasi investicijų ir kredito paskirstymas pastogės savininkams, be to, skiriasi paskirstymas ir atsakovo butui ir pastogės daliai, t.y. atsakovui už 101,52 kv. m turimą palėpės dalį nuo jam tenkančios mokėti 17 001,52 Eur kredito dalies – 1 kv. m. kaina sudaro 167,47 Eur, atsakovui kartu su sutuoktine turimos 1,31 kv. m dalies tenkančios mokėti 241,25 Eur kredito dalies – 1 kv. m kaina sudaro 184,16 Eur.   Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiekvienam butui ar patalpai, jei savininkas fizinis asmuo, turi būti skaičiuojamas ir taikomas vienodas įkainis už kvadratinį metrą, kaina neturi skirtis. Pasak ieškovo atstovės, paskaičiavimai 1 kv. m gali skirtis, kadangi buvo įtrauktas būtent dar vienas nekilnojamojo turto objektas – neįrengta pastogė. Vertinant šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog toks investicijų ir kredito paskirstymas pažeidžia CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui.

        CK 4.82 straipsnio 7 dalyje (anksčiau – šio straipsnio 5 dalyje) nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.

        Daugiabučio namo modernizacija (atnaujinimas) paprastai apima ne asmeninio, o bendro turto modernizavimą, išskyrus individualias priemones, kurias apmoka kiekvienas buto savininkas asmeniškai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nurodė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise.

        Bylos duomenimis, neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 603,67 kv. m. Pažymėtina, jog VĮ Registro centro išraše naudingas palėpės plotas nenurodytas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, savo nuosavybės teisės dalis į minėtą neįrengtą pastogę yra įregistravę (išviešinę) 7 bendrasavininkai, t. y. 2, 10, 12, 13, 14, 15, 17 butų ir 3-1 patalpos savininkai, į likusią neįrengtos pastogės dalį nuosavybės teisės neįregistruotos. Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastogės 131/60367 dalys bei atsakovo nuosavybės teise - 10152/60367 dalys. Faktiškai bendros dalinės nuosavybės teise įregistruotos tik į 27571/60367 pastogės  dalį, o į likusią 32796/60367 pastogės dalį nuosavybės teisė nėra įregistruota.

        Pažymėtina, kad įregistravus neįrengtą pastogę atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise; kiekvienas namo bendraturčių, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise valdo visą name suformuotą atskirą daiktą (patalpas), ar jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas namo išlaikymui ir išsaugojimui, tinkamai jį prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

        Šiuo atveju ieškovo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad skirstant butų savininkams kredito lėšas buvo įtrauktas pastogės turimų dalių plotas tiems butų savininkams, kurie vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašu, yra įregistravę nuosavybės teisę į minėtas pastogės dalis. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad visi bendraturčiai proporcingai savo daliai turėtų mokėti atnaujinimo (modernizavimo) kreditą, jeigu jis būtų skaičiuojamas ir už neįrengtą pastogę, net ir tie, kurie nėra įregistravę (išviešinę) savo nuosavybės teisės dalies į pastogę. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ieškovas investicijų sumą paskirstė mokėti tik 275,71 kv. m. pastogės dalį įregistravusiems savininkams, o likusios pastogės dalies (nuo 603,67 kv. m) savininkams, kuriems proporcingai priklauso likusi pastogės dalis, bet neįregistravusiems jiems priklausančių pastogės dalių, nekyla prievolė mokėti mokesčių nuo jiems priklausančios pastogės dalies ploto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, toks investicijų ir kredito grąžinimo įmokų paskirstymas prieštarauja

 CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatoms.

        Pažymėtina, kad CK neapibrėžia, kas laikytina butų ir kitų patalpų naudinguoju plotu. Patalpų naudingo ploto sąvoka pateikta Žemės ūkio ministro 2018-02-20 įsakymo Nr. 3D-96 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ naujos redakcijos 149.6 punkte, pagal kurį gyvenamosios paskirties patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma.

        Pagal 2003-12-24 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ įsakymo 4.12 punktą, būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

        Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

        Nagrinėjamu atveju  neįrengta pastogė yra nešildoma patalpa (nėra sumontuota šildymo sistema), ji nėra įrengta, nėra suskirstyta į atskiras patalpas; nėra elektros tinklų, apšvietimo, dujų tinklų (tokias aplinkybes patvirtina 2023-06-21 antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Be to, atsakovas nurodo, kad palėpe niekas nesinaudoja, į ją patekti galima tik gaisrinėmis kopėčiomis iš laiptinės pro liuko angą. Vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu, į naudingąjį plotą neįskaitomas nešildomų patalpų grindų plotas. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir faktinę situaciją, teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini), neturi naudingojo ploto.

        Atsakovas nurodo, jog iki ieškinio gavimo nebuvo gavęs nei vienos sąskaitos apmokėjimui už jam priklausančią neįrengtos pastogės dalį. Ieškovo atstovė Šukytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad suteikus pastogei Nr. 25, atsakovui sąskaitos už pastogę buvo siunčiamos adresu   (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimų, pastogei Nr. 25 buvo suteiktas tik vykstant namo renovacijos procesui ir pasak atsakovo, jis apie pastogei suteiktą numerį nieko nežinojęs ir jokių sąskaitų negavęs, nėra duomenų apie tai, kad  pastogei  būtų įrengta atskira pašto dėžutė. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas pateikė sąskaitas, tačiau neįrodė aplinkybės, jog šios sąskaitos buvo įteiktos atsakovui. Pastebėtina ir tai, kad iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktos sąskaitos /serija REN87964 matyti, kad sąskaita adresuota (duomenys neskelbtini), bei nurodyta, kad tai sąskaita už 2022m. birželio mėnesį. Minėtą sąskaitą /serija REN87964 ieškovas pateikė pakartotinai su papildomais įrodymais (teisme gauta 2022-12-30), kuri skiriasi nuo pirmiau pateiktos sąskaitos, t. y. adresuojama kitu adresu - (duomenys neskelbtini), bei nebėra įrašo „už 2022m. birželio mėnesį“. Tokie sąskaitų neatitikimai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.

         Atsižvelgiant į byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, jog ieškovas, apskaičiuojant mėnesines investicijų ir kredito grąžinimo įmokas,

 nepagrįstai įtraukė atsakovui priklausančios neįrengtos pastogės dalies plotą, todėl ieškinys atmestinas. Šiuo atveju ieškovo reikalaujamos priteisti skolos dydis reikšmės nebeturi, todėl teismas nepasisako.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

          Šioje byloje ieškovo pateikti įrodymai (advokato sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

        Atsakovo pateikti įrodymai (advokato sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 90,00 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą.

        Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

        Teismo pažyma patvirtina, kad teismas šioje byloje patyrė 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo  (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

         Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB Mano Būstas Baltija, juridinio asmens kodas 140514359, 1090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 90,00 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo UAB Mano Būstas Baltija, juridinio asmens kodas 140514359, 7,52 Eur (septynis Eur 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-351-1048/2023.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                  Aušra Diržienė