Administracinė
byla Nr. N63?768/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės
(pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutarties P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. spalio 7 d.
surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. K. dėl
to, kad jis 2008 m. rugsėjo 29 d., 15 val., Klaipėdoje, Šilutės plente ties
Kauno gatve, vairuodamas automobilį KS 3575, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas
iš vienos eismo juostos į kitą, neįsitikino eismo saugumu, kliudė gretimoje
eismo juostoje tiesiai važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio trenkėsi į kitą
automobilį. Apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9,
109 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Institucijos 2009 m. vasario
18 d. nutarimu P. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje
numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio
9 d. nutartimi P. K. skundą atmetė, Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimą paliko
nepakeistą. Pažymėjo, kad 2009 m. vasario 3 d.
ekspertizės akto išvada Nr. 11K-400 (08), 11K-41 nurodyta, kad tiesioginiame
priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu yra automobilio ZIL KS 3575
vairuotojo P. K. veiksmai. Ginčo dėl autoavarijos vietos
schemos, grafinių failų fiksuojant transporto priemones nuotraukose nėra, eismo
įvykio dalyviai savo parašais patvirtino schemą be pastabų, todėl dėl ekspertiniam
tyrimui naudojamos faktinės medžiagos ginčų nėra, o ši medžiaga būtent ir yra
faktinis pagrindas tyrimui, kadangi kiekvieno asmens išdėstytas vertinimas dėl
įvykio aplinkybių suvokimo yra subjektyvus. Būtent toks subjektyvus įvykio
aplinkybių vertinimas pateiktas ir P. K. prašymu apklausto
liudytojo R. K. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo
abejoti eksperto išvada, naudota ekspertinio tyrimo metodika ir ekspertizės
teiginiais, nes išvada yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais, atlikto tyrimo
aprašymu, liudytojų ir pačių eismo įvykio dalyvių išdėstytų aplinkybių
vertinimu. Teismas padarė išvadą, kad būtent P. K. savo
veiksmais pažeidė KET 9 punkto bei 109 punkto reikalavimus. Jeigu ta pačia
kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas
privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. P.
K. laikosi pozicijos, kad dėl autoįvykio kalta Mazda 323 vairuotoja, tačiau
iš karto po eismo įvykio P. K. nurodė, kad iki kontakto
su automobiliu Mazda jo nematė išvis, todėl jo teiginiai apie šio automobilio
manevravimą iki susidūrimo yra grindžiami prielaidomis. Aiškios P. K. pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, jų vertinimo ir
savo veiksmų atitikties KET reikalavimams nebuvimą patvirtina ir tai, jog jis
2008 m. spalio 7 d. savo paaiškinimu pripažino kaltę dėl eismo įvykio, tačiau kitą
dieną su priimtu nutarimu vėl nebesutiko.
Apeliaciniu skundu P. K. prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartį
ir Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimą,
o bylą nutraukti. Nurodo, kad pareigūnų atliktas administracinio teisės
pažeidimo tyrimas yra neobjektyvus. Pažymi, kad buvo priverstas pakeisti
pirminius parodymus ir pripažinti kaltę. Mano, kad yra pagrindas abejoti
ekspertizės išvada, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ekspertus ir policiją
sieja glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. Liudininkas M. K. pažymėjo,
jog eismo įvykio vietoje buvo tik apie pusę minutės, padavė nukentėjusiajai
savo telefono numerį ir išvažiavo. Tačiau teisėjai negalėjo pasakyti nukentėjusiajai
palikto telefono numerio. Liudytojas A. G. nematė M. K. autoįvykio vietoje. Tai verčia abejoti, ar M. K. iš viso matė autoįvykį. A. G. nurodė,
kad automobilis Mazda 323 „užlindo“ iš priekio apelianto vairuojamam
automobiliui. Apelianto manymu, eksperto išvada yra nepatikima ir nelogiška. Pats
ekspertas teismo posėdžio metu pripažino, kad neatsižvelgė į bylos šalių ir
liudytojų parodymus, o tyrė tik nuotraukose užfiksuotus transporto priemonių
apgadinimus ir analizavo susidūrimo pėdsakus. Eksperto teiginys, kad ant
automobilio Mazda 323 galinio kairiojo sparno nuotraukoje užfiksuotas juodas
pėdsakas likęs nuo kontakto su autokrano padanga yra tik spėjimas. Į klausimą, ar
ant automobilio Mazda 323 kairės pusės užfiksuoti ženklūs apgadinimai galėjo
būti padaryti sąlyčio su autokrano kairiąja puse metu, tokiu būdu, kad jokie
sąlyčio pėdsakai ant autokrano kairiosios pusės nebūtų išlikę, ekspertas atsakė,
kad „jų (pažeidimų) policijos pareigūnai galėjo nepastebėti“. Be to, ekspertas
neįvertino transporto priemonių padėties kelio atžvilgiu po susidūrimo.
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą
atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato,
kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių
transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto
sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki
dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų
iki šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį
teisės pažeidimą, teigia, kad dėl eismo įvykio kalta šioje byloje
nukentėjusiąja įtraukta I. Š. Tačiau apeliacinės instancijos
teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad
apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės
pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir
pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų
vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir
kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės
pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai
(pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka
nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl
jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis:
administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo
įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn
asmens paaiškinimais, eksperto išvada,
specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo
protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui
neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių
viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus
įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios
instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo,
kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks
vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Teismas, spręsdamas dėl
apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė
pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys
P. K. pateikiamą įvykio versiją – nukentėjusiosios I. Š., eksperto V. P., liudytojo
M. K., pareigūnų A. B., G. K., M. D. parodymai teisme (b. l. 69, 71?73, adm. b. Nr. II-643-162/2008 l. 58?64), kurie atitinka
rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį
pranešimą, eismo įvykio vietos schemas, I. Š., M. K., P. K., S. K. paaiškinimus,
ekspertizės aktą (b. l. 19?20, 36?43, adm.
b. Nr. II-643-162/2008 l. 6, 14, 16?18, 20, 22?24),
fotonuotraukas (adm. b. Nr. II-643-162/2008 l. 28?39). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad
tarp P. K. veiksmų ir eismo įvykio yra tiesioginis
priežastinis ryšys – persirikiuodamas į dešinę jis nedavė kelio gretima eismo
juosta dešinėje važiavusiam automobiliui Mazda ir su juo susidūrė. Abejoti šia išvada
nėra pagrindo – ekspertizės aktas detalizuotas, išvada pagrindžiama ekspertinio
tyrimo metu ištirtais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos
medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad liudytojo R. K. parodymai
(b. l. 26?27, 34, 56, 68) yra subjektyvūs, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens sūnus. Be to, jis įvykio nematė ir neturi specialisto kvalifikacijos, jo
parodymai, kaip ir liudytojo A. G. parodymai, yra
paneigti ekspertizės aktu ir kita minėta bylos medžiaga.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo abejoja pareigūnų, eksperto bei liudytojo M. K. objektyvumu. Tačiau pažymėtina, kad nėra jokio
pagrindo manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti palaikyti kurį nors iš eismo
įvykio dalyvių, nes jų iki tol nepažinojo.
Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas
išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK
284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t.
y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu
visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), paskirtos administracinės nuobaudos atitikimą įstatymų reikalavimams (ATPK 297 straipsnis) ir
priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis yra
teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeistas, o P. K. apeliacinis
skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
P. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo
2009 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Roma
Sabina Alimienė
Ričardas
Piličiauskas