Baudž. byla Nr. 1-225-537/2013

                                                                                                  Proceso Nr. 1-36-1-00249-2012-1

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P  R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2013 09 03

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorams S. S., O. D., nukentėjusiajam D. K., kaltinamojo gynėjui adv. R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kalvarijos savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - 1 m. ir 9 mėn. laisvės apribojimo, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

A. Š. tyčia sunkiai sužalojo D. K.. Nustatyta, jog 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 18 val., A. Š. su broliu M. Š., liudytoja I. P. automobiliu atvykus į parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelę, prie brolių Š. prikibo bei išprovokavo konfliktą tuo metu šalia parduotuvės buvę V. Š. bei D. K.. Kilusio konflikto metu, V. Š. puolė link M. Š., dėl ko pastarasis, gindamasis nuo užpuolimo, kirto kartą kumščiu V. Š., nuo ko pastarasis krito ant žemės. Nukentėjusiajam D. K. pradėjus eiti link V. Š., tikslu jį apginti nuo tolesnio mušimo, kaltinamasis A. Š., pamanęs, jog nukentėjęs ketina jį pulti ir mušti, tyčia, veikdamas neapibrėžta tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė D. K. į dešinę veido sritį ( pasak nukentėjusiojo- į dešinį žandikaulį ), nuo ko D. K. krito ir galvos kairiąja dalimi trenkėsi į žemę. Dėl to D. K. buvo padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų pabrinkimas, kairio kaktikaulio ir kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas, veido sumušimai, o taip pat nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir kairiame skruoste, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Š. kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo D. K. prisipažino visiškai, tačiau nurodė, jog vieną smūgį kumščiu į veidą D. K. sudavė veikdamas būtinosios ginties ribose, nes nukentėjęs puolė link jo ir smogė, tačiau jis išvengė smūgio pasilenkdamas ir kirto gindamasis atgal. Gailisi dėl to, kas įvyko, nukentėjusiojo atsiprašė. Su valstybine ligonių kasa sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Teigė, kad konfliktą sukėlė V. Š. bei D. K., pastariesiems su broliu sakė, jog nenori muštis. Pradžioje prie tvoros, nukentėjęs D. K. per tvorą jam sudavė į veidą, tačiau jis nieko nedarė. Po to, V. Š. apibėgo tvorą ir puolė link brolio, o D. K. puolė link jo, mosavo rankomis ir norėjo jam suduoti, grasino „ sudaužyti“. Jis traukėsi atbulas, už nugaros buvo automobilis, kuriame sėdėjo 8 mėn. nėščia jo draugė. Tuo metu, kai D. K. kirto jam į veidą, o jau trauktis neturėjo kur, išsilenkė smūgio ir atgal kirto D. K. kartą kumščiu į veidą, nuo ko jis krito ant žemės ir galva trenkėsi į žemę, kur toje vietoje buvo sutrupintos plytos bei akmenys. Padaryti sunkaus sužalojimo nenorėjo, smogė gindamasis nuo užpuolimo.

Nukentėjusysis D. K. nurodė, jog, atvykus prie parduotuvės broliams Š., V. Š. nuėjo link jų pasiaiškinti dėl metalo laužo vagystės. Jis tuo metu buvo automobilyje su N. P., nes laukė į parduotuvę nuėjusių K. B. bei T. Š.. Pamatę, jog broliai Š. muša V. Š., nuėjo link jų apginti V. Š., sakė liautis mušti V. Š.. Norėjo skirti Š. nuo V. Š.. Pamatė, jog V. Š. jau guli ant žemės, tada jam iš dešinio šono stipriai į dešinę veido pusę ( žandikaulį ) smogė A. Š., dėl ko krito ant žemės ir toliau nieko nepamena. Jokių grasinimų A. Š. nesakė ir neketino suduoti bei nesudavė. Pripažino, jog įvykio metu su V. Š. buvo išgėrę.

Nukentėjusiojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog D. K. parodė vietą, kur jis nukrito po A. Š. jam suduoto smūgio į veidą. Nurodė vietas, kur buvo Š. bei jam priklausantys automobiliai (b.l. 26-30).

Liudytojas M. Š. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodė, kad 2012-08-16, apie 18 val., automobiliu su A. Š. bei jo sugyventine I. P. atvyko prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Matė, jog tuo metu gatvėje, kitoje tvoros pusėje, stovėjo automobilis. Girdėjo, kaip šiame automobilyje sėdintys D. K. bei V. Š. ėmė šaukti broliui A. Š., jį vadinti necenzūriniais žodžiais, kaltinti metalo vagyste. D. K. bei V. Š. priėjo prie tvoros, jis su broliu priėjo taip pat prie tvoros, tik iš kitos pusės. D. K. sudavė smūgį delnu A. Š. į veido sritį. Tada V. Š. apibėgo tvorą, pribėgo prie jo, o D. K. nubėgo prie A. Š.. Nurodė, jog V. Š. ketino jam suduoti smūgį ranka, tačiau nepataikė, todėl jis sudavė V. Š. ranka į veido sritį, po ko V. Š. nukrito ant žemės. Matė, kaip D. K. ketino suduoti smūgį ranka A. Š., tačiau pastarasis išvengė šio smūgio ir pats ranka sudavė vieną kartą į veido sritį D. K., kuris krito veidu į žemę. Nurodė, jog jis fizinio smurto prieš D. K. nenaudojo. Konfliktą pradėjo D. K. ir V. Š., o jis su broliu tik gynėsi.

Liudytojas V. Š. nurodė, jog 2012-08-16, apie 18 val., kartu su D. K., K. B., T. Š., N. P. atvyko prie parduotuvės. Į parduotuvės aikštelę atvažiavus broliams Š., jis nuėjo prie jų pakalbėti apie metalo laužo vagystę. Aiškinantis tarp jo ir brolių Š. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kažkuris iš brolių Š. jam kirto į veidą, dėl ko krito ant žemės. Nematė to momento, kaip atėjo D. K. ir kas pastarajam sudavė į veidą. Pripažino, jog įvykio metu su D. K. buvo neblaivūs.

Liudytojas T. Š. parodė, jog 2012-08-16, apie 18.30 val., kartu su V. Š., D. K., K. B., N. P. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Su K. B. nuėjo į parduotuvę, o kiti liko automobilyje. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kaip A. Š., būdamas nukentėjusiajam už nugaros, smogė kumščiu kartą D. K. į dešinį skruostą, nuo ko D. K. krito bei galvos kaire puse stipriai trenkėsi į žemę. Matė, jog netoli ant žemės guli V. Š., o šalia jo stovi M. Š.. Papildė, jog prieš smūgį, tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo buvo apie 2 metrų atstumas.

Liudytojas T. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur A. Š. sudavė smūgį D. K. ir vietą, kur D. K. nukrito. Parodė vietą, kur gulėjo V. Š. (b.l. 41-45).

Liudytojas K. B. parodė, jog kartu su T. Š. buvo parduotuvėje, o V. Š., D. K., N. P. liko automobilyje. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė aikštelėje gulinčius V. Š. bei D. K.. Iš prie parduotuvės buvusių žmonių suprato, jog juos sužalojo A. Š. bei M. Š.. N. P. sakė, jog A. Š. nukirto D. K. iš už nugaros. Nurodė, jog D. K. be sąmonės gulėjo veido kaire puse į žemę.

Liudytojas K. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kuriose gulėjo V. Š. bei D. K., tarp jų apie 5,5 m. atstumas (b.l. 49-53).

Liudytojas N. P. patvirtino, jog buvo su nukentėjusiuoju bei V. Š. automobilyje, kai į aikštelę atvyko automobiliu broliai Š. Teigė, jog iš automobilio pradžioje išlipo V. Š. ir nuėjo prie tvoros, kur apie kažką aiškinosi su broliais Š. Netrukus prie jų nuėjo ir D. K.. Girdėjo, jo tarp D. K. ir V. Š. bei brolių Š. vyko žodinis ginčas. Matė, kaip D. K. delnu sudavė vieną kartą per veidą A. Š., po ko V. Š. bei D. K. nuėjo už tvoros link Š. Tada išlipo iš automobiliu ir nuėjo į aikštelę pažiūrėti bei

pamatė, jog aikštelėje ant žemės guli V. Š.. Broliai Š. buvo toliau nuo V. Š., šalia jų buvo D. K.. Matė, kaip tuo metu A. Š. kumštimi smogė D. K. į veidą-žandą, dėl ko D. K. nukrito ant žemės. Teigė, jog smūgio metu A. Š. buvo priešais nukentėjusįjį. Prieš smūgį nukentėjęs su A. Š. kažką aiškinosi, tačiau D. K. nieko nedarė, tik stovėjo.

Liudytoja I. P. nurodė, jog 2012-08-16 kartu su A. Š. bei M. Š. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Matė, kaip prie tvoros priėjo V. Š. bei D. K., kurie brolius Š., buvusius kitoje tvoros pusėje, kaltino kažkokia vagyste, vadino necenzūriniais žodžiais. Matė, kaip per tvorą D. K. ranka sudavė į veidą A. Š.. Tada V. Š. ir D. K. apibėgo tvorą ir atbėgo į aikštelės teritoriją prie brolių Š. Matė, kaip D. K. smūgiavo A. Š., tačiau A. Š. smūgio išvengė ir pats sudavė smūgį D. K. ir tas krito. Į kur pataikė D. K., ji nematė. Teigė, kad D. K. daugiau niekas nemušė.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis LR BPK 276 str., buvo perskaityti liudytojos D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodyta, kad ji matė, kaip 2012-08-16, apie 18-19 val., tarp prie parduotuvės aikštelės tvoros stovėjusių D. K., V. Š. bei dviejų jai nepažįstamų jaunuolių vyko ginčas, jie mosikavo rankomis, vieni kitiems kažką šaukė. Matė, kaip vienoje pusėje tvoros stovėjęs jaunuolis sudavė smūgį ranka į veidą V. Š.. Dukra sakė, jog šie jaunuoliai yra broliai Š. iš (duomenys neskelbtini). Kuris iš brolių Š. sudavė smūgį V. Š., pasakyti negali, nes jų nepažįsta. Matė, kaip V. Š. apėjo tvorą ir nuėjo į aikštelę, kur buvo broliai Š. Matė, kad tarp V. Š. ir brolių Š. įvyko susistumdymas, kurio metu kažkuris iš brolių Š. sudavė smūgius V. Š. į veidą. Matė, kaip link V. Š. ėjo D. K., kuriam kažkuris iš brolių Š. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, dėl ko nukentėjęs krito ant žemės. D. K. krentant ant žemės, pasigirdo stiprus garsas. D. K. nukritus, kažkuris iš Š. koja spyrė į galvą D. K. (b.l. 56-57).

A. Š. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., įrodo ir bylos rašytiniai įrodymai.

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrint įvykio vietą, kurioje buvo sužalotas D. K., t.y., parduotuvės aikštelę, esančią Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog aikštelės žemės paviršius padengtas žvyru, smulkiais ir stambesniais akmenukais, smėliu. Tarp gatvės ir parduotuvės prie aikštelės yra metalinė tvora. Aikštelėje rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (b.l. 3-5).

Specialisto išvadoje Nr. G 868/12(09) nurodyta, jog D. K. klinikiniais duomenimis konstatuoti sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, galvos smegenų pabrinkimas, kairio kaktikaulio ir kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas, veido sumušimai, o taip pat nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje ir kairiajame skruoste, kurie padaryti kietais bukais daiktais ir dėl sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, galvos smegenų pabrinkimo bei kaukolės pamato kaulų lūžimo kairės akiduobės viršutinėje sienelėje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais 2012-08-16, kad ir jam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais (b.l. 23).

Specialisto išvadoje Nr. pG 8/13(09) teigiama, jog D. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek jam suduodant kumščiu, tiek spiriant koja, tiek jam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais, pavyzdžiui, kai ir akmenimis (b.l. 25).

Įrodymus įvertinus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, jog 2012 08 16, apie 18 val., nukentėjusiajam su V. Š. bei N. P. būnant automobilyje prie pagrindinio kelio, esančio prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, į parduotuvės kieme esančia aikštelę automobiliu atvyko Almantas ir M. Š. su I. P.. Liudytojui V. Š. nuėjus prie tvoros aiškintis ankstesnių kažkokių nesutarimų dėl metalo laužo, tarp V. Š. ir kitoje metalinės tvoros pusėje buvusių brolių Š. kilo žodinis konfliktas. Teismas nustatė, jog šį konfliktą pradėjo ir iniciavo liudytojas V. Š., nes jis

pats pripažino, kad, būdamas girtas pats ėjo pakalbėti su broliais Š. Beje, tai patvirtino ir A. bei M. Š., nukentėjęs D. K. bei N. P., I. P.. Tada prie minėtų konfliktuojančių asmenų prisijungė ir nukentėjęs D. K., kuris, pasak liudytojų N. P., I. P., sudavė smūgį delnu per tvorą kaltinamajam A. Š., taip provokuodamas tolesnę konflikto eigą. Pasak nukentėjusiojo, jis taip pat buvo gerokai išgėręs, nors nurodė, kad taip nedarė ( nesudavė smūgio delnu kaltinamajam), tačiau neatmetama galimybė, kad D. K. gerai nepamena įvykio pradžios aplinkybių dėl savo girtumo bei vėliau įvykusios sunkios galvos traumos. Teismas netikėti liudytojų N. P., I. P. nuosekliais parodymais neturi pagrindo. Teismas nustatė, jog tada liudytojas V. Š. apibėgo tvorą ir puolė link M. Š., ketindamas jam suduoti, dėl ko gindamasis nuo užpuolimo M. Š. smogė į veidą V. Š., kuris krito ant žemės. Pamatęs, jog V. Š. yra mušamas, nukritęs ant žemės, jo ginti nuėjo į anksčiau minėtą aikštelę, apeidamas tvorą, nukentėjęs D. K.. Teismo manymu, kaltinamasis A. Š. neteisingai įvertino šią situaciją, manydamas, jog nukentėjęs D. K. pavojingai kėsinasi ar ruošiasi kėsintis į jo ar jo brolio sveikatą, norėdamas juos sužaloti. Dėl tolimesnės eigos skiriasi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai. Pasak kaltinamojo A. Š., liudytojų M. Š. bei kaltinamojo sugyventinės I. P., tuo metu buvusios 8-me nėštumo mėnesyje-nukentėjęs puolė link kaltinamojo ir smūgiavo, dėl ko, išvengęs smūgio, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į dešinį skruostą. Nukentėjęs D. K. nurodė, jog jis ėjo tik ginti V. Š. nuo brolių Š. mušimo, nes pastarasis jau buvo ant žemės, tačiau nesiruošė muštis, jokių smūgių nesudavė ir neketino suduoti nei kaltinamajam A. Š., nei jo broliui M. Š.. Liudytojas T. Š. matė, kaip kaltinamasis, būdamas nukentėjusiajam už nugaros, smogė kumščiu kartą D. K. į dešinį skruostą, nuo ko D. K. krito bei galvos kaire puse stipriai trenkėsi į žemę. Papildė, jog prieš smūgį tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo buvo apie 2 metrų atstumas. Liudytojas N. P. matė, kaip nukentėjęs D. K. su broliais Š. aiškinosi kažką prie automobilio, kai A. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam kumščiu į skruostą. N. P. nurodė, jog nematė, kad prieš kaltinamajam suduodant smūgį nukentėjusiajam, D. K. būtų mojavęs rankomis ar bandęs suduoti smūgį kaltinamajam. Teismo manymu, liudytojų M. Š. bei I. P. parodymai ( vienas yra kaltinamojo brolis, kita-kaltinamojo sugyventinė ir vaiko motina ) vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir nori teismui įpiršti nuomonę, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties ribose. Teismo manymu, nustatant aplinkybę ar D. K. bandė suduoti ir, ar smūgiavo kaltinamajam A. Š., kai po to šis smogė atgal, vertinant paminėtų anksčiau asmenų parodymų teisingumą ir nustatant esminę reikšmingą bylai aplinkybę, lemiamą vaidmenį turi perskaityti įrodymų patikrinimui liudytojos D. D. parodymai. Pastaroji matė, kaip V. Š. susiginčijo su broliais Š., kuriam kažkuris iš brolių smogė į veidą, nuo ko V. Š. krito ant žemės, o tada, priėjus nukentėjusiajam prie brolių Š., matė, kaip kažkuris iš brolių Š. smogė į veidą nukentėjusiajam D. K., kuris krito taip pat ant žemės. Todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tikėti kaltinamojo, M. Š. bei liudytojos I. P. parodymais, nes teismas vadovaujasi nukentėjusiojo, liudytojų T. Š., N. P., kuriuos patvirtino visiškai nesuinteresuoto byloje asmens D. D. parodymai, jog nukentėjęs, prieš kaltinamajam A. Š. suduodant jam smūgį į veidą, nesmūgiavo bei nesiruošė smūgiuoti nei kaltinamajam, nei jo broliui M. Š., o tik nuėjo apginti V. Š., kuris jau tuo metu gulėjo ant žemės. Todėl A. Š. veiksmai- smūgio sudavimas nukentėjusiajam D. K. į veidą, nuo ko šis krito ant žemės, negali būti vertinami kaip padaryti veikiant būtinosios ginties sąlygomis ar viršijant būtinosios ginties ribas..

Pagal LR BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos

būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus.

Teismas nustatė, jog nukentėjęs D. K. neatliko jokių pavojingų ar aktyvių veiksmų prieš A. Š., kas būtų suteikę kaltinamajam teisę į būtinąją gintį. Nors asmuo gali šią teisę įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas ( BK 28 str. 1d. ). Esminė aplinkybė, sprendžiant A. Š. atsakomybės klausimą, yra nustatyti ar jis neperžengė būtinosios ginties ribų, gindamas save, kitą asmenį, nuosavybę ir t.t., nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi, ar veikė tyčia, siekdamas sužaloti nukentėjusįjį.

Iš anksčiau paminėtų įvykio aplinkybių teismas daro išvadą, kad A. Š. teisės į būtinąją gintį neturėjo, nes nenustatyta, jog nukentėjęs D. K. būtų kėsinęsis į kaltinamąjį ar jo brolį, ar jų sveikatą. Tarp V. Š. ir brolių Š. įvykus konfliktui, kurio metu M. Š. sudavė smūgį V. Š., nuo ko šis krito ant žemės, atėjus prie brolių Š. nukentėjusiajam, kaltinamasis tik pamanė, kad D. K. gali kėsintis į jo ar brolio asmenybes, nes vizualiai tiek D. K., tiek V. Š. yra žymiau aukštesni už A. Š. bei M. Š. ir jų kūno masės yra žymiai didesnės. Nukentėjusiojo atėjimas A. Š. sukėlė galimo gresiančio pavojingo kėsinimosi vaizdą, nors tokio pavojingo kėsinimosi teismas nenustatė. Teismas taip pat nenustatė, kad kaltinamasis A. Š. būtų buvęs didelio sumišimo ar išgąsčio būsenoje, nes pilnai suprato savo veiksmus, juos galėjo valdyti, elgėsi pagal savo pasirinktą veiksmų eigą, nors, įvertinus tai, kad tiek V. Š., tiek nukentėjęs D. K. buvo stipriai apgirtę  ( teisme jie tai patys pripažino ), galėjo išvengti tokio pobūdžio smurto pavartojimo prieš D. K.. Beje, tam nebuvo ir jokio pagrindo.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. Š. veikė neapibrėžta tyčia, kai kumštimi sudavė stiprų smūgį į galvos sritį D. K. ( dešinės pusės skruostą ), nors iš pastarojo pusės nebuvo jokio pavojingo kėsinimosi. Dėl suduoto smūgio nukentėjusysis krito kaire galvos puse ant žemės, kur toje vietoje buvo žvyro bei smulkesnių ir stambesnių akmenukų, dėl ko krisdamas patyrė sunkią galvos traumą, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors tokių pasekmių ir nenorėjo, tačiau, smogdamas į veidą, turėjo suvokti, jog smurtą naudoja prieš neblaivų asmenį, todėl galėjo ir privalėjo numatyti galimų sunkių pasekmių nukentėjusiajam kilimą.

Teismas nustatė, jog konfliktą išprovokavo V. Š., nukentėjęs prisijungė prie konflikto eigos prie tvoros, vėliau nueidamas į aikštelę, kurioje buvo sumuštas V. Š.. Konflikto eigoje abi pusės buvo aktyvios, t.y., tiek broliai Š., tiek V. Š. bandė vienas kitam suduoti smūgius, kas vėliau pavyko M. Š.. Tai leidžia daryti išvadą, jog nei viena iš pusių nebuvo besiginančioji, o aktyviai veikė viena prieš kitą. Neabejotinai nustatyta, jog tik po to, kai buvo prieš V. Š. panaudotas smurtas ir tas jau gulėjo ant žemės, link brolių Š. nuėjo nukentėjęs, kuris jokio smurto nei prieš kaltinamąjį, nei jo brolį nenaudojo ir neketino naudoti. Jeigu nukentėjusysis ir pasakė necenzūrinį ar įžeidžiantį žodį, tai negalėjo būti motyvas kaltinamajam jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, nors toks provokuojantis ir rizikingas V. Š. bei nukentėjusiojo elgesys buvo priežastis kilti konfliktui ir sudarė prielaidą nustatytoms sunkioms pasekmėms atsirasti.

Vertinant duotus proceso dalyvių parodymus, galima teigti, jog kaltinamasis smūgį kumštimi nukentėjusiajam sudavė sąmoningai, tyčia. Smūgis buvo suduotas į galvos sritį. Sužalojimas padarytas dėl kaltinamojo atlikto tiesioginio smūgio, todėl veika turi būti kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu kaltinamasis nebūtų sudavęs smūgio D. K., jeigu nebūtų daręs fizinės jėgos poveikio, nukentėjęs nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, aišku, kad tarp jų buvo kilęs abipusis žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis darydamas tyčinį poveikį nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudodamas fizinę jėgą turėjo numatyti, kad asmuo nuo patirto poveikio, smūgio, būdamas neblaivus, gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių

padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys ir, nors kaltinamasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Taip pat nenustatyta, kad N. K. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl A. Š. neatsargumo. Kaltinamasis sąmoningai sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, todėl turėjo suvokti, jog galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. Suduodamas smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą), A. Š. sukėlė pavojų jo sveikatai, turėjo numatyti, kad dėl to nukentėjusysis gali griūti ir susitrenkti galvą į žemę ir patirti sunkų kūno sužalojimą, ir nors nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

A. Š. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 2412, 18 lt. sumai ( b.l. 158-160, T. 1; b.l. 6, T. 6 ) dėl nukentėjusiojo D. K. gydymo išlaidų atlyginimo įrodytas pilnai teismui pateiktais įrodymais, tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo A. Š., nes neabejotinai įrodyta, kad jis tyčia sužalojo D. K. ir padarė nurodyto dydžio turtinę žalą (LR CK 6.283 str. 1d.; 6.280 str. , LR Sveikatos draudimo įst. 9 str. 3 d.,4 d., 6 d., 15 str. 1d. 8p., 25 str. 2 d., 30 str. 1p., 31 str. 1p.). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis susitarė su ieškovu dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis anksčiau teismo teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Sunkų tyčinį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu. Šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, su drauge augina mažametį vaiką, gim. 2012 10 07 ( b.l. 7, T. 2 ). Nors nurodė, kad, jo manymu, veikė būtinosios ginties ribose, tačiau savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, susitarė su Valstybine ligonių kasa dėl padarytos žalos atlyginimo ( b.l. 6, T. 2 ), be to, veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 str. 3d. nuostatas galima tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas).

Pagrindų, jog būtų galima taikyti BK 62 str. nuostatas, A. Š. teismas nenustatė.

Įvertinus kaltinamojo norą taisytis ir toliau gyventi laikantis įstatymų ir nenusikalsti, pažadą gyventi dorai šeimoje, auginti bei prižiūrėti ir išlaikyti savo mažametį vaiką, nes draugė nedirba, atsižvelgiant į tai, jog šios sunkios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tiek V. Š., tiek nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, nes minėti asmenys buvo neblaivūs ir nuo jų prasidėjo konfliktas su A. Š. bei jo broliu, kuris baigėsi tokiomis sunkiomis pasekmėmis D. K., nors tai ir nešalina baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo taikyti LR BK 54 str. 3d. ir skirti švelnesnę, nei numatyta LR BK 135 str. 1d. sankcijoje, bausmės rūšį. Teismo manymu, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei tikslams, numatytiems LR BK 41 str.

Nurodytos aplinkybės nepašalina padarytos veikos pavojingumo, nesumažina kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.

Kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo būdas bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, , bausmės rūšį- laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaudamasis LR BPK 297str., 303-305str., 307str., 308str,., teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ė  :

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1d. ir , vadovaujantis LR BK 54 str. 3d., paskirti 1 ( vienerių ) metų 6 ( šešerių ) mėn. laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., paskirtą bausmę iš dalies sudėti su 2012 05 21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 ( dvejus ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio vykdymo pradžios.

Iki įsiteisės nuosprendis, kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą, palikti galioti, po to panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2412,18 lt. ( du tūkstančius keturis šimtus dvylika litų ir aštuoniolika centų).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo-nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės  teismą.

Teisėjas                                                                                                   Raimundas Krušinys