Administracinė byla Nr. eA-389-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01401-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjams viešajai įstaigai Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R-116 (AG-30/03-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir atmesti pareiškėjų viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Nacionalinio teisės centro (toliau – ir Centras, Administratorius) ir Ž. A. (toliau kartu – pareiškėjai) 2022 m. sausio 13 d. skundą.
2. Atsakovas nurodė, kad Komisija ginčijamu Sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjų 2022 m. sausio 13 d. skundą ir panaikinti Tarnybos 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V4-276 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus Centrui, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vakarų dagvis“ (toliau – Įmonė) bankroto administratoriui, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 2 metų laikotarpiui; Ž. A. (Centro darbuotojui, atsakingam už BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administravimą), kaip Centro vardu veikusiam ir pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 2 metų laikotarpiui; Ž. A., kaip Centro vardu veikusiam ir labai reikšmingą pažeidimą tyčia padariusiam nemokumo administratoriui, pavesti papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 12 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2022 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su bankroto proceso tikslais bei paskirtimi ir (ar) kreditorių reikalavimų tenkinimu ir (ar) apskaitos vedimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
3. Atsakovas teigė, kad ginčijamas Įsakymas priimtas atlikus antrą pareiškėjų veiklos, administruojant Įmonės bankroto procesą, neplaninį patikrinimą. Dėl pirmojo pareiškėjų veiklos neplaninio patikrinimo tęsiasi administracinis ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eA-449-629/2022). Atsakovas pažymėjo, kad atliekant šioje byloje ginčijamą neplaninį pareiškėjų veiklos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas) buvo nustatyta, jog Įmonės bankroto proceso administravimo metu pareiškėjai nuolat siekė kreditorių susirinkimuose pasitvirtinti papildomas administravimo išlaidas. Atsakovas, atsižvelgdamas į Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat į 2021 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. D4-2763 „Dėl nemokumo administratoriaus VŠĮ „Nacionalinis teisės centras“ veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada) nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjai, siekdami ne ginti visų kreditorių ir Įmonės teises bei teisėtus interesus, tačiau siekdami didesnės administravimo išlaidų sąmatos, Įmonės lėšomis disponavo ne pagal JANĮ nustatytą tvarką (lėšų paskirtį), savo pareigas vykdė neprofesionaliai ir nesielgė taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, tuo pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą profesionalumo principą ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Atsakovas pažymėjo, kad nors Komisija Sprendime teigė, jog Tarnyba aiškiai nepagrindė, kokią neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui padarė Išvadoje konstatuoti veiksmai, tačiau, atsakovo nuomone, toks Komisijos teiginys yra nepagrįstas. Pasak atsakovo, Išvadoje buvo ne vieną kartą paminėta, kad pareiškėjai, iškeldami savo asmeninius turtinius interesus, atlikdami daug nepagrįstų veiksmų dėl didesnio atlyginimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo, pažeidė minėtas JANĮ nuostatas. Tokie pareiškėjų veiksmai padarė žalą nemokumo administratorių profesijos reputacijai, pačios Įmonės nemokumo proceso skaidrumui.
5. Atsakovas nesutiko su Komisijos teiginiais, kad Tarnybos nurodyti argumentai gali būti siejami su bet kokiais juridinių asmenų nemokumo proceso administravimo pažeidimais, todėl savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti itin didelio pažeidimo mąsto, neigiamos reikšmės procesui ir pan. Atsakovas mano, kad Komisija ignoravo faktą, jog minėtais veiksmai pareiškėjai pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą nemokumo administratoriaus teisę, kuria, be kitų tikslų, taip pat siekiama užtikrinti tiek kreditorių, tiek Įmonės interesų apsaugą bei garantuoti viso nemokumo proceso skaidrumą. Tarnyba neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjai savo veiksmais padarė realią žalą pačiai Įmonei ir jos kreditoriams, nes Įsakyme nustatyti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Atsakovo nuomone, pats faktas, jog pareiškėjai savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau Įmonės ir kreditorių interesų, o Įmonės lėšomis disponavo ne pagal JANĮ nustatytą tvarką, negali būti vertinamas kitaip, kaip pažeidžiantis esminius įstatyme įtvirtintus nemokumo administravimo principus.
6. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant Išvadoje konstatuotus pareiškėjų veiksmus ir sprendžiant, kokią poveikio priemonę skirti konkrečiu atveju, reikia atkreipti dėmesį, kad administruojant nemokumo procesus egzistuoja ir viešasis interesas. Tarnyba, kaip priežiūros institucija, turi įvertinti, ar jis nebuvo pažeistas. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjų veiksmai negalėjo būti įvertinami kitaip, kaip tik griežta nuobauda, todėl buvo pasiūlyta pareiškėjams skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą 2 metų laikotarpiui. Toks pareiškėjų veiksmų vertinimas neprieštarauja administracinėje teisėje įtvirtintai priežiūros institucijos teisei, įvertinus faktines aplinkybes, nustatytas Išvadoje, pasirinkti taikomą poveikio priemonę. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, vertinant pačių nustatytų pažeidimų reikšmingumą, nei JANĮ, nei kituose nemokumo administratorių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nėra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis konkretus pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip reikšmingas. Taigi, reikšmingumo vertinimas šiuo atveju paliekamas Tarnybos direktoriaus diskrecijai, kaip ir pačios taikomos poveikio priemonės parinkimo klausimas.
7. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigė Komisija, pareiškėjams nebuvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, nustatyta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte, o buvo taikoma JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta poveikio priemonė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjams Tarnybos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V4-233 jau buvo taikytos poveikio priemonės už Įmonės administravimo proceso vilkinimą, siekiant pasitvirtinti papildomas administravimo išlaidas (Įspėjimas), todėl nagrinėjamu atveju taikytos poveikio priemonės, atsižvelgiant į jau anksčiau padarytus pažeidimus ir nubaudimo faktą, yra proporcingos.
8. Pareiškėjai Centras ir Ž. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Pareiškėjai teigė, kad jie nepadarė Išvadoje nurodytų JANĮ pažeidimų. Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V4-233 jiems jau buvo skirti įspėjimai, todėl pareiškėjai mano, jog jie yra baudžiami antrą kartą už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), dėl to pažeidžiamas non bis in idem (draudžiama antrą kartą bausti už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus) principas. Taip pat pažeistas Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – Patikrinimo taisyklės) 37.1 punktas, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu teismas ar Tarnyba jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
10. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad atsakovas skunde keitė Įsakymo teisinį ir faktinį pagrindą, t. y. nurodė esant pažeistą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 6 dalį, JANĮ 94 straipsnio 4 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, kurie Įsakyme nebuvo nurodyti. Nors atsakovas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, tačiau, pareiškėjų teigimu, jie šiose nuostatuose įtvirtintų normų pažeidimų nepadarė. Lėšų pakako visų kreditorių reikalavimams patenkinti visa apimtimi (įskaitant palūkanas ir netesybas), todėl minėtos įstatymų nuostatos negali būti taikomos, nes nėra įmanomas proporcingumo principo pažeidimas. Visų kreditorių reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi, niekam nėra padaryta žala, todėl atsakovo išvada dėl administratoriaus neprofesionalumo ir nepriekaištingos reputacijos pažeidimo nėra pagrįsta.
11. Pareiškėjai nurodė, kad nuobauda jiems skirta už formalų / mažareikšmį pažeidimą – tariamą žalą nemokumo administratorių profesijos reputacijai, pačios Įmonės nemokumo proceso skaidrumui, tačiau atsakovas nenustatė nei vienos JANĮ 120 straipsnio sąlygos, dėl kurios pareiškėjai būtų nelaikomi nepriekaištingos reputacijos.
12. Pareiškėjai sutiko su Komisijos išvada, kad Tarnybos vadovo diskrecija parinkti taikytiną poveikio priemonę neatleidžia jo nuo pareigos pagrįsti jos taikymo būtinybę. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju buvo parinkta griežčiausia poveikio priemonė, nustatyta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte.
13. Pareiškėjų teigimu, Įsakymas buvo priimtas nesilaikant VAĮ nuostatų. Net ir tuo atveju, jei būtų buvęs faktinis ir teisinis pagrindas taikyti poveikio priemonę, nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra individualizuota Ž. A. atsakomybė. Nors Išvados projekte nurodyta, kad už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus tikslinga taikyti poveikio priemonę Ž. A., kaip administratoriaus vadovui bei administratoriaus darbuotojui, atsakingam už Įmonės bankroto administravimą, tačiau konkretūs Ž. A. veiksmai (neveikimas), nulėmę atsakomybės jam taikymą, Išvadoje neanalizuoti. Pareiškėjų nuomone, toks motyvavimas Ž. A. taikant atsakomybę nėra pakankamas ir tai neatitinka VAĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė Tarnybos skundą.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo Įsakymas grindžiamas Išvada, kurioje nurodytų duomenų pagrindu Tarnyba vertino, jog Administratorius, siekdamas ne ginti visų kreditorių ir Įmonės teises bei teisėtus interesus (dėl ko yra paskirtas Įmonės bankroto administratoriumi), tačiau siekdamas didesnės administravimo išlaidų sąmatos, Įmonės lėšomis disponavo ne pagal JANĮ nustatytą tvarką (lėšų paskirtį), savo pareigas vykdė neprofesionaliai ir nesielgė taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, tuo pažeisdamas JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą profesionalumo principą (profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją) ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka). Išvadoje nurodyta, kad nustatytas pažeidimas laikytinas labai reikšmingu, nes buvo padaryta žala profesijos reputacijai, konstatuoti Administratoriaus veiksmai pažeidžia kreditorių teises, o taip pat daro neigiamą įtaką sklandžiai bankroto proceso pabaigai.
16. Teismas pažymėjo, kad nors Administratorius yra kaltinamas JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimais, tačiau nei iš Įsakymo, nei iš Išvados, nei iš skundo turinio neaišku, kaip konkrečiai, kokiais veiksmais / neveikimu galėjo jas pažeisti, kokie konkrečiai įrodymai tai patvirtina. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju Administratoriui paskirtos administruoti bankrutuojančios Įmonės nemokumo administravimo veiklą Taryba vertino subjektyviai. Be to, skunde, pateiktame teismui, nurodė papildomus pažeidimus, kurie nebuvo inkriminuoti Įsakyme.
17. Teismas sutiko su Komisijos nuomone, kad Tarnybos argumentavimas gali būti siejamas su bet kokiais juridinių asmenų nemokumo (bankroto) proceso administravimo pažeidimais, todėl savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti itin didelio pažeidimo mąsto, neigiamos reikšmės procesui, kreditorių teisėms ir pan. Teismas taip pat neturėjo pagrindo nesutikti su Komisijos padarytomis išvadomis, kad tyrimo metu nebuvo surinkti įrodymai, patvirtinantys Administratoriaus itin didelio pažeidimo mąstą, neigiamą reikšmę procesui, kreditorių teisėms ir pan.
18. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 konstatuotas aplinkybes, bankroto proceso eigą, tai, kad papildomos Įmonės administravimo išlaidos nebuvo patvirtintos kreditorių susirinkime, tačiau Įmonės tolimesnis bankroto procesas vyko teisės aktų nustatyta tvarka ir su visais kreditoriais buvo atsiskaityta, o administravimo išlaidų suma patvirtinta ir įnešta į Įmonės sąskaitą vėlesnio susitarimo pagrindu, sprendė, kad pareiškėjų veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai Tarnybos pripažinti profesionalumo principo nemokumo procese pažeidimu ir bankroto procedūros netinkamu vykdymu, siekiant didesnės administravimo išlaidų sąmatos.
19. Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad Tarnyba, taikydama poveikio priemones, Įsakyme ir Išvadoje turėjo aiškiai nurodyti aplinkybes, lėmusias konkrečios nuobaudos paskyrimą, pažeistas teisės aktų nuostatas bei teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo priimtas Tarnybos sprendimas paskirti pareiškėjams poveikio priemones. Tuo tarpu Išvadoje nėra įvertinti, kokie konkretūs pareiškėjų veiksmai ir kokiems teisės aktams atliktieji veiksmai prieštarauja ir kaip tai susiję su pareiškėjais. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Tarnyba nepagrindė savo argumentų dėl Administratoriaus neteisėto bankroto administravimo funkcijų atlikimo, juridinio asmens turto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Taigi, tuo pačiu neįrodė, kad pareiškėjai pažeidė Tarnybos Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus, todėl poveikio priemonės taikymui nebuvo pagrindo.
20. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, patvirtinančią, kokie veiksmai buvo atlikti Administratoriaus vykdomame bankroto procese galimai neteisėtai, neturėjo pagrindo nesutikti su Komisijos padarytomis išvadomis, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai nepagrindė pačios griežčiausios poveikio priemonės taikymo būtinybės. Vien tik faktinių aplinkybių išvardijimas, teisės aktų nurodymas ir pateiktas abstraktus vertinimas, kad padaryti pažeidimai laikytini itin reikšmingais ir esminiais, nevertinant nustatytų aplinkybių visumos, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui.
21. Teismo nuomone, pareiškėjams Įsakymu pritaikyta poveikio priemonė yra neadekvati, neatitinkanti proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu poveikio priemonė skirta neišnaudojus kitų galimų priemonių taikymo galimybės, įskaitant galimybę taikyti nurodymus. Komisija pagrįstai sprendė, kad griežčiausios poveikio priemonės taikymas, neišnaudojus kitų galimų poveikio priemonių taikymo, įskaitant ir galimybę taikyti nurodymus, aiškiai ir tinkamai nepagrindus taikytinos griežčiausios poveikio priemonės taikymo, rodo atsakovo netinkamą teisės aktų aiškinimą ir taikymą, todėl tokie Tarnybos veiksmai nelaikytini tinkamu ūkio subjektų priežiūros funkcijų įgyvendinimu. Teismas akcentavo, kad būtent atsakovui kilo pareiga konkrečiai ir aiškiai pagrįsti parinktos taikytinos poveikio priemonės griežtumą, tačiau atsakovas taikytų poveikio priemonių nemotyvavo.
22. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjams jau anksčiau buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, todėl buvo pagrindas skirti griežčiausią poveikio priemonę. Teismas akcentavo, kad ankstesnė poveikio priemonė pareiškėjams buvo taikyta už kitame administravimo procese nustatytus pažeidimus, todėl negalėjo turėti įtakos skiriant poveikio priemonę nagrinėjamu atveju.
23. Teismas sprendė, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai sprendė, kad Tarnybos Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas, neatitinka VAĮ individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Tarnybos Įsakymą.
III.
24. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
25. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjų veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai pripažinti profesionalumo principo nemokumo procese pažeidimu bei bankroto procedūros netinkamu vykdymu, siekiant didesnės administravimo išlaidų sąmatos. Atsakovas pažymi, kad esminis dalykas byloje ir yra tai, jog po paskutinio pareiškėjų veiklos patikrinimo Įmonės tolimesnis bankroto procesas nevyko teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Atsakovo teigimu, jis atliko objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai užfiksuoti Išvadoje, kuri yra Įsakymo motyvuojamoji dalis. Patikrinimo metu buvo įgyvendinta priežiūros funkcija, įvertinta aplinkybių visuma ir pareiškėjų (ne)veikimo tinkamumas. Atliekant Patikrinimą dėl pareiškėjų veiksmų (neveikimo), administruojant Įmonės nemokumo procesą, vertinimas atliktas Tarnybos priskirtų įgaliojimų ribose. Tarnybos konstatuoti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis bei teisės aktų normomis.
27. Atsakovo nuomone, teismas nesigilino į faktines aplinkybes ir netinkamai vertino Tarnybos pateiktus paaiškinimus bei reglamentavimą, todėl neteisingai įvertino bankroto proceso eigą, ko pasėkoje, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai Tarnybos buvo pripažinti profesionalumo principo nemokumo procese pažeidimu ir pareiškėjams nepagrįstai paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 2 metams.
28. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad Įsakyme ir Išvadoje Administratorius yra kaltinamas JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimais, tačiau nei iš Įsakymo, nei iš Išvados, nei iš skundo turinio neaišku, kaip konkrečiai, kokiais veiksmais / neveikimu galėjo jas pažeisti, kokie konkrečiai įrodymai tai patvirtina. Atsakovas pažymi, kad Išvadoje, kuri yra Įsakymo motyvuojamoji dalis, konkrečiai nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjai pažeidė įstatymą. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad įvertinus naujas (taip pat ir ankstesnio neplaninio patikrinimo metu nenagrinėtas) aplinkybes, iš jų visumos daroma išvada, kad Administratorius, siekdamas ne ginti visų kreditorių ir Įmonės teises bei teisėtus interesus (dėl ko yra paskirtas Įmonės bankroto administratoriumi), tačiau siekdamas didesnės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (iškeldamas savo asmeninius interesus, kai Klaipėdos apygardos teismas dar 2019 m. kovo 1 d. nutartimi įvertino tai, jog bankroto procese buvo atlikti įprasti ir būtini veiksmai, t. y. Administratorius neatliko jokių išskirtinių darbų, o aplinkybė, kad Įmonė gavo papildomų lėšų, nelemia Administratoriaus teisės į jo prašomą patvirtinti didesnį atlyginimą, ir skundžiamu 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta suma administravimo išlaidoms yra pakankama bei pagrįsta), Įmonės lėšomis disponavo ne pagal JANĮ nustatytą tvarką (lėšų paskirtį), savo pareigas vykdė neprofesionaliai ir nesielgė taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, tuo pažeisdamas JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovo įsitikinimu, Išvadoje ir Įsakyme yra įvertinti, kokie konkretūs pareiškėjų veiksmai, kokiems teisės aktams prieštarauja bei kaip tai su jais susiję.
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jau anksčiau buvo atliktas neplaninis pareiškėjų veiklos, administruojant BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto procesą, patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalie 14 punkto, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 punkto nuostatas, kadangi savo veiksmais užvilkino Įmonės bankroto procesą ir atitinkamai piniginių lėšų Įmonės kreditoriams paskirstymą, bei JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą, nes Administratorius nepateikė informacijos apie Įmonės finansinę būklę, t. y. kreditorių sąskaitos likučio 2020 m. birželio 1 d. duomenimis. Už nurodytus pažeidimus pareiškėjams skirtas įspėjimas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjams poveikio priemonės buvo skirtos būtent šiame bankroto administravimo procese, t. y. administruojant BUAB „Vakarų dagvis“, todėl Tarnyba negalėjo neatkreipti dėmesį į ankstesnio patikrinimo metu nustatytus pareiškėjų pažeidimus bei į toliau vykdomus nepagrįstus tęstinius veiksmus.
30. Atsakovo nuomone, šioje byloje nagrinėjami pareiškėjų JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai Tarnybos negalėjo būti įvertinami kitaip, kaip tik griežta (bet ne pačia griežčiausia) nuobauda. Pareiškėjams skirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams bei atitinkanti siekiamus teisėtus priežiūros tikslus. Teismas sprendime nenurodė objektyvių argumentų, kurie įrodytų nustatytų pažeidimų nepagrįstumą ir skirtų poveikio priemonių neproporcingumą.
31. Pareiškėjai Centras ir Ž. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas, apeliaciniame skunde aprašydamas bankroto proceso eigą, iškreipė faktus. Teigia, kad teisminiai ginčai dėl administravimo išlaidų vyko paraleliai su kitais teisminiais ginčais, todėl tai neturėjo įtakos bankroto proceso trukmei. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi Įmonės bankroto byla buvo nutraukta konstatavus, kad su visais kreditoriais yra atsiskaityta.
33. Pareiškėjai pažymi, kad atsakovas nurodė faktines aplinkybes, kurios išnagrinėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje bylos Nr. eA-449-629/2022. Ankstesnis BUAB „Vakarų dagvis“ neplaninis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2017 d. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 19 d. Po ankstesnio patikrinimo Tarnybos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V4-233 Centrui ir Ž. A. skirti įspėjimai. Pasak pareiškėjų, atsakovas pakartotinai siekia pripažinti pažeidimus už tuos pačius veiksmus (už laikotarpį nuo 2017 d. kovo 6 d. iki 2020 m. spalio 19 d.), nors Patikrinimo taisyklių 37.1 punkte aiškiai įtvirtintas draudimas nurodyti faktus ir (ar) aplinkybes, jeigu Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą̨ tuo pačiu klausimu.
34. Pareiškėjai sutinka su teismo išvada, kad atsakovas išskiria konkrečius bankroto proceso veiksmus, tačiau visiškai nemotyvuoja, kuo pasireiškė neva padaryti pažeidimai, kas buvo pažeista kiekvienu iš tų veiksmų atskirai, tik pabaigoje abstrakčiai pažymi, jog buvo pažeistas profesionalumo principas. Pažymi, kad atsakovas, be kita ko, teismui pateiktame skunde nurodė naujus straipsnius, kurie nebuvo nei Tarnybos Įsakyme, nei Išvadoje. Pareiškėjų manymu, atsižvelgiant į tai, kad lėšų pakako visų kreditorių reikalavimams patenkinti visa apimtimi (įskaitant palūkanas ir netesybas), todėl atsakovo nurodytos įstatymų nuostatos negali būti taikomos, nes nėra įmanomas proporcingumo principo pažeidimas.
35. Pareiškėjai nurodo, kad pats atsakovas pripažino, jog nebuvo padaryta žala nei Įmonei, nei jos kreditoriams, o nuobauda skirta neva už formalų / mažareikšmį pažeidimą – tariamą žalą nemokumo administratorių̨ profesijos reputacijai. Pareiškėjai teigia, kad net ir tuo atveju, jei būtų buvęs faktinis ir teisinis pagrindas taikyti poveikio priemonę, nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra individualizuota Administratoriaus atsakomybė, todėl poveikio priemonės paskirtos nepagrįstai.
36. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į, jų vertinimu, padarytus procedūrinius pažeidimus, t. y. kad Komiteto narys E. K. iš asmeninių savanaudiškų paskatų, pasinaudodamas jam suteiktais administraciniais įgalinimais, darė spaudimą Tarnybai ir jos atstovams, taip pat neteisėtai paveikė Komiteto pirmininkę ir narius, dėl ko ir buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas; kad buvo praleistas maksimalus 6 mėnesių neplaninio patikrinimo terminas, nes patikrinimas pradėtas 2021 m. balandžio 23 d., Išvada parengta 2021 m. lapkričio 3 d., o Įsakymas dėl poveikio priemonių taikymo priimtas 2021 m. gruodžio 15 d.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo tenkintas Centro ir Ž. A. skundas ir panaikintas Tarnybos Įsakymas, kuriuo pareiškėjams už JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus skirtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimas 2 metų laikotarpiui ir pavesta Ž. A., kaip Centro vardu veikusiam ir labai reikšmingą pažeidimą tyčia padariusiam nemokumo administratoriui, papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 12 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2022 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su bankroto proceso tikslais bei paskirtimi ir (ar) kreditorių reikalavimų tenkinimu ir (ar) apskaitos vedimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus, teisėtumo ir pagrįstumo.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su Komisijos Sprendimo motyvais, kad Tarnybos Įsakymas nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, yra nemotyvuotas, neatitinkantis VAĮ individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, o taikytos poveikio priemonės yra neproporcingos, todėl Tarnybos skundą atmetė.
39. Tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad tiek ginčijamas Įsakymas, tiek Išvada, kuri yra Įsakymo motyvuojamoji dalis, yra tinkamai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjams taikytos poveikio priemonės yra pagrįstos ir proporcingos.
40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylos duomenimis nustatė, kad atlikus ankstesnį pareiškėjų veiklos patikrinimą Tarnybos 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. V4-233 Centrui, kaip BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administratoriui, ir Ž. A., kaip Centro darbuotojui, atsakingam už BUAB „Vakarų dagvis“ bankroto administravimą, už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 punkto pažeidimus (savo veiksmais užvilkino Įmonės bankroto procesą ir piniginių lėšų Įmonės kreditoriams paskirstymą) bei JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimą (atsisakė pateikti kreditoriui informaciją apie tai, koks yra sąskaitos, kurią Administratorius atidarė Įmonės lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, likutis 2020 m. birželio 1 d.) buvo skirti įspėjimai ir įpareigojimai iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui informaciją apie Įmonės finansinę būklę (kreditorių̨ sąskaitos likutį 2020 m. birželio 1 d. duomenimis). Tarnybos 2020 m. lapkričio 9 d. išvadoje Nr. D4-2326, kuri yra sudėtinė Tarnybos 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V4-233 dalis, buvo vertintos nustatytos faktinės aplinkybės, kad Įmonės bankroto administratorius, neturėdamas išankstinio kreditorių pritarimo advokato E. K. honoraro išmokėjimui, 2018 m. sausio 11 d. advokatui išmokėjo 16 526,27 Eur sumą, o kreditorius apie tai informavo tik 2018 m. liepos mėn., t. y. suma, viršijanti administravimo išlaidų sąmatą, sumokėta advokatui be Įmonės kreditorių pritarimo ir pareiškėjai dėl šio pritarimo kreipėsi tik po to, kai tokius veiksmus atliko. Iš 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimų protokolų buvo nustatyta, kad Administratorius kreditorių susirinkimuose kėlė pakartotinius klausimus dėl 16 526,27 Eur atlyginimo sumokėjimo advokatui E. K., nors dėl tokios sumos sąnaudų padidinimo jau buvo pradėti teisminiai ginčai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų elgesys – pakartotinas tų pačių klausimų dėl advokatui mokėtino atlyginimo sumos, viršijančios bankroto administravimo išlaidas, kėlimas kreditorių susirinkimuose, kuriems jau buvo nepritaręs kreditorių susirinkimas, tuo pačiu žinant, kad dėl to vyksta teisminiai ginčai, Tarnybos buvo pripažintas efektyvumo principo nemokumo procese pažeidimu bei bankroto procedūros vilkinimu (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p., JANĮ 66 str. 1 d. 3 p. ir 3 str. 1 p. pažeidimai). Taip pat Tarnyba nustatė, kad kreditorius AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į Administratorių, prašydamas pateikti informaciją apie tai, koks yra sąskaitos, kurią Administratorius atidarė Įmonės lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, likutis 2020 m. birželio 1 d. Administratorius 2020 m. birželio 5 d. atsakymu kreditoriaus prašomos informacijos nepateikė. Kreditorius pakartotinai 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į Administratorių, prašydamas pateikti minėtos sąskaitos likutį, tačiau Administratorius 2020 m. birželio 16 d. atsakyme informacijos taip pat nepateikė, todėl pažeidė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatas, pagal kurias paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai ginčijo Tarnybos 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V4-233 teisme, tačiau jų skundas ir apeliacinis skundas buvo atmesti kaip nepagrįsti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1297-281/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-449-629/2022).
42. Tarnyboje 2021 m. balandžio 8 d. buvo gautas kreditorės D. R. skundas, prašant ištirti, ar Centro ir Ž. A. veiksmais nėra pažeidžiamos JANĮ nuostatos bei, ar jų veiksmai atitinka Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse įtvirtintus profesinės etikos principus. Tarnyba, atlikusi pareiškėjų veiklos tyrimą pagal kreditorės skunde nurodytas aplinkybes, 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė išvadą Nr. D4-2763, kurioje konstatavo pareiškėjus pažeidus JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
43. Iš Išvados turinio matyti, kad atliekant antrąjį pareiškėjų veiklos tyrimą Įmonės nemokumo administravimo procese buvo nustatytos ir vertintos šios aplinkybės: Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021 priteisė Įmonei iš bankroto administratoriaus Centro 16 526,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanos. Administratorius žalos priteisimo dieną (2021-02-11) be teisėto ir pagrįsto pagrindo į savo sąskaitą buvo persivedęs iš viso 27 347,87 Eur Įmonės lėšų. Administratorius po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-47-265/2021 2021 m. vasario 25 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomi klausimai dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nustatymo bei bankroto bylos nutraukimo. Administratorius kreditoriams siūlė: patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą 32 000 Eur sumai (2–asis darbotvarkės klausimas); atsiskaičius su visais kreditoriais, įgalioti nemokumo administratorių kreiptis į teismą su prašymu nutraukti bankroto byla (3–iasis darbotvarkės klausimas). 2–uoju darbotvarkės klausimu nutarta nepatvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pagal pateiktą projektą 32 000 Eur sumai. 3–iuoju darbotvarkės klausimu pritarta Administratoriaus pateiktam nutarimo projektui. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 sprendė ginčą dėl 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių̨ susirinkimo nutarimų 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais pagrįstumo (2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas projektas: „Administravimo išlaidų sąmatą apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašą ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles už vidutinės įmonės administravimą, ir tokią sąmatą patvirtinti.“ Kreditoriai balsavo prieš šį nutarimą; 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas projektas: „Pagal 2017-07-03 tarp BUAB „Vakarų dagvis“ ir advokato E. K. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų, BUAB „Vakarų dagvis“ patirtas išlaidas (16 526,27 Eur) priskirti prie viršijančių bankroto administravimo išlaidas.“ Kreditoriai balsavo prieš šį nutarimą). Administratorius 2021 m. vasario 26 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą panaikinti 2019 m. gegužės 27 d. BUAB „Vakarų dagvis“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir priimti naują sprendimą – patvirtinti administratoriaus atlyginimą 17 MMA + priemokos už įplaukas, numatytos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415, ir administravimo išlaidas, iš viso 32 000 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas taip pat nenustatė pagrindo tenkinti Administratoriaus prašymą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos 32 000 Eur sumai patvirtinimo, vertindamas, kad 2021 m. vasario 26 d. prašymu Administratorius dėstė iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo nurodyti 2019 m. birželio 11 d. skunde, o teikiami nauji įrodymai yra apie veiksmus ir mokėjimus, atliktus po ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo, todėl nėra aktualūs nagrinėjamu atveju ir negali būti vertinami sprendžiant dėl 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. 2021 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimui ir Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. kovo 5 d. nutartimi netenkinus Administratoriaus prašymo dėl 32 000 Eur administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, Administratorius, 2021 m. gegužės 7 d. ir 2021 m. gegužės 14 d. grąžindamas į Įmonės sąskaitą dalį lėšų, patenkino dalies kreditorių reikalavimus, tačiau nepatenkino AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (1 915,80 Eur), UAB „Skolų valdymo inspekcija“ (1 112,33 Eur) ir UAB „Vaidmina“ (836,49 Eur) kreditorinių reikalavimų. Administratorius 2021 m. liepos 16 d. sušaukė pakartotinį kreditorių, kurių reikalavimai dar nebuvo patenkinti (AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB „Skolų valdymo inspekcija“ ir UAB „Vaidmina“) susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nustatymo ir nutarta patvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą 32 000 Eur sumai. Šis nutarimas priimtas vieno kreditoriaus (UAB „Skolų valdymo inspekcija“) balsu. Administratorius padengė UAB „Skolų valdymo inspekcija“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje kreditorinius reikalavimus tik po susipažinimo su pradiniu Išvados projektu, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. Per visą Įmonės bankroto procesą liko nepatenkintas vieno kreditoriaus (UAB „Vaidmina“) reikalavimas, nes šis kreditorius Administratoriaus iniciatyva Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo, jam esant nuo 2021 m. vasario 15 d. išregistruotam iš Juridinių asmenų registro.
44. Įvertinusi Išvadoje nurodytas faktines aplinkybes Tarnyba darė išvadą, kad Administratorius, siekdamas ne ginti visų kreditorių ir Įmonės teises bei teisėtus interesus (dėl ko yra paskirtas Įmonės bankroto administratoriumi), tačiau didesnės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, savo pareigas vykdė neprofesionaliai ir nesielgė taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, tuo pažeisdamas JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, taip pat Įmonės lėšomis disponavo ne pagal JANĮ nustatytą tvarką (lėšų paskirtį), taip pažeisdamas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020).
46. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 21 punkte, nustatant, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
47. Vienas iš nemokumo proceso principų yra profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją (JANĮ 3 str. 5 d.).
48. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka. Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal JANĮ nuostatas bankroto proceso metu sukauptos lėšos skiriamos tik kreditoriniams reikalavimams tenkinti ir bankroto proceso išlaidoms dengti, o, likus lėšų, jos perduodamos juridinio asmens dalyviams (ĮBĮ 31 str. 6 p. ir JANĮ 93 str. 3 d.). Bankroto proceso išlaidos dengiamos tik pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą ir nemokumo administratorius negali jos viršyti, išskyrus ypatingus atvejus, kai būtina imtis skubių priemonių siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (ĮBĮ 36 str. 2 d. ir JANĮ 75 str. 4 d.), taip pat nemokumo administratorius negali atlikti jokių kitų mokėjimų, kurie nebūtų susiję su kreditorinių reikalavimų dengimu, bankroto proceso išlaidomis ar lėšų perdavimu juridinio asmens dalyviams.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų teisinį vertinimą, nesutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Tarnyba aiškiai nepagrindė, kokią neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui padarė Išvadoje konstatuoti veiksmai, nesurinko įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų itin didelio pažeidimo mąstą, neigiamą reikšmę procesui, kreditorių teisėms ir pan., neįvertino, kokie konkretūs pareiškėjų veiksmai ir kokiems teisės aktams atliktieji veiksmai prieštarauja ir kaip tai su jais susiję, priėmė Įsakymą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus dėl non bis in idem principo ir Patikrinimo taisyklių 37.1 punkto nuostatų pažeidimo, nes, kaip matyti iš Išvados turinio, pažeidimų konstatavimo metu nebuvo vertintos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai jau buvo nubausti ankstesnio neplaninio patikrinimo metu (t. y. dėl pakartotinių klausimų kreditorių susirinkimuose kėlimo, susijusių su advokatui mokėtino atlyginimo suma, viršijančia bankroto administravimo išlaidas). Taip pat nepagrįsti pareiškėjų ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas skunde keitė Įsakymo teisinį ir faktinį pagrindą, t. y. nurodė esant pažeistą ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalį, JANĮ 94 straipsnio 4 dalį, 95 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas skunde nekonstatavo ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalies, JANĮ 94 straipsnio 4 dalies, 95 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, tačiau minėtas teisės normas nurodė grįsdamas pareiškėjų padarytus JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus.
50. Teisėjų kolegijos nuomone, Išvadoje, kuri yra sudėtinė ir motyvuojamoji Įstatymo dalis, nurodytos aplinkybės (žr. 43 punktą) patvirtina, kad Administratorius, kurio vardu Įmonės nemokumo procese veikė Ž. A., užuot kuo skubiau atsiskaitęs su kreditoriais ir užbaigęs bankroto procesą, 2021 m. vasario 25 d. ir 2021 m. liepos 16 d. šaukdamas kreditorių susirinkimus, pakartotinai 2021 m. vasario 26 d. teikdamas Klaipėdos apygardos teismui prašymą panaikinti 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir priimti naują sprendimą – patvirtinti administravimo išlaidas, iš viso 32 000 Eur sumai, siekė pasitvirtinti didesnes administravimo išlaidas, kas Tarnybos pagrįstai buvo įvertinta kaip siekis ne ginti visų kreditorių ir Įmonės teises bei teisėtus interesus, bet siekis gauti didesnę naudą sau (didesnes administravimo išlaidas), ir kas pagrįstai buvo kvalifikuota kaip JANĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto profesionalumo principo pažeidimas. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimą didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata, taip pat tikėtis, kad administravimo išlaidų suma, neatsiradus jokioms naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms poreikį imtis būtinų veiksmų, bus didinama be išlygų. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 matyti, jog Administratorius iš esmės analogišką reikalavimą dėl administravimo išlaidų padidinimo reiškė ir analogiškus argumentus, kaip 2019 m. birželio 11 d. ir 2021 m. vasario 25 d. prašymuose, išdėstė ir ginčydamas 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria patvirtintas 2 000 Eur + PVM administratoriaus atlyginimas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo ir 3 000 Eur + PVM skirta administravimo išlaidoms, įskaitant teisines paslaugas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi buvo netenkintas Administratoriaus skundas dėl 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Teismas šioje nutartyje įvertino, kad administruojant bankroto procesą buvo atlikti įprasti ir būtini bankroto proceso veiksmai, jokių išskirtinių darbų Administratorius neatliko, o vien aplinkybė, kad bankrutavusi įmonė gavo lėšų, nelemia Administratoriaus teisės į jo prašomą atlyginimą. Akcentuotina, kad Administratorius 2021 m. vasario 26 d. prašymą Klaipėdos apygardos teismui būtent ir grindė argumentais, kad bankroto proceso metu iš viso gauta 168 246,32 Eur, Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 136 215,11 Eur, todėl atsiskaičius su visais kreditoriais bankrutavusiai įmonei liktų 32 031,21 Eur, dėl kurių įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą Administratorius susitarė su vieninteliu Įmonės akcininku. Tačiau, kaip buvo konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje, Administratorius nepateikė naujų įrodymų apie atliktus administravimo veiksmus ir poreikį patvirtinti tokio dydžio atlyginimą, o aplinkybė, kad Administratorius susitarė su akcininku dėl 32 000 Eur administravimo išlaidų sąmatos, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamu atveju, nes pagal ĮBĮ nuostatas teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti priklauso kreditorių susirinkimui, o ne akcininkui (ĮBĮ 23 straipsnis, 36 straipsnio 2 dalis).
51. Pastebėtina, kad ankstesnio neplaninio patikrinimo metu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-449-629/2022, buvo konstatuota, kad Įmonės bankroto procesas buvo užvilkintas ir jo užvilkinimą lėmė ne Įmonės bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį, tačiau netinkamas bankroto proceso vedimas bei didesnio atlyginimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo siekis, kuris, nors pats savaime nelaikytinas ydingu, tačiau pasireiškė daugybe nepagrįstų veiksmų, susijusių su kreditorių susirinkimų šaukimu ir civilinių bylų inicijavimu, kurie, juos vertinant kaip visumą, neatitinka įstatymų nustatytų ir teismų praktikoje formuojamų reikalavimų bankroto procesui ir jį vykdančiam administratoriui.
52. Įvertinus Administratoriaus, kurio vardu Įmonės nemokumo procese veikė Ž. A., veiksmus bankroto procese po anksčiau atlikto neplaninio patikrinimo, galima daryti išvadą, kad Administratoriaus veiksmai taip pat nebuvo nukreipti greitam kreditorių reikalavimų tenkinimui. Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad Administratorius kreditorinius reikalavimus pradėjo tenkinti tik 2021 m. kovo 12 d., t. y. po Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų padidinimo, nors Įmonės piniginių lėšų po 2017 m. pabaigoje laimėtos civilinės bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-559-464/2017) pakako visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Administratorius kreditorių UAB „Skolų valdymo inspekcija“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje reikalavimus padengė tik po susipažinimo su pradiniu Išvados projektu, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., o kreditoriaus UAB „Vaidmina“ reikalavimas liko netenkintas, nes šis kreditorius 2021 m. vasario 15 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi jį išbraukė iš kreditorių sąrašo. Šio neplaninio patikrinimo metu taip pat buvo nustatytos aplinkybės dėl disponavimo Įmonės lėšomis ne pagal JANĮ nustatytą tvarką (JANĮ 66 str. 1 d. 2 p. pažeidimas), kas nebuvo tirta ir vertinta ankstesnio neplaninio patikrinimo metu. Tarnyba nustatė, kad Administratorius laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. be teisėto pagrindo į savo sąskaitą buvo persivedęs 34 397,87 Eur Įmonės lėšų, o 2019 m. rugsėjo 6 d., 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. gegužės 14 d. grąžino į kreditorių sąskaitą 15 160 Eur, taip pat 2021 m. rugsėjo 29 d. (po supažindinimo su pradiniu Išvados projektu) pervedė į Įmonės sąskaitą 23 66,27 Eur. Pareiškėjai nepagrindė Įmonės lėšų pervedimo į savo sąskaitą teisinio pagrindo, todėl nepaneigė nustatyto JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo.
53. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog Įmonei ir jos kreditoriams žala nebuvo padaryta, su visais bankroto byloje įtrauktais kreditoriais buvo atsiskaityta, ginčų neiškilo, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutraukė bankroto bylą, savaime nereiškia, jog pareiškėjai Įmonės bankroto procedūrą vykdė, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir tyrimo Išvadoje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti neplaninio patikrinimo metu. Išvadoje nurodyti administracinio sprendimo (Įsakymo) priėmimo motyvai sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas Įsakymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, jis yra aiškiai argumentuotas, o pareiškėjai nei tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nustatytų pažeidimų nepagrįstumą. Administratoriaus, kurio vardu Įmonės nemokumo procese veikė Ž. A., elgesys, siekiant ne kuo skubiau atsiskaityti su kreditoriais ir užbaigti bankroto procesą, bet esant papildomoms piniginėms lėšoms Įmonės sąskaitoje pasitvirtinti didesnes administravimo išlaidas, taip pat disponavimas Įmonės lėšomis ne pagal JANĮ nustatytą tvarką (lėšų paskirtį), neatitinka profesionalumo principo reikalavimų, kuriuos turi atitikti bankroto administratorius, todėl sutiktina su Tarnybos išvada, kad pareiškėjai veikė neprofesionaliai ir nesielgė taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, todėl pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
54. Vertindama pareiškėjų argumentus, kad atsakovas praleido maksimalų 6 mėnesių neplaninio patikrinimo atlikimo terminą, įtvirtintą Patikrinimo taisyklių 42 punkte, nes patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. balandžio 23 d., Išvada parengta 2021 m. lapkričio 3 d., o Įsakymas dėl poveikio priemonių taikymo priimtas 2021 m. gruodžio 15 d., teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, savaime nedaro negaliojančiu (žr., pvz., 2011 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Išvada yra didelės apimties, neplaninio patikrinimo metu pareiškėjai ne kartą teikė papildomus paaiškinimus, Išvados projekto derinimas su pareiškėjais užtruko apie mėnesį laiko, Komiteto posėdžiai vyko nereguliariai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atliekant ginčo tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais, tyrimas buvo atliekamas pakankamai intensyviai, detaliai aiškinamasi dėl tikrųjų įvykių aplinkybių, renkami įvairūs įrodymai. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad neplaninio patikrinimo termino praleidimas turėjo įtakos neteisingo administracinio sprendimo priėmimui ar buvo pažeistos pareiškėjų teisės.
55. Pagal JANĮ 136 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus, atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą (JANĮ 136 str. 3 d.). Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 str. 4 d.).
56. Įvertinus JANĮ 136 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintą reguliavimą matyti, kad JANĮ nenustato poveikio priemonių taikymo eiliškumo, todėl Tarnyba turi teisę pareiškėjams skirti poveikio priemones, numatytas JANĮ 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Taip pat JANĮ 136 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta Tarnybos teisė duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę ne tik nemokumo administratoriui (šiuo atveju – Centrui), bet ir nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (šiuo atveju – Ž. A.). Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 str. 1 d.). Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą skirti poveikio priemones apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, ir (ar) panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, turi gauti Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę (JANĮ 137 str. 4 d.).
57. Preziumuojant, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, priimame administraciniame sprendime turi būti išsamiai įvertinti nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių aspektai. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš atsakovo Išvados ir Įsakymo, Tarnyba, skirdama pareiškėjams poveikio priemones, įvertino visas reikšmingas ir JANĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, gavo Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę skirti pareiškėjams JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę, todėl teisėjų kolegija nesutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Tarnyba tinkamai nepagrindė pareiškėjams taikytų poveikio priemonių būtinumo. Pareiškėjų padaryti pažeidimai neatitinka Patikrinimo taisyklių 36 punkte įtvirtintų mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kriterijų. Tarnyba, taikydama poveikio priemones, pagrindė atsakomybės už nustatytus pažeidimus subjektus, įvertino, kad pažeidimas laikytinas labai reikšmingu, nes padarė žalą profesijos reputacijai (šis neplaninis patikrinimas yra antrasis dėl Įmonės nemokumo proceso administravimo, pažeidimą lėmė ne objektyvios aplinkybės, tačiau sąmoningi pareiškėjų veiksmai, kai turėjo būti suvoktas savo veiksmų neteisėtumas (atsižvelgiant į teismų sprendimus ir Tarnybos išvadas), ir šis pažeidimas turėjo neigiamos reikšmės sklandžiai bankroto proceso pabaigai (nebuvo patenkintas UAB „Vaidmina“ kreditorinis reikalavimas, nes ši įmonė iki Administratoriui pradėjus kreditoriams skirstyti pinigines lėšas buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro). Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos paskirtos poveikio priemonės yra proporcingos pareiškėjų padarytiems nemokumo proceso pažeidimams ir atitinka siekiamus teisėtus priežiūros tikslus. Pareiškėjams ankstesnio neplaninio patikrinimo metu buvo taikyta švelniausia poveikio priemonė (įspėjimas), tačiau jos taikymas siekiamo tikslo nepasiekė, pareiškėjai toliau darė pažeidimus, todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo švelninti pareiškėjams ginčijamu Įsakymu paskirtas poveikio priemones.
58. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo skundas tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21R-116 (AG-30/03-2022), kuriuo tenkintas pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. 2022 m. sausio 13 d. skundas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V4-276 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skyrimo“ panaikinimo ir pareiškėjų skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Iveta Pelienė
Egidijus Šileikis
Skirgailė Žalimienė