Administracinė byla Nr. eAS-758-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, priteisti 3 000 Eur vienkartinę kompensaciją neturtinei moralinei žalai atlyginti dėl netinkamo administravimo ir neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų, įstaigų, organų ar juose dirbančių darbuotojų veiksmų (aktų) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniame teisme ir T. G. išaiškino, kad dėl žalos, kuri kildinama iš darbo santykių nutraukimo su privataus sektoriaus subjektu, atlyginimo jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad T. G. pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstytas skundo pagrindas, t. y. nėra nurodyta, dėl kokių viešojo administravimo institucijų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą, o nesant aiškiai suformuluoto skundo pagrindo, nėra galimybės įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdžio bei išspręsti ginčo priskirtinumo klausimą. Teismas akcentavo, kad nustačius, jog T. G. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus skundui keliamus reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas
2020 m. birželio 23 d. nutartyje T. G. nustatė 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti bei įpareigojo patikslinti skundo pagrindą ir nurodyti, dėl kokių viešojo administravimo institucijų pareiškėjas patyrė žalą, bei nurodyti aplinkybes, kuriomis žalos atsiradimas kildinamas iš atsakovo atstovo veiksmų. 

2020 m. birželio 25 d. pateiktame rašte pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą įgyvendinti įstatymus ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino, 2020 m. liepos 3 d. nutartimi T. G. skundą laikė nepaduotu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį panaikino bei skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio
23 d. nutartyje T. G. neišaiškino teisės suformuluoti savarankiškus reikalavimus dėl konkrečių pareiškėjo nurodytų viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo institucijai priskirtus veiksmus. Teisėjų kolegija akcentavo, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, nurodė, jog patirtą neturtinę žalą kildina iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) bei Lietuvos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) veiksmų (neveikimo), paaiškino, kodėl mano šių institucijų veiksmus esant neteisėtais, bei nurodė, kada ir kokiais raštais kreipėsi į šias institucijas bei šiuos raštus pridėjo prie patikslinto skundo. Šių aplinkybių pareiškėjas pirminiame skunde nebuvo nurodęs, todėl teismas turėjo vertinti jas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas nenurodė visų atsakovo Lietuvos valstybės atstovų, nėra pagrindas vertinti, kad T. G. nepašalino ar netinkamai pašalino skundo trūkumus, ir jo skundą laikyti nepaduotu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo patikslinti skundo reikalavimus, proceso šalis bei pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teisme 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas T. G. raštas dėl trūkumų šalinimo, kuriame pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovais nurodė Vyriausybės kanceliariją, Policijos departamentą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Valstybinę darbo inspekciją. Pareiškėjas taip pat pareiškė, kad pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. T. G. teismo prašė jam ir atsakovo atstovų priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas uz? visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo patikslintas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus skundui keliamus reikalavimus, teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi T. G. nustatė 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą skundo trūkumams pašalinti bei įpareigojo patikslinti skundo reikalavimus, apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir nereikšti aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmais.

Teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis prašė: 1) T. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos, priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už? visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo T. G. patikslintą skundą laikė nepaduotu ir pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis jam neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 36 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo patikslintas skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus skundui keliamus reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi T. G. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir išsamiai nurodė pateikto skundo trūkumus.

Teismas akcentavo, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio
2 dalimi, skunde pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir
8 punktai). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad tai užtikrina, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, pagal kuriuos nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamo ginčo bei tinkamai išnagrinėti bylos. Teismas pažymėjo, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų ir subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jeigu iš jo turinio nėra aišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Teismas nurodė, kad šalindamas skundo trūkumus, T. G. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame patikslino skundo reikalavimus ir prašė jam atlyginti neturtinę žalą bei priteisti procesines palūkanas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog reiškiant reikalavimą solidariai atlyginti neturtinę žalą, jis turėtų nurodyti, kaip institucijos, iš kurių kildinama neturtinė žala, yra susijusios, arba pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečias dalis dėl žalos atlyginimo. T. G. nenurodė nei aplinkybių, kaip jo nurodytos viešojo administravimo institucijos yra susijusios, nei konkrečių dalių, kuriomis kildinamas žalos atlyginimas. Pareiškėjas pakartotinai reiškė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos, nors jam teismo nutartyje buvo išaiškinta, kad toks reikalavimas nėra tinkamas. Be to, T. G. buvo nustatytas terminas patikslinti skundo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, patikslinus pirmąjį skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau pareiškėjas ir šio skundo reikalavimo nepatikslino.

Teismas pažymėjo, kad patikslintame skunde T. G. nenurodė kiekvienos skundžiamos viešojo administravimo institucijos galbūt neteisėto neveikimo ar priimto akto, kuriais jam pasireiškė žala, t. y. pareiškėjas nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko. Teismas akcentavo, kad T. G. žalą kildino iš skirtingų viešojo administravimo institucijų, tačiau iš jo patikslinto skundo turinio nėra aišku, kokius konkrečius aiškiai apibrėžtus neteisėtus veiksmus (neveikimą) konkreti institucija atliko / neatliko ir kokie konkretūs įrodymai, kuriuos pareigą skunde nurodyti ir prie skundo pateikti turi T. G., tai patvirtina. Teismas pažymėjo, kad formuluodamas skundo pagrindą, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, juos pacitavo, tačiau individualių, su jo asmeniu susijusių faktinių aplinkybių (jo atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų, atliktų veiksmų, jų priėmimo (atlikimo) datų), kurios būtų pagrindas vertinti atitinkamų skunde nurodytų institucijų veiksmų teisėtumą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pateikiant patikslintą skundą, jis turėtų nenurodyti aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo veiksmais, tačiau jis to nepaisė ir nurodė, kad Policijos departamentas nesurenka parodymų, neatlieka ikiteisminio tyrimo, neiškviečia įtariamųjų ir kitų liudytojų į apklausą, bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija arba Policijos departamentas turėjo pagrindą atlikti visapusišką efektyvų ikiteisminį tyrimą, paremtą visų bylos aplinkybių objektyviu ištyrimu ir nustatyti nelegalaus (neteisėto) darbo faktą arba persiųsti pareiškėjo prašymu jo reikalą kompetentingai Šveicarijos konfederacijos įstaigai (minėtos šalies darbo inspekcijai), kurioje įregistruota įmonė TUI Service AG ir kuriai pagal sutartį atstovauja K. M. ir R. D., bet tyrimo neatliko (neveikė), todėl atsirado žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pagal T. G. suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką jis neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo, todėl vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės bei jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstas ir skubotas išvadas bei aplaidžių teisinių klaidų, veikė aplaidžiai, neatidžiai ir neatsakingai, neįsigilino į skundo esmę, klaidino pareiškėją, skundą vertino tik formaliai, buvo šališkas, ignoravo jo prašymus dėl duomenų išreikalavimo bei vilkino teismo procesą ir taip pažeidė T. G. teisę teisingą bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas kilo viešojo administravimo srityje dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Ginčo esmę sudaro pažeista pareiškėjo teisė, kad laiku nebuvo vykdomas teisingas direktyvos įgyvendinimas, jo ginčas nebuvo persiųstas kompetentingai Šveicarijos Konfederacijos įstaigai, buvo užkirsta teisė susipažinti su atitinkamais dokumentais (analize). Pareiškėjo įsitikinimu, jis aiškiai apibrėžė skundo ribas ir atskleidė skundo dalyką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo T. G. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo
5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto
2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo
2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, taip pat ir reikalavimas nurodyti skundo pagrindą, t. y. reikalavimą atsakovui, bei skundo dalyką – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-685-624/2020). 

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų reikalavimų: iš T. G. 2020 m. rugsėjo 18 d. gauto patikslinto skundo turinio nėra aišku, su kokiais konkrečiais konkrečių institucijų (atsakovo atstovų) veiksmais ar priimtais sprendimais jis sieja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą ir kokio dydžio žalą dėl konkrečios valstybės institucijos atliktų neteisėtų veiksmų jis patyrė. Formuluodamas skundo pagrindą, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, tačiau individualių, su juo asmeniškai susijusių faktinių aplinkybių (jo atžvilgiu priimtų individualių administracinių aktų, atliktų veiksmų, jų priėmimo (atlikimo) datų), kurios būtų pagrindas vertinti atitinkamų skunde nurodytų institucijų veiksmų teisėtumą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė. Iš pareiškėjo argumentų nėra aišku, kokie konkretūs konkrečių valstybės institucijų ir kada konkrečiai atlikti veiksmai galbūt yra neteisėti ir kodėl, kokie konkretūs galbūt neteisėti jo nurodytų valstybės institucijų veiksmai ar priimti sprendimai priežastiniu ryšiu yra susiję su T. G. nurodyta jo patirta žala. Pareiškėjas taip pat nenurodė nei aplinkybių, kaip jo nurodytos viešojo administravimo institucijos yra susijusios, nei konkrečių dalių, kuriomis iš kiekvienos institucijos kildinamas žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis T. G. skundą priimti nagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus yra apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, todėl tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugsėjo 28 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, T. G. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo
2020 m. spalio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo T. G. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija siūlo pareiškėjui apsvarstyti galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai            Audrius Bakaveckas

                                                                                             Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                             Skirgailė Žalimienė