Civilinė byla Nr. 2A-1720-611/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00492-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1, 121.14,121.18, 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui J. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teikianti išvadą institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo J. R. tėvystę dukrai A. K., priteisti iš atsakovo dukros išlaikymą mokant nuo ieškinio padavimo dienos po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, priteisti iš atsakovo 14 400 Lt dukros išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nustatyti dukros A. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad ji su atsakovu buvo pažįstami ir artimai bendravo 2007 m. pavasarį, o (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Atsakovas dukters tėvystę pripažinti vengė, vaiku nesirūpino, išlaikymo neteikė. Būtiniesiems dukters poreikiams tenkančios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro 750 – 800 Lt, jos skiriamų lėšų dukters poreikiams patenkinti neužtenka. Pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, jaunas vyras, turintis galimybę ir privalantis teikti išlaikymą savo vaikui. Ieškovė nurodė, kad dukra nuo pat jos gimimo gyvena kartu su ieškove, todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo ir ieškovės niekada nesiejo artimi ryšiai, noras gyventi kartu ar turėti vaikų. Apie vaiko gimimą sužinojo tik gavęs ieškinį, negalėjo pripažinti tėvystės nežinodamas apie vaiko gimimą. Atsakovas sutiko skirti DNR ekspertizę, tačiau ne jo lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino, kad atsakovas J. R. yra vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. yra J. R. vaikas; A. K. paliko pavardę K., nustatė nepilnametės A. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina L. K., priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-01-19 ieškinio pateikimo iki jos pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 14 400 Lt, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant priteistas dukros išlaikymui skirtas lėšas uzurfrukto teise tvarkyti motinai L. K., priteisė iš atsakovo 1 354,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad DNR ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovas yra vaiko A. K. tėvas su 99,99998 % tikimybe. Dukra gyvena su ieškove nuo pat gimimo, vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko ieškovė, tarp ieškovės ir dukters yra stiprus emocinis ryšys, atsakovas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo, todėl teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos yra pakankamos teikti dukrai minimalų 400 Lt išlaikymą, atsakovas būdamas sveikas ir darbingas, turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, kad būtų patenkinti bent minimalūs dukters poreikiai. Atsakovas nesirūpino dukra ir neteikė išlaikymo jai nuo pat gimimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, laikoma, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2008-01-19 iki 2011-01-19, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį iš viso – 14 400 Lt. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad atsakovas nieko apie vaiko gimimą nežinojo, yra neįrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme dalyje, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas – 14 400 Lt už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, likusią dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
- Teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą 14 400 Lt: byloje nėra įrodymų, kokio dydžio išlaikymo išlaidos buvo 2008-2010 m. laikotarpyje, todėl negali būti laikoma, kad nuo 2008-01-01 atsakovo įsiskolinimas kas mėnesį sudarė 400 Lt. Teismas nesiaiškino, kaip per trejus metus keitėsi šalių turtinė padėtis, kaip ir kokio dydžio išlaikymą teikė ieškovė per prašomą priteisti laikotarpį nuo 2008-01-01 iki dabar, todėl buvo neatskleista bylos esmė bei pažeistas rungimosi principas.
- Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vengė ar nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą bei duomenų, kad ieškovė bandė susisiekti su atsakovu ir pranešti apie vaiko gimimą.
- Atsakovui priteista išlaikymo įsiskolinimo 14 400 Lt suma už trejus metus yra per didelė.
Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
- Nagrinėjant civilinę bylą atsakovas nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio apie teikiamą paramą ar išlaikymą dukrai.
- Ieškovė dukrai teikia 400 Lt kas mėnesį išlaikymą, o tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. ginčija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo priteistas 14 400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
CK 3.194 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str.; CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
CK 3.200 straipsnio normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).
Byloje nustatyta, kad atsakovas savo nepilnamete dukra nesirūpino nuo pat jos gimimo (2007-12-15), dukters niekada nelankė, neprisidėjo prie jos išlaikymo, tokiu būdu perkeldamas visą dukters išlaikymo naštą ieškovei. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, todėl laikytina, kad nepilnametės A. K. teisė į išlaikymą atsirado nuo jos gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, kadangi išlaikymo įsiskolinimas pagal CK 3.200 str. negali būti priteistas daugiau nei už trejus metus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-01-19 iki ieškinio pateikimo dienos t. y. 2011-01-19.
Pagal teismų suformuotą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimali mėnesio alga nuo 2008-01-01 iki šiol yra 800 Lt. Laikoma, kad 400 Lt išlaikymo suma – neįrodinėtina, kadangi ji yra būtina užtikrinti tik gyvenimiškai būtinus vaiko poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista įsiskolinimo suma jam yra per didelė, tačiau jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog turėtų būti priteista mažesnio dydžio įsiskolinimo suma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali mokėti priteisto išlaikymo įsiskolinimo: atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo gaunamas pajamas sudaro 861 Lt (b. l. 58), jis turi transporto priemonę (b. l. 146), yra sveikas ir darbingas asmuo, turintis profesiją ir darbą, duomenų apie kitus išlaikytinius nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteista 14 400 Lt suma iš atsakovo negali būti pripažinta per didelė, pažeidžianti atsakovo interesus ar nepagrįsta. Pareiga išlaikyti nepilnametę dukterį negali būti perkelta išimtinai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Priešingu atveju nepilnamečio vaiko teisių gynyba neatitiktų teisingumo principo, pagal kurį reikalaujama siekti protingos skirtingų interesų patenkinimo pusiausvyros.
Įvertinus visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą – 14 400 Lt už trejus metus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu bus užtikrintas prioritetinis nepilnametės atsakovo dukters teisių apsaugos principas (CK 3.3 str.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Kutrienė
Loreta Lipnickienė
Andžej Maciejevski