Civilinė byla Nr. e2S-840-730/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00599-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

                                                                                (S)  

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 15 d. įsakymą “Dėl statinio užregistravimo užbalansinėje sąskaitoje” Nr. A1-812.

2.       Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl statinio (prekybinio kiosko) (LKS koordinatės: (duomenys neskelbtini)), esančio adresu J. Basanavičiaus g. 1A, Palanga, priežiūros, saugojimo ir naudojimo bei uždrausti imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovui naudotis statiniu.

3.       Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog ginčo objektas – kioskas, nėra bešeimininkis daiktas, dėl ko atsakovės priimtas įsakymas turi būti panaikintas. Nurodo, kad atsakovė įtraukusi objektą į užbalansinę sąskaitą gali sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl nerealizuotinų statinių ar jų dalių priežiūros, saugojimo ir naudojimo. Teigia, kad šiuo atveju kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali realizuoti savo teises, nurodytas Taisyklių 23 punkte, ir imtis veiksmų bei sudaryti sutartis su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis dėl objekto priežiūros, saugojimo ir naudojimo ar kitaip trukdyti apeliantui valdyti objektą. Be to, šiuo atveju gali kilti ir kiti teisminiai ginčai dėl objekto valdymo. Nurodo, kad teismo sprendimui esant palankiam ieškovui – būtų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovei galimai perdavus objektą valdyti tretiesiems asmenims neabejotinai kiltų papildomi teisiniai ginčai dėl

objekto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, naudojimo, priežiūros ar kitų sutarčių nuginčijimo, jei tokios būtų sudarytos. Teigia, kad dėl šių aplinkybių, kad egzistuoja grėsmė, kad atsakovas aukščiau nurodytomis savo teisėmis gali pasinaudoti, o sprendimo vykdymas pasunkės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai nutarties motyvai:

5.       Nurodė, kad objektas, kuriam prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įsakymas, kurį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu, nesuteikia atsakovei sudaryti sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl statinio (prekybos kiosko) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priežiūros, saugojimo ir naudojimo ar atlikti su minėtu objektu kitus veiksmus, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes dėl to sprendimo įvykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomu. Atsižvelgiant į tai, nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė vertinimo ar preliminariai įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliantas tikėtinai pagrindinė ieškinio reikalavimus. Teismas neįvertino, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek apelianto poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais.

6.2.                      Nurodo, kad priešingai nei nustatė teismas, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, yra būtina, kadangi kyla reali grėsmė, kad atsakovė realizuos teises, nurodytas Taisyklių 23 punkte, ir imsis veiksmų sudaryti sutartis su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis dėl objekto priežiūros, saugojimo ir naudojimo ar kitaip trukdys apeliantui teisėtai valdyti objektą.

6.3.                      Nurodo, kad teismas nevertino, kad apeliantas ieškiniu ginčija atsakovės įsakymą, kuriuo nuspręsta ginčo statinį (prekybinį kioską) užregistruoti užbalansinėje sąskaitoje. Šis įsakymas buvo priimtas ir remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 23 punktu ir kurio pagrindu valstybės ar savivaldybės institucija, įtraukusi nerealizuotinus statinius ar jų dalis į apskaitą, turi teisę sudaryti atitinkamas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl nerealizuotinų statinių ar jų dalių priežiūros, saugojimo ir naudojimo.

7.       Atsakovė atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Nurodo, kad apeliantas neįrodė ir nepagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ir tapti neįmanomu. Teigia, kad atsakovė nėra ginčo turto savininkė, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė negali daryti įtakos ginčo turtui, dėl ko, atsakovės vertinimu ir apelianto argumentai dėl galimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo yra nepagrįsti.

7.2.                      Nurodo, kad apeliantas siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl to, kad galėtų neteisėtai verstis komercine veikla. Teigia, kad ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, susijęs su kioskio veikla, taip pat Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2022 m. liepos 12 d. sprendimu uždraudė kioske vykdyti veiklą. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2022 m. birželio 16 d. surašė Žemės patikrinimo ir naudojimo aktą, konstatavo, jog valstybinė žemė yra užimta savavališkai, be to prokuratūroje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas  dėl neteisėto vertinimosi ūkine, komercine veikla.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018.).

13.       Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, tai yra faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais apeliantas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sutinka su apeliantu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad apeliantas kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, apeliantas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

14.       Apeliantas tikėtiną grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui grindžia tuo, kad atsakovė įtraukusi ginčo objektą į užbalansinę sąskaitą galimai sudarys sutartis su įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis dėl statinio ar jų dalių priežiūros, saugojimo ir naudojimo, dėl ko gali kilti papildomi teisminiai ginčai dėl objekto valdymo. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tai, ar pareikštu ieškiniu ginčijamas įsakymas nepažeidžia ieškovo interesų įvertins pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimų, o šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo nėra galimybės.

15.       Kaip minėta (nutarties 14 punktas), laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo, ar kitų asmenų veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių, galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo objektas nėra pripažintas bešeimininkiu ir (ar) perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn., be to, teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė, kaip laikinosios apsaugos priemonės užtikrins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. A1-812 panaikinimo vykdymą. Kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą, atsakovė pripažįsta, jog nėra ginčo statinio - kiosko savininkė, atsakovė ginčo statiniu nedisponuoja ir juo nesinaudoja, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių į jį, o ir be to, objektu pagal su ieškiniu pateiktus įrodymus naudojasi apeliantas, jis yra šio pastato naudotojas, nėra pateikta duomenų, jog atsakovė užregistravusi objektą užbalansinėje sąskaitoje atlieka ir ar galimai ketina atlikti veiksmus, kurie galimai keltų grėsmę apeliantui palankaus teismo sprendimo atveju.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant galimai teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei galimai panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. A1-812 laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos pagrįstai, byloje nėra pateikta nei įrodymų ir įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų, apribojant ieškovo teisę naudojantis objektu.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). 

18.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą (nutarties 10-17) pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir būtinumo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pagrįstai jo prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas nepažeidžiant proceso įstatymo normų, o apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas 

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                    Erinija Kazlauskienė