Civilinė byla Nr. 2A-372-340/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-11516-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 30.2; 30.3; 121.14; 121.18; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,
kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei S. N. dėl gyvenamojo namo pastogės pripažinimo buto priklausiniu, tretieji asmenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl namo pastogės pripažinimo buto priklausiniu.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastogę, identifikuojamą pagal 2009-08-25 UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą planą, buto Nr. 2, nuosavybės teise priklausančio A. J., priklausiniu. Nurodė, kad 2008-06-20 paveldėjo turtą ir turtines teises, likusius po D. P. mirties. 1992-04-16 D. P. ir Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnija, sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 2 p. yra nurodyta, kad butas parduotas su priklausiniais. Namo pastogė yra susieta tik su šio namo butu Nr. 2; iš bendro naudojimo laiptinės į pastogę patekti nėra galimybės, todėl 1994-04-16 D. P. pirko ne tik butą Nr. 2, bet ir virš šio buto esančią pastogę. Palėpė iki šiol nėra pertvarkyta į gyvenamąją patalpą, ja kaip pagalbine patalpa naudojasi ieškovė, o iki jos naudojosi D. P.. 1990-03-15 Vykdomasis komitetas ir atsakovė sudarė 75,02 kv.m ploto buto ir 40,48 kv.m rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, kad parduodami kokie nors kiti namo priklausiniai šioje sutartyje nebuvo nurodyta. Apie juos nekalbama ir 1990-01-04 buto įkainojimo akte bei 1990-01-10 Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 5. Nuo 1990-03-15 iki šiol namo palėpė nėra susijusi su butu Nr. 1, nes ji fiziškai nuo šio buto atribota ir neskirta tarnauti butui Nr. 1.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės paveldėtas turtas buvo įsigytas be pastogės ir šias aplinkybes patvirtina buto techninės apskaitos byla, kurioje esančiame plane nėra nurodyta, kad iš ieškovės buto yra patekimas į pastogę, taip pat nėra nurodyta, kad butas turi priklausinių. Atsakovės nuomone, pastogė nėra buto priklausinys, o namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpa. Pastogę pripažinus ieškovės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, sumažėtų galimybės užtikrinti tinkamą viso pastato techninę priežiūrą.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija, nurodė, kad ieškovės paveldėto turto pirkimo – pardavimo sutartyje ir buto techninės apskaitos byloje nėra nurodoma, kad butas buvo įsigytas kartu su priklausiniais – pastoge; pastogė nėra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, neįregistruota nekilnojamojo turto registre ir nėra objektas, dėl kurio pareikštas reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-06-28 sprendimu ieškovės A. J. ieškinio netenkino; priteisė atsakovei S. N., iš ieškovės A. J. 1 283 Lt atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovės A. J. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 19,80 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovė A. J., paveldėjo turtą ir turtines teises, likusias po D. P. mirties, tame tarpe ir 77,99 kv.m butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kita dalis gyvenamojo namo priklauso atsakovei. 1992-04-15 D. P. ir Kultūros paveldo inspekcija sudarė buto, esančio istorijos ir kultūros paminkle, apsaugos sutartį Nr.182, kuria pirkėja D. P. įsipareigojo vykdyti inspekcijos reikalavimus siekiant išsaugoti bei atstatyti pastatų istorinę, kultūrinę bei architektūrinę vertę. 1992-04-16 D. P. ir Vilniaus Naujamiesčio seniūnija sudarė trijų kambarių buto, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), pirkimo - pardavimo sutartį. Namo laiptinėje nėra įrengtų laiptų, kuriais būtų galima patekti į palėpę; į ją patenkama buto Nr. 2 vonios kambaryje įrengtais laiptais. 2009-08-25 UAB Korporacija „Matininkai“ atliko pastogės, kadastrinius matavimus ir nustatė, kad neįrengta pastogė turi 64,63 kv.m ploto. Ginčo patalpos (pastogė) nėra suformuota kaip turtinis objektas, o Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į patalpas (pastogę) nėra įregistruotos. Ieškovė paveldėjusi turtą ir turtines teises, negalėjo jų įgyti daugiau, nei turėjo pati testatorė. Nors byloje nustatyta, kad ginčo pastogės patalpos yra virš ieškovės buto, o įėjimas į šias patalpas galimas tik iš ieškovės buto, vertinant, ar ginčo patalpos gali būti pripažintos buto priklausiniu, šios aplinkybės nepakanka. Teismas sprendė, jog buvusi buto Nr. 2 savininkė D. P. 1992-04-16 buto privatizavimo sandoriu neįgijo nuosavybės teisės į ginčo pastogę, 1992-04-16 sutartyje nenurodomi kokie nors buto priklausiniai, privatizuojant butą, pastogės patalpų plotas į buto kainą įskaičiuotas nebuvo, buto įkainojimo akte nėra duomenų, kad būtų privatizuotos su butu funkcinį ryšį turinčios patalpos. Techninės apskaitos bylos kopijoje nėra duomenų, kad pastogė ar kita patalpa kaip šio buto priklausinys yra įtraukta į D. P. buto inventorizavimo bylą, nei techninės apskaitos bylos patalpų eksplikacijoje, nei plane pastogė niekaip nėra identifikuota, o plane nėra nurodyta, kad iš ieškovės buto yra patekimas į pastogę. Ieškovės atstovas patvirtino, kad sprendimų, kuriais D. P. būtų suteikta teisė naudotis pastoge, priimta nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad D. P. 1992-04-16 buto privatizavimo sandorio pagrindu neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į pastato (duomenys neskelbtini) pastogę, todėl nėra pagrindo teigti, kad pastogė buvo naudojama kaip buto (duomenys neskelbtini) priklausinys. Byloje nenustačius, kad ginčo pastogė, priklauso atskiriems namo savininkams ar tretiesiems asmenims, ji laikytina bendrąją namo (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkų (taip pat ir ieškovės) nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ginčo palėpė, kuri yra identifikuojama tik pagal 2009-08-25 UAB „Korporacija „Matininkai“ parengtą planą, nėra suformuota kaip turto objektas ir daiktinės teisės į ją nėra įregistruotos. Kadangi nėra nustatytos kiekvienam bendraturčiui priklausančios idealiosios nuosavybės dalys (CK 4.72, 4.73 str.), teismas negali spręsti dėl ieškovei tenkančio bendrojo naudojimo patalpų dydžio ir galimybės atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kiti byloje esantys įrodymai ir ieškinio argumentai dėl atsakovės nuosavybės teisės į patalpas įgijimo neturi ryšio su nagrinėjama civiline byla, todėl teismas jų atskirai neaptarė. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinys netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-06-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastogę, identifikuojamą pagal 2009-08-25 UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą planą, buto Nr. 2, nuosavybės teise priklausančio A. J., priklausiniu. Apeliantės nuomone, sprendimas nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir teismų praktikos, suformuotos sprendžiant kitokio pobūdžio bylas. Teismas sprendė byloje nepareikštą reikalavimą dėl pastogės pripažinimo A. J. privačia nuosavybe. Nurodo, jog ginčo pastogė yra dviejų butų gyvenamajame name, todėl sprendžiant ginčą nebuvo galima remtis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.; teismas be pagrindo ir neteisingai taikė Butų privatizavimo įstatymo 2 str. ir Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 7 punkto 5 ir 12 papunkčius. Nurodo, kad patalpų privatizavimas ir daikto priklausinio nustatymas yra skirtingi nagrinėjimo dalykai. Teismas taikė kasacinio teismo praktiką, susijusią su privatizavimo faktų nustatymu, o ne daikto priklausinio nustatymu. Nurodo, kad apeliantė po D. P. mirties paveldėjo ne tik butą, bet ir faktinę padėtį, kuomet tik ji ir jos šeimos nariai gali naudotis pastoge, kadangi įėjimas į ją yra iš buto Nr. 2; todėl pastogė yra daiktas, kuris pagal susiklosčiusią tradiciją ilgą laiką tarnavo tik butui Nr. 2 ir de facto yra šio buto priklausiniu. Atsakovė pati pripažino esmines faktines aplinkybes: ginčo pastogėn galima patekti tik iš buto Nr. 2 ir į pastogę buvo patenkama dar esant gyvai D. P.; atsakovė niekada nesinaudojo ginčo pastoge – šios aplinkybės rodo, kad atsakovė neginčijo ieškovės valdymo teisės į pastogę; pastogė sąžiningai valdyta daugiau kaip 10 metų ir šis daiktas užgyventas kaip priklausinys per įgyjamosios senaties institutą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš apeliantės 1 210 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir ieškinys. Apeliantė neįrodė, kad 1992 m. privatizuojant butą ginčo patalpos būtų buvusios įregistruotos registrų centre ir kad jos būtų įtrauktos į privatizavimo sutartį. Ginčo palėpė yra bendrojo naudojimo patalpa ir priklauso visiems butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patalpos nesuformuotos kaip atskiras turtinis vienetas, nėra įregistruotos registrų centre. Nurodo, kad daikto teisinio statuso nekeičia daikto įregistravimas ar neįregistravimas. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, konstatuodamas, jog privatizuojant butą kartu su juo nebuvo privatizuotos jokios kitos patalpos ar už jas mokėta, o ta aplinkybė, kad apeliantė savavališkai iškirto angą ir pasidarė laiptus, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčo patalpos, jos buto priklausinys.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės pripažinimo buto Nr. 2 priklausiniu; ginčo patalpos nėra įrengtos, suformuotos kaip turtinis objektas; daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Apeliacinis skundas pagrindžiamas tuo, kad iš esmės teismas sprendė nepareikštą byloje reikalavimą dėl palėpės patalpos pripažinimo A. J. privačia nuosavybe; ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogę, identifikuojamą pagal UAB Korporacija „Matininkai“ parengtą planą buto Nr. 2, priklausančio ieškovei A. J., priklausiniu CK 4.19 str.; apeliantės įsitikinimu patalpų privatizavimas ir daikto priklausinio nustatymas yra du skirtingi nagrinėjimo dalykai.
Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės samprotavimais; toks apeliantės įsitikinimas pagrįstas netinkamu daiktinės teisės normų aiškinimu. Nesuprantama apeliantės logika, kai ji motyvuoja, jog ieškinys buvo pareikštas ne dėl nuosavybės teisių į daikto priklausinį pripažinimo, bet dėl palėpės pripažinimo jai priklausančio buto priklausiniu; daikto pripažinimas nuosavybės teise valdomo daikto priklausiniu savaime reiškia nuosavybės teisių į šį daiktą pripažinimą (CK 4.19 str., 4.14 str.). Ieškinyje nurodyta, kad D. P. 1992-04-16 privatizavimo sutarties 2 punkte yra nurodyta, kad butas parduodamas su priklausiniais; bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai A. P. J. ir advokatas J. Butkus aiškino, kad ginčo pastogė yra susieta su namo 2 butu ir privatizavimo metu buvo parduota. Taigi apeliantė be pagrindo teigia, kad nereikalavo nuosavybės teisių į palėpę pripažinimo, bet siekė pripažinti faktą, kad ieškovė A. J. po D. P. mirties paveldėjo ne tik butą, esantį (duomenys neskelbtini) bet ir faktinę padėtį, kuomet tik jį ir jos šeimos nariai galėjo naudotis pastoge, nes įėjimas į šią pastogę yra tik iš buto Nr. 2; kadangi pastoge gali naudotis tik buto Nr. 2 gyventojai, todėl pastogė yra daiktas, kuris tarnavo tik butui Nr. 2 ir de facto yra šio buto priklausinys.
Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė kildina savo nuosavybės teisę į namo palėpę, kaip į jos paveldėto buto priklausinį, iš palikėjos D. P. nuosavybės teisių bei pažymėjo, kad ieškovė (apeliantė) negalėjo paveldėti daugiau teisių, nei turėjo palikėja D. P.. Palikėjai D. P. nuosavybės teisė į butą, kuris buvo paveldėtas ieškovės, atsirado pagal buto privatizavimo sandorį, taigi teismas pagrįstai tyrė nagrinėjamoje byloje, ar ginčo palėpė buvo privatizuojamo buto priklausiniu privatizavimo metu ir ar D. P. be nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, atsirado nuosavybės teisė į ginčo palėpę; teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės į priklausinį atsiradimą; tinkamai vadovavosi aktualia nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota analogiškose civilinėse bylose dėl ginčų dėl pagalbinių patalpų pripažinimo privatizuojamo buto priklausiniu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė nagrinėjamoje byloje pagalbinių patalpų pripažinimo daikto priklausiniu būtinos sąlygos – fakto, kad D. P. buvo įsigijusi nuosavybės teises į pagalbines patalpas (palėpę); be šios būtinos sąlygos, ieškovės nurodyto fakto, kad D. P. šeima nuolat naudojosi palėpės patalpa bei fakto, kad įėjimas į palėpę galimas tik iš buto Nr. 2, palėpės pripažinimui buto priklausiniu nepakanka.
Apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Tatjana Žukauskienė
Jelena Šiškina
Vytautas Zelianka