Baudžiamoji byla Nr. 1-2887-1130/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27628-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,

sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei, Jurgitai Gailik, Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,

kaltinamajai N. K., jos gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

N. K. 2024 m. liepos 18 d., apie 16 vai. 49 min., namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešinės rankos plaštaka sudavė nukentėjusiajai J. S. į dešinės pusės akį ir rankomis pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji J. S. pakaušiu trenkėsi į sieną, po ko kaire ranka laikydama J. S. už plaukų, pargriovė ją ant žemės ir du kartus jos galvą trenkė į grindinį, po ko su dešine ranka griebė jai už suknelės, o dešine alkūne sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į nosį ir į viršutinę lūpą, po ko dešinės rankos dilbiu pradėjo spausti J. S. lūpas ir dantis, ir tada, kairės rankos kumščiu sudavė J. S. į kairės pusės akį bei tampė ją už kuprinės, taip padarydama nukentėjusiajai J. S. poodines kraujosruvas pakaušyje, abiejų akių vokuose, dešiniajame dilbyje ir dešinės plaštakos III piršte, odos nubrozdinimus nosyje, krūtinėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, muštinę žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.       Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji N. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltę tik formaliai pripažino, bet neigė tam tikras aplinkybes, nebuvo nuoširdi, teigė, kad nukentėjusioji pirma smūgiavo, tačiau peržiūrėtas vaizdo įrašas tai paneigė, t. y. kaltę pripažino iš dalies. Teisiamajame posėdyje parodė, kad liepos 18 d. apie 16 val. išėjo pasivaikščioti su šuniu. Grįžus namo pakilo į 5 aukštą. Liftas sustojo tarp 5-o ir 6-o aukšto. Į liftą įbėgo baltas labradoras, ji išsigando, patraukė savo šunį, tuo metu laiptais leidosi jos kaimynė, ji išsigandusi ir pasipiktinusi ėmė šaukti. Žodinio konflikto metu ją pavadino „durne“. Jos šuo ėmė ją tempti į apačią link jos namų durų. Nusileidus vyko žodinis konfliktas. Viena kitai sakė, kad kreipsis į policiją viena kitos atžvilgiu. J. S. ištraukė savo telefoną ir ėmė ją filmuoti. J. S. daug kartų sakė „eik iš čia“. J. S. parodė, kad ji gali ją filmuoti, nes jos šuo su pavadžiu. J. S. jai trenkė į veidą, pataikė į skruostą, jos akiniai nukrito, pametė telefoną, raktus. Vėliau J. S. jai pasakė, kad ji yra neįgali. Prasidėjo muštynės. Jos viena nuo kitos atsimušinėjo. Paskui nusileido vaikinas iš viršaus ir sakė „baikite šūkauti“. Sakė, kad ją užpuolė, vaikinas pasakė „man tas pats“. Grumtynių metu ji pametė raktus. J. S. pasakė „o, raktai“ ir nubėgo į apačią, pasakė tam kaimynui vaikinui, kad J. S. pasiėmė jos raktus. Ji susirinko savo daiktus, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Kai kilo konfliktas, liftas buvo tarp laiptinių. Ji buvo prie savo metalinių durų į laiptinę. Durys rakinamos, tuo metu buvo užrakintos. Byloje yra nuotraukos, tos durys visąlaik užrakintos. Kai jai sudavė smūgį ir jai nukrito akiniai, iš nukentėjusiosios pusės tęsėsi veiksmai, ji jai labai smarkiai su nagais įbrėžė į kaklą. Kai jai nukrito akiniai, toliau vyko mosikavimas rankomis, nes ji ėmė ją braižyti nagais. Jos akinių lęšiai yra 5,75 dioptrijų, ji nemato be akinių. Ji negali atsakyti kur tiksliai jai sudavė. Po suduoto ne pirmo smūgio, jos kai stumdėsi, vienu metu sulenkė alkūnę ir bandė paimti iš J. S. telefoną, ji jai įkando į alkūnę, ji J. S. sugriebė už plaukų instinktyviai ir tempė jos plaukus. Į sieną jos netrenkė. Viskas vyko laiptinės aikštelėje. Atstumas iki sienos, toks, kad ranka negalėjo sienos pasiekti. Į galvą jai netrenkė, už plaukų tikrai griebė. Sugriebti už suknelės galėjo, nes stumdėsi, ji buvo sugriuvusi neišlaikiusi pusiausvyros. Negali atsakyti ar galėjo alkūne suduoti J. S., gal ne, bet rankomis galėjo. Dantų rankomis neužgavo. Į akį galėjo suduoti. Pripažįsta ne visus kaltinime nurodytus smūgius. Raktai buvo ant grindų. Kai jai nulėkė alkiniai, kai bandė pagriebti, jai iš rankų iškrito raktai. Po jai suduoto pirmo smūgio nukentėjusiajai pasakė, kad ją paduos į teismą dėl akinių, ji jai pasakė, kad yra neįgali. Viskas vyko bendro naudojimo laiptinėje. Nežinojo J. S. sveikatos būklės. Kad trenkė į jos galvą 3-is kartus į sieną nepripažįsta, ji laikė ją už plaukų, o ne į sieną trenkė. Ji ją laikė už plaukų, kad ji jos alkūnę paleistų, nuo skausmo ji ją pagriebė už plaukų. Kad pargriovė ją ant žemės, ji galėjo suklupti. Jai buvo įkasta į dešinę alkūnę, jai skaudėjo, ji skaudančia alkūne nemušė. Rankomis galėjo pataikyti į nosį ir lūpą, mosikuodama rankomis. Neatsimena, kad spaustų J. S. lūpas ir dantis, gal buvo nedidelis laiko tarpas, tikrai neatsimena kas kam pataikė, nes ir ji gavo daug smūgių. Gal pataikė į kairę akį. Kad tampė ją už kuprinės, pripažįsta, norėjo nuo jos atsistumti. Dėl nustatytų sužalojimų ir kad ji patyrė sužalojimus, labai gailisi, kaip ir dėl viso įvykio. Sumokėjo J. S. gydymo išlaidas, dalinai pripažįsta ir sutinka sumokėti 200-300 Eur moralinę žalą. Sutiko sumokėti nukentėjusiajai 300 Eur neturtinės žalos, prie turtinės žalos ji neprisidės. Prašė teismo perduoti ją pagal laidavimą. Sutuoktiniui papasakojo apie įvykį, paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu 112 papasakoti apie įvykį. Jai jo nuomonė svarbi, atsižvelgia į jo nuomonę. Vyras jai yra autoritetas, jis jai padėjo, kai mokėsi ir siekė karjeros. Sutuoktinis jos poelgius vertina taip, kad galbūt galėjo išvengti tokios situacijos. Sutuoktinis jai gali daryti teigiamą įtaką. Jos sutuoktinis stengiasi išvengti konfliktų, jis jai sakė, kad galėjo patylėti, išvengti situacijos. Jei jos vyras būtų buvęs šalia, galėjo tokios situacijos nebūti.

Nukentėjusioji J. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo susitikusi su tyrėja, pasakojo, kad gavo tokią traumą, kad jos pažįstamas atvyko ir ją išsivežė pas save. Turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamosios, yra skirtumas tarp nuomos, kurią turėjo mokėti pakeitusi būstą. 300 Eur yra skirtumas tarp butų nuomos, nes ji turėjo gyventi kitoje vietoje. Rugpjūčio 1 d. ji apsigyveno kitoje vietoje. Ji daugiau nei 2 savaites turėjo gyventi pas kitą žmogų. Pateikė nuomos sutartis, šiuo metu už būsto nuomą moka 480 Eur + komunaliniai mokesčiai. Ankstesnio būsto nuoma jai kainavo 200 Eur su komunaliniais mokesčiais. Rugpjūtį turėjo sumokėti dvi nuomas. Neturtinė žala dėl to, kad ji už 1 km atstumo pamačiusi moterį su akiniais ir trumpais plaukais bijo, pereina į kitą gatvės pusę. Dėl baimės negalėjo grįžti į namus. Apie įvykį parodė, kad tame name, kuriame vyko konfliktas, ji gyveno daugiau nei 9 metus, augina terapinį labradorą, šuo yra lėtas, neloja. Su šuniu lipo žemyn ir kaltinamoji ėmė rėkti. Jos šuo bijo agresyvių šunų, kaimynė ėmė rėkti „išeikite ir netrukdykite mums išeiti“, N. K. ėmė rėkti ir ją plūsti. Jos keliai, pėdos, čiurnos yra deformuotos, ji ėjo lėtai, jos šuo ėjo į priekį, N. K. ėmė teigti, kad ją paduos į teismą, kad visada vaikšto su šunimi be antsnukio. Terapinis šuo neturi dėvėti antsnukio. Ji dirba su žmonėmis, kurie turi negalią, turėjo vykti į užsiėmimą, manė, kad įlips į liftą ir važiuos. N. K. ją plūdo ir neleido įlipti į liftą, jai sakė „pasitrauk, eik iš čia“. Tokie konfliktai kyla jau gal 5-tą kartą. Ji su šuniu leidosi laiptais, ji laikėsi už turėklų, N. K. ėjo iš paskos. Ji niekada nežinojo kur gyvena kaltinamoji. Ji leidosi žemyn ir N. K. ėmė ją varyti. Ji sakė, kad ją filmuos dėl šuns antsnukio. Terapiniams šunims nereikalingas antsnukis. Ji pasakė, kad ją nufilmuos, nes kaltinamoji ją plūsta. Ji su raktų aštriais galais trenkė į ją, ji ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. Ji dešine ranka laikė telefoną, kaire ranka siekė turėklų, N. K. jai trenkė ir ėmė stumti, laikydama už suknelės. Vėliau N. K. užgriuvo ant jos visu kūnu, ji ėmė rėkti, prašė sustoti, ji ją su dilbiu bandė sutramdyti, kad nerėktų. Jai yra (duomenys neskelbtini), visų sąnarių pažeidimas, ji bandė išsimuistyti ir galbūt jai įdrėskė bandant išsilaisvinti, todėl N. K. įkando. Vyras, kuris gyvena jos aukšte, leidosi laiptais ir klausė „kodėl jūs rėkiate“. Ji sakė, kad N. K. jos nepaleidžia, kaimynas griebė ją ir atkėlė nuo jos. Kaimynas sakė, kad „jei neatsiskirsite, aš jus abi sumušiu“. Ji griebė ją už petnešų ir ėmė traukti atgal. Vyras buvo šalia. Jos šuo sėdėjo suglaudęs sausis. Ji ėjo į lauką ir paskambino į greitąją, į policiją ir pažįstamui, kad pasiimtų jos šunį. Jos pažįstamas nuėjo iki jos buto paimti daiktų, gyveno su šuniu pas jį daugiau nei savaitę. Kai nukrito akiniai, tai buvo momentas, kai laikydama raktus kaltinamoji jai trenkė ir stūmė ją, bandė N. K. nustumti nuo savęs. N. K. jai griebė už suknelės krūtinės srityje, bandė ją nustumti ir galbūt tuo metu jai nukrito akiniai. Ji jai sakė, kad yra su negalia. Kai gavo pirmus smūgius, ji stovėjo prie laiptinės sienos kampo, nes ji turi bėdų su klubo sąnariu, ėmė per laiptus kristi žemyn. Ji sugriebė turėklus, N. K. ją griebė ir metė į žemę, tempė už suknelės. Ji ištraukė raktus, nulipinėjo laiptais ir ją plūdo. Ji sakė N. K. „tu mane koliosi, o aš tave filmuosiu“. N. K. įkišo raktą į durų spyną ir ištraukė raktą, ji jai rodė raktą į veidą ir tiesiai į telefoną, stūmė ją ir ji trenkėsi galva į sieną. Vėliau smūgiai į galvą jai buvo suduoti trenkiant jos galvą į grindinį. N. K. laikydama jos plaukus trenkė jos galvą į grindinį. Ji jai sudavė smūgį, kai N. K. sukosi, tada ties krūtine už suknelės pagriebė ir parvertė ant grindų. N. K. jai su dilbiu laikė burną ir liepė užsičiaupti, kad nerėktų. Jai trenkė į nosį. Kaimynas padėjo N. K. nukelti nuo jos. Turi gerą klausą ir girdi, kai raktas įkišamas į spyną. Ji matė, kai N. K. kišo į spyną raktą, iš vaizdo įrašo matosi, kad jos ranka laiko raktą ir raktas įkištas į spyną. Ji matė ir girdėjo, kad raktas buvo spynoje.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. K. (A. K.) nurodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Apie įvykį sužinojo, kai jam paskambino žmona, tą pačią dieną. Su žmona sutaria puikiai, kiek gyvena, nebuvo jokių skandalų per visą laiką. Jo nuomone, situacija nelabai gera, tokia gyvenimiška situacija nenormali, vienas padarė vienaip, kitas kitaip. Reikėjo patylėti, nekelti skandalo. Jis su žmona gyvena daugiau nei 15 metų, niekada nebuvo skandalų, ji pareiginga ir negali būti skandalinga. Jo manymu šioje situacijoje yra abi kaltos. Viena nepatylėjo, kita nepatylėjo ir gavosi tokia situacija. Buitinė situacija, dviese yra kaltos. Dėl žmonos kiek gyveno, nebuvo tokių problemų ir skandalų šeimoje. Jų šuo yra sportinis, dalyvauja varžybose, turi daug prizų. Jo žmona pasakė nukentėjusiajai „paimkit šunį, nes jis be pavadėlio“. Viena nepatylėjo, kita nepatylėjo ir gavosi problema. Jis su žmona gyvena atskirai, ji gyvena Vilniuje, o jis gyvena Mažeikiuose, tai žmona pas jį atvažiuoja, jis pas ją atvažiuoja. Ankstesnių įvykių, situacijų, pykčių dėl šunų, nėra girdėjęs. Jo sutuoktinė yra labai rami, visada nori rasti draugišką kontaktą, jos santykiai su kaimynais nebeproblemiški.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. B. nurodė, kad viena kraujosruva pakaušyje, dešinėje pusėje trauminiu smūgiu. Tai galėjo atsirasti sutrenkus ir atsitrenkus. Tokia smūgio jėga. Veide, burnos srityje buvo nukentėjusiajai vienas sužalojimas. Viršutinėje lūpoje buvo žaizdelė ties vienuoliktu dantimi. Tai šitas sužalojimas galėjo būti padarytas spaudimo metu, smūgio arba spaudimo – tinka ir tas, ir tas. Nurodė, kad kraujosruva pakaušyje dešinėje pusėje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Jei į tą pačią vietą buvo trankoma, tai galėjo būti ir daugiau poveikių. Jeigu yra kartotinis veiksmas ta pačia kryptimi į tą pačią vietą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. (M. K.) nurodė, kad galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, visų aplinkybių šiuo metu nepamena, praėjo daug laiko.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. L. (P. L.) nurodė, kad galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tą dieną išgirdo laiptinėje garsą. Viskas prasidėjo penktame aukšte, jis gyvena septintame aukšte. Išgirdo triukšmą, kažkas rėkavo, nusileido į apačią. Ten buvo dvi kaimynės, pykosi. Buvo įsistvėrusios viena į kitą ir laikėsi. Stovėjo prie durų. Pasakė, kad išsiskirtų, išsiskyrė. Gal buvo pasakęs agresyvius žodžius. Toliau nematė, kas vyko. Po išskyrimo jos nebandė tęsti konflikto. Jos abi buvo agresyvios. Už plaukų buvo viena kitą paėmusios. Matė jas ant laiptų, prie durų. Durys buvo uždarytos. Matė ant jų abiejų žandų raudonumą, veido srityje. Nepastebėjo, ar drabužiai buvo suplėšyti. Matė, kad buvo pareigūnai atvažiavę. Matė, kad buvo du šunys. Negirdėjo apie konfliktus dėl šunų. Nematė nei vienos gulinčios, suklupusios moterų. Su kaltinamąja, nukentėjusiąja neturėjo konfliktinių situacijų.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad nukentėjusioji yra jo draugė, pažįstama. Tą pačią dieną J. S. paskambino, pasakė, kad buvo užpulta. Praktiškai iš karto po įvykio paskambino. Jis atvažiavo. Ją surado policijos automobilyje. Paėmė iš jos šunį. Laukė, kol susitvarkys su policija. Tada ji su greitąja išvažiavo į ligoninę. Iš ligoninės ją paėmė. Veidas buvo apibrozdintas ar sumuštas. Pasakojo, kad vyko konfliktas dėl šuns, ir ji buvo užpulta. Kad ją užpuolė kaltinamoji. Tuo pačiu atsiuntė video iš įvykio. Video matėsi užpuolimas. Matė, kad buvo konfliktas. Po įvykio nukentėjusioji buvo sutrikusi, sugniuždyta. Po įvykio nukentėjusioji gyveno pas jį apie dešimt dienų. Iš karto po įvykio nukentėjusioji pradėjo ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Jis jai padėjo persikraustyti į naują butą. Nukentėjusioji sakė, kad gyvenamąją vietą keičia dėl saugumo. Kaltinamosios bijojo, dėl to keitė gyvenamąją vietą. Daugiau negu savaitę nukentėjusioji nedrįso grįžti į tuos namus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 22 d. apklausta N. K. parodė, kad neprisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Priklausomybių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui neturi, nesigydžiusi, įskaitose neįrašyta. Galvos traumų neturėjusi. J. S. ji nepažįsta, ją tik iš matymo žino, kad ji gyvena tame pačiame name. Kadangi kartais su ja prasilenkia lauke ar kieme, kai ji vedžioja savo šunį, o ji vedžioja savo šunį. Jos šuo yra didelis, labradorų veislės, jis yra aktyvus, todėl lauke, kai jį sutinka, jos šuo jo bijo, nes jos šuo į jos šunį bėga, bet jo nepuola. Jos šuo yra mišrūnas, vidutinio dydžio, už jos šunį per pusę mažesnis. Ji savo šunį visada vedžioja paleistą, dėl to su ja dažnai būna žodiniai konfliktai. Su ja dėl to dažnai konfliktuoja ir kiti kaimynai, ne tik ji. Ne kartą jai buvo (kaimynai) išsakę žodines pastabas, kad vedžiotų savo šunį su pavadėliu, bet į pastabas nereaguodavo, tik atsakydavo ką nors gan agresyviai. 2024 m. liepos 18 d. apie 16.50 val. grįžo iš lauko su savo šuniu į namą, įlipo į liftą, kur kilo į 5 aukštą, į namus. Pakilus į 5 aukštą, atsidarė lifto durys ir J. S. šuo, kuris buvo palaidas, beveik įbėgo į liftą, ir tuo pat metu ji J. S. šaukė, kuri lipo laiptais žemyn, kad pasiimtų savo šunį, tačiau ji nieko nedarė, kažką suburbėjo ir toliau lipo laiptais žemyn. Kol šuo neįbėgo į liftą, ji spėjo išlipti iš jo ir jos šuo nuo jos šunio pasislėpė už jos. Tuo metu J. S. buvo besileidžianti laiptais žemyn, o ji jau lipo laiptais jai iš paskos ir pasakė, kad, „aš tave nufilmuosiu ir paduosiu į policiją“. Tada ji į šitą jos frazę sureagavo labai agresyviai ir išsitraukusi savo telefoną, jį nukreipė į jos veidą ir pasakė, kad „davai, filmuok, filmuok“. Tada ji bandė atidaryti savo aukšto laiptinės duris ir kartu ji jai atsakė, kad „tu nufilmuok savo šunį“, ir tada ji jai trenkė su ranka, kuria, neprisimena, į dešinės pusės skruostą, nuo smūgio jai nukrito akiniai ant žemės, kurie susilankstė. Tada iškart J. S. jai su rankas trenkė į lūpą ir pradėjo draskyti veidą, kaklo zoną (kai ją draskė, ji buvo užsimerkusi, saugojo akis). Bandė nuo jos gintis ir mosikavo rankomis, ar jai kažkur pataikė, nežino, kadangi be akinių nieko nemato, o ir buvo užsimerkusi. Bandydama ją nuo savęs nustumti, ji ją pastūmė atgal ir ji su dešinės rankos alkūne atsitrenkė į laiptinės metalines duris, ir vienu metu, kada tiksliai neprisimena, ji jai trenkė į dešinės pusės šonkaulius, kuriuos skauda iki dabar ir yra mėlynė. Atsitrenkusi į duris, ji kairiu delnu įsirėmė jai į krūtinę ir ją nustūmė bei dešinės rankos dilbiu ją prilaikė, ir kaire ranka bandė nuo žemės pasiekti savo telefoną, tuo metu ji jai įkando į dešinės rankos alkūnę. Dėl to ji su kaire ranka sugriebė ją už plaukų ir tuo metu iš viršaus nusileido kitas kaimynas, kurio nei vardo, nei pavardės, nei buto, kuriame gyvena, nežino, ir joms pasakė, kad baigtų čia šūkauti, nes miega jo vaikas. Po jo šių žodžių, jos viena kitą paleido, o J. S. pasilenkė ir pagriebė jos namų raktus, kurie grumtynių metu buvo iškritę ant žemės, kada iki konflikto, juos, kaip ir telefoną laikė rankose. Spėjo sugriebti ją už rankos, kad ji jai atiduotų raktus, tačiau ji savo ranką išsitraukė iš jos rankos ir išbėgo iš namo. Atėjusiam vyrui pasakė, kad ji išbėgo su jos raktais ir bandė ją pasivyti. Ar ją pasivijo, ar ne nežino. Bet raktų niekas neatnešė ir negrąžino. Tada pasikėlė nuo žemės savo telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Atvykę pareigūnai užregistravo įvykį, bendravo su ja, su nepažįstamu kaimynu jie nepabendravo, nes jis išvažiavo į darbą. Bendravo tik su jo žmona. Kadangi ji jai raktų negrąžino, o jie ir neatsirado, todėl išsikvietė avarinę durų atidarymo tarnybą, kurie padėjo patekti į butą. Už jų atvykimą ir pagalbą jiems sumokėjo 80 Eur (t. 1, b. l. 142-144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. papildomai apklausta N. K. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, jų nepageidauja keisti. Papildomai parodo, kad pirmos apklausos metu nurodyto vyro, kuris galimai matė jų konfliktą su kaimyne ir nubėgo paskui ją, ji nepažįsta, buvo be akinių, todėl prastai matė, negali įvardinti koks asmuo ten buvo. Tačiau, kai atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė ji, viena iš kaimynių pareigūnams pasakė, kad jos vyras matė konfliktą ir davė savo telefono numerį. Ji nesutiktų užbaigti ikiteisminio tyrimo susitaikymu, nes tikrai nepripažins savo kaltės. Sužalojimus, nurodytus pranešime apie įtarimą ji galėjo padaryti kaimynei, tiksliai jos vardo nežino, besigindama nuo jos pačios puolimo. Ji parodo, kad kaimynei iš rankų telefono tikrai neišmušė. Ji buvo pas advokatą, kuris surašė prašymą nustatyti ir apklausti liudytoją, bet tas prašymas buvo per klaidą pateiktas į kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame ji yra nukentėjusioji dėl šito pačio įvykio (t. 1, b. l. 146-147).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 19 d. apklausta N. K. parodė, kad jai įteiktas pranešimas apie įtarimą yra suprantamas, dėl kaltės prisipažįsta visiškai. Parodo, kad ji pasilieka prie savo ankščiau šiame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, jų nekeičia, prašo jais vadovautis. Šiuo metu neturi ką papildomai nurodyti ar patikslinti dėl įvykio. Nurodo, kad prisipažįsta, jog 2024 m. liepos 18 d. įvykio metu, kuomet jai buvo nukritę akiniai, be kurių labai prastai mato, ji mosikuodama rankomis, gynėsi ir taip galėjo padaryti nukentėjusiajai pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Sutinka padengti ligonių kasų civilinį ieškinį ir dalinai nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Šiuo metu neįvardins kokioje dalyje pateiktą nukentėjusiosios civilinį ieškinį ji atlygins. Teisme ruošiasi teikti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo prie apklausos protokolo pridėti jos pateikiamą charakteristiką iš darbovietės. Dėl to, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ji labai gailisi (t. 1, b. l. 151-153).

2024 m. liepos 18 d. J. S. pareiškė, kad 2024 m. liepos 18 d., apie 16 val. 49 min., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos kaimynė iš penkto aukšto savo dešinės rankos plaštaka trenkė jai į dešinės pusės akį ir paėmusi su kaire ranka jai už plaukų, trenkė jos galvą kelis kartus į laiptinės sieną, 2 ar 3 kartus, tuomet ji savo kaire ranka laikydama ją už plaukų pagriovė ant žemės, su dešine ranka grėbė ją už suknelės ir iš dešinės alkūnės, nežino kiek kartų, trenkė jai į nosį ir į viršutinę lūpą, savo dešinės rankos dilbiu pradėjo spausti jos lūpas ir dantis, galiausiai, kairės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės akį bei tampė ją už kuprinės. Visų šių kaimynės veiksmų metu jautė fizinį skausmą. Parodė, kad 2024 m. liepos 18 d., apie 16 val. 49 min., adresu (duomenys neskelbtini), išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ėjo su savo šuniu link lifto, nes gyvena 6-ame aukšte. Nuėjusi iki lifto, sutiko savo kaimynę iš penkto aukšto, kurios vardo ir pavardės nežino, trumpi, tamsios spalvos plaukai, nešioja akinius, buvo apsivilkusi žalios spalvos marškinėlius, daugiau požymių pasakyti negali. Sutikusi kaimynę, ji pradėjo ant jos šaukti, nes jos šuo didelis, pradėjo sakyti, kad pradės ją filmuoti, nes vedžioja savo šunį be antsnukio. Tuomet ji jai pasakė, kad ji ją irgi gali pradėti filmuoti, pradėjo ją filmuoti ir ji pradėjo ją mušti, t. y. savo dešine rankos plaštaka trenkė jai į dešinės pusės akį ir paėmusi su kaire ranka ją už plaukų, trenkė jos galvą 2 ar 3 kartus į laiptinės sieną. Tuomet ji savo kaire ranka laikydama toliau ją už plaukų, pagriovė ją ant žemės, su dešine ranka griebė ją už suknelės, ji bandė ją atstumti, tačiau tuomet ji iš dešinės rankos alkūnės, nežino kiek kartų, trenkė jai į nosį ir į viršutinę lūpą, savo dešinės rankos dilbiu pradėjo spausti jos lūpas ir dantis, todėl ji jai įkando į dešinės rankos dilbį ar jo sritį, kad išsilaisvintų. Tuomet jo jos dešine ranka nebelaikė, tačiau kaire ranka toliau laikėsi už suknelės ir už kuprinės petnešos, po įkandimo ji šiek tiek atsitraukė, bet vis tiek laikėsi už suknelės ir petnešos. Ji prašė jos baigti, bet ji nereagavo, bandė ją atstumti ir susistumdymo metu, ji nežino kuria ranka, trenkė jai į kairės pusės akį, tačiau ji nuo jos atsistūmė ir jai bandant pabėgti, ji pagriebė už jos kuprinės ir pradėjo ją tampyti. Galiausiai jai pavyko ištrūkti ir pabėgo laiptais žemyn. Visų šių kaimynės veiksmų metu ji jautė fizinį skausmą ir jaučia jai padarytą moralinę žalą, nes taip sumušti be rimtos priežasties, jai atrodo, nenormalu. Nori paminėti, kad minėta kaimynė iš penkto aukšto dažnai ant jos rėkauja ir apkalbinėja ją necenzūriniais žodžiais, ar kai prasilenkia laiptinėje, ar lauke ir visada dėl jos šuns. Dėl civilinio ieškinio reiškimo nuspręs tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 7-15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 21 d. apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2024 m. liepos 18 d., apie 16 val. 49 min., name (duomenys neskelbtini), išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 6-ame aukšte ir ėjo su savo šuniu link lifto. Prie lifto sutiko savo kaimynę N. K. iš penkto aukšto, buto numerio nežino, ji leidosi laiptais ir ėjo link lifto, kaimynė tuo metu atvažiavo liftu ir atsidarė lifto durys, ji sustojo prie lifto ir manė, kad kaimynė tuoj išeis iš lifto, bet ji likusi lifte pradėjo ant jos šaukti: „Pasitraukit, užsidėkit antsnukį“. Ji savo šunį (labradoras) laikė ant pavadžio, nuo lifto stovėjo apie 2 metrus. Pradėjo šaukti, kad ją paduos į policiją, nes vedžioja savo šunį be antsnukio. Ji jos su šuniu neįleido į liftą, tuomet ji jai pasakė, kad ji irgi gali iškviesti policiją, kad ji ją puola ir persekioja, bei irgi gali pradėti filmuoti. Tada ji pradėjo laiptais leistis žemyn, ji yra neįgali ir vaikščioja lėtai, o ji išėjusi iš lifto pradėjo eiti jai iš paskos. Ji pradėjo keiktis, išvadino ją necenzūriniais žodžiais: (durnė, debilė, kitų žodžių neatsimena, bet buvo keiksmažodžiai, kodėl eini taip lėtai). Ji jai atsakė, kad ji neįžeidinėtų jos ir pradėjo ją filmuoti, tada ji pradėjo rakinti duris keikdamasi ant jos, o ji ją tuo metu filmavo. Ji stovėjo nugara į laiptus, o kaimynė pradėjo ją mušti, pirmą smūgį gavo į galvą ir vos nenukrito laiptais, tada savo dešinės rankos plaštaka trenkė jai į dešinės pusės akį ir paėmusi su kaire ranka ją už plaukų trenkė jos galvą 2 ar 3 kartus į laiptinės sieną. Tuomet ji savo kaire ranka laikydama toliau ją už plaukų, pargriovė ją ant žemės, ji gulėjo ant nugaros, ant betono, o ji visu kūnu užgriuvo ją, tai yra atsigulė ant jos ir savo dešinės rankos dilbiu prispaudė jos gerklę, o po to su dešine ranka griebė ją už suknelės, ji bandė ją atstumti, tačiau tuomet ji iš dešinės rankos alkūnės, nežino kiek kartų, trenkė jai į nosį ir į viršutinę lūpą, savo dešinės rankos dilbiu pradėjo spausti jos lūpas ir dantis, todėl ji jai įkando į dešinės rankos dilbį. Gindamasi nuo jos ir norėdama išsilaisvinti, ji jos dešine ranka nebelaikė, tačiau kaire ranka toliau laikėsi už suknelės ir už kuprinės petnešos, po įkandimo ji šiek tiek atsitraukė, bet vis tiek laikėsi už suknelės ir petnešos. Ji prašė jos baigti ir ją paleisti: „paleisk, ar supranti, kad muši žmogų su negalia“, o ji atsakė, kad jai nesvarbu ir toliau ją mušė. Ji nereagavo, bandė ją atstumti ir atsikelti, o ji nežino kuria ranka trenkė jai į kairės pusės akį, tačiau ji nuo jos atsistūmė. Tik jai įkandus į jos dešiniosios rankos dilbį jai pavyko atsikelti. Jai bandant pabėgti, ji pagriebė už jos kuprinės ir pradėjo ją tampyti, galiausiai jai pavyko ištrūkti ir ji pabėgo laiptais žemyn. Visų šių kaimynės veiksmų metu jautė fizinį skausmą ir jaučia jai padarytą moralinę žalą. Nori paminėti, kad minėta kaimynė iš penkto aukšto dažnai ant jos rėkavo ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, prasilenkia laiptinėje ar lauke ir visada užgauliodavo necenzūriniais žodžiais jos šunį. Ji jau nuo to laiko negyvena name (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą po ligoninės išvažiavo gyventi pas draugus. Dėl šio incidento su minėta kaimyne turėjo išsikraustyti, nes jos bijojo, teko išsinuomoti butą kitur, dėl to patyrė nuostolių. Šiame bute jau negyveno nuo liepos 18, o sumokėjo pilną nuomą už mėnesį. Išsinuomojo butą nuo rugpjūčio 1 d. kitoje vietoje, jis yra brangesnis negu buto nuoma (duomenys neskelbtini), nes šio buto nuoma yra 480 eurų, o buto (duomenys neskelbtini) buvo 300 eurų. Jai buvo padaryta turtinė žala 330 ir mano, kad 1 000 eurų padaryta moralinė žala, nes ji buvo susinervinusi ir išsigandusi, buvo GMP nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten jai buvo prileista vaistų, po ko išvyko gyventi pas draugus ir pas juos gyveno iki rugpjūčio 1 d., jautė baimės jausmą. Jos šuo, kai vyko tas incidentas, buvo išsigandęs, pabėgo į pirmą aukštą, po to buvo ilgą laiką kaip nesavas. Bijojo žmonių. Reikš 1 330 eurų civilinį ieškinį, nes ji patyrė turtinę žalą 330 eurų sumai ir moralinę žalą, kurią vertina 1 000 eurų. Prašo pripažinti ją civiline ieškove 1 330 eurų sumai (t. 1, b. l. 47-50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 16 d. liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju. 2024 m. liepos 18 d. jis su kolegomis S. S. ir E. J. patruliavo, apie 17:30 val. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad, adresu (duomenys neskelbtini), kieme laukia pranešėja, kurią prieš 10 min. laiptinėje sumušė kaimynė iš 5 aukšto, kraujuoja nosis, lūpa, antakis. Po maždaug 10 minučių atvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris. Tačiau dėl to, kad dar neseniai dirbo, bei dėl to, kad praėjo nemažai laiko per kurį turėjo daug iškvietimų, jis dabar neatsimena smulkesnių įvykio aplinkybių, viskas buvo fiksuojama Body kameromis (t. 1, b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 7 d. liudytoju apklaustas P. L. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, tačiau dažnai būna ir (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugė su vaiku. Kaimynių N. K. ir J. S. jis nepažįsta, žino jas tik iš matymo. Praeitų metų vasarą, tiksliau neatsimena datos, dienos metu, gal apie 16.00-18.00 val., jis ruošėsi vesti šunį į lauką, todėl pradaręs savo buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 7 aukšte, duris, padėjo už durų šiukšlių maišą ir tuo metu išgirdo iš laiptinės riksmus, kažkas lyg trenkėsi, todėl nuėjo pažiūrėti. Nepamena kuriame aukšte, tarp 4 ir 6 aukšto, prie laiptinės durų nuo laiptų pusės pamatė minėtas dvi kaimynes, kurios buvo susikibusios už drabužių viena su kita, jos stovėjo viena priešais kitą. Jis priėjo ir moteris išskyrė. Jos išsiskyrė lengvai ir nuėjo į skirtingus aukštus. Jokių raktų jis nematė ir neėmė. Kaip šios moterys konfliktavo, jis nematė. Nematė, kad kuri nors būtų sudavusi kokių nors smūgių kitai. Išskyręs moteris, jis nuėjo namo. Praėjus daug laiko nuo šio įvykio, jis negali atsiminti daugiau įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 55-57).

2024 m. liepos 18 d. įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), 5 aukšto laiptinės, apžiūros protokole užfiksuota apžiūros eiga: apžiūros objektas yra 9 aukštų, gyvenamojo namo 5 aukšto laiptinė ir koridorius. Į daugiabutį patenkama pro rudos spalvos atidarytas duris. Būnant 5 aukšte, matoma prie durų gulintį kilimą su žvaigždučių paveiksliukais ir rudos spalvos duris ant kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Šalia durų stovi medinė kėdė. Atidarius duris, ant durų rėmo yra šviesios spalvos kilimas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nieko nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 33-35, 36-38).

2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų - Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašo, apžiūros protokole užfiksuota apžiūros eiga: apžiūrimas garso įrašas patalpintas IBPS sistemoje pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-07-18 17_09_08).mp3“, kurio trukmė yra 04.19 min. Bendrojo pagalbos centro operatorė - toliau įvardijama raide „B“), pranešėjas - toliau įvardijamas raide „P“. Pranešėja, prisistačiusi J. S., kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad ją išeinančią iš namų, laiptinėje, užpuolė kaimynė iš aukšto apačioje, sumušė akį, lūpą praskėlė. Pranešėjai yra (duomenys neskelbtini), ji su negalia, ji išėjo iš 6 aukšto vesti savo šuns ir važiuot į darbą, o kaimynė, kuri buvo lifte, pradėjo ant jos šaukti patraukit šunį. Ji apsisuko, su šuniu pradėjo lipti laiptais žemyn, o kaimynė išėjo iš lifto, pradėjo rėkti, kad eik iš čia su savo šuniu, varyk iš čia, ji apsisuko, o kaimynė sako aš priduosiu tave policijai, ji atsakė, kad aš paduosiu į policiją, nes pastoviai prie manęs kabinėjatės. Pranešėja pradėjo filmuoti, o kaimynė trenkė per kamerą, pradėjo pranešėją trankyti per galvą, parvertė ant grindų, sudaužė lūpą, akis, ji gynėsi, kiek galėjo. Pranešėja sakė, kad yra neįgali, o kaimynė atsakė, kad jai vienodai rodo. Po ko pradėjo pranešėją su dilbiu smaugti, į veidą, tada ji (pranešėja) jai įkando į ranką, nes reikėjo gintis. Pranešėjai praskėlė lūpą, nosį, antakį. Pranešėja dabar sėdi prie (duomenys neskelbtini) namo, pametė pavadėlį ir negali važiuoti į darbą, ir rankos dreba. Medikų pagalba reikalinga, nes visa yra mėlynėse, kraujuoja nosis, lūpa. Sumuštas visas veidas (t. 1, b. l. 77-78).

2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų - Body kamerų vaizdo įrašų, apžiūros protokole užfiksuota apžiūros eiga: apžiūrimas vaizdo įrašas patalpintas IBPS sistemoje pavadinimu „PSS-20240718-173957UTC+0300.mp4”, kurio trukmė yra 04.31 min. Atidarius vaizdo įrašą yra matomas vaizdas, kaip pareigūnė lipa iš tarnybinio automobilio ir eina link greitosios pagalbos automobilio, stovinčio gatvėje, kuriame yra matoma sėdinti moteris, kuriai matosi, kad yra prakirsta nosis, bei sumušta dešinė akis. 00.21 min. tarp pareigūnės ir moters vyksta pokalbis: Pareigūnė: kas nutiko? Moteris: su šuniu gyvenam (duomenys neskelbtini), iš 6 aukšto išlipom, pas mus liftas tarp aukštų, mes lipom laiptais, iš lifto išlipo, neišlipo, atsidarė durys. Pareigūnė: o jūsų šuo taip ir buvo palaidas? Moteris: ne ji buvo su pavadėliu, tik per visas tas, kai mane užpuolė, aš jį pamečiau, nes iš nervų bėgau atgal į darbą, ir pakeliui supratau, kad aš tokia niekur negaliu. Pareigūnė: gerai pasakokit toliau, išlipot iš lifto? Moteris: ne, aš lipau laiptais žemyn, atsidarė lifto durys ir ten buvo kaimynė iš 5 aukšto su šuniu. Jos šuo piktas ir pastoviai arba ji arba jos šuo ant mūsų loja, ji pradėjo ant mūsų rėkti, mes apsisukom lipom žemyn. Pareigūnė: o dėl ko jinai ant jūsų rėkt pradėjo? Moteris: kad mano šuo didelis, mano šuo išvis neloja, bet mano šuo didelis, mes pradėjom lipti žemyn ir ji pradėjo lipti iš paskos, pradėjo rėkti, kad pradės mus filmuoti, nes mes vaikštom be antsnukio su dideliu šuniu. Aš atsisukau, ištraukiau telefoną ir sakau, tai dabar aš tave filmuosiu, tu sakyk ką tu nori? Pradėjau ją filmuoti, ji mane. Pareigūnė: o jūs turit vaizdo medžiagą? Moteris: taip ir ji mane partrenkė. Pareigūnė: partrenkė, tai čia kaip? Moteris rodo telefono ekraną pareigūnei ir sako: nu vat čia ją aš filmavau, su visu garsu ir ji mane taip vat su pirštais į veidą, tada pargriovė nuo laiptų, ir ten pradėjo telefonas įrašinėti, skambinti ten į SOS, ji mane pradėjo mušti, smaugti su dilbiu, pasiėmė už plaukų, trankė į sieną, aš jai sakau, kad apsiraminkit, sakau, nu aš prie jūsų nelendu, jūs pastoviai prie mūsų kabinėjatės ir aš apskritai esu žmogus su negalia, pas mane (duomenys neskelbtini), aš vos paeinu, ir sako, man vienodai ir toliau mušė. Pradėjo su dilbiu mane smaugti, praskėlė lūpą, nosį, aš tada jai įkandau, nu, kad ji mane paleistų, tai pradėjo man rankas išsukinėti, nu vienu žodžiu kažkoks vyrukas iš viršaus nulipo, sakė raminkitės, o ta manęs vis nepaleidžia, ta prasme, laiko taip va įsitvėrusi ir nepaleidžia, po to jis mus kažkaip atskyrė, aš pasiėmiau šunį ir bėgau atgal, ta rėkia duok mano raktus, nei aš jos raktų turėjau nei ką. Pareigūnė: neturit dabar jokių raktų? Moteris: neturiu, aš tik savo buto raktus turiu, (parodo raktus) vienintelę ką turiu, nes juose yra mano šuo. Ir tiesiog iš nervų ėjau, jau galvojau eisiu į darbą, ir pasižiūrėjau, nosis kraujuoja, suknelė kraujuota, akis praskelta, nu kaip aš tokia į darbą (toliau nesuprantama ką sako). Pareigūnė: jus pareiškimą dėl šito visko norit rašyt? Moteris: taip. Pareigūnė: jus galit iki mūsų automobilio ateit? Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 79-80).

2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų - 2024 m. liepos 18 d. nukentėjusiosios pateiktų vaizdo įrašų - „Video“ ir „Video_1“, apžiūros protokole užfiksuota apžiūros eiga: 1) apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas „Video“, kurio trukmė 9 sekundės. Vaizdo įraše matyti vidutinio amžiaus moteris su akiniais, trumpais rudais plaukais, vilkinti žalios spalvos palaidinę. Minėta moteris stovi laiptinėje prie rudų durų, ant kurių užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, rankoje ji laiko mobilaus ryšio telefoną. Vaizdo įrašo pradžioje moteris pasako ją filmuojančiai kitai moteriai „nusileisk iš čia“ ir pasisuka į duris. Filmuojanti moteris atsako „nu aš filmuoju“, į ką filmuojama moteris atsako „Filmuok“, toliau filmuojanti moteris pasako „Tai filmuoju“, o filmuojama moteris atsako „Tai filmuok. Tai filmuok sakau“ ir atsisukus atgal į filmuojančią moterį dešine ranka ją pastumia dėl ko įrašo vaizdas sudreba, kamera persisuka į laiptinėje esančius laiptus. Vaizdo įrašas baigiasi.; 2) apžiūrimas antrasis vaizdo įrašas „Video_1“, kurio trukmė 2 sekundės. Vaizdo įraše matyti neaiškus vaizdas, matomi laiptinės laiptai ir rudos durys (t. 1, b. l. 81-82).

2024 m. liepos 18 d. asmens - J. S. apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrint J. S. veidą, ant nosies matyti įbrėžimas, ant akies dešiniojo voko matyti kraujosruva. Moters viršutinė kairės pusės lūpa patinusi. Iš moters nosies kairiosios šnervės matyti sudžiūvęs raudonos spalvos skystis. Dešinės rankos krumpliai su įbrėžimais. Daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimų nematyti. Pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 72-73, 75-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 2250/224 (01) pateikta išvada: J. S. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušyje, abiejų akių vokuose, dešiniajame dilbyje ir dešinės plaštakos III piršte, odos nubrozdinimai nosyje, krūtinėje, dešiniajame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka 3-7 parų laikotarpį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Bet kokie sužalojimai įprasti sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12-13 trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizdelė lūpoje galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant ar griūvant. Odos nubrozdinimai nebūdingi smūgių sudavimui, būdingi kontaktui su kietais bukais daiktais, jų briaunomis ar kampais, veikiant šlyties jėga. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą (t. 1, b. l. 86-87).

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad N. K. kaltė nežymiai sutrikdžius J. S. sveikatą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. K. kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad nukentėjusioji pirma smūgiavo. Nurodė, kad konfliktinė situacija bendro naudojimo laiptinėje kilo dėl šuns, kadangi nukentėjusiosios šuo buvo be pavadžio. Kaltinamoji su nukentėjusiąja apsižodžiavo. J. S. ištraukė savo telefoną ir ėmė ją filmuoti. J. S. parodė, kad ji gali ją filmuoti, nes jos šuo su pavadžiu. J. S. jai trenkė į veidą, pataikė į skruostą, jos akiniai nukrito, pametė telefoną, raktus. Vėliau J. S. jai pasakė, kad ji yra neįgali. Prasidėjo muštynės. Jos viena nuo kitos atsimušinėjo. Kai jai sudavė smūgį ir jai nukrito akiniai, iš nukentėjusiosios pusės tęsėsi veiksmai, ji jai labai smarkiai su nagais įbrėžė į kaklą. Kai jai nukrito akiniai, toliau vyko mosikavimas rankomis, nes nukentėjusioji ėmė ją braižyti nagais. Pripažino ne visus kaltinime nurodytus smūgius.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad viso proceso metu nukentėjusioji J. S. nuosekliai parodė įvykio aplinkybes. Pasak nukentėjusiosios, apklausiamos iškart po įvykio, tarp jos ir N. K. kilo konfliktas, kurio metu N. K. pradėjo ant jos šaukti, nes jos šuo didelis, pradėjo sakyti, kad pradės ją filmuoti, nes vedžioja savo šunį be antsnukio. Tuomet ji jai pasakė, kad ji ją irgi gali pradėti filmuoti, pradėjo ją filmuoti ir kaltinamoji pradėjo ją mušti į įvairias kūno vietas. Ji prašė kaltinamosios baigti ją mušti, bet N. K. nereagavo. Visų šių kaimynės veiksmų metu ji jautė fizinį skausmą. Paminėjo, kad N. K. dažnai ant jos rėkauja ir apkalbinėja ją necenzūriniais žodžiais, ar kai prasilenkia laiptinėje, ar lauke ir visada dėl jos šuns (t. 1, b. l. 7-15). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad tame name, kuriame vyko konfliktas, ji gyveno daugiau nei 9 metus, augina terapinį labradorą, šuo yra lėtas, neloja, bijo agresyvių šunų. Su šuniu lipo žemyn ir kaltinamoji ėmė rėkti. Kadangi turi negalią, nukentėjusioji ėjo lėtai, laikėsi už turėklų, šuo ėjo priekyje. N. K. ėmė teigti, kad ją paduos į teismą, kad visada vaikšto su šunimi be antsnukio. Tačiau terapinis šuo neturi dėvėti antsnukio. N. K. ją plūdo ir neleido įlipti į liftą. Tokie konfliktai su N. K. kyla ne pirmą kartą. N. K. įkišo raktą į durų spyną ir ištraukė raktą, ji jai rodė raktą į veidą ir tiesiai į telefoną, stūmė ją ir ji trenkėsi galva į sieną. Vėliau smūgiai į galvą jai buvo suduoti trenkiant jos galvą į grindinį. N. K. laikydama jos plaukus trenkė jos galvą į grindinį. Kai gavo pirmus smūgius, ji stovėjo prie laiptinės sienos kampo, nes ji turi bėdų su klubo sąnariu, ėmė per laiptus kristi žemyn. Ji sugriebė turėklus, N. K. ją griebė ir metė į žemę, tempė už suknelės. Vėliau N. K. užgriuvo ant jos visu kūnu, ji ėmė rėkti, prašė sustoti, ji ją su dilbiu bandė sutramdyti, kad nerėktų. Jai yra (duomenys neskelbtini), visų sąnarių pažeidimas, ji bandė išsimuistyti ir galbūt jai įdrėskė bandant išsilaisvinti, todėl N. K. įkando. N. K. jai su dilbiu laikė burną ir liepė užsičiaupti, kad nerėktų. N. K. jai trenkė į nosį. Nukentėjusioji jai sakė, kad yra su negalia. Vėliau nukentėjusioji išėjo į lauką ir paskambino į BPC ir pažįstamui, kad pasiimtų jos šunį.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios J. S. parodymais, nes šie parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtino liudytojas pareigūnas M. K., kuris reagavo į įvykį, taip pat kaimynas liudytojas P. L., ir net pati kaltinamoji neneigia, kad grūmėsi su nukentėjusiąja ir galėjo padaryti sužalojimų.

Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų N. K. veiksmų kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar nukentėjusiajai J. S. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-489/2020, 2K-180-719/2020).

Teismas atkreipia dėmesį ir į BPC garso įrašą, kur nukentėjusioji J. S. skambindama į BPC nurodo, kad ją išeinančią iš namų laiptinėje užpuolė kaimynė iš aukšto apačioje, sumušė akį, lūpą praskėlė, taip pat nurodo, kad kaimynė trenkė per kamerą, pradėjo pranešėją trankyti per galvą, parvertė ant grindų, sudaužė lūpą, akis, ji gynėsi kiek galėjo, teigia, kad ji yra neįgali, o kaimynė atsakė, kad jai vienodai rodo. Duodama teisme parodymus nukentėjusioji nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. sužalojimų pobūdį, kokį nurodė ir BPC operatoriui, teigė, kad pirmą smūgį sudavė kumščiu į akį ir pastūmė rankomis, dėl ko ji pakaušiu atsitrenkė į sieną, po to ji pastūmusi sugriebė už suknelės, ji nukrito ant grindinio, jai sugriebė už plaukų, dar du kartus jos galvą trenkė į grindinį, kur ji atsitrenkė pakaušiu, taip pat sudavė į lūpą, į nosį ranka, taip pat užspaudė alkūne veidą, lūpas.

Kaltinamosios kaltę pagrindžia BODY kamerų vaizdo įrašai, kuriuose yra fiksuoti nukentėjusiosios parodymai, kokiu būdu kaltinamosios ji buvo mušama ir kaip prieš ją kaip buvo smurtaujama. Ji nurodė, kad moteris ją patrenkė, pirštais į veidą rodo vaizdo įraše pareigūnei kaip darė, pargriovė nuo laiptų, pradėjo mušti, smaugti su dilbiu, pasiėmė už plaukų, trenkė į sieną, taip pat su dilbiu ją pradėjo smaugti, praskėlė lūpą, nosį, ji jai tada gindamasi įkando, kad paleistų, pradėjo jai rankas išsukinėti. Taigi, iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji davė tokius pačius parodymus, kokius ji vėliau davė apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tokios aplinkybės taip pat matyti ir iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų bei jų apklausos protokolų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52-53, 55-57).

Nagrinėjamu atveju nuoseklūs nukentėjusiosios J. S. parodymai apie tai, kad ji dėl kaltinamosios N. K. smurtinių veiksmų pajuto fizinį skausmą yra pakankamai patikimi. Specialisto išvadoje sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat pasisakyta, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje, abiejų akių vokuose, dešiniajame dilbyje ir dešinės plaštakos III piršte, odos nubrozdinimai nosyje, krūtinėje, dešiniajame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje. Poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizdelė lūpoje galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant ar griūvant. Odos nubrozdinimai nebūdingi smūgių sudavimui, būdingi kontaktui su kietais bukais daiktais, jų briaunomis ar kampais, veikiant šlyties jėga (t. 1, b. l. 86-87). Specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų padarymo pobūdis ir mechanizmas atitinka nukentėjusiosios duotiems paaiškinimams parodymus, kad ji buvo tampoma ant grindinio.

Sugretinus šio įvykio seką, tyčinį smurtinį kaltinamosios veiksmų pobūdį bei pirmiau minėtus nukentėjusiosios J. S. ir liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiajai J. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamosios N. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Dėl laidavimo netaikymo

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamosios N. K. vyro A. K. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąją jos vyrui A. K. be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, nėra galimybės N. K. atžvilgiu taikyti laidavimo. Visų pirma, ji neatitinka būtinos laidavimo sąlygos – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų matyti, kad N. K. neprisipažino ir nesigailėjo padariusi nusikalstamą veiką. N. K. tik posėdžio metu formaliai prisipažino, bet neigė tam tikras aplinkybes, nebuvo nuoširdi, teigė, kad nukentėjusioji pirma smūgiavo, tačiau posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas tai paneigė.

Visų antra, N. K. neatitinka ir kitos, būtinos laidavimo taikymui, sąlygos – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. N. K. teismo posėdžio metu sutiko atlyginti nukentėjusiajai J. S. dalį neturtinės žalos 300 Eur, tačiau nukentėjusioji prašo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o padarytos turtinės žalos J. S. visiškai nesutiko atlyginti. Be kita ko, nėra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins J. S. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat, teismo vertinimu, A. K. negalės daryti N. K. teigiamos įtakos, nes su A. K. kaltinamoji matosi tik 2-3 kartus per mėnesį, be kita ko, A. K. nuomone, dėl nusikaltimo padarymo yra kalta ir nukentėjusioji.

IV.       Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. 

Spręsdamas dėl N. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei N. K. asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės apribojimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, N. K. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V.       Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusioji J. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės ir 960 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala sudaro 960 Eur, nes dėl užpuolimo 2024 m. liepos 18 d. turėjo skubiai persikelti iš patogaus, pas giminaičius nuomojamo būsto, į kitą būstą tolimesniame rajone jau nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Pridėjo nuomos sutartis ir pavedimus, pagrindžiančius šiuos nuostolius. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad po užpuolimo dėl stipraus streso ir baimės nebegalėjo grįžti gyventi į savo ankstesnį būstą, kuriame gyveno daugiau kaip 9 metus. Teko laikinai gyventi pas draugus (nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. liepos 29 d.), o nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. persikelti į kitą būstą. Turėjo kreiptis psichologinės pagalbos į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kad galėtų įveikti baimę ir stiprų nesaugumo jausmą. Dėl fizinės negalios jai būtinas liftas, nes sunku lipti laiptais aukštyn ar žemyn. Tačiau kaltinamoji anksčiau dažnai tyčia sudarydavo kliūtis juo naudotis (neįleisdavo į liftą, užtrenkdavo duris prieš ją ir jos šunį - labradorę). Tomis pačiomis aplinkybėmis įvyko ir užpuolimas, kai kaltinamoji eilinį kartą neįleido jų į liftą, o jai leidžiantis laiptais žemyn skubino, žodžiu įžeidinėjo ir kėlė konfliktą. Po užpuolimo jos fizinė ir psichologinė sveikata buvo stipriai sutrikdyta – jaučia nuolatinį nerimą ir baimę sutikti užpuolikę, viešose erdvėse kyla panikos priepuoliai (staigus kraujospūdžio padidėjimas, kvėpavimo sutrikimas). Toks stresas sukelia stipresnius fizinius skausmus kūne, dėl ko jos judėjimo galimybės dar labiau sutrinka. Dėl nuolatinio streso ir baimės būti tarp žmonių negali grįžti į darbą biure ar didesniame kolektyve, kas ženkliai blogina jos gyvenimo kokybę (t. 2, b. l. 30-47).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 242,20 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 64-67).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad N. K. atlygino Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiosios gydymą. Kadangi žala yra atlyginta, teismas sprendžia civilinio ieškinio netenkinti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusioji J. S. prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės ir 960 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji patyrė ne tik turtinę žalą – ji buvo priversta išsikraustyti į kitą būstą, kur nuomos kaina yra didesnė, bet ir po užpuolimo patyrė stiprų stresą, baimę, nesaugumo jausmą, jaučia nuolatinį nerimą, o tai neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamosios veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir J. S. iš kaltinamosios N. K. priteisiama 1 000 Eur neturtinės ir 960 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, USB laikmeną, palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei ir 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, USB laikmeną, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas           Erlandas Stanislovaitis