Civilinė byla Nr. e2S-1534-889/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15197-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. patikslintą ieškinį atsakovei B. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius bei pagal atsakovės B. priešieškinį ieškovui A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir kitų klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. ieškinį atsakovei B. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovės B. priešieškinį ieškovui A.
2. Ieškovas byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. Nutarė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečių vaikų C. ir D. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskirti ieškovą nepilnamečiams sūnums iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti tokią laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais tvarką:
3.1. kiekvienų metų porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. (šeštadienį ir sekmadienį) ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos (šeštadienį ir sekmadienį) 19 val. (be nakvynės);
3.2. nepriklausomai nuo anksčiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį (Tėvo dieną) ieškovas turi praleisti su nepilnamečiais vaikais;
3.3. nepriklausomai nuo anksčiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmojo savaitgalio (Motinos dieną) šeštadienį ir sekmadienį atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. (šeštadienį ir sekmadienį) ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos (šeštadienį ir sekmadienį) 19 val. (be nakvynės);
3.4. kiekvienų neporinių metų Kalėdų švenčių gruodžio 24 d. atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus gruodžio 24 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
3.5. kiekvienų porinių metų Kalėdų švenčių gruodžio 25 d. atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus gruodžio 25 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
3.6. kiekvienų porinių metų Velykų švenčių pirmąją dieną atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus pirmą Velykų dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
3.7. kiekvienų neporinių metų Velykų švenčių atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus Velykų antrą dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
3.8. kiekvienos savaitės trečiadieniais ir penktadieniais atsakovė turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus trečiadieniais ir penktadieniais iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės) (kartu su vaikais paruošiant ugdymo įstaigos paskirtas užduotis (namų darbus));
3.9. kiekvienų nepilnamečių vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros, kt.) pirmąją pusę (pusę atostogų darbo dienomis) atsakovė turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės). (Pavyzdžiui, atostogų laikotarpis darbo dienomis – 5 d.: 2 = 2,5 d. d., todėl dvi pilnos darbo dienos nuo 10 val. iki 19 val. ir pusė darbo dienos – nuo 10 val. iki 15 val.);
3.10. atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną mobiliojo ryšio priemonėmis nuo 18 val. iki 19 val.;
3.11. atsakovė privalo informuoti vaikų tėvą SMS žinute arba skambučiu ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė ir pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaikų tėvas privalo informuoti motiną SMS žinute arba skambučiu apie svarbias priežastis (liga, ekskursija ir pan.), dėl kurių vaikai negalėtų susitikti su motina;
4. Teismas išaiškino šalims, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikų poreikiui, bendravimo tvarka tarp atsakovės ir nepilnamečių vaikų gali būti keičiama šalių susitarimu. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskirti atsakovę nepilnamečiams sūnums iš ieškovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
6.1. ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžina į vaikų gyvenamąją vietą;
6.2. vieną darbo dieną per savaitę (be nakvynės) pagal ieškovo pageidavimą jis bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 17 val. iki 20 val., vaikus pasiima ir grąžina į jų gyvenamąją vietą;
6.3. vaikų atostogų metu ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais iki 4 savaičių, bet ne daugiau kaip dvi savaites iš eilės, atostogų pas tėvą laiką suderinę prieš 10 dienų iki atostogų;
6.4. per rudens, žiemos, pavasario atostogas ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais po 1 savaitę per šias atostogas, bendravimo laiką suderinę prieš 10 dienų;
6.5. kiekvienų neporinių metų Kalėdų švenčių gruodžio 24 d. ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti juos gruodžio 24 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
6.6. kiekvienų porinių metų Kalėdų švenčių gruodžio 25 d. ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti juos gruodžio 25 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
6.7. kiekvienų porinių metų Velykų švenčių pirmąja dieną ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti juos pirmą Velykų dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);
6.8. kiekvienų neporinių metų Velykų švenčių antrą dieną ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimti juos Velykų antrą dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės).
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nesiima veiksmų užtikrinti teismo 2023 m. rugsėjo 9 d. nutarties vykdymą ir ieškovę visiškai atribojo nuo vaikų. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neužtikrinami vaikų neturtiniai interesai. Vaikai neteko šeimos ryšio su motina ir broliu, mažiau bendrauja su motinos gimine, nebepalaiko ryšio su seneliais iš motinos pusės. Teigė, kad vaikų ir motinos ryšiui kenkia ieškovas, kadangi jis nuolat konfliktuoja su atsakove. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra nuo (duomenys neskelbtini) yra panaikinusi visus apribojimus atsakovei dėl bendradarbiavimo su vaikais. Atsakovė yra įgyvendinusi atvejo vadybos metu visus reikalavimus ir vaikai gali būti grąžinti į jos šeimą. Vaikai nelanko ir niekada nelankė jokio popamokinio būrelio ir užsiėmimų, todėl nustatant laikiną vaikų ir motinos bendravimo tvarką, vaikų užimtumas neteisingai įvertintas ir neatitinka realybės.
8. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, jog nesutinka su atsakovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pateikė prašymą 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones papildyti tokiais punktais: atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nevyksta, vaikams išreiškus atsisakymą ir nenorą bendrauti su atsakove. Toks atsisakymas gali būti išreikštas tiek gyvai, tiek telefonu, tiek bet kokiomis ryšio priemonėmis; atsakovė derina su vaikais susitikimų laiką tiesiogiai su C. jo kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini), ir D. jo kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini).
9. Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Situacija šeimoje yra nepasikeitusi, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės ir jos sugyventinio galimo smurto prieš nepilnamečius vaikus. Ieškovo nuomone, motina vartoja psichologinį smurtą prieš vaikus ir tai daroma pasitelkiant įvairias institucijas, nes ji nuolatos rašo skundus, pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), todėl vaikai atsisako bendrauti su savo motina. Atsakovė nuolatos kaltina ieškovą dėl bet kokių aplinkybių, įvykių, neva nevykdomos teismo nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų ir motinos bendravimo tvarkos.
10. Be to vaikai atsisako su motina bendrauti dėl, jų teigimu, anksčiau prieš juos atsakovės vartoto fizinio ir psichologinio smurto. Ieškovas skatina vaikus bendrauti su motina, vaikams buvo teikiama psichologinė pagalba, vaikus tėvas veža į pasimatymus su motina. Esant tokiai situacijai, vaikams aiškiai išreiškus savo atsisakymą ir valią matytis su motina, atsakovė padedant įvairioms institucijoms baugina vaikus, kenkia jiems, vaikai nebegali gyventi jiems įprasto ramaus gyvenimo. Visa socialinė vaikų aplinka (mokykla, draugai) žino susidariusią situaciją, vaikams dėl to gėda, vaikai pavargo nuo apklausų. Ieškovo nuomone, yra ginamos atsakovės teisės, tačiau pažeidinėjamos vaikų teisės, todėl yra būtina keisti 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką, papildant ją ieškovo pasiūlytais punktais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nepatenkino, taip pat nepatenkino ir ieškovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
12. Pasisakydamas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo teismas nurodė, kad nepilnamečiai šalių vaikai nuo (duomenys neskelbtini) yra perduoti tėvui ir nuo to laiko faktiškai gyvena su juo, kadangi buvo gauta informacija, jog vaikai galbūt patyrė smurtą iš motinos ir jos sugyventinio. Teismas pažymėjo, kad vaikai jau beveik (duomenys neskelbtini) metus gyvena su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Akcentavo, kad nepilnamečiai vaikai yra nurodę, jog jie nebenori bendrauti su atsakove dėl jos dažnų kreipimųsi į institucijas bei dažnų skambučių ir žinučių vaikams. Vaikai nebenori pusdieniui susitikti su atsakove ir su ja bendrauti, todėl teismas, įvertinęs tiek nepilnamečių vaikų amžių, tiek ir jų reiškiamą nuomonę, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų nusistovėjusią laikiną gyvenamąją vietą. Nusprendė atsakovės prašymo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nepatenkinti.
13. Atmetęs atsakovės prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš ieškovo bei laikinos bendravimo tvarkos su ieškovu nustatymo teismas nutarė nepasisakyti.
14. Spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo (papildymo) teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečių vaikų, kaip visaverčių asmenybių, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, taip pat ir žinojimas, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai to reikia. Teismas įvertinęs individualią bylos situaciją, nusprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos papildymo nustatant, kad bendravimo tvarka tarp nepilnamečių vaikų ir motinos nevyksta, vaikams išreiškus nenorą bendrauti su motina bei nustatymas, kad motina susitikimų laiką derina su nepilnamečiais vaikais, neatitinka geriausių vaikų interesų.
15. Teismas sutiko, kad situacija dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su motina yra sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad, esant tam tikroms nuoseklioms pastangoms, ji negali pasikeisti. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vienas iš paskutiniųjų motinos susitikimų su vaikais buvo itin pozityvus, tai leido spręsti, jog situacija keičiasi. Teismas sutiko su išvadą teikiančios Tarnybos pozicija, jog bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali vykti prieš jų valią (prievarta), tačiau vaiko atsisakymas bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų būna sąlygotas tam tikrų priežasčių, su kuriomis, padedant specialistams, reikia dirbti. Teismas akcentavo, kad nepilnamečių vaikų nuomonė yra labai svarbi, tačiau ne visada ji atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismas sutiko, jog, tenkinus ieškovo prašymą, itin didelė atsakomybė tektų patiems nepilnamečiams vaikams, o tai neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, nes ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, veikia kaip atstovas pagal įstatymą, kadangi jie yra nepilnamečiai.
16. Teismas nenustatė pagrindo riboti atsakovės laikiną bendravimą su nepilnamečiais vaikais. Pažymėjo, kad tarp skyriumi gyvenančių tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, tėvai tarpusavyje nesutaria vaikų bendravimo tvarkos klausimais. Teismo vertinimu, visiškas bendravimo tvarkos panaikinimas pažeis vaikų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančia motina. Įvertinęs individualią bylos situaciją, teismas padarė išvadą, kad vaikų tėvas negalės užtikrinti tinkamo vaikų bendravimo su motina, nesant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, todėl visiškas laikinos bendravimo tvarkos panaikinimas neatitiks vaikų teisėtų interesų ir teisės matytis su skyriumi gyvenančia motina.
17. Teismas šalims išaiškino, jog, bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (atsiradus grėsmėms), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti teikiamas pakartotinai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atskiruoju skundu ieškovas A. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir priimti naują sprendimą – pakeisti teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones papildant jas tokiais punktais – atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nevyksta, vaikams išreiškus atsisakymą ir nenorą bendrauti su atsakove. Toks atsisakymas gali būti išreikštas tiek gyvai, tiek telefonu, tiek bet kokiomis ryšio priemonėmis. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teigia, kad vaikai atsisako bendrauti su motina dėl neigiamų patirtų išgyvenimų ir dabar jos vartojamo smurto pasitelkiant institucijas, priverčiant su ja bendrauti. Atsakovė nuolat melagingais pranešimais kreipiasi į antstolius, Tarnybą, socialinį skyrių, policiją ir pan. Būtent dėl tos priežasties vaikai nuolat yra apklausinėjami Tarnybos specialistų, policijos pareigūnų bei kitų tarnybų. Ieškovo nuomone, daroma didžiulė žala įprastam vaikų gyvenimui, laisvalaikiui ir jų asmenybės formavimuisi. Vaikai po patirtų traumų bando gyventi jiems įprastą paauglišką gyvenimą, turi susiradę mėgstamų veiklų, tačiau dėl pačios atsakovės elgesio vaikai nuolatos yra įtraukiami į tarnybų apklausas, pasikartojančius išgyvenimus, traumuojančias patirtis ir tai jau trunka (duomenys neskelbtini) metus. Teigia, kad atsakovė nuolatos skambina tiek atsakovui, tiek vaikams. Ieškovas stengiasi atsakovei atsakyti tik į klausimus, kurie susiję su vaikais, tačiau neturi pareigos nuolatos bendrauti su atsakove.
18.2. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė naudojasi visomis jai suteiktomis teisėmis ir, nepaisydama vaikų interesų, visiškai ignoruodama vaikų nuomonę ir jų patiriamus pasikartojančius išgyvenimus apklausose, toliau teikia skundus įvairioms institucijoms, tarnyboms. Apelianto vertinimu, pačios motinos elgesys atstumia vaikus ir vaikai pavargo nuo visų apklausų ir skundų, kurie inicijuojami motinos iniciatyva. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi formaliai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas visiškai neindividualizavo situacijos išskirtinumo ir neanalizavo ir nepasisakė dėl pačios atsakovės elgesio. Teismas nepasisakė dėl išskirtinių aplinkybių byloje, pateiktų įrodymų ir vaikų pasikartojančių traumų nuolat juos atsakovės iniciatyva įtraukiant į procesus dėl priverstinio bendravimo su galbūt prieš vaikus smurtavusia motina. Šiuo atveju motinos, kuri yra kaltinama smurtu prieš vaikus, teisės yra keliamos aukščiau nei vaikų (galimų aukų) interesai ir teisės. Vaikams yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, jie yra pakankamai brandūs, kad jų nuomonė būtų išklausyta.
18.3. Nenustačius ieškovo prašomos papildomos sąlygos laikinoje bendravimo tvarkoje, jog bendravimo tvarka nevyksta vaikams atsisakius, vyksta tolimesni pasikartojantys procesai: atsakovė kreipiasi į antstolį, vaikų teises, policiją, vaikai vėl apklausinėjami iš naujo, nors jų atsakymas ir atsisakymo priežastys yra aiškios. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi šios individualios šeimos aplinkybės visiškai nebuvo vertinamos ir dėl jų nebuvo pasisakyta, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas apgynė atsakovės teises, tačiau akivaizdžiai pažeidė vaikų teises, todėl skundžiama nutartis neužtikrina vaikų geriausių interesų.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, palikti galioti, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos papildymo neatitinka geriausių vaikų interesų. Atsakovė deda pastangas dėl bendravimo su vaikais, tačiau bendravimo sunkumus lemia kartu su vaikais gyvenančio ieškovo nusiteikimas prieš atsakovę. Anot atsakovės, jos pastangomis ryšio su vaikais atkūrimas yra labai sudėtinas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. Mano, kad, dedant didžiules pastangas, padedant Tarnybos darbuotojams, antstoliui, vykdančiam teismo nutartį, o ir vaikams pasiekus brandą ir pasikeitus jų supratimui apie šeimą, bendrystę ir šeimos saugumą, atsisakius tėvo, su kuriuo vaikai gyvena, įtakos, situacija pasikeis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
21. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.
22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl nustatytų reikšmingų bylos aplinkybių
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai C., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės sūnūs. Nepilnamečių vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Analizuojamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai buvo perduoti tėvui ir nuo to laiko faktiškai gyvena su juo, kadangi buvo gauta informacija, jog vaikai galbūt patyrė smurtą iš motinos ir jos sugyventinio. Remiantis bylos duomenimis, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) su pareikštais kaltinimais atsakovei ir jos sutuoktiniui yra perduota ir nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyta nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta su ieškovu, priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustatyta laikina nepilnamečių vaikų ir jų motinos bendravimo tvarka. Nutartis yra įsiteisėjusi nuo 2023 m. gruodžio 8 d.
25. Nustatyta, kad teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi ši civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, šios civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimas nėra atnaujintas.
26. Kauno apylinkės prokuratūra yra pateikusi informaciją, kad Kauno apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės E. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo pakeistos atsakovei paskirtos kardomosios priemonės – (duomenys neskelbtini), panaikinant bet kokius įpareigojimus, draudžiančius atsakovei bendrauti su jos nepilnamečiais vaikais ar kaip nors apribojant bendravimą su jais.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
27. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį formaliai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apelianto nuomone, teismas neįsigilino į esamą situaciją, neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdant teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Teismas nepasisakė dėl išskirtinių aplinkybių byloje, pateiktų įrodymų ir pasikartojančio vaikų traumavimo nuolat juos, atsakovės iniciatyva, įtraukiant į procesus dėl priverstinio bendravimo su, tikėtina, prieš vaikus smurtavusia motina. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apgynė atsakovės, bet ne vaikų interesus, todėl yra pažeidžiami teisėti vaikų interesai.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Kai vaiko tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
29. Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų ir jų motinos bendravimo tvarką nustatant, kad atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nevyksta, vaikams išreiškus atsisakymą ir nenorą bendrauti su atsakove. Toks atsisakymas gali būti išreikštas tiek gyvai, tiek telefonu, tiek bet kokiomis ryšio priemonėmis; atsakovė derina tiesiogiai su vaikais susitikimų laiką jų kontaktiniais telefono numeriais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnamečiai vaikai yra išreiškę norą nebendrauti su savo mama dėl galbūt praeityje patirto smurto iš jos.
30. Iš (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomos informacijos matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) kreipėsi pagalbos į Tarnybą dėl netinkamai vykdomos teismo nutarties. Iš atsakovės Tarnybai pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė siekė, jog Tarnybos atstovai padėtų jai susitikti su vaikais, kadangi, pasak jos, vaikų tėvas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, neužtikrina motinos ir vaikų bendravimo. Atsakovė yra priversta kreiptis į institucijas ir prašyti padėti vykdyti teismo nutartį, kuria yra nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka.
31. Nepilnametis vaikas C. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistams nurodė, kad nenori susitikti su mama. Pasak vaiko, jis buvo susitikęs su mama praeitą savaitę ir užpraeitą savaitę. Teigė, kad jis labiau nori susitikti su broliu F., o ne su mama. Nenori susitikti su mama dėl senų neigiamų išgyvenimų. Vaiko vertinimu, susidaro įspūdis, kad mama dirbtinai bendrauja, tarsi bijo mūsų, kad kažką pasakysim. Teigė, kad tėtis laikosi pozicijos, jog su mama susitikti reikia. Vaikas nurodė, kad mama jam skambina, rašo žinutes, tačiau jis atsiliepęs ir pasakęs mamai, kad nenori su ja susitikti (duomenys neskelbtini).
32. Nepilnametis vaikas D. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistams nurodė, kad buvo susitikimai su mama praeitą savaitę. Teigė, kad galbūt susitikimai praėjo gerai. Vaiko teigimu, jis nenori susitikti su mama todėl, kad ji nesilaiko duoto žodžio. Pasak vaiko, susitikimų metu su mama normaliai jautėsi, tačiau su mama jis nenori susitikti kiekvieną dieną, nes jam su ja susitikus ji parašo skundą. Mama skunduose nurodo, ką vaikas kalbėjo, dėl to vėliau tenka vykti į tarnybas. Teigė, kad mama nuolatos skambina, rašo žinutes, tačiau jis nenori kalbėtis su ja, nes mama kabinėjasi prie klaidų. Vaiko teigimu, tėti sako, kad reikia matytis su mama, anksčiau labiau įtikinėdavo, dabar labiau pasitiki jų pačių nuomone. Dėl to, kad mama kviečia policiją į namus, vaikas pradžioje jautėsi piktas, o dabar dar labiau nenori susitikti su mama (duomenys neskelbtini).
33. Šiuo atveju aktualu pažymėti, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
34. Aptartu atveju pagrįsta daryti išvadą, kad skyrium gyvenančios motinos ir nepilnamečių vaikų teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka vyksta nenuosekliai, tinkamai neužtikrinant teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Vertintina, kad dėl to yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai.
35. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas prašydamas papildyti nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų ir jų motinos bendravimo tvarką iš esmės siekia perkelti atsakomybę nepilnamečiams vaikams nuspręsti dėl bendravimo su mama. Akcentuotina, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų ne visada užtikrina vaiko teisėtus interesus ir poreikius. Sutiktina, jog šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į vaikų išsakytą poziciją dėl nenoro bendrauti su mama, tačiau pažymėtina, kad vaikų neskatinant bendrauti su skyrium gyvenančia mama, perkeliant vaikams atsakomybę patiems priimti sprendimus dėl bendravimo (nebendravimo) su motina yra tėvų pareigos nevykdymas.
36. Teismo vertinimu, išsakomas vaikų nenoras susitikti su motina nėra pagrindas tėvui nesiimti aktyvių veiksmų, siekiant, kad situacija dėl vaikų ir motinos susitikimų pasikeistų. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu lankytų psichologo konsultacijas. Vertinant bylos duomenis nustatyta, kad vaikai yra nurodę, jog šiuo metu jiems psichologo konsultacijos nėra reikalingos, todėl jie jomis nesinaudoja. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikai, kaip šiuo atveju (duomenys neskelbtini), negali nuspręsti, ar reikalinga jiems psichologo pagalba, ar ne. Ieškovas turi įvertinti vaikų emocinę būklę ir kreiptis atitinkamos pagalbos ypač susiduriant su tuo, kad vaikai atsisako bendravimo su savo motina. Išreikštas vaikų nenoras bendrauti su savo mama ir ieškovo pasyvus elgesys nesiekiant vaikams padėti tuo klausimu, o priešingai – skatinant juos pačius priimti sprendimus dėl bendravimo su mama, kai bendravimas yra nustatytas teismo nutartimi, nepateisinamas.
37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepateisinamas ir atsakovės elgesys su savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovė turėtų atsakingai įvertinti, kaip jos pačios veiksmai paveikia vaikų emocinę būklę ir jų ryšį su ja. Nuolatinis institucijų įtraukimas į ginčų sprendimą, kaip matyti iš bylos duomenų, vaikams kelia įtampą ir nuovargį. Sutiktina, kad motina turi teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime ir jų gyvenime, tačiau ši konkreti situacija reikalauja didesnio jautrumo ir atsižvelgimo į vaikų interesus ir būseną. Pradėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovei pareikšti įtarimai dėl galbūt padarytų veikų prieš mažamečius vaikus, savaime sukuria ypač sudėtingą emocinį lauką. Tokios patirtys nepilnamečiams yra emociškai alinančios, sukeliančios stiprų stresą, nesaugumo jausmą ir vidinį konfliktą.
38. Vertėtų atsižvelgti ir į vaikų brendimo tarpsnį – vienas jų jau sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, o tokio amžiaus paaugliai net ir įprastomis aplinkybėmis pasižymi maištingumu, pasipriešinimu ir jautrumu. Bendravimą su vaikais derėtų atkurti ne spaudimu, o atsakingu, ramiu ir vaikų psichologinį saugumą gerbiančiu elgesiu.
39. Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas esą neįvertino byloje esančių duomenų ar neatsižvelgė į vaikų išsakytą nuomonę dėl bendravimo su motina. Priešingai – iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino visus šiai situacijai reikšmingus įrodymus ir aiškiai pasisakė dėl vaikų nenoro bendrauti su motina. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei taikyta kardomoji priemonė (duomenys neskelbtini) – būtų pakeista ar kad būtų nustatyta, jog jos bendravimą su vaikais būtina riboti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nustatyta laikina nepilnamečių vaikų ir jų motinos bendravimo tvarka negalėtų būti vykdoma. Akcentuotina, kad nepilnamečių vaikų ir motinos bendravimas pagal teismo nutartį ir taip vyksta be nakvynių, todėl eliminuoti mamą iš vaikų gyvenimo, kaip to prašo ieškovas, paliekant sprendimą dėl bendravimo pačių nepilnamečių valiai, nėra jokio pagrindo.
40. Šalims išaiškintina, kad atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su atsakove nebeatitiks šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).
42. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Milda Skersienė