Civilinė byla Nr. 2-460-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00623-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.2.;

(S)

3.1.7.11.; 3.1.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2992-275/2016 pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“, J. S., akcinei bendrovei DNB bankui, A. B., L. P., D. P., T. P., L. P., G. P. ir R. J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo arba nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, tretieji asmenys buvęs notaras A. R., notarė V. S.-M., notarė R. J.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė H. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Archidis“, J. S., AB DNB bankui, A. B., L. P., D. P., T. P., L. P., G. P. ir R. J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo arba nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.

Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti ne mažesnį kaip 1 500 Eur užstatą galimų atsakovo AB DNB banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 794 straipsniu, atsakovės AB DNB banko prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti patenkino ir įpareigojo ieškovę H. B. iki 2015 m. lapkričio 26 d. į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą sumokėti 3 000 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Be to, ieškovei išaiškino, kad pagal CPK 795 straipsnio 1 dalį, jeigu pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokėtas, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė H. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. CPK 794 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kai pareiga sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti netaikoma. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad ši pareiga netaikoma ir tuo atveju, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis. Draudimas taikyti užstatą įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, kuris draudžia reikalauti sumokėti užstatą iš susitariančiųjų valstybių piliečių ar juridinių asmenų, nuolat joje gyvenančių ir turinčių buveinę, dėl jų priklausymo užsienio valstybei, dėl jų gyvenamosios vietos ar buveinės nebuvimo valstybėje, kurioje vyksta teismo procesas, jei šie asmenys dalyvauja jame kaip ieškovai ar tretieji asmenys. Analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra šių abiejų Hagos konvencijų dalyvės. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovę įpareigojo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

2. Net ir darant prielaidą, kad nėra CPK 794 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas turi vertinti, ar prašomas atitinkamo dydžio užstatas neužkirs kelio į teisminę gynybą, ar užstatas yra būtinas ir ar nebus pažeistas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas. Taip pat būtina vertinti ir užsieniečio ryšį su Lietuvos Respublika, jo turtinę padėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublika tiek ieškovės sutuoktiniui, tiek pačiai ieškovei yra tam tikrų turtinių interesų vieta, kas patvirtina ieškovės ryšį su Lietuvos Respublika. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovas yra bankas, kurio finansinė padėtis yra gera.

Atsakovai L. P., L. P. ir G. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad ieškovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kuri nuolat gyvena Baltarusijoje, o su Lietuva ją sieja tik turtiniai interesai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas gali būti apsunkintas.

Atsakovė BUAB „Archidis“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Tinkamam ieškovės H. B. atskirojo skundo pagrįstumo įvertinimui būtina kompleksiškai atsižvelgti į įvairių faktinių aplinkybių kontekstą. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinys vertintinas kaip siekis pateikiant teisiškai nepagrįstą ieškinį laikinosiomis apsaugos priemonėmis stabdyti ir vilkinti BUAB „Archidis“ bankroto procedūrą piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Sąmoningai ir sistemingai BUAB „Archidis“ bankroto procedūras vilkina ir ieškovės sutuoktinis A. B., kuris buvo UAB „Archidis“ akcininkas ir direktorius, nepagrįstai ginčydamas visus bankroto proceso metu priimtus sprendimus, susijusius su BUAB „Archidis“ turtu. A. B. iniciavo šias civilines bylas: c.b. Nr. 2-157-275/2014, c.b. Nr. B2-180-275/2014, c.b. Nr. B2-2920-275/2015, c.b. Nr. 2-1822-275/2015 ir c.b. Nr. 2-4890-275/2015. Nei vienoje iš nurodytų bylų A. B. iki šiol nėra atlyginęs BUAB „Archidis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, užstato dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto taikymas tampa vienintele teisine priemone, galinčia užkirsti kelią tolimesniam bylinėjimuisi vilkinant BUAB „Archidis“ bankroto procedūrą.

2. Pritaikius CPK 794 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį, ieškovei būtų sudaromos sąlygos bylinėtis toliau ir išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi bendra tvarka iš ieškovės išieškoti bylinėjimosi išlaidas Baltarusijos Respublikoje gali būti itin sudėtinga. Be to, užstato dėl bylinėjimosi išlaidų instituto taikymo klausimas svarbus ne tik atsakovams, bet ir BUAB „Archidis“ kreditoriams, kadangi nepagrįstai bylinėjantis yra didinamos administravimo išlaidos, kas savaime mažina galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus.

3. Sutuoktiniai neturi jokio registruoto turto ar piniginių lėšų kredito įstaigose, be to, jų atžvilgiu registruotos 8 vykdomosios bylos, iš kurių 5 šiuo metu yra vykdomos.

Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės teiginiai, kad ji turi ryšį su Lietuvos Respublika yra nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovė šią bylą veda per atstovą, procesiniuose dokumentuose nurodo tik savo adresą Baltarusijos Respublikoje, pati teismo posėdžiuose nedalyvauja.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikintos teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 794 straipsniu, 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovę H. B. į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą sumokėti 3 000 Eur užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

CPK 794 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pagal CPK 794 straipsnio 2 dalį minėta pareiga netaikoma, jeigu: 1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; 2) neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; 3) bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublik?s teismuose; 4) jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė H. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietė, tenkino atsakovės AB DNB bankas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog ieškovė yra užsienio valstybės pilietė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji turi sumokėti užstatą, kad būtų užtikrintas atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Sprendžiant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą, būtina įvertinti ir tai, ar neegzistuoja paminėti CPK 794 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant negalima reikalauti iš ieškovo užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde remiasi minėto straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netaikoma tuo atveju, jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo aspektu, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs praktiką, jog draudimas taikyti užstatą, įtvirtintas 1954 m. kovo 1 d. priimtos Hagos konvencijos dėl civilinio proceso 17 straipsnyje, draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, jeigu jie yra dalyvaujantys byloje asmenys, kurie reiškia savarankiškus reikalavimus kitoje Konvenciją ratifikavusioje valstybėje narėje. Be to, analogišką draudimą nustato ir 1980 m. spalio 25 d. priimtos Hagos konvencijos dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą 14 straipsnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-943/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-734/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-881/2014, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1520/2014). Tiek Lietuvos Respublika, tiek Baltarusijos Respublika yra šių abiejų Hagos Konvencijų dalyvės, todėl laikytini pagrįstais ir įrodytais ieškovės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, pažeisdamas tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas, nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 12 str., 178 str.).

Nustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtis, neleidžianti ieškovės atžvilgiu taikyti užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti instituto, netenka teisinės prasmės atsakovų atsiliepimuose į ieškovės atskirąjį skundą pateiktų argumentų nagrinėjimas, nes šių argumentų pagrįstumas/nepagrįstumas neturės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 794 straipsnio nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės AB DNB banko prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti ne mažesnį kaip 1 500 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2  punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės AB DNB banko prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti ne mažesnį kaip 1 500 Eur užstatą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti atmesti.

Teisėja                                                        Romualda Janovičienė