Civilinė byla Nr. e2A-74-324/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07471-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.4.; 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.;

3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-581-454/2017 pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo nutraukti veiklą, tretieji asmenys T. I., D. Š.–I., A. Ž., A. G., Š. U., K. U., R. U., V. B., A. B., A. B., D. Č., E. P., J. P., A. D., I. D., L. J., V. J., I. M., I. K., V. G., D. G., V. T., Z. G., S. G., J. G., A. V. J., K. J., E. J., V. Č., A. G., F. G., I. G., A. R., A. R., E. R., D. R., O. B., A. B., M. G., R. B., G. B., K. B., V. D. S., R. A. S., G. S., S. S., V. K., V. K., D. Č., G. J., P. Z., A. K., J. A., L. A., V. E., A. I., I. J., J. J., B. J., A. J., M. J., L. S., R. S., R. M., M. M., Ž. D., D. D., G. K., M. K., R. K., I. K., J. K., V. P., M. M., A. M., Ž. P., R. D., A. D., D. Č., P. Č., I. Č., J. J., R. K., N. G. K., D. S., A. S., E. V., V. V., P. V., J. A., R. A., A. A., G. A., E. V., E. V., N. V., R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Kauno vandenys“ nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno raj., vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų eksploatavimą; priteisti solidariai iš UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 5 855,95 Eur turtinės žalos; 350 Eur patirtų nuostolių; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2001 m. spalio 25 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-RL-6146 ieškovas įsigijo žemės sklypą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius išdavė ieškovui 2002 m. liepos 3 d. leidimą šiame sklype vykdyti statybos darbus, pagal kurį pradėjo gyvenamojo namo statybą. Vandentiekio ir nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo kooperatyvo „Raguva“ nuosavybė. Ieškovas kreipėsi į kooperatyvą „Raguva“ tikslu atlygintinai prisijungti prie šiam kooperatyvui nuosavybės teise priklausančio vandentiekio ir kanalizacijos, už prisijungimą atsiskaitė, todėl tinklus teisėtai eksploatavo ir iki šiol eksploatuoja. Šiuo metu T. gatvės nuotekų tinklas yra privatus T. gatvės gyventojų, įskaitant ir ieškovą, turtas. UAB „Kauno vandenys“ 2005 m. rugpjūčio 4 d. išdavė projektavimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, pagal kurias nurodė: „Rengiamam Kauno rajono savivaldybės administracijos sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koregavimui sudaryti vandentiekio ir ūkio nuotekų tinklų prijungimo schemą, pasijungiant prie V. g. esamų vandentiekio 300 mm ir kvartalinių ūkio nuotekų; ruošiant techninį projektą, prisijungimui prie vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo sąlygas gauti atskirai; projektą derinti su UAB „Kauno vandenys“. 2007 m. rugpjūčio 23 d. buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini), praplečiamos dalies detaliojo išplanavimo korektūra, perplanuojant apie 7,43 ha teritoriją, tarp taškų 26 ir 29 yra važiuojamoji dalis (R. gatvė). Šioje dalyje yra nutiesti vandentiekio, buitinių nuotekų bei lietaus vandens tinklai, kuriuos eksploatuoja UAB „Kauno vandenys“. T. gatvė į detalųjį planą nėra įtraukta. Joje esantys buities nuotekų tinklai yra gatvės gyventojų nuosavybė, kurią UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoja neteisėtai, negavusi tam ieškovo leidimo/sutikimo – prie ieškovo gyvenamojo namo vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų, kurie yra ieškovo nuosavybė, yra prijungti UAB „Kauno vandenys“ naudojami bei prižiūrimi vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai, atvesti iš M. gatvės. Šie tinklai yra neįregistruoti, kas įrodo, jog UAB „Kauno vandenys“ juos šiuos tinklus neteisėtai, savavališkai. Vien abonento tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę naudotis abonento infrastruktūra neatlygintinai.
3. Dėl UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuojamų tinklų ieškovas patiria žalą. Iškritus dideliam kiekiui kritulių, iš kanalizacijos nuotekų tinklo ieškovo namuose užliejamos gyvenamosios patalpos (rūsys). Gyvenamosios patalpos užliejamos dėl to, jog į UAB „Kauno vandenys“ naudojamą kanalizacijos trasą T. gatvėje yra neteisėtai pilamas lietaus vanduo, t. y. gyvenamieji namai, esantys R., M. gatvėse, neteisėtai prijungė savo lietaus nuotekų tinklus prie fekalinių nuotekų tinklų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovas buvo priverstas šulinyje, esančiame jo žemės sklype, įsirengti atbulinius vožtuvus, kurie apsaugo nuo užtvindymo. Žalos dydį patvirtina UAB „Skena“ apskaičiavimas. Atsakovės žalą turi atlyginti solidariai, nes UAB „Kauno vandenys“ atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti –  neteisėtai įrengė lietaus nuotekų tinklus R.–M. gatvėse, o Kauno raj. savivaldybės administracija nevykdė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 2 straipsnio 1 dalies 24 punkte numatytos pareigos tinkamai organizuoti/vykdyti nuotekų šalinimo darbus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
2. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog T. gatvės vandentiekio ir kanalizacijos tinklai būtų įregistruoti kaip ieškovo, UAB „Kauno vandenys“ ar Kauno rajono savivaldybės nuosavybė. UAB „Kauno vandenys“ T. gatvės tinklus eksploatuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 16 punktu, kuriame numatyta, jog bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. UAB „Kauno vandenys“ išduota licencija tvarkyti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pirmajame straipsnyje numatyta įstatymo tikslas nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. UAB „Kauno vandenys“ privalo eksploatuoti T. gatvės tinklus užtikrinant visuomenės poreikius. Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad T. gatvės tinklų įteisinimas rajono savivaldybės vardu atšauktas 2013 m. gyventojų prašymu. Kadangi registre nėra duomenų apie T. gatvės tinklų priklausomybę, sprendė, kad UAB „Kauno vandenys“ teisėtai eksploatuoja ginčo tinklus.
3. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kokie konkretūs atsakovų veiksmai kelia realią grėsmę kilti žalai. Realios grėsmės aplinkybė kaip prevencinio ieškinio sąlyga nepreziumuojama, ji turi būti įrodyta ieškovo. UAB „Kauno vandenys“ šalina avarinius padarinius buitinių nuotekų tinkluose bei užtikrina geriamojo vandens tiekimą. Ši atsakovė išduoda prisijungimo sąlygas, tačiau neturi pareigos tikrinti, ar tinkamai išpildytas prisijungimas, ar tinkamai savininkas sumontavo tinklus. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, bet nustačius, jog eksploatuojant ginčo tinklus yra užtikrinami visuomenės poreikiai, prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. UAB „Kauno vandenys“ neužtikrinus geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų ir avarinių padarinių šalinimo nukentėtų ne tik ieškovo, bet ir kitų gyventojų interesai. Ieškovo reikalavimas uždrausti eksploatuoti tinklus galbūt ir gali būti naudingas ieškovui asmeniškai, bet be visiems gyventojams. Atsakovas, siekdamas išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, ginčo tinklus eksploatuoja privalomai ir teisėtai.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovui žala kilo dėl to, jog UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuoja T. gatvės nuotekų tinklus. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė ieškovo įrodymus, pagrindžiančius, kad dėl UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuojamų tinklų ieškovas jau patyrė žalos. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Skena“ ataskaitos, patvirtinančios ieškovo patirtą žalą, pasisakė tik dėl prevencinio ieškinio instituto, nors ieškovas pateikė 2016 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo nutraukti veiklą ir turtinės žalos atlyginimo. Teismas nepasisakė dėl civilinės atsakomybės instituto, neanalizavo priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir UAB „Kauno vandenys“ neteisėtų veiksmų. 2007 m. rugpjūčio 23 d. buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) praplečiamosios dalies detaliojo išplanavimo korektūra, perplanuojant apie 7,43 ha teritoriją,  tarp taškų 26 ir 29 yra važiuojamoji dalis (R. gatvė). Šioje dalyje nutiesti, buitinių nuotekų ir lietaus vandens tinklai, kuriuos eksploatuoja UAB „Kauno vandenys“. T. gatvė į detalųjį planą neįtraukta. Ieškovo gyvenamasis namas T. g. (duomenys neskelbtini) prijungtas prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, kurie yra ieškovo nuosavybė. Prie pastarųjų tinklų prijungti atsakovės UAB „Kauno vandenys“ naudojami ir prižiūrimi vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklai, atvesti iš M. gatvės. Šiai atsakovei nebuvo duotas leidimas prisijungti prie ieškovės tinklų, taigi ji prie jų prisijungė neteisėtai. Iškritus dideliam kritulių kiekiui, iš kanalizacijos tinklų ne vieną kartą buvo užlietos ieškovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (rūsys). Rūsys užlietas dėl to, jog į UAB „Kauno vandenys“ naudojamą kanalizacijos trasą, esančią T. g., (duomenys neskelbtini) neteisėtai pilamas lietaus vanduo, t. y. gyvenamieji namai, esantys R. g., M. g., yra neteisėtai prijungę savo lietaus nuotekų tinklus prie fekalinių nuotekų tinklų. Ekspertas sudarė lokalinę sąmatą ir pateikė išvadą, jog aplietų rūsio patalpų suremontavimui, apsaugai nuo užpylimo būtinų atbulinių vožtuvų ir lietaus nuotekų rezervuaro įrengimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 5 855,95 Eur suma. Ši žala laikytina tiesioginiais ieškovo nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas išimtinai siekė apsaugoti kitų gyventojų poreikius, paneigiant ieškovo teisę į žalos atlyginimą ir neteisėtų veiksmų nutraukimą, siekiant toliau nedaryti žalos.
2. Teismas neatsižvelgė į Kauno rajono savivaldybės administracijos paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, kad UAB „Kauno vandenys“ yra suteikta teisė verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės įmonė UAB „Giraitės vandenys“ yra geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, tačiau neturi teisės verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini) kaime. UAB „Kauno vandenys“, prisijungdama prie šiame kaime esančios T. g. tinklų, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, nes įrengė juos taip, kad daroma žala kitiems asmenims. Kauno rajono savivaldybės administracija nėra tinklų savininkė, savo balanse jų neapskaito, ruošia teismui dokumentus dėl S. g., M. g., R. g., S. g. pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Dėl turto T. gatvėje tokie dokumentai neruošiami, nes pagal gyventojų kreipimąsi į savivaldybę nuosavybės teisės į nurodytą turtą yra. Jeigu nuosavybės teisė į šiuos tinklus priklauso T. g. gyventojams, UAB „Kauno vandenys“ T. gatvės inžinerinius tinklus eksploatuoja neteisėtai. UAB „Kauno vandenys“ išduota licencija tvarkyti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekas, tačiau tai jos neatleidžia nuo pareigos eksploatuoti T. gatvės tinklus užtikrinant visos visuomenės poreikius, įskaitant ir ieškovo gerovę (nedarant jo turtui žalos), o ne tik interesus kitų namų gyventojų, kuriems nėra daroma žala. Skundžiamu sprendimu ieškovo teisė į neteisėtų veiksmų nutraukimą ir žalos atlyginimą yra paneigta – nemotyvuotame sprendime nėra argumentų, kuriais remiantis teismas atmetė nurodytus ieškovo įrodymus, pagrindžiančius, jog dėl UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuojamų tinklų ieškovas jau patyrė žalą.
2. UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 855,95 Eur turtinės žalos už užlietas rūsio patalpas. Vandentvarkos ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 4.3 punktas numato, kad rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas, t. y. UAB „Kauno vandenys“ neatsako.
2. Ieškovas neįrodė, kokie konkretūs atsakovės veiksmai kelia realią grėsmę kilti žalai. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, bet nustačius, jog eksploatuojant ginčo tinklus yra užtikrinami visuomenės poreikiai, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti UAB „Kauno vandenys“ nutraukti T. gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžinierinių tinklų eksploatavimą. UAB „Kauno vandenys“ nutraukus vandentiekio ir kanalizacijos inžinierinių tinklų eksploatavimą ir neužtikrinus geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų ir avarinių padarinių šalinimo, nukentėtų ne tik ieškovo, bet ir kitų gyventojų interesai. UAB „Kauno vandenys“, siekdama išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, privalomai ir teisėtai eksploatuoja ginčo tinklus.
3. Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovas nepagrindė savo teiginių dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, taip pat kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prevencinio ieškinio bei atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl įpareigojimo uždrausti UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoti (duomenys neskelbtini) T. gatvėje esančius vandentiekio ir kanalizacijos tinklus

2. Atmestini apelianto argumentai, jog UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuoja ginčo vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo uždrausti UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoti ginčo tinklus, nes ji juos eksploatuoja teisėtai.
3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
4. Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybių tarybos paskiria viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Kauno rajono savivaldybės įmonė UAB „Giraitės vandenys“ yra geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, atsakinga už teritorijų, nurodytų jai suteiktoje licencijoje, aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir tinkamą nuotekų tvarkymą, tačiau ji neturi teisės verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame Kauno rajone. Tokia licencija suteikta UAB „Kauno vandenys“.
5. Valstybinė kainų ir energetikos komisija, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu, UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. birželio 18 d. prašymu išdavė UAB „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, kurioje, be kita ko, šiai įmonei suteikė teisę verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone (priedas prie Kauno rajono savivaldybės atsiliepimo į patikslintą ieškinį). Licencijoje nurodyta, kad jos turėtojas privalo laikytis Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių licencijuojamą energetikos veiklą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 111 skyriuje nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti juridinis asmuo, norėdamas gauti licenciją. Vienas iš dokumentų – nuosavybės teise priklausančios ar kitaip teisėtai valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros (statiniai, įrenginiai, komunikacijos, vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, nuotekų surinkimo, laikymo, transportavimo, valymo, tyrimų įrenginiai ir kiti objektai) sąrašas su techniniais rodikliais (8.1.1. punktas). Licencija išduota visai (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai, neišskiriant atskirų gatvių.
6. Tai pagrindžia, jog atsakovė UAB „Kauno vandenys“ visus (duomenys neskelbtini) kaime esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus eksploatuoja teisėtai. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog ieškinyje nurodyti (duomenys neskelbtini) kaimo T. gatvėje esantys vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, į kuriuos pajungti M., R. gatvėse esantys atitinkami tinklai, Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti jo ar kitų asmenų nuosavybės teise, suteikiančia teisę tinklus eksploatuoti tik šiems asmenims.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

7. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė dėl to, kad prevencinį ieškinį pareiškęs ieškovas neįrodė realios grėsmės savo turtui bei nenurodė, kokie konkretūs  neteisėti atsakovų veiksmai padarė jam žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši vien prevencinio ieškinio sąvoka motyvuota pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga.
8. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2016 m. rugpjūčio 18 d. priimto patikslinto ieškinio pagrindų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, jog dėl UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuojamų tinklų ieškovas patiria žalą. Žalos dydį patvirtina pridėtas UAB „Skena“ apskaičiavimas. Nors ieškovas neįrodė, jog UAB „Kauno vandenys“ savavališkai eksploatuoja ginčo tinklus, o šios nutarties 13-14 punktuose išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovas neįrodė ir Kauno raj. savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, toks teisėjų kolegijos vertinimas neleidžia sutikti su pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamąja dalimi ir iš jos padaryta išvada dėl turtinės žalos atlyginimo. Patikslintame ieškinyje įvardinti ir kiti neteisėti UAB „Kauno vandenys“ veiksmai. Ieškovas teigė, jog, iškritus dideliam kiekiui kritulių, iš kanalizacijos nuotekų tinklo jo namuose užliejamos gyvenamosios patalpos (rūsys). Gyvenamosios patalpos užliejamos dėl to, kad į UAB „Kauno vandenys“ naudojamą kanalizacijos trasą T. gatvėje yra neteisėtai pilamas lietaus vanduo, t. y. gyvenamieji namai, esantys R., M. gatvėse, neteisėtai prijungė savo lietaus nuotekų tinklus prie fekalinių nuotekų tinklų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovas buvo priverstas šulinyje, esančiame jo žemės sklype, įsirengti atbulinius vožtuvus, kurie apsaugo nuo užtvindymo. UAB „Kauno vandenys“ atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti – neteisėtai įrengė lietaus nuotekų tinklus R., M. gatvėse.
9. Taigi, nors ieškinio reikalavimas gyvenamųjų namų savininkams nebuvo pareikštas, ieškovas nurodė ir pateikė įrodymus apie žalos faktą ir dydį, įvardijo neteisėtus UAB „Kauno vandenys“ veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų bei padarytos turtinės žalos.
10. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų  arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje JAV įmonės Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006).
11. Geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. D1-744 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Remiantis šių taisyklių 3 punktu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir šiame punkte išvardintais statybos techniniais reglamentais.
12. Nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytos aplinkybės reiškia, kad įrodymus apie teisėtą lietaus nuotekų tinklų įrengimą R., M. gatvėse ir jose esančių abonentų teisėtą prijungimą prie šių tinklų pateikti bei paneigti ieškovo nurodomą priežastinį ryšį tarp ieškinyje įvardintų neteisėtų UAB „Kauno vandenys“ veiksmų ir turtinės žalos turėjo atsakovė UAB „Kauno vandenys“ (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų atsakovė ieškovo reikalavimu neteikė, o pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlęs ieškovui, selektyviai (iš visų gyventojų išskirdamas žalą patiriantį asmenį) remdamasis viešojo intereso gynimu, minimų duomenų iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ nepareikalavo vadovaujantis CPK 179 straipsniu.
13. Dėl to pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti, ar profesionalios nuotekų tvarkytojos išduodamos projektavimo sąlygos, atlikti veiksmai įrengiant lietaus nuotekų tinklus R., M. gatvėse ir prie T. gatvės nuotekų tinklų prijungiant R.–M. gatvių kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, nesudaro galimybės atsirasti nuotekų perviršiui; ar nuotekų perviršis atsiranda dėl ieškovo įvardintų priežasčių; ar dėl prašomos priteisti žalos atsakingas pats ieškovas, privalėjęs, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovė UAB „Kauno vandenys“, rūsyje sanitarinius prietaisus sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 4.3 punktą. Šiomis taisyklėmis nustatoma naudojimosi miestų, miestelių ir kaimų vandentiekiu ir nuotekų sistemomis tvarka (dėl to nagrinėjamo ginčo atveju jos yra aktualios) ir santykiai tarp vandens tiekimo įmonių ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (tokie santykiai byloje nebuvo nustatyti). Apie galimybę pritaikyti Taisyklių 4.3 punkto nuostatą negalima spręsti todėl, kad iš byloje esančių įrodymų nėra aiškus užtvindymo mechanizmas – ar vanduo į ieškovo namo rūsį patenka pro jame esančius sanitarinius prietaisus (pagal STR 2.07.01:2003 13.17 p. ši sąvoka reiškia pastovų, aprūpintą vandeniu įtaisą, naudojamą švarinti ar plauti), apie kuriuos byloje duomenų nėra, ar iš lauke esančio nuotekų šulinio pro rūsio grindyse esantį grotelėmis uždengtą įrenginį, nufotografuotą priede prie 2016 m. balandžio 27 d. ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir UAB „Skena“ ataskaitos, ar užliejant kitokiu būdu, todėl turtinio ginčo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalimas ir dėl pastarosios priežasties.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

14. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bylos aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo, šio reikalavimo faktiškai neišnagrinėjo, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išspręsti apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą  konstatuoti neatskleistą bylos esmę, todėl panaikintina sprendimo dalis, priimta dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, ir ši bylos dalies perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Likusi sprendimo dalis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas

              Virginija Gudynienė

              Izolda Nėnienė