Civilinė byla Nr. 2YT-1211-446/2021
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00006-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 22 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant RosandaiKasparaitei,
dalyvaujant pareiškėjai J. R., jos atstovui advokatui G. L.,
suinteresuotiems asmenims N. R., G. R., V. S., R. R., V. K., L. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. R., G. R., V. S., R. R., V. K., L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad K. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, o ji – K. S. dukra.
Pareiškėja paaiškino, kad jos mama N. R. ir K. S. gyveno nesusituokę, susilaukė dviejų dukrų – jos ir G. R.. Nors tėvai nebuvo susituokę, tačiau visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino vaikus. Kodėl jos tikrasis tėvas įstatymo nustatyta tvarka nepripažino tėvystės savo vaikams, ji paaiškinti negali, niekada tuo nesidomėjo, esant gyvam K. S. jo apie tai neklausė. Jai tai nebuvo svarbu, nes ji augo darnioje šeimoje, mylima abiejų tėvų. Jai net menkiausių abejonių nekyla, kad jos tėvas kitas asmuo, ne K. S., nes nuo gimimo K. S. ją augino, auklėjo ir išlaikė. Po jos tėvo K. S. mirties liko palikimas, kurį ji norėtų paveldėti, todėl buvo priversta kreiptis į teismą.
Suinteresuotas asmuo N. R. su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. R.. Nuo (duomenys neskelbtini) ji pradėjo gyventi kartu su K. S., kuris padėjo užauginti jos penkis vaikus, likusius be tėvo po V. R. mirties. Jie taip ir nesusituokė, tačiau gyveno darniai, santaikoje, susilaukė dviejų dukterų – G. ir J.. Kodėl K. S. neįteisino tėvystės, negali paaiškinti, tačiau vaikų niekada nebuvo išsižadėjęs, buvo rūpestingas ir geras tėvas, kaip savo užaugino ir penkis jos vaikus iš pirmos santuokos.
Suinteresuotas asmuo G. R. prašo pareiškimą patenkinti, paaiškino, kad jos, kaip ir pareiškėjos J. R., tėvas yra K. S.. Niekam jų šeimoje nebuvo kilę abejonių, kad K. S. yra jos ir J. tėvas, jis jas augino, mylėjo. Kodėl K. S. įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į civilinės metrikacijos skyrių dėl tėvystės pripažinimo, negali paaiškinti, tėvo apie tai niekada neklausė.
Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad ji esanti vyriausias vaikas N. R. ir K. S. šeimoje. Ji gerai prisimena, kai į jų namus atsikraustė gyventi K. S., kuris visus mamos vaikus augino kaip savo, visais vienodai rūpinosi ir visus mylėjo. Jos mama ir K. S. susilaukė dviejų dukterų – G. ir J.. Nuo to laiko, kai K. S. atsikraustė į jų namus, iki savo mirties gyveno kartu su jos mama, užaugino septynis vaikus.
Suinteresuoti asmenys R. R., V. K., L. S. pareiškimą prašo patenkinti, paaiškino analogiškai pareiškėjai, kitiems suinteresuotiems asmenims.
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. R. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Jos gimimo liudijime nurodytas tik tėvo vardas – K.. Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus pateiktame gimimo akto įraše (b. l. 51) nurodyta, kad J. R. motina N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – K. R., kurio gimimo data, amžius nenurodyti, įrašas sudaryto pagrindas – vaiko motinos N. R. pareiškimas, gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Iš mirties liudijimo (b. l. 23) matyti, kad pareiškėjos motinos N. R. sutuoktinis V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo (b. l. 7) matyti, kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini).
Tėvystė, mirus spėjamam vaiko tėvui, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog K. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos biologinis tėvas. Nors pareiškime nenurodė, kokiu tikslu ji prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jai reikalingas tam, kad ji galėtų paveldėti savo tėvo K. S. turtą.
Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).
Vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu. Todėl siekiant nustatyti kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įrašytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikia pasitikrinti žinių apie tėvą įrašymo pagrindą. Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu – įrašomos žinios apie tėvą (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai). Jeigu tėvas nurodytas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas ir įrašytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007).
Remiantis pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais daroma išvada, kad pareiškėjos motina N. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki K. S. mirties su juo kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų dukterų, viena iš jų – J. R., tačiau susituokę nebuvo. N. R. pradėjus gyventi kartu su K. S. jos sutuoktinis V. R. jau buvo miręs. J. R. gimimo akto įraše tėvas (K. R.) nurodytas motinos prašymu, konkretus asmuo tėvu į J. R. gimimo įrašą nėra įtrauktas. Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai apie pareiškėjos motinos ir K. S. bendrą gyvenimą, tvirtus šeimyninius santykius, tėvystės faktinį pripažinimą, vaiko (pareiškėjos) auginimą, auklėjimą ir išlaikymą, teismui nekelia abejonių. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtinti rašytiniais įrodymais. Pažymoje apie šeimos sudėtį (b. l. 10) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos dokumentų apskaitos knygose 1976-1979, 1980-1982, 1983-1985 metų yra įregistruoti duomenys, kad N. R. ir K. S. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, šeimos narių sąraše šeimos galva įrašyta N. R., šeimos vyru – K. S., nurodyti septyni šeimos vaikai, tarp kurių ir J. R., kurios tėvavardis nurodytas „K.“. Gyvenamosios patalpos orderyje, išduotame 1985 m., suteikiančiame K. S. apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), nurodyta, kad K. S. šeima, kurios nariai įregistruotini šioje gyvenamojoje patalpoje, susideda iš šešių asmenų: K. S., N. R., V. R., L. R., G. R. ir J. R.. Iš sutarties (b. l. 25-26) matyti, kad šį butą (duomenys neskelbtini) metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, iš valstybės nusipirko lygiomis dalimis, po ½ dalį, K. S. ir N. R.. Pareiškėjos pateiktose foto nuotraukose (b. l. 57) matomas K. S. (jį nurodė visi suinteresuoti asmenys) tarp pareiškėjos šeimos narių (jos seserų, brolio, mamos, sūnaus) įvairiose šeimyninio gyvenimo situacijose – laidotuvėse, vaikų mokyklos baigimo šventėse, Kalėdinių švenčių metu, bendraujant su anūku (pareiškėjos sūnumi). Iš visumos aptartų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos motinai N. R. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį su K. S. buvo pradėta ir gimė dukra J. R.. K. S. iki savo mirties gyveno kartu su N. R., augino, auklėjo, visokeriopai rūpinosi ir išlaikė savo dukrą J. R., nors įstatymų nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo neįteisino. K. S. ir J. R. artimi santykiai išliko iki pat K. S. mirties. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. S. yra pareiškėjos J. R. tėvas.
Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis, vaikas gali siekti paveldėti savo tėvų turtą. Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę žinoti savo tėvą ir šią teisę realizuoti, ją išviešinant, t. y. deklaruojant ją oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraše, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iš to kylančias teises bei pareigas. Pareiškime nėra nurodyta, kokiu tikslu prašoma nustatyti juridinį faktą, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja teisme paaiškino, kad šį faktą ji prašo nustatyti turto paveldėjimo tikslu, teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl pripažinus faktą, kad K. S. yra pareiškėjos tėvas, tikslinga nurodyti, kad šis faktas nustatomas vaiko teisės žinoti savo tėvą ir palikimo paveldėjimo tikslu. Pareiškime nurodytas reikalavimas pripažinti, kad pareiškėja yra K. S. dukra, yra perteklinis. Juridinio fakto bylose pripažinus, kad asmuo yra vaiko tėvu, nustatinėti faktą, kad vaikas yra tėvo sūnus ar dukra, netikslinga.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei neatleista, todėl jai tenka pareiga atlyginti proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 18,37 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6, 8 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo paveldėjimo tikslu, kad K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš J. R. valstybei 18,37 Eur (aštuoniolika eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Teisėja Vilma Raščiuvienė