Civilinė byla Nr. 3K-3-349/2014

Proceso Nr. 2-55-3-02616-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.4; 42.8; 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Natalex“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Natalex“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei PK INVEST dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasaciniu skundu keliami klausimai dėl šalių prievolių pagal preliminariąją sutartį tinkamo vykdymo ir pagrindinės sutarties sudarymo termino skaičiavimo.

Ieškovas UAB „Natalex“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB PK INVEST 165 537,20 Lt sumokėto avanso ir 25 601,11 Lt palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. lapkričio 20 d. sudarė preliminariąją nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis, Sutartis), pagal kurios 2.4.1 punktą ieškovas atsakovui sumokėjo 165 537,20 Lt avansą, o atsakovas įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Pagrindinė sutartis) ne vėliau kaip praėjus 6 savaitėms nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo pardavėjo vardu Nekilnojamojo turto registre dienos (Preliminariosios sutarties 3.1 punktas). Kadangi Nekilnojamojo turto registre nebaigtas statyti turtas buvo įregistruotas 2009 m. rugpjūčio 12 d., tai, ieškovo nuomone, Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2009 m. rugsėjo 23 d., tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovas nesutiko grąžinti avansą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas netinkamai vykdė Preliminariąją sutartį, nepasirašė Darbų atlikimo akto, kaip nustatyta Preliminariosios sutarties 4.13 punkte.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Teismas nurodė, kad pagal Preliminariosios sutarties 4.10–4.14 punktų nuostatas pagrindinės sutarties pasirašymas tiesiogiai siejamas su atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymu, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad darbų atlikimo aktas nėra įvykis ar aplinkybė, lemianti pagrindinės sutarties sudarymą. Pagal Preliminariosios sutarties 4.13 punktą, pirkėjui nepasirašius Darbų atlikimo akto ir nepareiškus pretenzijų dėl turto trūkumų, laikoma, kad pirkėjas atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pardavėjas turi teisę nutraukti Preliminariąją sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 13 ir 31 d. pranešimais kvietė ieškovą atvykti ir įvertinti atliktus apdailos darbus bute bei pasirašyti statybos darbų atlikimą patvirtinantį aktą, tačiau ieškovas šios pareigos nevykdė. Teigdamas, kad jis nepasirašė akto, nes nebuvo atlikti darbai, ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų, nors pagal Preliminariosios sutarties 4.11 punktą pirkėjas akte turi nurodyti visus trūkumus ir (ar) neatitiktį sutarties bei teisės aktų reikalavimams. Teismas nustatė, kad po 2009 m. rugsėjo 23 d., t. y. ieškovo teigimu, pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, jis derėjosi su atsakovu dėl individualaus išplanavimo galimybių (2009 m. lapkričio 2, 10 d., gruodžio 21 d.), pažymėdamas, kad negali išlaidauti, taip pat užtikrindamas, kad tuo atveju, jei negalėtų įsigyti buto, atsakovui liktų jo sumokėtas avansas. 2010 m. sausio 27 d. raštu ieškovas nurodė sutinkantis įsigyti butą už mažesnę nei sutarta kainą – 589 000 Lt. Teismo nuomone, šie ieškovo veiksmai prieštarauja jo pozicijai, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pagal preliminariąją sutartį pasibaigė 2009 m. rugsėjo 23 d. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo atsisakymas pasirašyti darbų atlikimo aktą yra grindžiamas darbų trūkumais. Atsisakydamas pasirašyti atsakovo perduodamus statybos darbus, ieškovas nepagrįstai atsisakė vykdyti kitus laisva valia Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad 2010 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovas teisėtai nutraukė šalių sudarytą Preliminariąją sutartį remdamasis jos 7.2, 7.5, 7.8 punktais ir įskaitė sumokėtą avansą kaip ieškovo mokėtiną baudą pagal Preliminariosios sutarties 7.5 punkto nuostatas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 9 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Preliminariosios sutarties tikslas apibrėžtas CK 6.165 straipsnyje – nustatyti terminą, per kurį šalys privalo įvykdyti esminę prievolę – sudaryti pagrindinę sutartį. Teismai nepagrįstai sureikšmino atliktų darbų akto pasirašymo svarbą, nes Preliminariojoje sutartyje nenustatyta, kad atliktų darbų aktas yra būtinoji pagrindinės sutarties pasirašymo sąlyga, kurios neįvykdžius, nebūtų galima sudaryti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties. 2009 m. rugsėjo 23 d. pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, ir pinigai, gauti pagal Preliminariąją sutartį kaip avansas, kurį šalys numatė įskaityti į pagrindinės sutarties kainą, turi būti grąžinti, nes toliau į avansą pardavėjas neturi teisių. Avanso suma ar jos dalis gali būti negrąžinama, ir laikoma sutartinėmis netesybomis, tačiau tik tuo atveju, kai šalis, sumokėjusi avansą, nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį ir yra kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Iki Preliminariosios sutarties pasibaigimo ieškovas neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ši prievolė pasibaigė. Atsakovas neatliko jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti.

2. Preliminariosios sutarties 4.13 punkte nurodyta sąlyga „<...> laikoma, kad pirkėjas Turto statybos darbų atlikimą patvirtino, jokių pretenzijų Pardavėjui dėl šių darbų apimties ir/ar kokybės neturi <...>“ prieštarauja tame pačiame punkte nurodytiems padariniams „<...> ir atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį“. Kadangi ieškovas sudarė Preliminariąją sutartį prisijungimo būdu, o jos tekstą parengė atsakovas, tai abejonės dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Nurodyta sąlyga gali būti suprasta kaip darbus atlikusios šalies teisė vienašališkai perduoti atliktus darbus, todėl prieštarauja įprastinėms tokio tipo sutarčių sąlygoms, pagal kurias tokiu atveju darytina išvada, kad pirkėjas jau nebegali atsisakyti sutarties.

3. Teismų padaryta išvada, kad po 2009 m. rugsėjo 23 d. vykęs šalių elektroninis susirašinėjimas dėl mažesnės kainos, individualios apdailos ir kainos už šią apdailą pratęsė Preliminariosios sutarties galiojimą ir dėl to sutartis tapo neterminuota, prieštarauja preliminariosios sutarties, kaip terminuotos sutarties, esmei (CK 6.165 straipsnio 3, 5 dalys) bei sutarties sąlygai dėl jos pakeitimo (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Sutarties galiojimo termino pratęsimas yra sutarties pakeitimas. Preliminariosios sutarties 8.9 punkte nustatytas sutarties pakeitimas raštu. Dėl to elektroninis susirašinėjimas dėl kainos sumažinimo, individualių apdailos darbų ir pan. negali pakeisti sutartyje nustatytos sutarties pakeitimo išlygos.

4. Netesybų taikymas pripažįstamas teisėtu tik tuomet, kai jų taikymas yra numatytas sutartyje. Už atliktų darbų akto nepasirašymą sutartinės avanso dydžio netesybos Preliminariojoje sutartyje nėra numatytos. Jos yra tuo atveju ir dėl tos šalies, dėl kurios kaltės per Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nustatytą terminą nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Įrodymų, kad per 6 savaičių terminą ieškovas atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovas nepateikė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:

1. Preliminariosios sutarties 4.13 punkto nuostatos yra aiškios, t. y. pagal Preliminariąją sutartį Pirkėjo vengimas vykdyti prievoles yra pripažįstamas faktiniu atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, ne dėl statybos darbų apimties ar kokybės, bet dėl kitų, subjektyvių priežasčių, kurios yra pagrindas atsakomybei tiek pagal Preliminariąją sutartį, tiek pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasatoriaus įvardijamas prieštaravimas Preliminariosios sutarties 4.13 punkte atsiranda tik įsipareigojimus, nustatytus šiame punkte, aiškinant atskirai nuo kitų įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį.

2. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagristai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti nurodytą teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje MAXIMA LT, UAB v. bankrutuojantis V. ir S. Mačiulių prekybos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gelgotas transportas“ v. I. S., bylos Nr. 3K-3-224/2012). Šalių susirašinėjimas ir derybos buvo pakankamas įrodymas pripažinti Preliminariąją sutartį pakeista. Klausimas dėl tokio pobūdžio veiksmų egzistavimo yra fakto klausimas, todėl tai negali būti kasacijos pagrindas.

3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šalys negalėjo susitarti dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, teigdamas, jog tokia sutartis visais atvejais privalo būti terminuota. Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį leidžiama sudaryti susitarimus neapibrėžtam terminui. Tokiu atveju pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį prievolė sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per metus. Nuo šalių susirašinėjimo ir faktinio elgesio, kuriuo terminas buvo pratęstas, vieneri metai nebuvo praėję, todėl argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino CK 6.165 straipsnio 3 ir 5 dalis, yra nepagrįsti.

4. Preliminariosios sutarties 7.2 punkte nustatyta atsakovo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti netesybų, jeigu UAB „Natalex“ neįvykdo Preliminariosios sutarties įsipareigojimų. Teismai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Preliminariąją sutartį, nes ieškovas be pagrindo vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nevykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pasirašyti darbų atlikimo aktą, kuris šalių susitarimu buvo privalomas tam, kad šalys galėtų toliau vykdyti įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties aiškinimo

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ZSTATYBA“ v. V. V., bylos Nr. 3K-3-357/2012). Subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, įpareigojančio aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas), taikymą lemia reikalavimas, kad kiekviena sutartis būtų aiškinama sąžiningai. Dėl to aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgtina ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė.

Nagrinėjamoje byloje Preliminariąja sutartimi įtvirtinto šalių susitarimo esmė – atsakovas pastato ieškovo perkamą butą ir jį suformuoja kaip atskirą daiktą, įregistruodamas Nekilnojamojo turto registre, o ieškovas įvertina atsakovo atliktus darbus ir Darbų atlikimo aktu juos priima, nurodydamas trūkumus, jei jie nustatyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas, įregistravęs butą Nekilnojamojo turto registre, pakvietė ieškovą priimti atliktus darbus. Ieškovas nepareiškė pastabų dėl darbų trūkumų, tačiau nepasirašė Darbų atlikimo akto, nurodęs, kad jis pageidauja buto įrengimo pagal jo individualų išplanavimą, visiškos apdailos atlikimo, derino šių darbų atlikimo sąlygas.

Pirmiau nurodyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga pagal Preliminariąją sutartį buvo ne tik formalus kriterijus – buto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, bet ir esminės pirkėjo teisės įsigyti kokybišką daiktą užtikrinimas, t. y. ieškovo pagrįstų pretenzijų atliktais būsto statybos darbais nebuvimas. Tokias pretenzijas ar jų nebuvimą ieškovas turėjo teisę išreikšti Darbų atlikimo akte (Preliminariosios sutarties 4.10 punktas). Taigi Darbų atlikimo aktas yra reikšmingas buto pirkėjo teisių apsaugai kaip pirkėjo patvirtinimas, kad buto kokybė jį tenkina ir Pagrindinė sutartis gali būti sudaryta. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Preliminariąją sutartį Pagrindinės sutarties pasirašymas tiesiogiai siejamas su atliktų statybos Darbų atlikimo akto pasirašymu.

Preliminariosios sutarties 5.2 punkte nustatyta ieškovo teisė pasirinkti atsakovą buto apdailos darbų atlikėju. Pagal Preliminariosios sutarties 4.9 punktą atsakovas, atlikęs šiuos darbus turėjo informuoti ieškovą apie jų atlikimą ir pareigą per 15 dienų atvykti apžiūrėti darbų rezultatą. Tokiu atveju tik po visų darbų apžiūros turėjo būti pasirašomas Darbų atlikimo aktas (Preliminariosios sutarties 4.10 punktas). Ieškovas, nereikšdamas pageidavimo atsisakyti Pagrindinės sutarties sudarymo, pretenzijų dėl netinkamo Preliminariosios sutarties vykdymo, bet priešingai – pradėjęs aktyvias konsultacijas su atsakovu dėl apdailos darbų atlikimo sąlygų, išreiškė valią jam priimtinomis sąlygomis pasinaudoti teise su atsakovu sutarti dėl apdailos darbų atlikimo. Byloje nustatyta, kad šalys nuosekliai derino šių darbų atlikimo sąlygas. Dėl to atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovas pasirašytų Darbų atlikimo aktą dar neatlikus jo pageidaujamų apdailos darbų, nes pagal pirmiau nurodytas Preliminariosios sutarties 4.9 ir 4.10 punktų nuostatas, jei atliekami apdailos darbai, tai Darbų atlikimo aktu priimami ir pagrindiniai statybos bei apdailos darbai. Aiškinant priešingai, t. y. kad šalys bet kuriuo atveju privalėjo sudaryti Pagrindinę sutartį po patalpų įregistravimo viešajame registre, ieškovui nepriėmus atliktų darbų, jam dar siekiant pasinaudoti Preliminariojoje sutartyje nustatyta teise užsakyti apdailos darbus ir nepriėmus galutinio darbų rezultato, toks aiškinimas prieštarautų būtent ieškovo interesams ir pažeistų jo teises, kylančias iš Preliminariosios sutarties.

Ieškovui pasinaudojus teise prašyti atsakovą atlikti buto apdailos darbus, atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo poreikius, su juo bendradarbiavo, teikė pasiūlymus dėl ieškovo pageidavimų įgyvendinimo galimybių atliekant apdailos darbus. Nurodytų sąlygų derinimas užtruko ilgiau nei 6 savaites po buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas savo veiksmais ir užtikrinimais raštu visą derybų laikotarpį atsakovui demonstravo pasiryžimą butą įsigyti ir sudaryti Pagrindinę sutartį, patvirtindamas, kad nesudarius Pagrindinės sutarties atsakovui pagal Preliminariąją sutartį atiteks ieškovo sumokėtas avansas. Toks ieškovo pareiškimas patvirtino atsakovui jo ketinimus sudaryti Pagrindinę sutartį ir išreiškė jo suvokimą, kad Preliminariosios sutarties nuostatos galioja bei sudarė pagrindą atsakovui tęsti ieškovo pageidaujamų apdailos darbų atlikimo sąlygų derinimą. Ieškovo veiksmai po Preliminariosios sutarties sudarymo, aiškinant juos pagal CK 6.193 straipsnyje išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles, patvirtina bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarytą išvadą, kad Preliminarioji sutartis nepasibaigė kasatoriaus nurodomu momentu, nes šalys išreiškė valią ją pratęsti iki ieškovo pageidavimų įvykdymo šalims priimtinomis sąlygomis, tačiau aiškiai nenustatė pratęsiamo termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju taikytina CK 6.165 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prievolė sudaryti Pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienerius metus. Šis terminas šalių veiksmais gali būti vėl koreguojamas jį trumpinant ar ilginant, pratęsiant. Pirmiau nurodyti ieškovo veiksmai, kuriais jis išreiškė pageidavimą Darbų atlikimo aktą pasirašyti ir Pagrindinę sutartį sudaryti ne per 6 savaites po buto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, bet atlikus apdailos darbus, vėliau patvirtino įsipareigojimą sudaryti Pagrindinę sutartį arba sumokėti netesybas, yra pagrindas taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagristai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-552/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arno vila“ v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-688/2013; 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kita kryptis“ v. UAB „Sfeka“, bylos Nr. 3K-3-503/2013; kt.). Vėliau ieškovas pakeitė savo poziciją dėl įsipareigojimo sudaryti Pagrindinę sutartį, tvirtindamas, kad esminė aplinkybė, lemianti Preliminariosios sutarties galiojimą, yra joje nustatytas Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kuris galėjo būti pratęstas tik raštu. Teismai, vertindami šį ieškovo pozicijos pasikeitimą, atsižvelgę į nustatytų aplinkybių visetą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad toks pasikeitimas įvyko po to, kai atsakovas atsisakė žymiai sumažinti Preliminariąja sutartimi nustatytą buto kainą. Dėl to teismai padarė pagrįstą išvadą, kad atsisakydamas pasirašyti atsakovo perduodamus statybos darbus, ieškovas be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti kitus laisva valia Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovas turėjo teisę nutraukti Preliminariąją sutartį ir įskaityti ieškovo sumokėtą avansą kaip baudą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovas, prašydamas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 6682,49 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 16,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB PK INVEST (j. a. k. 111647584) iš UAB „Natalex“ (j. a. k. 224447570) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Natalex“ (j. a. k. 224447570) 16,66 Lt (šešiolika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

                                                                                                                Gediminas Sagatys