Civilinė byla Nr. 3K-3-144/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
11.9.10.8; 44.2.4.2 (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir
Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui UAB „Rovasta“ dėl
atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Darbo teisinių santykių šalims skirtingai aiškinant dėl
darbovietėje kilusio konflikto, kurio metu panaudotas smurtas, iniciatoriaus ir
pasekmių, darbuotojas – ieškovas – ginčija, kad, pažeidžiant CPK įtvirtintas
įrodymų įvertinimo taisykles byloje nustatytos aplinkybės, suponavo jo veiksmus
kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktus šiurkščiu darbo
pareigų pažeidimu ir atleisti iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto
pagrindu. Ieškovas nurodė, kad atsakovo įmonėje nepatvirtintos Vidaus darbo
tvarkos taisyklės, ieškovo einamos pareigos nereglamentuotos Vadybininko
pareiginės instrukcijos. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu darbdavio –
atsakovo 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymą, kuriuo jis atleistas iš darbo už
šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – smurto veiksmus prieš įmonės direktorę, ir
jį grąžinti į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos
laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos,
taip pat 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų
esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 2
d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2002 m.
birželio 18 d. ėjo atsakovo įmonės direktoriaus, nuo 2006 m. gruodžio 6 d. –
vadybininko pareigas; atsakovo įmonėje nėra Darbo tvarkos taisyklių ir
Vadybininko pareiginės instrukcijos, todėl ieškovas nesupažindintas su jo darbą
reglamentuojančiais vietiniais teisės aktais. Spręsdamas dėl atleidimo iš darbo
pagrįstumo, teismas nelaikė, kad ieškovas įvykdė DK 235 straipsnio 2 dalies 1
punkte nustatytą darbo drausmės pažeidimą, t. y. kad ieškovas būtų neleistinai
elgęsis su lankytojais ir interesantais, ir kad tokiu atveju buvo drausminės
atsakomybės pagrindas; teismo vertinimu, byloje taip pat nėra pakankamų
įrodymų, būtinų ieškovo neteisėtiems veiksmams, kuriais tiesiogiai pažeistos atsakovo
įmonės direktorės konstitucinės teisės, patvirtinti; ieškovas ir atsakovo
atstovė direktorė dalyvavo konflikte, jiems abiem padarytas nežymus sveikatos
sutrikdymas; tuo tarpu neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas inicijavo konfliktą ir
pradėjo smurtauti, taip galbūt pažeidė įmonės vadovės konstitucinę asmens
neliečiamumo teisę. Teismas nelaikė, kad ieškovo veiksmai kvalifikuotini pagal
DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Neįrodžius ieškovo darbo drausmės
pažeidimo fakto, teismas pripažino neteisėtu jo atleidimą iš darbo pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsakovo 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymą panaikino;
ieškovą grąžino į darbą, priteisė 44 842,17 Lt
vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki
sprendimo priėmimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį nuo 2008 m. liepos 3 d.
iki sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat sprendė,
kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų,
sumažėjo jo reputacija, todėl jam priteisė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
jos dydžiui nustatyti, atsižvelgė į neteisėto atleidimo aplinkybes, žalos
pasekmes, ieškovo vidutinį darbo užmokestį, taip pat vadovavosi sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą,
panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės
teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą ir 2008
m. gruodžio 16 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Apeliacinės,
priešingai nei pirmosios, instancijos teismas vertino ieškovo veiksmus ir juos
kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuris yra pagrindas darbo
sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukti. Kolegija pirmiausia
nurodė tai, kad, šalims aiškinant prieštaringai, nėra galimybių pagal byloje
esančius įrodymus nustatyti konflikto iniciatorių; tuo tarpu nepatvirtintas
įrodymais faktas, kad ieškovas patyrė smūgių; Mykolo Riomerio universiteto
teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2007 m. rugsėjo 4 d. specialisto
išvados Nr. 4818/07(01) duomenimis, ieškovui padaryti terminiai odos nudegimai
veide, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kita vertus,
ieškovas nurodė ekspertui kitokį jo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdį, kad esą
direktorė apipylė jį karštu vandeniu, tačiau jis nesirėmė ieškinyje išvardytų
aplinkybių apie patirtą smurtą visuma, todėl kolegija jas įvertino kritiškai.
Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra drausminė
nuobauda, jai skirti nustatyta teisinė
procedūra šiuo atveju nebuvo pažeista; įstatymo, kitų norminių aktų,
taip pat bendro gyvenimo nusistovėjusių normų nustatytos pareigos gali būti
pažeidžiamos aktyviais veiksmais arba neveikimu; nagrinėjamu atveju kolegija
sutiko su atsakovo vertinimu, kad ieškovas
savo veiksmais pažeidė įmonės direktorės konstitucines asmens neliečiamumo,
orumo teises; pažeidimas, teisingai atsakovo
kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies
1 punktą, buvo pagrindas darbo sutarčiai pagal
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nutraukti. Kolegijos
vertinimu, visiškai pagrįstai tokie veiksmai, kuriais negerbiamos bendro
gyvenimo taisyklės, kai smurtas naudojamas kito asmens atžvilgiu, be to, prieš
moterį, kuri yra silpnesnė, kvalifikuotini taip pat pagal DK 235 straipsnio 2
dalies 11 punktą; bendro gyvenimo taisyklės yra darbo santykių dalis,
darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi jas gerbti;
kadangi šalys yra saistomos pavaldumo santykių, tai ieškovas pažeidė bendrą
pavaldumo principą; kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesvarbu, dėl kieno kaltės
kilo konfliktas, ir tai, kad atsakovo įmonėje nėra Darbo tvarkos taisyklių ir
Vadybininko pareiginės instrukcijos. Pripažinus, kad ieškovas atleistas iš
darbo teisėtai, jam neatsirado neturtinės žalos (DK 250 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius
(ieškovas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, palikti
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais.
1. Pažeidžiant CPK 177, 178, 185 straipsnių nuostatas,
apeliacinės instancijos teismo netinkamai įvertintos bylai reikšmingos
aplinkybės, todėl neteisingai kasatoriaus veiksmai kvalifikuoti kaip šiurkštus
darbo pareigų pažeidimas (DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuris yra
pagrindas darbo sutarčiai DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu
pagrindu nutraukti. Byloje esančios
specialistų išvados duomenimis (2007 m. rugsėjo 4 d., Nr. 4818/07(01),
kasatoriui dėl terminių odos nudegimų veide konstatuotas nežymus sveikatos
sutrikdymas; tai reiškia, kad jis patyrė stiprų fizinį skausmą, tačiau kolegija
nepagrįstai vertino, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad prieš kasatorių buvo
panaudotas smurtas, ir jog labiau tikėtina, kad jis panaudojo smurtą atsakovo
direktorės atžvilgiu. Byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus
galbūt neteisėtus veiksmus; tuo tarpu pareiga įrodyti darbuotojo veiksmų
neteisėtumą tenka darbdaviui. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokį
teisės aktą pažeidė kasatorius, taip galbūt pažeidė darbo pareigas, su kuriomis
iš tikrųjų nebuvo supažindintas ir jų nežinojo, nesant atsakovo įmonėje Darbo
tvarkos taisyklių ir Vadybininko pareiginės instrukcijos; apeliacinės
instancijos teismo pozicija dėl šios aplinkybės nereikšmingumo neatitinka CPK 3
straipsnio 1 dalyje nustatytų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų,
kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę.
Kasatoriaus veiksmai, kai jis kilusio incidento metu gynėsi nuo direktorės
naudojamo fizinio smurto, dėl apiplikyto veido sunkiai matydamas, siekė ją
atstumti nuo savęs, nevertintini kaip fizinis smurtas; tai, kad direktorė yra
moteris, nepateisina jos neteisėtų, nusikalstamų veiksmų; kartu tai reiškia,
kad neįrodyti kasatoriaus veiksmai, pažeidžiantys direktorės konstitucines
teises, kaip ir tai, jog apskritai jos buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos
teismas neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas, kad darbdavys privalėjo,
tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę, taip pat tai, jog
šis savo veiksmais (gynyba) pažeidė kokias nors įstatymo ar kito teisės akto
normas.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad
ieškovo veiksmai kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotini pagal
DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Šiuo
atveju pripažintina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta
priešinga išvada, kuri atitinka teisės normą ir teismų praktikos nuostatas dėl
jos aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta kasatoriaus padarytų
nusižengimų, kurie įvardyti DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte; kasatorius,
gindamasis nuo direktorės fizinio smurto, neišreiškė nepagarbos bendro gyvenimo
taisyklėms. Minėta tai, kad atsakovo įmonėje nėra lokalinių teisės aktų,
kuriuos kasatorius savo veiksmais galbūt galėjo pažeisti, tačiau apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog, taikant DK 235 straipsnio 2 dalies
11 punktą, neturi esminės reikšmės, ar atsakovo įmonėje reglamentuota darbo
tvarka ir kasatoriaus pareigas nustatanti instrukcija.
3. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą, laikytina nepagrįsta šio teismo
padaryta išvada dėl neturtinės žalos kasatoriui atlyginimo, vadovaujantis CK
6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais (DK 250 straipsnis). Iš pirmiau nurodytų materialinės teisės normų, taip pat
teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad neturtinė žala darbuotojui padaroma
įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais; fiziniam asmeniui neturtinė žala
padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir
išgyvenimų; neturtinė žala nustatoma, atsižvelgiant į kriterijų visumą; žalai
atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės
sąlygos. Darbo bylose darbdaviui neįrodžius fakto, kad darbuotojas patyrė
neturtinės žalos ne dėl jo neteisėtų veiksmų, laikytina, jog žala atsirado dėl
darbdavio kaltės. Nustatant neturtinės žalos dydį darbo santykiuose,
reikšmingos šiuos apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė,
darbuotojo turėtos nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir
pasekmės, taip pat tai, ar pažeistos teisės apgintos teismo sprendimu. Atsakovo
sprendimas atleisti kasatorių iš darbo yra neteisėtas, sukėlęs dvasinių
išgyvenimų, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, todėl yra
teisinis pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK
263 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas, pažeidžiant ir netinkamai taikant
materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat nepagrįstas, nes teismo
išvados neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytomis įrodinėjimo
priemonėmis konstatuotų bylai reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasatorius
neteisingai aiškina DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2
dalies 1, 11 punktus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai
nustatė, kad nebuvo pažeistos DK normos, kuriose įtvirtinta atleidimo iš darbo
procedūra, atsižvelgiant į tai, jog darbo sutarties DK 136 straipsnio 3 dalies
2 punkto pagrindu nutraukimas yra drausminė nuobauda. Nors teismai nustatė, kad
atsakovo įmonėje nebuvo Vidaus darbo tvarkos taisyklių ir vadybininko pareigas
nustatančių instrukcijų, tačiau kasatorius, šios įmonės akcininkas ir buvęs
direktorius, privalėjęs pirmiau nurodytus norminius aktus parengti, gerai
žinojo jam nustatytas pareigas ir darbo tvarką įmonėje. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai kasatoriaus veiksmus aiškino kaip šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą, nustatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose; pagrindinės
žmogaus teisės pripažįstamos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis; dėl
to veiksmai, kuriais šios teisės ir laisvės pažeidžiamos, pripažintini
pažeidžiančiais Konstitucijoje nustatytas žmogaus teises ir laisves. Kasatorius
buvo darbo vietoje dėl darbo funkcijų vykdymo, todėl, prieš direktorę
panaudodamas smurto veiksmus ir ją sužalodamas, pažeidė direktorės konstitucinę
asmens neliečiamumo teisę. Kasatorius, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas
pareigas, privalėjo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip
pat laikytis pagrindinio darbo santykių principo – nepažeisti kitų asmenų
teisių ir įstatymo saugomų interesų; kai to nepaisoma, konstatuojamas darbo
drausmės pažeidimas. Byloje pakanka rašytinių įrodymų apie kasatoriaus
neteisėtais veiksmais atsakovo atstovei padarytus sveikatos sutrikdymus (CPK
178 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s
t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353
straipsnio 1 dalis); tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės, bet
ne fakto klausimus, todėl šioje byloje nagrinėjami tik tie kasacinio skundo
argumentai, kuriuose keliami teisės klausimai, tai – įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą reglamentuojančių, taip pat šiurkštų darbo pareigų pažeidimą
nustatančių teisės normų taikymo klausimai.
Dėl
CPK 176, 185 straipsnių nuostatų taikymo ir aiškinimo
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo
argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus veiksmų
kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu padaryta, neištyrus įrodymų
dėl kasatoriaus teisių ir pareigų, nenustačius bylai išspręsti esminę reikšmę
turinčių aplinkybių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1
dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių
įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo
dalyku, egzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių
įrodymų, kuriuos teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino,
pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Byloje neginčijama,
kad įvyko kasatoriaus ir atsakovo direktorės konfliktas. Teismas įvertina
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti
kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti
išvadas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo
argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos
apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir
padarytos išvados, sprendžia, kad kasatorius 2007 m. rugsėjo 4 d. įvykusio
konflikto darbe atitinkamas aplinkybes interpretuoja sau palankia linkme,
tačiau nepatvirtinama, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų
netinkamai taikęs įrodymų įvertinimą nustatančias CPK nuostatas, spręsdamas dėl
kasatoriaus padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Dėl
DK 235 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi
teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai
pažeidė darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus
darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai
pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų
norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo
pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šioje teisės normoje pateiktas
šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. DK 235 straipsnio 2
dalies 11 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi ne
tik pažeidimai, nurodyti DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, bet ir kiti
nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui, ar kasatoriaus padarytas
darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu,
pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama
praktika, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2
dalies 11 punktą gali būti laikoma: kituose norminiuose arba lokaliniuose
teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas
nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas,
kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktų nuostatas dėl
darbo drausmės pažeidimų, kaip šiurkščių, vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes,
darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip
nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d.
nutartis civilinėje byloje J. C. prieš individualią L. Š. įmonę, bylos Nr. 3K-3-560/2007; ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje darbdavys kasatoriaus smurtą prieš UAB „Rovasta“ direktorę
kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2
dalies 11 punktą. Nors kasatorius nurodo, kad byloje nėra įrodymų,
patvirtinančių jo neteisėtus veiksmus, ir kad apeliacinės instancijos teismas
neatskleidė, kokį teisės aktą ar darbo pareigas jis pažeidė, tačiau teisėjų
kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nustatytas
teisinis reglamentavimas turi užtikrinti, kad darbo teisės ir pareigos būtų
įgyvendinamos sąžiningai, teisingai ir protingai. Darbdaviai, darbuotojai ir jų
atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis
įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo
teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo
argumentais nepaneigiama apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl
kasatoriaus veiksmų neatitikties pirmiau nurodytame DK straipsnyje nustatytiems
reikalavimams, nepaisant to, ar yra atsakovo reglamentuota darbo tvarka
įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad kasatoriui
parinkta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – atitinka padaryto pažeidimo
sunkumą. Teisėjų kolegija laiko, kad pagal byloje nustatytas faktines
aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė DK nuostatas, spręsdamas dėl atsakovo kasatoriui
parinktos drausminės nuobaudos adekvatumo, atsižvelgiant į padarytą darbo
drausmės pažeidimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų
panaikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą
(CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Sigita
Rudėnaitė
Pranas
Žeimys