Civilinė byla Nr. 2S-1865-826/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06372-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB DNB bankas, UAB „Verslo konsultantai“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Teismas                       2014 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai L. P. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
2. 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautas bankrutuojančios L. P. bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymas patvirtinti bankrutuojančio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą.
3. Nurodė, kad mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) jam keliamus reikalavimus, bankrutuojantis asmuo deda visas pastangas, maksimaliai apribojo savo poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tenkino prašymą ir patvirtino teismui pateiktą patikslintą L. P. mokumo atkūrimo planą. Teismo motyvai:

4.1. Pareiškėjai nustačius maksimalų penkerių metų plano įgyvendinimo terminą, padengti visus įsiskolinimus galimybės būtų menkos (1 884,20 Eur per mėnesį), įvertinant tai, kad pareiškėjos galimybės gauti apie penkis kartus vidutinį (ne minimalųjį, kurį šiuo metu gauna pareiškėja) darbo užmokestį viršijantį atlyginimą nėra realios. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad plane nustatytas trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra protingas, racionalus, atitinkantis tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą: iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad L. P. savo skolos kreditoriams pagal planą visiškai nepadengtų net tuo atveju, jei jis būtų vykdomas maksimalų įstatyme nustatytą penkerių metų terminą. Kadangi per plano įgyvendinimo laikotarpį ji neketina įgyti aukštesnio išsilavinimo ar kvalifikacijos, kas atsieina pinigines ir laiko sąnaudas, o sieks geriau vystyti savo veiklą, darytina išvadai, kad ji savo mokumą atkurs anksčiau nei per maksimalų jai taikytiną įstatymo nustatytą penkerių metų terminą.

4.2. Pagal 2015 m. gruodžio 22 d. FABĮ NR. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis, o pagal 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcija numatė, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu penkeri metai.

4.3. Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bankroto administratorius savo išvadoje dėl bankrutuojančios L. P. parengto mokumo atkūrimo plano ir jame numatytų priemonių įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, o plane numatytos priemonės ekonomiškai pagrįstos, užtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos atstovės bankroto administratorės prašymo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Skundo motyvai:

5.1. Teismas sumažindamas pareiškėjos mokumo atkūrimo plano trukmę nuo 5 iki 3 metų nemotyvavo, dėl kokių priežasčių tikslinga šį terminą sumažinti ir kodėl tai labiau veiksminga bankroto procesui. Vien Europos Sąjungos praktika bankroto bylose negali būti pagrindas sumažinti šį terminą neišanalizavus, kokią konkrečią įtaką termino sumažinimas turės ne tik pareiškėjai, bet ir jos kreditoriams.

5.2. Aplinkybė, kad pareiškėja negali ir negalės bankroto proceso metu visiškai patenkinti kreditorių reikalavimų, nereiškia ir negali reikšti, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės sumažinimas kažkokiu būdu užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Toks teismo nutartyje nurodytas argumentas nepateisina pareiškėjos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo.

5.3. 2015 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas 5 metų laikotarpiui. Teismui sumažinus mokumo atkūrimo plane tik terminą, bet ne mokamą sumą kreditoriams, pareiškėjai sudarytos sąlygos greičiau nurašyti skolas. Kreditoriai atgaus mažiau skolų, o tai sąlygoja jų interesų pažeidimą.

5.4. Pareiškėja užsiima nekilnojamojo turto agento veikla. Šiuo metu rinkoje pastebimas nekilnojamojo turto sektoriaus augimas, kas tiesiogiai sąlygoja pareiškėjos pajamų didėjimą ir galimybę per 5 metus atlyginti didesnę skolos sumą kreditoriams.

6. Pareiškėjos bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimo motyvai:

6.1. Sutrumpinus bankroto proceso trukmę yra užtikrinama, kad bankroto procesas taptų veiksmingesnis, nes tokiu būdu sudaromos sąlygos greičiau atkurti fizinių asmenų mokumą ir tokiam asmeniui anksčiau grįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, kas turės teigiamos įtakos socialinei aplinkai šalyje.

6.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja neturi galimybių patenkinti apeliantės reikalavimo nei per 3, nei per 5 metus. Jos gaunamos pajamos yra nedidelės, o esminė apeliantės finansinio reikalavimo dalis jau yra patenkinta realizavus pastarajai įkeistą pareiškėjos turėtą vienintelį nekilnojamojo turto objektą. Santykinai nedidelių įmokų mokėjimas neturės įtakos apeliantės reikalavimo dengimui. Būtent dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjos ir apeliantės interesų pusiausvyra  nebus pažeista, o, priešingai, plano įgyvendinimo termino sumažinimas užtikrins viešąjį interesą bei socialiai vertingų interesų apgynimą.

6.3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pareiškėjai bus „nurašytos“ skolos. Nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų nurašymas yra kiekvieno fizinio asmens bankroto proceso pasekmė, nepriklausomai nuo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino.

6.4. Pareiškėja sutiko sumokėti apeliantei mokėtinos sumos skirtumą, kuris susidarytų dėl termino sutrumpinimo, tačiau kreditorė nepritarė. Ši aplinkybė patvirtina, kad nesutikimo motyvai yra labiau principiniai.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimo motyvai:

7.1. Mokumo plano įgyvendinimo trukmės termino sumažinimas neužtikrina rezultatyvaus bankroto proceso ir yra visiškai neaiškus bei nepagrįstas. Teismui patvirtinus tokį mokumo atkūrimo planą suteikiama galimybė bankrutuojančiam asmeniui nekeičiant gyvenimo įpročių nurašyti savo skolas ir sutrumpinti plano įgyvendinimo trukmę iki 3 metų, todėl bus tenkinama dar mažesnė kreditorių reikalavimų dalis nei pagal dabar patvirtintą planą.

7.2. Teismo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas iš esmės yra naudingas pareiškėjai ir bankroto administratorei. Bankroto administravimo 8 761,00 Eur išlaidos, numatytos 5 metų laikotarpiui, jau yra apmokėtos 2016 m. rugpjūčio mėn. pardavus hipoteka įkeistą turtą, nors terminas sutrumpintas iki 3 metų.

8. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos bankroto administratorės prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai L. P. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Šia nutartimi nustatytas 4 mėnesių terminas, skaičiuotinas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir teismui pateikti tvirtinti. 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorės AB DNB banko 592 793,42 Lt finansinį reikalavimą. 2014 m. lapkričio 13 d. bankroto administratorė teismui pateikė prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir teismui pateikti. 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas prašymą tenkino ir pratęsė terminą iki 2014 m. gruodžio 5 d. Bankroto administratorė 2014 m. gruodžio 9 d. teismui pateikė mokumo atkūrimo plano projektą. 2015 m. sausio 30 d. teismas patvirtino L. P. mokumo atkūrimo planą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-663-122/2015 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. 2015 m. gruodžio 1 d. teismas patikslino kreditorės AB DNB banko 171 597,95 Eur finansinį reikalavimą.  
12. 2016 m. rugpjūčio 1 d. bankroto administratorė teismui pateikė prašymą patikslinti mokumo atkūrimo planą, kuriame terminas sumažintas nuo 5 iki 3 metų. 2015 m. sausio 30 d. teismui tvirtinant L. P. mokumo atkūrimo planą iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcija numatė, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu penkeri metai. Pagal 2015 m. gruodžio 22 d. FABĮ NR. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis, o pagal 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).
13. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
14. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).
15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2016 m. liepos 12 d. buvo surengtas bankrutuojančios L. P. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Kreditorė AB DNB bankas šiam planui nepritarė ir pateikė savo pastabas. Pagal FABĮ nuostatas, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Šiuo atveju kreditorė nepritarė mokumo atkūrimo planui, nes jis neatitiko FABĮ 7 straipsnyje numatytų reikalavimų, t. y. mokumo atkūrimo plano reikalavimo dėl termino. Todėl patikslintas mokumo atkūrimo planas turėjo būti grąžintas pareiškėjai pataisyti atsižvelgus į kreditorės pastabas, tačiau to padaryta nebuvo ir jis iš karto buvo pateiktas tvirtinti teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą, neatsižvelgęs į tai, jog buvo nesilaikyta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros, numatytos FABĮ.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratorė atsiliepime nurodė, jog pareiškėja sutinka kreditorei AB DNB bankui padengti skirtumą sumos, kuri susidaro sutrumpinus mokumo atkūrimo plano terminą nuo 5 iki 3 metų. Taisant mokumo atkūrimo planą svarstytina, ar galima būtų numatyti šio skirtumo padengimo procedūrą, kas garantuotų pareiškėjos ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą.
17. Taip pat, sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas patvirtindamas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos mokumo atkūrimo planą numatė 8 761,00 Eur bankroto administravimo išlaidas 5 metų laikotarpiui. Šios išlaidos jau apmokėtos. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenagrinėjo, į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta tikslinant mokumo atkūrimo planą. Sumažinus fizinio asmens bankroto proceso trukmę, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio, atsižvelgta į sutrumpėjusią proceso trukmę.
18. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs patikslintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto tikslą, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą patvirtinti planą palieka nenagrinėtą, suteikdamas galimybę pareiškėjai pataisyti nurodytus trūkumus ir pataisytą plano projektą pateikti svarstyti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tokios pozicijos laikosi kasacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-249-313/2016).

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos L. P. prašymą patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą palikti nenagrinėtą.

Teisėjas                                                                                                 Marius Dobrovolskis