Baudž. byla Nr. 1-132-543/2010

Procesinio dokumento nr. 1-79-1-00101-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2.

(S)

1.1.7.2.5.

1.2.4.1.

1.2.14.10.

2.3.6.4.5.

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 4 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Linai Mažeikaitei,

dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui,

gynėjai R. M.,

nukentėjusiajam M. T., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei N. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „KRS“ montuotoju santechniku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumai yra išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis R. Š. 2012 m. kovo 14 d. apie l9 val. 30 min., parduotuvėje, esančioje Vilniaus g. 83, Balbieriškyje, Prienų rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą smogė kumštimi nukentėjusiajam M. T. į veidą, nuo patirto smūgio nukentėjusysis M. T. krisdamas, galva atsitrenkė į prekių lentyną, ko pasekoje dėl įspaustinio atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo nukentėjusiajam M. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. Š. visiškai pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad 2012-03-15 po darbo vakare kartu su T. P. užsuko į maisto prekių parduotuvę, kur prie baro gėrė alų. Maždaug po pusvalandžio į barą užsuko du jauni vaikinai ir moteris, kurie pageidavo nusipirkti alkoholio. Kadangi vaikinai jam pasirodė labai jauno amžiaus, jis pareplikavo, kad nepilnamečiams vartoti alkoholį draudžiama. Vienas iš jaunuolių pasiūlė lažintis, kad jis pilnametis, nes automobilyje turi asmens dokumentą. Nuėjęs į mašiną, atsinešė asmens dokumentą ir jam parodė. Kadangi pralaimėjo lažybas, nupirko jaunuoliui butelį alaus. Iš karto po to, moteris su vaikinais išėjo, tačiau netrukus vienas iš jaunuolių t.y. nukentėjusiojo draugas grįžo į parduotuvę, ir dėl neaiškios priežasties, jaunuolis kibo T. P. į atlapus bei pradėjo stumdytis. Kai jie pradėjo stumdytis, į parduotuvę įbėgo nukentėjusysis, kuris atrodė agresyviai, ir jam pasirodė, kad nukentėjusysis ketina suduoti jam smūgį. Nieko nelaukęs, pirmas dešinės rankos kumštimi smogė nukentėjusiajam į veidą, nuo ko pastarasis griūdamas atsitrenkė galva į prekių lentyną. Nugriuvęs ant žemės dar bandė keltis, bet jam nepavyko. Jis pats asmeniškai pardavėjos paprašė iškviesti medikus ir policijos pareigūnus, laukė, kol pareigūnai ir greitoji atvažiavo. Tą vakarą gėrė tik alaus, stipresnių gėrimų nevartojo. Labai gailisi dėl nusikaltimo, neketino nukentėjusiojo sužaloti, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, sudarė sutartis dėl nuostolių atlygino, šiuos įsipareigojimus jis vykdo. Jis vienas šeimoje gaunantis pastovias pajamas, išlaiko du mažamečius vaikus, žmona vaiko auginimo atostogose, gauna tik minimalias išmokas.  Analogiškus parodymus R. Š. davė ir bylos ikiteisminio tyrimo metu, tokias pačiais aplinkybes patvirtino atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 67, 75-78).

Be kaltinamojo R. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. T., liudytojų T. P., D. T., J. G. parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. T. parodė, kad 2012-03-14 vakare kartu su motina ir draugu D. T. atvažiavo į Balbieriškyje esančią maisto prekių parduotuvę nusipirkti alaus. Jis su draugu jau prieš tai buvo gėręs alaus. Parduotuvėje buvo du vyriškai, kurie pradėjo replikuoti, kad nepilnamečiams negalima parduoti alkoholinių gėrimų, todėl D. T. nuėjo į automobilį ir atsinešė asmens dokumentą. Kadangi D. T. su ten buvusiu vyriškiu susilažino dėl jo pilnametystės, pastarasis jam nupirko butelį alaus. Jis su motina ir D. T. išėjo iš parduotuvės ir nuėjo į automobilį, tačiau D. T. dėl jam neaiškios priežasties grįžo į parduotuvę. Po kiek laiko pamatęs, kad D. T. ginčijasi parduotuvėje su ten buvusiais vyriškais, nuskubėjo jo ginti ir daugiau nieko nepamena. Tik būdamas ligoninėje sužinojo, kad dėl patirtos galvos traumos jam buvo atlikta chirurginė operacija, tris savaites buvo gydomas stacionare. Šiuo metu liekamųjų reiškinių nėra, gyvena pilnavertį gyvenimą. Nukentėjusysis jo atsiprašė, atlygino dalį žalos, dėl likusio žalos atlyginimo sudarė rašytinę sutartį, jam atleido, pretenzijų neturi.

Nukentėjusiojo M. T. įstatyminė atstovė patvirtino tas pačias faktines aplinkybes kaip ir nukentėjusysis M. T..

Liudytojas T. P. patvirtino, kad kartu su kaltinamuoju R. Š. parduotuvėje gėrė alų, kai į salę įėjo moteris ir du jaunuoliai. Girdėjo, kaip kaltinamasis klausė pardavėjos, ar ji galinti nepilnamečiams parduoti alų. Tada vienas iš jaunuolių parodė asmens dokumentą. Kaltinamasis dėl nepagrįstų pastabų, nupirko jaunuoliams butelį alaus. Jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, nukentėjusiojo draugas pradėjo stumdytis, jam asmeniškai įsikibo į atlapus ir jie abu nugriuvo. Kas vyko jiems už nugarų, jis nematė. Pamatė tik tą momentą kai nukentėjusysis krito ant žemės. Kadangi jaunuolis krisdamas susižalojo galvą, buvo iškviesti medikai ir pareigūnai.

Liudytojas D. T. parodė, kad jiems kartu su nukentėjusiuoju bei jo motina atvykus į parduotuvę, kaltinamasis ir jo draugas, sėdėję už baro, prikibo prie jų, neva jie, būdami nepilnamečiai, neturi teisės pirkti alkoholį. Kaltinamasis ir jis susilažino iš butelio alaus, kad jis pilnametis. Jis parodė dokumentą, o kaltinamasis nupirko jam alaus. Kas sudavė jo draugui Mantui, pasakyti negali, nes nematė. Jis matė Mantą gulintį ant grindų, kas jam nutiko, nematė. Tą dieną buvo išgėręs 6-7 l alaus, todėl visų aplinkybių neprisimena.

Liudytoja J. G. parodė, kad įvykio dieną dirbo maisto prekių parduotuvėje ir girdėjo tarp vyriškių, sėdinčių prie baro, ir atėjusių jaunuolių žodinį konfliktą. Į tai nekreipė dėmesio, nes dirbo savo darbą. Matė, kad susistumdė nukentėjusysis su kaltinamuoju, jos manymu, pirmas smūgį sudavė nukentėjusysis kaltinamajam, ir tik po to kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio nukentėjusysis griuvo ir susižeidė.

Liudytoja E. Š. parodė, kad kaltinamasis jos sutuoktinis. Jis vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, iš kurių mergaitei tik keturi mėnesiai. Sutuoktinį charakterizuoja kaip nuoširdų, paprastą, mylintį vaikus, labai išgyvenantį dėl padaryto nusikaltimo, nepiktnaudžiaujantį alkoholiu asmenį. Jeigu kaltinamajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, vaikų priežiūra bei finansinė situacija labai pablogėtų. Artimų giminaičių neturinti, nes yra iš globos namų, savo tėvų neturi, pati niekur nedirba, gauna 90 Lt socialines išmokas.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-03-14 apie 20 val. 25 min. policijos komisariate gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyriaus, kad pristatytas M. T. dėl kaukolės lūžio stacionarizuotas į Kauno MUK neurochirurginį skyrių. Pirminiais duomenimis, nukentėjusysis sužalotas tarpusavio konflikto su R. Š. metu ( b.l.2).

Specialisto išvada Nr. G-377/12 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam M. T. veikiant galvos kairę momens-pakaušio sritį kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant arba atsitrenkiant į jį, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, buvo padaryta muštinė žaizda kairėje momens – pakaušio srityje, kairės momens – pakaušio srities įspaustinis skeveldrinis lūžimas. Įspaustinis atviras kaukolės skliauto kaulų lūžimas kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 16-18).

Įvertinus aptartus įrodymus visumoje, daroma išvada, kad kaltinamojo R. Š. kaltė dėl nukentėjusiojo M. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Bylojos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam M. T. į veidą ir pastarasis iškart po šio smūgio krisdamas, galva atsitrenkė į prekių lentyną. Taigi, tarp kaltinamojo R. Š. veiksmų ir nukentėjusiojo M. T. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis R. Š. suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, todėl turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Kaltinamojo R. Š. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š. teismas atsižvelgia į baudžiamajame įstatyme numatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes t.y. į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo veikos tikslus ir motyvus, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis turėdamas išnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, t.y. būdamas neteistu, padarė vieną nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą. R. Š. nurodė, kad nebuvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, jo sužaloti neketino, nukentėjusiajam sudavė spontaniškai, manydamas, jog pats gali nukentėti nuo M. T. neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmas konfliktą pradėjo nukentėjusiojo draugas D. T., šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis M. T.. Taigi, kaltinamojo R. Š. nusikalstamus veiksmus iš dalies sąlygojo kito asmens elgesys ir paties kaltinamojo lengvabūdiškumas. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis R. Š. būtų linkęs smurtauti, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalto spontaniškai, nepalankiai susiklosčius situacijai. R. Š. padarytas sunkus nusikaltimas nesukėlė skaudžių padarinių, nukentėjusiojo sveikatai liekamųjų reiškinių dėl patirtos traumos nėra, jis gyvena pilnavertį gyvenimą. Nukentėjusysis M. T. bei įstatyminė atstovė N. T. nurodė, jog R. Š. jų atsiprašė, atlygino dalį žalos, dėl likusios neatlygintos dalies pasirašė susitarimą, todėl kaltinamajam atleidžia. Kaltinamasis R. Š. dirba, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, 2012-05-19 sukūrė šeimą, santuokoje auga du mažamečiai - 4 metų ir 5 mėnesių amžiaus vaikai, sutuoktinė niekur nedirba, neturi pajamų, pati yra vaikų namų globotinė, R. Š. yra vienintelis pagalbininkas buityje bei šeimos maitintojas. Kaltinamasis su Valstybine ligonių kasa bei nukentėjusiojo įstatymine atstove sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ( b. l. 113, 114), šiuos savo įsipareigojimus vykdo ( b.l. 114, 140-141 ).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnyje, iš šio straipsnio 2 dalies matyti, kad baudžiamasis įstatymas nenumato vieno svarbiausio bausmės tikslo, teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina laikosi nuostatos, kad bausmės negali nulemti vien nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – ji turi būti siejama su nusikaltusiu asmeniu, jo socialinėmis, psichologinėmis ir moralinėmis savybėmis. Byloje nustatytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, yra išimtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nusikaltusiam asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių motyvų ir nesant galimybės taikyti BK 62 str., teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, t. y. skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismas turi pagrindą manyti, kad maksimali šios bausmės trukmė ir įpareigojimai leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. Š. 2012-09-24 sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir įsipareigojo atlyginti Valstybinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą, šiuos įsipareigojimus vykdo, Kauno teritorinė ligonių kasa (atstovaujanti Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos) atsisako ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, teismas šį atsisakymą nuo ieškinio priima ir bylą dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto 6221,59 Lt ieškinio nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 304-307 str.,

n u s p r e n d ė:

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 6221,59 Lt civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                    Irmutė Kliučinskienė