Civilinė byla Nr. e2-721-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01550-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1685-560/2020, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay“ pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. DKV Euro Service GmbH + Co.KG (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Globay“ (toliau – atsakovės) 52 385,89 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 20 d. šalys sudarė sutartį dėl ieškovo kortelių naudojimo (toliau – kortelių naudojimo sutartis), kuria atsakovė užsakė kuro kortelę iš ieškovo, o kuro kortelė atsakovei suteikta. Besinaudodama kortele sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė už negrynus pinigus pirko prekes ir paslaugas, kol 2018 m. atsakovei nustojus dengti ieškovo išrašomas sąskaitas-faktūras, susidarė 52 385,89 Eur dydžio įsiskolinimas. Atsakovė ieškovui rašytinių pretenzijų per sutartyje nustatytą terminą nepateikė, todėl laikytina, kad prekės ir paslaugos atsakovei pateiktos tinkamai, jų kiekis sąskaitose nurodytas tiksliai, atsakovė šias prekes ir paslaugas gavo, jomis pasinaudojo. Atsakovė nuolat buvo raginama apmokėti įsiskolinimą, tačiau vengė bendrauti su ieškovu ir siūlyti galimus sprendimo būdus bei nuo 2018 m. liepos nėra sumokėjusi nė vienos įmokos už gautas paslaugas.
3. Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, pratęsti termino atsiliepimui pateikti neprašė. Dėl šių priežasčių, esant ieškovo prašymui, teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi atsakovės atžvilgiu 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 52 385,89 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 049 Eur žyminį mokestį, 393,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 169,40 Eur vertimo išlaidų.
4. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4434-560/2019, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog procesiniai dokumentai jai buvo įteikti, tačiau teismo siųstą korespondenciją priėmė atsakovės buhalterė R. S., kuri atsakovės įmonėje nėra atsakinga už pašto korespondencijos priėmimą, registravimą bei paskirstymą. Buhalterės išsilavinimas nėra teisinis, gavusi dokumentus ji realiai nesuprato, jog tai svarbūs teismo siunčiami dokumentai, nežinojo kokias teisines pasekmes šių dokumentų priėmimas sukelia ir (ar) gali sukelti, prioritetinės svarbos šiems dokumentams nesuteikė. Teismo procesinių dokumentų priėmimo metu atsakovės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę. Teismo atsiųsti dokumentai susimaišė su atsakovės veiklos dokumentais.
5. Taip pat nurodė, kad tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates sudaryta sutartis dėl PVM grąžinamų reikalavimų išieškojimo ir paslaugų, susijusių su PVM grąžinimų reikalavimais (toliau – PVM grąžinimo sutartis). Ieškovas, teikdamas paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį įsipareigojo grąžinti mokesčius per jo susijusią įmonę – trečiąjį asmenį. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo ieškovui už paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį 120 000 Eur dydžio avansą. Atsakovės mokėjimai ieškovui buvo dengiami iš minėto avanso. Ieškovas pateiktame ieškinyje nenurodo ir šių aplinkybių neatskleidžia, nepaaiškina kaip sumokėto avanso suma sudengta (kur panaudota), kokioms paslaugoms ir ieškovo sąskaitoms apmokėti. 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas vienašališku pranešimu nutraukė bendradarbiavimą pagal kortelių naudojimo sutartį, trečiasis asmuo pagal PVM grąžinimo sutartį negrąžino atsakovui jo sumokėtų PVM mokesčių, preliminariai apie 31 564,75 Eur dydžio sumos ir akcizo mokesčių, kurie, preliminariai sudaro apie 20 000 Eur dydžio sumą. Šie mokesčiai turėjo būti sugrąžinti atsakovei per ieškovą. 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas vienašališku pranešimu nutraukė bendradarbiavimą pagal kortelių naudojimo sutartį, užblokavo kuro korteles, informavo apie paslaugų teikimo nutraukimą atsakovę, tačiau ir po nutraukimo apytiksliai metus laiko siuntė atsakovei sąskaitas pagal kortelių naudojimo sutartį. Ieškovo įkurtas trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs sugrąžinti atsakovei mokesčius (grąžinimą vykdydamas per ieškovą), tačiau ieškovui vienašališkai nutraukus bendradarbiavimą, trečiasis asmuo taip pat nutraukė bendradarbiavimą ir atsakove. Kortelių naudojimo sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 24 d., o ieškinys pateiktas 2019 m. spalio 22 d., t. y. iš esmės praėjus dvejiems metams, todėl nėra aišku, kodėl ieškovas dvejus metus dėl šios tariamos skolos sumokėjimo reikalavimų nereiškė ir tariamos skolos grąžinti nereikalavo.
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, o pareiškime nepateikta argumentų apie tai, dėl kokių priežasčių teismo siunčiamų dokumentų negalėjo priimti už jų priėmimą atsakinga administratorė G. Ž.. Taip pat lieka neaišku, kodėl teismo dokumentų juos priėmusi buhalterė neperdavė už minėtų dokumentų priėmimą įmonėje atsakingam asmeniui – administratorei. Nepaaiškinta ir tai, dėl kokių priežasčių apie minėtų dokumentų gavimą įmonės administratorės ir / arba vadovo, buvusio komandiruotėje, negalima buvo įspėti el. paštu nusiuntus skenuotas dokumentų kopijas ar telefonu pranešus apie dokumentų gavimą. Atsakovės metinė veiklos apyvarta sudaro nuo 5 iki 10 mln. Eur. Įmonėje, kurios metinė veiklos apyvarta yra gana didelė, buhalteriu samdomas atitinkamą finansinį išsilavinimą turintis asmuo, todėl neatlaiko kritikos atsakovo pozicija, kad buhalterė galėtų nesuprasti teismo atsiųstų procesinių dokumentų svarbos ir galimų teisinių pasekmių. Buhalterė yra kertinis asmuo įmonėje, vedantis ūkio subjektų tarpusavio atsiskaitymų balansą, žinantis ir informuojantis įmonės vadovą apie susiformavusias skolas, nepriemokas, įmonės skolininkus bei kreditorius. Jokiam asmeniui įmonėje nėra pareikšta drausminė nuobauda už galimai netinkamą savo darbo pareigų atlikimą, kas taip pat patvirtina, jog atsakovo argumentus dėl pasyvumo bei žmogiškosios klaidos derėtų vertinti kritiškai.
7. Atsakovė niekada nereiškė ieškovui pretenzijų, išsakytų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, susijusių su PVM bei akcizo mokesčių grąžinimo procedūromis. Minėtas pretenzijas atsakovė pradėjo reikšti tik tuomet, kai dėl skolos nesumokėjimo pareikštas ieškinys ir priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas. Atsakovei skolos išieškojimo neteismine tvarka metu dar 2018 m. kovo 23 d. buvo siunčiamos ieškovo įgaliotų asmenų pretenzijos, tačiau į jas atsakovė nereagavo ir neatsakė. Ieškovas ir Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates, nors ir yra susijusios įmonės, tačiau yra du atskiri juridiniai asmenys, reziduojantys skirtingose valstybėse, todėl priešpriešiniai reikalavimai negalėtų būti keliami, kadangi yra procesine prasme neįmanomi. Trišalė sutartis tarp ieškovo, atsakovės ir Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates bei jos nuostatos negalėjo ir negali būti nagrinėjamos šioje civilinėje byloje, kadangi ginčai, susiję su šia sutartimi, turi būti sprendžiami Vokietijoje pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę. PVM grąžinimo sutartis neturi įtakos atsakovės įsiskolinimo ieškovui susiformavimui, kadangi kaip matyti iš su pradiniu ieškiniu pateiktų sąskaitų už prekes ir paslaugas, visose sąskaitose atsakovės mokėtina suma buvo nurodyta, neįskaičiavus PVM mokesčio, todėl PVM mokestis nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovas pateikė ieškinį dėl susidariusios skolos, o ne dėl atsakovės sumokėto avanso, todėl ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl skolos priteisimo, nesikoncentruodamas į atsakovės jau padengtas sumas. Atsakovė, be minėto 120 000 Eur avanso, daugiau nesumokėjo nė vienos įmokos kreditoriui. Visa minėta avanso suma buvo panaudota jau 2017 m. gruodžio 10 d., ir jau tuo metu buvo viršyta.
8. Atsakovė, sudariusi sutartį dėl ieškovo kortelių naudojimo, įgijo galimybę kortelėmis įsigyti ne tik kurą, bet ir tepalų, aksesuarų automobiliams, atsarginių dalių, taip pat atsiskaityti už gamyklos, serviso ir kitas paslaugas, sumokėti rinkliavas ir mokesčius už naudojimąsi keliais, keltais, automagistralėmis ir avarinės tarnybos paslaugas. Ieškovas aptarnavo klientą ne tik Vokietijoje, tačiau ir kitose valstybėse – Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, todėl kai kurios ieškovo partnerių sąskaitos už atsakovei suteiktas prekes ir paslaugas ieškovą pasiekė jau po sutarties ir paslaugų teikimo atsakovei nutraukimo. Paskutinę sąskaitą už suteiktas prekes ir paslaugas ieškovas išsiuntė klientui 2018 m. lapkričio 15 d., atsakovei nepareiškus nesutikimų ar pretenzijų per vienerius metus nuo bet kurios sąskaitos išsiuntimo dienos, laikytina, kad senaties terminas bet kokioms pretenzijoms pateikti jau yra suėjęs. Pretenzijos ieškovui ir trečiajam asmeniui Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates, kylančios iš trišalės sutarties, negali būti nagrinėjamos Lietuvos Respublikos teismuose, todėl nėra tikslinga įtraukti šio asmens į šią bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Į bylą yra pateiktas buhalterės R. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog priėmė iš teismo siųstą korespondenciją, tačiau iš byloje esančios pašto siuntos įteikimo pažymos matyti, jog atsakovei siųsta pašto siunta 2019 m. lapkričio 27 d. įteikta ne atsakovo minimai buhalterei R. S., tačiau vyr. buhalteriui R. N., kas rodo atsakovės siekį suklaidinti teismą. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog buhalteris gali nesuprasti teismo siunčiamų dokumentų svarbos ir teisinių pasekmių, kokias tokių dokumentų priėmimas gali sukelti. Teismo siųstą korespondenciją (ieškinį ir teismo pranešimą) priėmęs buhalteris R. N. taip pat priėmė ir teismo siųstą sprendimą už akių, todėl atsakovo pateiktas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rodo, jog buhalteris suprato priimtų dokumentų svarbą (sprendimo už akių) ir perdavė juos atsakovės vadovui.
4. Taip pat teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, jog įmonės vadovas buvo komandiruotėje, kas neleido jam laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį. Į bylą pateiktas atsakovės direktoriaus įsakymas patvirtino, jog atsakovės direktorius buvo komandiruotėje nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d., teismo siųsti dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. spalio 29 d., teismas buvo nustatęs atsakovei 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, tai yra iki 2019 m. lapkričio 18 d., kas reiškia, kad atsakovės vadovas jau buvo grįžęs iš komandiruotės ir su teismo siųstais procesiniais dokumentais buvo susipažinęs ir turėjo pakankamai laiko (10 dienų) parengti atsiliepimą į ieškinį ar tai padaryti pavesti advokatui. Atsakovė turėjo teisę prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau ja nepasinaudojo. Teismas sprendė, jog atsakovė teismo proceso metu elgėsi pasyviai, teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė be svarbių priežasčių, nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti šio privalomo procesinio veiksmo, t. y. nenurodė bei neįrodė, jog atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė dėl objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą konstatuoti atsakovės procesinių teisių pažeidimą ir atitinkamai pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.
5. Teismas vertino, kad šalių sutartiniai santykiai su kitais asmenimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir įtakos skundžiamam sprendimui už akių neturi. Šioje byloje yra nagrinėjami sutartiniai santykiai pagal šalių sudarytą sutartį dėl ieškovo kortelių naudojimo, kuria atsakovė užsakė kuro kortelę, o ne klausimai dėl PVM mokesčių grąžinimo. Teismas pažymėjo, jog jeigu šalis sieja kitokie sutartiniai santykiai, nei yra nagrinėjami šioje byloje, kurių pagrindu yra susidarę įsiskolinimai, šalys turi teisę inicijuoti atskirus teisminius procesus ir taip ginti savo pažeistas teises. Atsakovė neneigė, kad naudojosi ieškovo išduota kuro kortele, neginčijo jo išrašytų sąskaitų-faktūrų. Atsakovė nurodė, jog byloje nėra atskleista kaip atsakovės sumokėto avanso suma buvo sudengta, tačiau, teismo vertinimu, iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų matyti iš ko susideda atsakovės įsiskolinimas ieškovui, taip pat kur yra sudengtas atsakovės avansas, kas paneigia šiuos atsakovės teiginius ir tai nesudarė pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
1. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4434-560/2019 tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. R. N. yra ne atsakovės vyr. buhalteris, o atsakovės vadovas. Tai, kad pašto korespondencijos kvituose uždėtas antspaudas su užrašu „Vyr. buhalteris R. N.“ nereiškia, kad būtent minėtas asmuo šią korespondenciją ir priėmė.
13.2. Teismo siųstą korespondenciją, skirtą atsakovei, priėmė atsakovės buhalterė R. S. (tai neabejotinai galėtų paliudyti ir laiškininkas G. J.). Minėta darbuotoja atsakovo įmonėje nėra atsakinga už pašto korespondencijos priėmimą, registravimą bei paskirstymą (tai neįeina į atsakovės buhalterės pareigas). Įprastai pašto korespondenciją, skirtą atsakovei, priima, užregistruoja ir paskirsto atsakovės administratorė G. Ž..
13.3. Atsakovės buhalterės R. S. išsilavinimas nėra teisinis (išsilavinimas yra ekonominis, buhalterinė apskaita), gavusi dokumentus atsakovės darbuotoja neturėjo kompetencijos / kvalifikacijos suprasti ir dėl to realiai nesuprato, jog tai svarbūs teismo siunčiami dokumentai (tokius dokumentus gavo pirmą kartą), nežinojo, kokias teisines pasekmes šių dokumentų priėmimas sukelia ir (ar) gali sukelti, prioritetinės svarbos šiems dokumentams nesuteikė. Buhalterės R. S. paaiškinime aiškiai išdėstytos susiklosčiusiai situacijai reikšmingos aplinkybės. Būtent minėta darbuotoja, pasinaudojusi atsakovės veikloje nusistovėjusia praktika, siekdama, jog pašto siunta būtų kuo skubiau priimta ir pašto darbuotojas galėtų toliau tęsti kitų pašto siuntų pristatymą, pasinaudojo pasenusiu, neaktualiu R. N. antspaudu, naudojamu atsakovės veikloje priimant dokumentus. Tokia praktika atsakovės veikloje yra įprasta ir nusistovėjusi. Teismas nepaaiškino, kodėl nevertino atsakovės darbuotojos R. S. pateikto paaiškinimo.
13.4. Tuo atveju, jei atsakovės vadovas būtų ne komandiruotėje, buhalterė R. S. neabejotinai būtų perdavusi dokumentus atsakovės vadovui (kadangi tokia praktika atsakovės administracijoje įprasta – priimami dokumentai, nesant administratorės, perduodami tiesiogiai vadovui). Teismo atsiųsti dokumentai susimaišė su atsakovės veiklos dokumentais.
13.5. PVM grąžinimo sutartimi ieškovas, teikdamas paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį, įsipareigojo grąžinti mokesčius per jo susijusią įmonę – trečiąjį asmenį. Tai buvo viena iš svarbiausių šalis siejusių santykių faktinių aplinkybių, tačiau ieškinyje ieškovas šių aplinkybių neaiškino ir nenurodė.
13.6. Ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita (kadangi už paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį ieškovui yra sumokėta trečiajam asmeniui sutarties pagrindu sugrąžinus atsakovės sumokėtus mokesčius). Šias ir kitas aplinkybės atsakovė išsamiai išdėstė teismui pateiktame pareiškime, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.
2. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Atsakovė nepateikė paaiškinimų, kodėl įmonės veikloje vis dar naudojamas pasenęs ir neaktualus R. N. antspaudas. Tokio antspaudo panaudojimas gali rodyti, kad dokumentus įmonėje priėmė būtent pats R. N., panaudodamas savo asmeninį antspaudą.
14.2. Atsakovės įmonėje dirbanti, subordinacijos santykyje su atsakove esanti buhalterė, priklausanti nuo darbdavio ir lojali darbdaviui bei jos rašytinis paaiškinimas, negali būti laikomi patikimais ir objektyviais įrodymais byloje.
14.3. Teiginiai, kad atsakovės įmonėje yra susiklosčiusi tokia korespondencijos priėmimo praktika, kokią aprašo atsakovė, yra nepagrįsti. Paštininko G. J. rašytiniai paaiškinimai su atskiruoju skundu nepateikti. Sunkiai tikėtina, kad įmonėje nedirbantis asmuo galėtų ką nors objektyvaus žinoti apie įmonėje nustatytas korespondencijos taisykles, be kita ko, nenustatytas jokiame įmonės vidaus teisės akte. Lieka neaišku, kodėl teismo dokumentų juos priėmusi buhalterė neperdavė už minėtų dokumentų priėmimą įmonėje atsakingam asmeniui – administratorei. Kartu su pareiškimu atsakovė nepateikė buhalterės pareiginių nuostatų, kad būtų galima įsitikinti, kad korespondencijos priimti ji neturėtų.
14.4. Atsakovės minima trišalė sutartis negalėjo ir negali turėti įtakos sprendimo už akių priėmimui, kadangi visi teisiniai santykiai ir pretenzijos iš minėtos sutarties neteismingi Lietuvos Respublikos teismams.
14.5. Trišalės sutarties tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens IV skirsnio 1 punkte nurodyta, kad šiai sutarčiai be išimčių taikoma Vokietijos Federacinės Respublikos teisė taip pat ir tais atvejais, kai kliento buveinė yra ne Vokietijoje. To paties skirsnio 3 punkte nustatyta, kad kompetentingo teismo buvimo vieta visiems iš šios sutarties kylantiems arba su ja susijusiems ginčams spręsti – taip pat pasibaigus sutarties galiojimo laikui – yra Diuseldorfas (Vokietijos Federacinėje Respublikoje), jeigu klientas yra verslininkas.
14.6. Visose sąskaitose atsakovės mokėtina suma nurodyta neįskaičiavus PVM mokesčio. Todėl PVM mokestis nėra ir nebuvo bylos dėl skolos priteisimo Nr. e2-4434-560/2019 nagrinėjimo dalyku, kadangi minėta skola susiformavo ne iš PVM mokesčio, o iš prievolės atsilyginti už suteiktas prekes ir paslaugas.
14.7. Šalių tarpusavio atsiskaitymų balanse akivaizdžiai matoma, jog 120 003,30 Eur atsakovė sumokėjo kaip užstatą. Toliau minėtame dokumente nurodomos atsakovei išrašytos sąskaitos bei mokėjimų įskaitymai, kurių tarpusavio sudengimo rezultatas yra būtent 52 385,89 Eur atsakovės skola ieškovui.
14.8. Pasirašant kortelių naudojimo sutartį, atsakovui papildomai susipažinimui įteiktos standartinių sutarčių sąlygų ir specialiųjų rinkliavų mokėjimo sąlygų vertimo į lietuvių kalbą kopijos, kaip minėtos sutarties priedai. Pagal standartinių sutarčių sąlygų 17 punktą, kliento pareikšti skundai dėl trūkumų, susijusių su tiesiogiai ir komiso pagrindu pristatomomis prekėmis, įskaitant bet kokius tuo grindžiamus reikalavimus atlyginti patirtus nuostolius, o taip pat teisės reikalauti sumažinti kainą ir nutraukti sutartį netenka galios dėl senaties po vienerių metų, skaičiuojant nuo nupirktų prekių perdavimo arba suteiktų paslaugų priėmimo. Kitos sutartimi pagrįstos kliento pretenzijos dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo ir visos iš sutartinių santykių nekylančios kliento pretenzijos taip pat netenka galios dėl senaties po vienerių metų, skaičiuojant nuo konkrečios įstatyme nustatytos senaties termino pradžios.
14.9. Paskutinę sąskaitą už suteiktas prekes ir paslaugas ieškovas išsiuntė klientui 2018 m. lapkričio 15 d., kitos sąskaitos atsakovei įteiktos dar anksčiau. Atsakovei nepareiškus nesutikimų ar pretenzijų ieškovui iki 2019 m. lapkričio 15 d., arba per vienerius metus nuo bet kurios sąskaitos išsiuntimo dienos, laikytina, kad senaties terminas bet kokioms pretenzijoms pateikti jau yra suėjęs. Pagal standartinių sutarčių sąlygų 27 punktą, visų ginčų, įskaitant tarptautinius, kylančių iš komercinių santykių, net jei jie ir pasibaigę, sprendimo vieta yra Diuseldorfas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
3. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
6. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
7. Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia sprendimo už akių, kuris priimtas jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė dėl svarbių priežasčių – teismo siųstą korespondenciją priėmusi atsakovės buhalterė R. S. nesuprato, jog tai svarbūs teismo siunčiami dokumentai, korespondencijos niekam neperdavė, o teismo atsiųsti dokumentai susimaišė su atsakovės veiklos dokumentais. Taip pat teigia, kad ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi atsakovė nėra ieškovui skolinga, nes už paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį ieškovui yra sumokėta trečiajam asmeniui PVM grąžinimo sutarties pagrindu sugrąžinus atsakovės sumokėtus mokesčius.
Dėl pagrindo priimti spendimą už akių
8. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
9. CPK 123 straipsnyje nustatyta kaip procesiniai dokumentai turi būti įteikiami juridiniam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. 4 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui.
10. Byloje yra 2019 m. spalio 25 d. pažyma, kuri atsakovei siųsta kartu su ieškiniu ir teismo pranešimu, bei buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui kaip patvirtinanti procesinių dokumentų įteikimą. Minėtoje pažymoje kaip teismo procesinius dokumentus priėmęs asmuo nurodomas vyr. buhalteris R. N., šalia R. N. antspaudo matyti procesinius dokumentus priėmusio asmens parašas. Atsakovė teigia, kad teismo siųstą korespondenciją priėmė atsakovės buhalterė R. S. ir pasinaudojo pasenusiu atsakovės vadovo antspaudu. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė pateikė 2019 m. lapkričio 28 d. buhalterės R. S. paaiškinimą atsakovės vadovui dėl gautos korespondencijos priėmimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad jei procesinius dokumentus priėmė atsakovės buhalterė R. S., 2019 m. spalio 25 d. pažyma dėl procesinių dokumentų įteikimo ir 2019 m. lapkričio 28 d. buhalterės R. S. paaiškinimas atsakovės vadovui turėtų būti pasirašyti tuo pačiu parašu (R. S.). Tačiau, 2019 m. spalio 25 d. pažymoje ir 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinime esantys parašai yra iš esmės skirtingi. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. spalio 25 d. pažymoje esantis parašas (esantis šalia antspaudo „vyr. buhalteris R. N.“) iš esmės sutampa su R. N. (atsakovės vadovo) parašais, esančiais 2019 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutartyje, įsakyme dėl komandiruotės, PVM grąžinimo sutartyje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovės teiginiu, kad atsakovei siųstą korespondenciją priėmė atsakovės buhalterė R. S., labiau tikėtina, kad ją priėmė būtent atsakovės vadovas R. N.. Tačiau net ir minėtai prielaidai esant klaidingai, korespondenciją iš tiesų priėmus atsakovės buhalterei, tai nekeistų išvados, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką (CPK 123 straipsnio 4 dalis), kadangi teismo siųstus procesinius dokumentus, neradus atsakovės valdymo organų narių, atsakovės atstovų teisme ar raštinės darbuotojų, priėmė įteikimo vietoje buvusi atsakovės darbuotoja. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas, ieškovui prašant, turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
11. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes.
12. Atsakovės pareiškime ir skunde nurodytoms procesinių dokumentų aplinkybėms net ir esant teisingoms, jos nesudarytų pagrindo teigti, kad atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė dėl svarbių priežasčių. Aplinkybės, kad teismo siųstą korespondenciją priėmė atsakovės buhalterė, kuri nesuprato, jog tai svarbūs teismo siunčiami dokumentai ir korespondencijos niekam neperdavė bei teismo atsiųsti dokumentai susimaišė su atsakovės veiklos dokumentais, yra aplinkybės, išskirtinai susijusios tik su atsakovės darbuotojų netinkamu darbo organizavimu ir iš to kylančios neigiamos procesinės pasekmės kyla tik pačiai atsakovei. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės, kaip juridinio asmens, korespondencijos tvarkymo procedūromis, negali lemti išvados, kad atsakovė dėl objektyviai svarbių priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Svarbiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo atsakovės galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jos paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimu, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų nenurodė ir atsakovė, todėl laikytina, kad atsakovė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu galėjo būti priimtas (CPK 285 straipsnio 1 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
13. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
14. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
15. Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė nurodė, kad tarp ieškovo, atsakovės ir Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates sudaryta PVM grąžinimo sutartis, o ieškovas, teikdamas paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį įsipareigojo grąžinti atsakovei mokesčius per jo susijusią įmonę – trečiąjį asmenį. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo ieškovui už paslaugas pagal kortelių naudojimo sutartį 120 000 Eur dydžio avansą. Atsakovės mokėjimai ieškovui buvo dengiami iš minėto avanso. 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovas vienašališku pranešimu nutraukė bendradarbiavimą pagal kortelių naudojimo sutartį, trečiasis asmuo pagal PVM grąžinimo sutartį negrąžino atsakovei jos sumokėtų PVM mokesčių. Šie mokesčiai turėjo būti sugrąžinti atsakovei per ieškovą. Ieškovas ir trečiasis asmuo nutraukė bendradarbiavimą su atsakove, negrąžino PVM mokesčių.
16. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymus, atsakovės nuomone, patvirtinančius, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisingas – ieškovo, atsakovės ir Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates sudarytos PVM grąžinimo sutarties kopiją bei 120 000 Eur mokėjimo pavedimo ieškovui kopiją.
17. Atsakovė teigia, kad Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates pagal PVM grąžinimo sutartį negrąžino atsakovei jos sumokėtų PVM mokesčių, preliminariai apie 31 564,75 Eur dydžio sumos ir akcizo mokesčių (apie 20 000 Eur). Teigia, kad šie mokesčiai turėjo būti sugrąžinti atsakovei per ieškovą, o juos sugrąžinus ieškovas turėjo sudengti atsakovės įsipareigojimus ieškovui.
18. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovei nustojus dengti ieškovo išrašomas sąskaitas-faktūras, pagal kortelių naudojimo sutartį susidarė 52 385,89 Eur dydžio įsiskolinimas, tačiau atsakovės pateiki įrodymai, nors ir patvirtina daugiau tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių aplinkybių, tačiau nepatvirtina, kad Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates pagal PVM grąžinimo sutartį negrąžino atsakovei jos sumokėtų PVM mokesčių.
19. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė be 120 000 Eur avanso, daugiau mokėjimų ieškovui nėra atlikusi. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė šalių tarpusavio atsiskaitymų lentelę iš kurios matyti, kad visa avanso suma išnaudota 2017 m. gruodį. Bendra ieškovo atsakovei išrašytų sąskaitų suma – 180 288,35 Eur. Įskaičius atsakovės ieškovui pervestą avansą, liko neapmokėtos sąskaitos, kurių suma – 60 288,35 Eur (180 288,35 – 120 000). Iš ieškovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ieškovas išrašė atsakovei kreditinių sąskaitų, kurių bendra suma – 7 899,16 Eur. Šią sumą įskaičius, atsakovė lieka ieškovui skolinga 52 385,89 Eur (60 288,35 – 7 899,16) ir būtent šios sumos ieškovas reikalavo ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino. Minėtų įrodymų turinys patvirtina sprendimo už akių pagrįstumą ir teisingumą, o atsakovės pateikta PVM grąžinimo sutartis ir mokėjimo pavedimo ieškovui kopija, nesant įrodymų apie atsakovės nurodomus konkrečius ieškovo finansinius įsipareigojimus atsakovei (kad Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates per ieškovą turi pareigą grąžinti atsakovei preliminariai apie 31 564,75 Eur dydžio sumą ir apie 20 000 Eur akcizo mokesčių), nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisingumu. Papildomai pažymėtina, kad jei atsakovė mano, kad ieškovas ar Remobis Refund Service C.V. Kantoorgebouw Socrates turi finansinę prievolę atsakovei, kurios nevykdo, ji turi teisę kreiptis į bylai nagrinėti teismingą teismą, reikšdama savo reikalavimus ir juos įrodinėdama.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė iš esmės nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to atsakovės atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Ieškovas nurodė, kad patyrė 484 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Kadangi atsakovės atskirasis skundas atmestas, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay“, juridinio asmens kodas 300074644, ieškovui DKV Euro Service GmbH + Co.KG, juridinio asmens kodas HRB1703, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Agnė Tikniūtė