Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-427-932/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02530-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,
sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai L. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 10ANN-114630979-17, kuriuo L. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pakeitimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulis R. T. 2017 m. liepos 28 d. surašė L. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANPAN-110789554-17 dėl ANK 416 straipsnio 4 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų, t. y. dėl to, jog L. L. 2017 m. liepos 28 d., 14.55 val., vairuodama automobilį „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė sankryžoje, pažymėtoje Kelių eismo taisyklių ženklu Nr. 20 „Pagrindinis kelias“, važiuodama priešpriešinio eismo juosta pažeidė ištisinės ženklinimo linijos 1.1 reikalavimus, taip pat važiuodama viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 92 km/h greičiu. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas J. K. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 10ANN-114630979-17 pripažino L. L. kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 170 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. L. prašo panaikinti skundžiamu nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo 2017-07-28 važiavusi iš darbo, buvo sunki diena, labai prastai jautėsi, jai skaudėjo galvą, buvo pakilęs kraujospūdis. Dūkštų gyvenvietę pravažiavo neviršydama greičio, bet likus maždaug 200 m iki gyvenvietės pabaigos, kelias buvo tiesus, priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo, todėl nusprendė aplenkti automobilį. Pradėjus manevrą skiriamoji juosta buvo punktyrinė. L. L. teigimu, ji norėjo greičiau užbaigti lenkimą ir grįžti į savo juostą, todėl lenkimo metu viršijo greitį, buvo susikoncentravusi į kelią, dėl ko nepastebėjo ženklo „Pagrindinis kelias“. Prisipažįsta padariusi nusižengimus, nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje vairuoti atidžiai, laikytis visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nuobaudų neturi, visada vairuoja atidžiai, laikosi eismo taisyklių ir gerbia kitus eismo dalyvius. Jos dabartinis darbas (duomenys neskelbtini) yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, santaupų neturi. L. L. teigimu, vairuotojo pažymėjimas yra privalomas jos darbe. Nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), o dirbanti (duomenys neskelbtini) rajone esančioje įmonių grupėje (duomenys neskelbtini) personalo vadove. Į darbą ir atgal kasdien nuvyksta apie 150 km, per savaitę turi būti visose keturiose grupės įmonėse: (duomenys neskelbtini). Kadangi įmonės įsikūrusios kaimuose, galimybės nuvažiuoti ir grįžti viešuoju transportu nėra, o vykdydama darbines užduotis neretai darbo dienos metu turi vykti iš vienos įmonės į kitą. L. L. teigimu, praradusi vairuotojo pažymėjimą, ji neteks ir darbo. Be to, pažymėjo išlaikanti du asmenis - dukrą J. L., kuri mokosi M. Riomerio Universitete, IV kurse mokamose studijose, bei sūnų D. L. (įstojo į magistratūros studijas Vilniaus universitete, tačiau dėl neapibrėžtų finansinių aplinkybių prašymą atsiėmė, tikisi studijas pratęsti kitais metais). Taip pat turi finansinių įsipareigojimų: būsto paskolą iki 2031 m. ir automobilio lizingo sutartį iki 2022 m. Jos sutuoktinis neturi galimybių padėti finansiškai, jis gauna minimalų darbo užmokestį, be to, turi problemų su sveikata. Ji taip pat turi padėti pensininkams tėvams, mažiausiai 2 kartus per mėnesį vyksta į Panevėžį ir Šiaulius, vyras savaitgaliais dažnai dirba, todėl ne visada gali padėti.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu prašo L. L. skundo netenkinti. Nurodo, jog pareigūnas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad vairuotoja L. L. Mokyklos gatvėje, Dūkštų gyvenvietėje, Vilniaus r. sav., sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą, kirto horizontalaus kelio ženklinimo ištisinę liniją 1.1 ir pažeidė jos reikalavimus. Taip pat gyvenvietėje viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodama 92 km/h greičiu. Byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta, o ir pati L. L. skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis suformuota teismų praktika, galėtų ypatingai sušvelninti jos administracinę atsakomybę.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta L. L. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Pabrėžė, kad vairuotojo pažymėjimas jai būtinas darbe, kadangi darbo metu jai tenka nuvykti į skirtingas vietoves, pareiškėja yra atsakinga už bendrą personalo politiką keturiose grupės įmonėse, organizuoja atrankas, susirinkimus, vyksta į skirtingas vietas. Darbovietė jai neužtikrina nei vairuotojo, nei automobilio, o darbe važinėti tenka daug ir dažnai. L. L. teigimu, netekusi teisės vairuoti ji neteks ir darbo, neteks pajamų šaltinio, o jai, esant 50 metų amžiaus, kitą darbą susirasti bus sunku. Jos vaikai pilnamečiai, dukrai 22, sūnui 23 metai. Sūnus dirba, vyras taip pat dirba, gauna darbo užmokestį. Dukra ką tik grįžo iš užsienio, kur 4 mėnesius dirbo. Su dabartiniu vyru susituokė prieš metus, kreditoriniai įsipareigojimai, kurie yra iš ankstesnio laikotarpio, priklauso tik jai. Tėvai pensininkai, turi sveikatos problemų, juos reikia prižiūrėti, tačiau kasdienė pagalba nėra būtina. Greitį viršijo momentiškai, ji tik norėjo atlikti lenkimo manevrą, avarinės situacijos nesukėlė, kelias buvo tuščias. Dėl padarytų nusižengimų labai gailisi.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. skundas netenkintinas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš L. L. skundo turinio, ji neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusižengimų kvalifikacijos, pilnai pripažįsta savo kaltę, o skundžiamą nutarimą prašo pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą arba bent jau nustatyti trumpesnį tokios teisės atėmimo terminą. Tokį prašymą motyvuoja būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą, kuris jai reikalingas darbe, neturėdama specialiosios teisės vairuoti, ji prarastų darbą, netektų pragyvenimo šaltinio, negalėtų vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Be to, teisė vairuoti jai būtina ir siekiant tinkamai pasirūpnti kitame mieste gyvenančiais pensinio amžiaus tėvais.
Atsižvelgiant į skundą padavusio asmens prašymą netaikyti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, kai specialios teisės atėmimas buvo paskirtas įstatyme numatytam minimaliam terminui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Įvertinus tai, jog įstatymas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo padarymą numato privalomą specialiosios teisės atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, mažesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas būtų laikomas švelnesnės, negu įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos paskyrimu.
Kaip matyti, pagrindinis pareiškėjos argumentas dėl administracinio poveikio priemonės netaikymo ar trumpesnio termino nustatyto iš esmės yra susijęs su pastarosios darbu, kuriame, kaip teigiama, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, priešingu atveju, skundą padavusi L. L. greičiausiai būtų atleista. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. L. dirba (duomenys neskelbtini) personalo vadove. Teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) L. L. charakteristikoje nurodyta, kad ji įmonėje dirba nuo 2007 m., yra atsakinga už darbuotojų atrankas, planuoja ir koordinuoja darbuotojų mokymus, palaiko ir koreguoja personalo valdymo politikas, sistemas, tvarkas, kuria naujus valdymo instrumentus, kuria kultūrinius įmonių ryšius, palaiko tradicijas, inicijuoja ir moderuoja įmonių vadovų susirinkimus bendrų klausimų sprendimui, organizuoja bendras įmonių šventes, suteikia pagalbą įmonių vadovams personalo valdyme, teikia pagalbą darbuotojams esant stresinei situacijai, rengia ataskaitas, analizes, projektus (b. l. 4). Toks darbo funkcijų turinys leidžia daryti išvadą, kad tiesioginių pareigų vykdymui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas nėra būtinas ir visas išvardintas darbines funkcijas L. L. gali atlikti ir be vairuotojo pažymėjimo. Teismas neabejoja, kad pareiškėjai paskirtas specialiosios teisės atėmimas sukels neigiamas pasekmes – nepatogumus, tačiau administracinius nusižengimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai negali būti pervertinami. Teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, negali tikėtis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vien dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių. Akivaizdu, jog skundą padavusiai L. L., netekus teisės vairuoti transporto priemones, taps sudėtinga tiek nuvykti į darbą ir pargrįžti iš jo, galų gale darbo metu pasiekti kitą įmonių grupės bendrovę, kadangi pareiškėja dirba bent keturiose, tačiau šiuo atveju tiek pats skundą padavęs asmuo, tiek pastarojo darbovietė turi visas galimybes atrasti tinkamiausią sprendimą, kuris padėtų užtikrinti L. L. nuvykimą į kitą įmonės grupę, taip pat jos atvykimą į darbą ar sugrįžimą iš jo. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) L. L. charakteristikos matyti, jog darbdavys ją vertina kaip atsakingą ir kvalifikuotą darbuotoją, ji minėtoje įmonėje dirba jau 10 metų, todėl manytina, jog įmonė turėtų būti suinteresuota tokį darbuotoją išlaikyti, atrasti būdų, kaip užtikrinti jos nuvykimą į visas įmonių grupei priklausančias įmones (pavyzdžiui, galimai suteikti laikiną transportą), juo labiau, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. L. tiesioginėms pareigoms jokios įtakos neturi ir niekaip neapriboja galimybės toliau kurti ir palaikyti personalo valdymo politiką įmonių grupėje. Vien laikinas teisės vairuoti transporto priemones netekimas neturėtų būti pagrindu tokį asmenį atleisti iš darbo.
Negalima nepastebėti to, kad 2017-07-28 L. L. vienu metu padarė ne vieną, o kelis šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – ji, vairuodama automobilį, lenkė sankryžoje, pažymėtoje Kelių eismo taisyklių ženklu Nr. 20 „Pagrindinis kelias“, važiuodama priešpriešinio eismo juosta pažeidė ištisinės ženklinimo linijos 1.1 reikalavimus, be to, važiuodama viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 92 km/h greičiu. Tik atėmus greičio paklaidą L. L. viršytas greitis pateko ne į įstatymo, numatančio atsakomybę už greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50, normą, o į švelnesnę, t. y. ANK 416 straipsnio dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimai buvo padaryti gyvenvietėje, pareiškėja lenkė sankryžoje dideliu greičiu, nepaisydama kelio ženklinimo. L. L. skunde, be kita ko, nurodė, jog pažeidimų padarymo dieną jautėsi blogai, jai skaudėjo galvą, buvo pakilęs kraujospūdis. Vadinasi, būdama tokios būklės, jausdama sveikatos sutrikimus, pareiškėja vairuoti privalėjo dar atsargiau, o šiuo atveju ji elgėsi priešingai ir vienu metu padarė kelis šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir ženkliai viršydama greitį gyvenvietėje, kas rodo atsainų požiūrį į transporto eismo saugumą. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės rodo ir didesnį L. L. įvykdytų pažeidimų pavojingumą – padaryti pažeidimai kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. L. L. neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams, o jos nurodoma priežastis – norėjimas greičiau atlikti lenkimo manevrą, vertintina kaip menkavertė ir nepateisinanti kylančios rizikos.
Pareiškėja teismo posėdžio metu kėlė klausimą, jog šiuo metu galimai jau yra pasikeitęs įstatymas, numatantis atsakomybę už lenkimą draudžiamose vietose. ANK 402 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-10-03, kaip ir ankstesnė šio straipsnio redakcija, be kita ko, numato atsakomybę ir už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, o ANK 402 straipsnio 5 dalyje už šį pažeidimą numatytas privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Nuo 2017-10-03 įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio redakcijoje pasikeitė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog L. L. lenkė sankryžoje, atsakomybė už jos padarytą nusižengimą išliko nepakitusi.
Kiti L. L. skunde išdėstyti argumentai yra susiję su būtinybe pasirūpinti šeimos nariais. Pareiškėja nurodė, jog išlaiko du vaikus, turi ligotą vyrą, taip pat prižiūri senyvo amžiaus tėvus. Šios aplinkybės nevertintinos, kaip turinčios išskirtinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl L. L. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Abu pareiškėjos vaikai yra pilnamečiai. Pati L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus šiuo metu dirba, taigi, save išlaiko. Dukra nors ir studentė, tačiau vasarą buvo išvykusi ir dirbo užsienyje. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog L. L. pritaikytas teisės atėmimas, iš esmės paveiks pilnametės dukros interesus, nenustatyta. Nors skunde L. L. nurodė privalanti padėti savo tėvams, kurie gyvena kitame mieste, taip pat sutuoktinio tėvui, turinčiam sveikatos problemų, tačiau teismo posėdyje pareiškėja pripažino, kad nė vienam iš jų kasdienė priežiūra nėra reikalinga, nėra būtina kasdien vežti į medicinos įstaigas ir pan. Be to, L. L. ir toliau gali pilnai rūpintis artimaisiais, pastarajai tik tenka papildoma pareiga pasirūpinti nuvykimu pas juos. Sprendžiant pastarąją problemą L. L. gali kreiptis pagalbos į savo vaikus, sutuoktinį, kadangi, kaip ji pati nurodė, visi šeimos nariai turi teisę vairuoti transporto priemones, kas pilnai leidžia užtikrinti galimybę esant reikalui nuvykti pas tėvus.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti L. L. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta atitinkamo įstatymo sankcijoje. Nors L. L. asmenybė iš esmės teigiama, ji nėra piktybinė įstatymo pažeidėja, vairuoja 19 metų, per kuriuos padarė du administracinius nusižengimus, paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai savaime nepaneigia nagrinėjamoje byloje padarytų pažeidimų pavojingumo. Šiuo atveju L. L. vienu metu padarė net kelis šiurkščius administracinius nusižengimus, sukeldama realų pavojų transporto eismo saugumui. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu už šiuos pažeidimus L. L. paskirta minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam įstatyme numatytam terminui. Pareiškėja nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių teisė vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pagal formuojamą teismų praktiką darbas nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti pažeidėjui skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl tokio pobūdžio argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką. Kitokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų netaikyti administracinio poveikio priemonės arba bent jau sutrumpinti ją, nenustatyta.
Dėl išdėstytų motyvų teismas kaip nepagrįstą atmeta administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 10ANN-114630979-17, palikdamas jį galioti nepakeistą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
L. L. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 10ANN-114630979-17, kuriuo L. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė