Civilinė byla Nr. 2A50-435/2008
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3, 75.8, 78.2.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Neringos Švedienės,
sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Renatai Smalinskaitei,
atsakovės atstovei adv. Kristinai Čeredničenkaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. M. – M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui E. M. – M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, duodanti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas A.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove E. M. – M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą kartu su jo motina - atsakove, priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki jo pilnametystės, šalims nesusitariant geruoju, nustatyti tokį ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi grafiką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val.; tomis savaitėmis, kai nenumatytas ieškovo bendravimas su sūnumi savaitgaliais, dvi pasirinktas savaitės dienas nuo 17.00 val. iki 20.00 val.; per šventes pirmaisiais metais po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus Velykų šventes ir Naujuosius metus sutinka su ieškovu, o savo gimtadienį ir šv. Kalėdas su atsakove. Kitais metais atvirkščiai; 14 kalendorinių dienų per metus ieškovo atostogų metu (jei šalių atostogos sutampa, pirmenybė teikiama ieškovo bendravimui su sūnumi). Ieškovo atostogų metu atsakovė negali sudaryti jokių kliūčių ieškovo išvykimui į užsienį; tuo atveju, jei nepilnametis sūnus nustatytu bendravimo su juo metu yra išvykęs, ieškovo bendravimo su juo laikas yra perkeliamas į artimiausią savaitę jam sugrįžus arba šis klausimas sprendžiamas abipusiu šalių susitarimu. Kitu (grafike nenumatytu) laiku nenustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam ieškovo bendravimui su sūnumi. Ieškovo komandiruočių / išvykimų, vykdant darbines pareigas metu galimas bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiko nevykdymas nelaikytinas jo pažeidimu.
Ieškovas nurodė, kad praėjus keletui metų po santuokos sudarymo, sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti, po paskutinio konflikto atsakovė liepė ieškovui išsikraustyti. Posėdžio metu ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tikslino – prašė teismo netirti sutuoktinių santuokos iširimo kaltės aplinkybių ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsakovė E.M.-M. nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės, neprieštaravo, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė vaiko išlaikymui priteisti 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 2001-10-19 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2798, tarp A. M. ir E. M. - M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką atsakovei paliko pavardę - M. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove E. M. - M.. Nustatė ieškovo su sūnumi šią bendravimo tvarką:
kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20. 00 val.;
Tomis savaitėmis, kai nenumatytas ieškovo bendravimas su sūnumi savaitgaliais, dvi pasirinktas savaitės dienas nuo 17.00 val. iki 20.00 val.;
per šventes pirmaisiais metais po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus Velykų šventes ir Naujuosius metus sutinka su ieškovu, o savo gimtadienį ir šv. Kalėdas su atsakove. Kitais metais atvirkščiai;
keturiolika kalendorinių dienų per metus ieškovo atostogų metu;
Tuo atveju, jei nepilnametis sūnus nustatytu bendravimo su juo metu yra išvykęs, ieškovo bendravimo su juo laikas yra perkeliamas į artimiausią savaitę jam sugrįžus arba šis klausimas sprendžiamas abipusiu šalių susitarimu.
Šalims susitarus ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.
Priteisė iš ieškovo A. M. nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-10-03 iki jo pilnametystės.
Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas savo sūnumi rūpinasi, su juo bendrauja, dažnai kartu praleidžia laisvalaikius ir dėl to patiria išlaidų, ieškovas prašė sūnaus išlaikymui iš jo priteisti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis, nes jis yra apdraudęs sūnų draudimu iki jo pilnametystės ir kas mėnesį moka po 153.47Lt draudimo įmokų, jo atlyginimas apie 2 000 Lt, o atsakovė prašė teismo priteisti vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodama tuo, kad vaikas lanko darželį „Diemedis“, už kurį reikia mokėti 800 - 1000 Lt, konkreti suma priklauso nuo užsiėmimų skaičiaus jų pobūdžio, priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 400 Lt įvertindamas ir tėvų galimybes mokėti išlaikymą.
Atsakovė E.M.-M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš ieškovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-10-03 iki jo pilnametystės.
Apeliacinis skundas dėl ginčijamos teismo sprendimo dalies motyvuojamas tuo, jog teismo priteistas išlaikymas po 400 Lt nepilnamečiam vaikui prieštarauja CK 3.192 str. ir jame įtvirtintam proporcingumo principui, nes teismas neatsižvelgė į realią ieškovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, į atsakovės turtinę padėtį. Ieškovo atlyginimas (apie 2 500 Lt) yra du kartus didesnis už atsakovės gaunamas pajamas (apie 1 140 Lt). Nurodo, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikia apie 1 600 Lt per mėnesį, kadangi vien tik už vaiko lankomą darželį ji sumoka apie 1 000 Lt, mokestis priklauso nuo lankomų užsiėmimų kiekio, tai patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikia apeliacinės instancijos teismui, kadangi jai nebuvo suteikta teisė tinkamai išnagrinėti pateiktus įrodymus apie ieškovo gaunamas pajamas ir pareikšti savo reikalavimus dėl vaiko išlaikymo dydžio.
Teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 231 str. 5 d.), kadangi 2007-11-06 paskyrus nagrinėti civilinę bylą 2008-01-07 ir išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovė tokiam bylos nagrinėjimui prieštaravo.
Ieškovas A.M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, kokio dydžio darbo užmokestį gauna ieškovas. Jam yra išmokamas apie 1 800 – 1 900 Lt darbo užmokestis per mėnesį atskaičius visus mokesčius. Nurodo, jog nors šalių gaunamos pajamos šiek tiek skiriasi, tačiau turi būti įvertinta tai, jog jų turtinė padėtis nėra tapati, nes ieškovas neturi jokio gyvenamojo ploto, neseniai įsigijo transporto priemonę, už kurią turi būti mokamas įmokos pagal sudarytą kredito sutartį, tuo tarpu atsakovei nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, be to, ji naudojasi įmonės automobiliu.
Vaiko lavinimui atsakovė galėtų parinkti ne tokią brangią privačią ugdymo įstaigą.
Apeliantei negalėjo būti nežinomos ieškovo gaunamos pajamos, nes jos niekada nekito ženkliai. Be to, atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo visas galimybes pateikti teismui reikšmingus įrodymus.
Teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius bei jiems pritaikė materialinės teisės normas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2001-10-19 (b.l. 8), gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. M. (b.l. 9). Teismas 2008-01-14 sprendimu nutraukė šalių santuoką, nustatė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką bei priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Su sprendimo dalimi, kuria nustatytas ir priteistas išlaikymo dydis, nesutiko atsakovė ir apeliaciniu skundu prašo padidinti išlaikymą iki 700 Lt. Kolegija pasisako dėl skundžiamos sprendimo dalies, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaiko išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 400 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko būtinuosius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nagrinėjamoje byloje atsakovo darbo užmokestis yra apie 2 500 Lt į mėnesį (b.l. 65), jis turi galimybę pagal tokias pajamas teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Teismas priteisdamas iš jo po 400 Lt kas mėnesį pagrįstai atsižvelgė į teismo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas pakankamai daug bendrauja su vaiku ir pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas tam tikrą laiką praleidžia ir praleis su ieškovu, atitinkamai ieškovas per tą laiką jį išlaikys, t.y. be teismo priteistų lėšų sūnaus išlaikymui, kuriomis disponuos atsakovė, pats ieškovas dar dalį lėšų išleis vaiko poreikiams tenkinti. Be to, teismas teisingai nurodė, kad ieškovas apdraudęs vaiką gyvybės draudimu ir moka pagal šį draudimą 153,47 Lt (b.l. 66, 67), šios lėšos taip pat priskirtinos vaiko išlaikymui, nors šalių sūnus galės jomis disponuoti žymiai vėliau.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo turinė padėtis (jo gaunamos pajamos) yra geresnė už atsakovės turtinę padėtį, dėl ko nustatydamas išlaikymo dydį nesilaikė tėvų turtinės padėties proporcingumo. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaikų poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Šalių turtinę padėtį apsprendžia ne tik gaunamas darbo užmokestis, tačiau ir kitas šalių turimas turtas. Palyginus bylos šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė už ieškovo. Ieškovas neturi nekilnojamojo ar kokio nors vertingo kilnojamojo turto, bent jau tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, o atsakovė turi vertingo nekilnojamojo turto (b.l. 42-52), be to, ji taip pat nepateikė įrodymų apie jos gaunamas pajamas iš valdomų UAB “RT logistika“ akcijų.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teisėjas pradėdamas žodinį bylos nagrinėjimą ir spręsdamas bylą iš esmės, kai atsakovė prašė nepradėti žodinio nagrinėjimo, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalį. Tačiau dėl šio pažeidimo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo, nes toks sprendimo panaikinimas būtų formalus, ką draudžia Civilinio proceso kodekso 328 straipsnis. Kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės teisė pateikti papildomai įrodymus buvo realizuota apeliacinės instancijos teisme, priėmus jos pateiktus įrodymus, kurie buvo įvertinti su kitais bylos įrodymais. Tačiau šie įrodymai - prekių pirkimo kvitai iš parduotuvių - nekeičia teismo padarytų išvadų, nes ginčo, jog vaikui išlaikyti, neskaitant mokesčio už darželį, reikia 600 Lt, šalys neginčija. Tokiu būdu nurodyti kvitai (b.l. 117-122), net jeigu ir pripažinus, kad visi pirkti pagal kvitus daiktai reikalingi vaiko išlaikymui, neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kolegija atmeta atsakovės argumentą, jog jai nebuvo žinomas atsakovo darbo užmokestis, dėl ko negalėjo suformuluoti savo galutinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio, kurį prašo priteisti iš ieškovo. Toks argumentas neįtikėtinas dėl to, kad šalys gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį, todėl šio argumento nepagrindus įrodymais, jis atmestinas. Be to, vaikui reikalingo išlaikymo dydis nustatomas ne pagal gaunamas šalies pajamas, o pagal vaiko poreikius, paskaičiavus tam reikalingas išlaidas, o tik po to atsižvelgiama į šalies galimybę mokėti reikalingą išlaikymo dydį.
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė neįrodė, jog vaiko lankymo VšĮ vaikų meninė studijos „Diemedis“ išlaidos yra būtinos šalių sūnaus išlaikymo išlaidos. Nors šalys gyvendamos santuokoje buvo sutarusios leisti vaiką į šią ikimokyklinio auklėjimo įstaigą, tačiau šalims nutraukus santuoką ir gyvenant atskirai dėl šalių gaunamų pajamų, tapo per brangu mokėti už ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 800 iki 1000 Lt per mėnesį, nes gyvenant atskirai padaugėjo kitokių išlaidų, kurios reikalingos šalims ir tuo pačiu ieškovui – jis moka kreditą už paskolą, už kurią pirko automobilį, taip pat turi papildomai išlaidų ir už gyvenamą būstą. Ieškovo pateikta iš šios įstaigos pažyma paneigia atsakovės nurodymą, kad vaikui privalu lankyti būtent šį darželį dėl jo ligos, nes pagal pažymą šiame darželyje ne tik negydoma vaiko liga profilaktiškai, tačiau neatliekami net stebėjimai dėl astmos medicinos specialistų.
Kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad ieškovas gali ateityje nemokėti draudimo įmokos už vaiko draudimą ir tokiu būdu sumažės jo skiriamos vaikui lėšos, nes tokiu atveju pasikeitus aplinkybėms, reikšmingoms nustatant išlaikymo vaikams dydį (nustojus mokėti tokias įmokas, pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros būtinoms išlaidoms ir kt.), šalys turi teisę pareikšti pakartotinį ieškinį dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Iš E. M. -M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme 600 Lt už advokato pagalbą A. M. . Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. M. -M. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. M. naudai.
Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos teisėjai Petras Jaržemskis
Neringa Švedienė