Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-658/2025
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00044-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.7; 1.1.6.1; 1.1.6.2; 1.2.18.8.1; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Justo Namavičiaus,
sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,
nuteistojo R. Ž. gynėjui advokatui Remigijui Bukėnui,
nuteistojo L. Š. ir nuteistosios UAB „Evabus“ gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,
specialistėms R. K. ir Astai Razmienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Remigijaus Bukėno, nuteistųjų L. Š. ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Evabus“, atstovaujamos L. Š., apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;
- BK 220 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas R. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir R. Ž. paskirta galutinė bausmė 148 MGL dydžio (7 400 Eur) bauda.
Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.
L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
- BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;
- BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „Evabus“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;
- BK 220 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir L. Š. paskirta bausmė 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „Evabus“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) paskirta bausmė, ir L. Š. paskirta subendrinta bausmė 220 MGL dydžio (11 000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas L. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir L. Š. paskirta galutinė bausmė 218 MGL dydžio (10 900 Eur) bauda.
Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.
L. Š. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (už neteisingų duomenų apie UAB „Evabus“ turtą ir jo panaudojimą pateikimą) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB „Evabus“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda.
Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą.
UAB „Evabus“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (už neteisingų duomenų apie UAB „Evabus“ turtą ir jo panaudojimą pateikimą) išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. Ž. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą KTKB „Gintarinis vairas“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
1.1. R. Ž., būdamas KTKB „Gintarinis vairas“, įmonės kodas 141644590, registruotos Nemuno g. 139A-206, Klaipėdoje, administracijos vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., Klaipėdos mieste, tyčia, veikdamas per KTKB „Gintarinis vairas“ vyr. buhalterę A. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie 230 atvejų papildomai išmokėtą darbo užmokestį 12 darbuotojų iš viso 52 739,86 Eur grynaisiais pinigais ir kuri, būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė į apskaitą ir apskaitos registruose neužregistravo ir 230 atvejų kasos išlaidų orderiais ir priskaitymo-išskaitymo žiniaraščiais nepagrindė iš viso 52 739,86 Eur (2016 m. – 9 850,35 Eur, 2017 m. – 7 694,63 Eur, 2018 m. – 9 502,60 Eur, 2019 m. – 15 164,09 Eur, 2020 m. – 9 284,59 Eur, 2021 m. – 1 243,60 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo bei 82 113,54 Eur (2016 m. – 13 419,46 Eur, 2017 m. – 10 908,78 Eur, 2018 m. – 13 159,82 Eur, 2019 m. – 26 535,09 Eur, 2020 m. – 15 901,93 Eur, 2021 m. – 2 188,26 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:
1.1.1. J. S. iš viso 3 433,56 Eur (2018 m. – 70,20 Eur, 2019 m. – 1 119,79 Eur, 2020 m. – 1 969,35 Eur, 2021 m. – 274,22 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 5 668,49 Eur (2018 m. – 94,86 Eur, 2019 m. – 1 865,29 Eur, 2020 m. – 3 255,09 Eur, 2021 m. – 453,25 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.2. A. V. iš viso 7 519 Eur (2018 m. – 3672,00 Eur, 2019 m. – 2 173,00 Eur, 2020 m. – 1 468,00 Eur, 2021 m. – 206,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 11 861,87 Eur (2018 m. – 5197,13 Eur, 2019 m. – 3 758,52 Eur, 2020 m. – 2 544,19 Eur, 2021 m. – 362,03 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.3. G. S. iš viso 1 091,70 Eur (2020 m. – 733,63 Eur, 2021 m. – 358,07 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 1 899,12 Eur (2020 m. – 1 269,84 Eur, 2021 m. – 629,28 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.4. Ž. R. iš viso 4 164,41 Eur (2018 m. – 400 Eur, 2019 m. – 2 400 Eur, 2020 m. – 1 364,41 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 7 097,31 Eur (2018 m. – 540,54 Eur, 2019 m. – 4 173,88 Eur, 2020 m. – 2 372,89 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.5. V. Š. iš viso 14 936,41 Eur (2018 m. – 3 022,35 Eur, 2019 m. – 8 279,95 Eur, 2020 m. – 3 228,80 Eur, 2021 m. – 405,31 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 25 053,51 Eur (2018 m. – 4 003,86 Eur, 2019 m. – 14 777,19 Eur, 2020 m. – 5 528,76 Eur, 2021 m. – 473,70 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.6. M. B. iš viso 4 099,82 Eur (2016 m. – 2 280,01 Eur, 2017 m. – 1 665,90 Eur, 2018 m. – 153,91 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 5 540,37 Eur (2016 m. – 3 081,16 Eur, 2017 m. – 2 251,22 Eur, 2018 m. – 207,99 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.7. S. G. iš viso 6 243,73 Eur (2016 m. – 3 779,27 Eur, 2017 m. – 12 464,46 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 8 154,42 Eur (2016 m. – 4 972,83 Eur, 2017 m. – 3 181,59 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.8. E. K. iš viso 1 551,77 Eur (2018 m. – 1 014,24 Eur, 2019 m. – 537,53 Eur,) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 318,42 Eur (2018 m. – 1 383,59 Eur, 2019 m. – 934,83 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.9. L. J. iš viso 1 510,95 Eur (2017 m. – 1 283,84 Eur, 2018 m. – 227,11 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 292,19 Eur (2017 m. – 1 960,64 Eur, 2018 m. – 331,55 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.10. A. M. iš viso 4 234,01 Eur (2016 m. – 2 428,40 Eur, 2017 m. – 1 257,97 Eur, 2018 m. – 547,64 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 6 207,58 Eur (2016 m. – 3 492,27 Eur, 2017 m. – 1 891,78 Eur, 2018 m. – 823,53 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.11. O. F. iš viso 2 054,50 Eur (2016 m. – 562,67 Eur, 2017 m. – 222,46 Eur, 2018 m. – 95,15 Eur, 2019 m. – 653,82 Eur, 2020 m. – 520,40 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 3 444,24 Eur (2016 m. – 793,63 Eur, 2017 m. – 555,23 Eur, 2018 m. – 138,84 Eur, 2019 m. – 1 025,38 Eur, 2020 m. – 931,16 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo;
1.1.12. P. Š. iš viso 1 900 Eur (2016 m. – 800,00 Eur, 2017 m. – 800,00 Eur, 2018 m. – 300,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 585,82 Eur (2016 m. – 1 079,57 Eur, 2017 m. – 1 068,32 Eur, 2018 m. – 437,93 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo.
1.2. Taip R. Ž. tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė KTKB „Gintarinis vairas“ buhalterinę apskaitą ir dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-01-31, negalima iš dalies nustatyti KTKB „Gintarinis vairas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. Be to, R. Ž. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie KTKB „Gintarinis vairas“ turtą, jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.
2.1. R. Ž., būdamas KTKB „Gintarinis vairas“, įmonės kodas 141644590, registruotos Nemuno g. 139A-206, Klaipėda, administracijos vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“; Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms”, 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija <...> pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, Klaipėdos mieste, tyčia, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 5 d., siekdamas išvengti 16 006,30 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, veikdamas per KTKB „Gintarinis vairas“ vyr. buhalterę A. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie 230 atvejų 12 darbuotojų papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 52 739,86 Eur grynaisiais pinigais, dėl to A. V., būdama suklaidinta, į pajamų mokesčio deklaracijas, pateiktas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 5 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie KTKB „Gintarinis vairas“ turtą ir jo panaudojimą, t. y.,
2.1.1. 66-iose 2016 m. sausio – gruodžio mėnesių, 2017 m. sausio – gruodžio mėnesių pirminėse ir 2016 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesių patikslintose (pateikimo data 2017 m. vasario 3 d.), 2017 m. rugsėjo mėnesio patikslintoje (pateikimo data 2017 m. spalio 13 d.), Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma 0572) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma” ir 2018 m. sausio – gruodžio mėnesių, 2019 m. sausio – gruodžio mėnesių, 2020 m. sausio – gruodžio mėnesių, 2021 m. sausio mėnesio pirminėse ir 2018 m. gruodžio mėnesio patikslintoje (pateikimo data 2019 m. vasario 15 d.), 2020 m. balandžio mėnesio patikslintoje (pateikimo data 2020 m. gegužės 25 d.), Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), deklaravo: 5 laukelyje (forma GPM313) „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSD, suma“ deklaravo mažiau 82 113,34 Eur (iš jų: 2016 m. – 13 419,46 Eur, 2017 m. – 10 908,78 Eur, 2018 m. – 13 159,82 Eur, 2019 m. – 26 535,09 Eur, 2020 m. – 15 901,93 Eur, 2021 m. – 2 188,26 Eur) išmokėtų išmokų bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572), 6 laukelyje (forma GPM313) „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d., suma“ ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų, išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, suma“ deklaravo mažiau 16 006,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
2.1.2. 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) (pateikimo data 2017 m. vasario 8 d.) 16 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo mažiau 13 419,46 Eur, 17 laukelyje „išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 2 242,44 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis (forma FR0573A) nedeklaravo 5 darbuotojams (M. B., S. G., A. M., O. F., P. Š.) A10 laukelyje „išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ – 2 242,44 Eur, išmokų, A12 laukelyje „išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – 2 242,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
2.1.3. 2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) (pateikimo data 2018 m. vasario 14 d.) ir patikslintoje (pateikimo data 2018 m. vasario 15 d.) 16 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo mažiau 10 908,78 Eur, 17 laukelyje „išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 2 208,02 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis (forma FR0573A) nedeklaravo 6 darbuotojams (M. B., S. G., L. J., A. M., O. F., P. Š.) A10 laukelyje „išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ – 2 208,02 Eur, išmokų, A12 laukelyje „išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – 2 208,02 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
2.1.4. 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijose (forma GPM312) (pateikimo data 2019 m. vasario 12 d.) 4 laukelyje „Bendra išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo mažiau 13 159,82 Eur, 5 laukelyje „bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo 2 402,25 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos (forma GPM213L) nedeklaravo 10 darbuotojų (M. B., L. J., A. V., M., O. F., P. Š., V. Š., Ž. R., E. K., J. S.) L8 laukelyje „išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – 13 159,82 Eur, išmokų, L10 laukelyje „išskaičiuota GPM suma“ – 2 402,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio ;
2.1.5. 2019 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje (forma GPM312) (pateikimo data 2020 m. vasario 12 d.) 4 laukelyje „Bendra išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo mažiau 26 535,09 Eur, 5 laukelyje „bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo 5 342,88 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos (forma GPM213L) nedeklaravo 6 darbuotojams (A. V., O. F., V. Š., Ž. R., E. K., J. S.) L8 laukelyje „išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – 26 535,09 Eur išmokų, L10 laukelyje „išskaičiuota GPM suma“ – 5342,88 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
2.1.6. 2020 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje (forma GPM312) (pateikimo data 2021 m. vasario 2 d.) 4 laukelyje „Bendra išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo mažiau 15 901,93 Eur, 5 laukelyje „bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo 3 310,59 Eur pajamų mokesčio bei priede Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos (forma GPM213L) nedeklaravo 6 darbuotojams (A. V., O. F., V. Š., Ž. R., G. S., J. S.) L8 laukelyje „išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – 15 901,93 Eur išmokų, L10 laukelyje „išskaičiuota GPM suma“ – 3 310,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio.
2.2. Taip pat R. Ž., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1336 7 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 10 straipsnio 1 dalies (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Apdraustųjų asmenų, <...>, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“; 9 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 9 straipsnio 2 dalies (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 12 straipsnio 2 dalies (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ bei 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1343 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis ...“ (galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.), „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.); 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.), „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“, 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui”, 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis<...> Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos“ (galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“ (galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), „Į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.); 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“ (galioja nuo 2017 m. sausio 1 d.), laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 5 d., tyčia, siekdamas išvengti 25 497,58 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, veikdamas per KTKB „Gintarinis vairas“ vyr. buhalterę A. V., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų bei dokumentų apie 230 atvejų 12 darbuotojų papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 52 739,86 Eur grynaisiais pinigais, dėl to A. V., būdama suklaidinta, į laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. 92 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir 4 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), pateiktus nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą:
2.2.1. Ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM) S4 stulpelyje, P20.4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“, SAM3SD prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ – deklaravo 82 113,34 Eur mažiau apdraustųjų asmenų pajamų (2016 m. – 13 419,46 Eur, 2017 m. – 10 908,78 Eur, 2018 m. – 13 159,82 Eur, 2019 m. – 23 535,09 Eur, 2020 m. – 15 901,93 Eur, 2021 m. – 21 88,26 Eur),
2.2.2. S5 stulpelyje, P20.5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“, SAM3SD prieduose A12 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ – deklaravo 25 497,58 Eur mažiau įmokų (2016 m. – 5496,58 Eur, 2017 m. – 4 466 Eur, 2018 m. – 5 360,40 Eur, 2019 m. – 6 092,89 Eur, 2020 m. – 3 598,42 Eur, 2021 m. – 483,29), t.y.:
2.2.2.1. 135 atvejais nuo 37 488,06 Eur (13 419,46+10 908,78+13 159,82) priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2016 m, 2017 m., 2018 m. (2016 m. – 13 419,46 Eur, 2017 m. – 10 908,78 Eur, 2018 m. – 13 159,82) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 11 688,78 Eur (37 488,06 x 31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų;
2.2.2.2. 95 atvejais nuo 44 625,28 Eur (26 535,09 + 15 901,93 + 2 188,26) priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 m., 2020 m., 2021 m. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 6 376,95 Eur (5 587,08 + 789,87) (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) (2019 m. – 3 791,86 Eur, 2020 m. – 2 272,39 Eur, 2021 m. – 312,70 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų;
2.2.2.3. 135 atvejais nuo 37 488,06 Eur (13 419,46 + 10 908,78 + 13 159,82) priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2016 m., 2017 m., 2018 m. (2016 m. – 13 419,46 Eur, 2017 m. – 10 908,78 Eur, 2018 m. – 13 159,82) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (3 + 6 = 9 proc.) 3 373,92 Eur (11 24,64 + 2 249,28) (2016 m. – 1 207,75 Eur, 2017 m. – 981,79 Eur, 2018 m. – 1 184,38 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
2.2.2.4. 95 atvejais nuo 44 625,28 Eur (26 535,09 + 15 901,93 + 2 188,26) priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio už 2019 m., 2020 m., 2021 m. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (6,98 proc.) 3 114,84 Eur (2019 m. – 1 852,15 Eur, 2020 m. – 1 109,95 Eur, 2021 m. – 152,74 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų;
2.2.2.5. 48 atvejais nuo darbuotojoms J. S., Ž. R., M. B., E. K., A. M. priklausiusio priskaityti iš viso 13 766,94 Eur (94,86 + 540,54 + 5 540,37 + 1 383,59 + 6 207,58) Eur darbo užmokesčio už 2016 m., 2017 m., 2018 m. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (2 proc.) – 275,34 Eur (1,90 + 10,82 + 110,76 + 27,66 + 124,20) pensijų įmokų (2016 m. – 131,42 Eur, 2017 m. – 82,90 Eur, 2018 m. – 61,02 Eur);
2.2.2.6. 53 atvejais nuo 5 darbuotojų (J. S., Ž. R., V. Š., E. K., O. F.) priklausiusio priskaityti 41 526,61 Eur (290,25 + 17 295,34 + 21 049,65 + 934,83 + 1 956,54) darbo užmokesčio už 2019 m., 2020 m., 2021 m. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1037,81 Eur (8,71 + 196,44 + 772,19 + 28,05+32,42) (2019 m. – 820,20 Eur, 2020 m. – 199,76 Eur, 2021 m. – 17,85 Eur) pensijų įmokų.
2.2.2.7. 230 atvejų 12 darbuotojų nuo 82 113,34 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 164,23 Eur įmokų (82 113,34 Eur x 0,2 proc.) (2016 m. – 26,84 Eur, 2017 m. – 21,82 Eur, 2018 m. – 26,32 Eur, 2019 m. – 53,07 Eur, 2020 m. – 31,80 Eur, 2021 m. – 4,38 Eur).
2.3. Taip KTKB „Gintarinis vairas” administracijos vadovas R. Ž. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų iš viso 41 503,88 Eur, iš jų: 16 006,30 Eur (2016 m. – 2 242,44 Eur, 2017 m. – 2 208,02 Eur, 2018 m. – 2 402,25 Eur, 2019 m. – 5 342,88 Eur, 2020 m. – 3 310,59 Eur, 2021 m. – 500,12 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 25 497,58 Eur (2016 m. – 5 496,58 Eur, 2017 m. – 4 466 Eur, 2018 m. – 5 360,40 Eur, 2019 m. – 6 092,89 Eur, 2020 m. – 3 598,42 Eur, 2021 m. – 483,29 Eur) valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų.
3. L. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
3.1. L. Š., būdamas UAB „Pajūrio autobusai“, įmonės kodas 141614647, registruotos Dubysos g. 31, Klaipėdoje, direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Klaipėdos mieste, tyčia, veikdamas per UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterę M. M. (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) ir buhalterę V. Š. (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2021 m. sausio 31 d.), nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 570 atvejų papildomai išmokėtą darbo užmokestį 24 darbuotojams iš viso 135 811,98 Eur grynais pinigais ir kurios, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė į apskaitą ir apskaitos registruose neužregistravo ir 570 atvejų kasos išlaidų orderiais ir priskaitymo – išskaitymo žiniaraščiais nepagrindė iš viso 135 811,98 Eur (2016 m. – 32 824,37 Eur, 2017 m. – 30 662,36 Eur, 2018 m. – 30 264,80 Eur, 2019 m. – 18 627,11 Eur, 2020 m. – 23 433,34 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo bei 207 890,24 Eur (2016 m. – 45 389,26 Eur, 2017 m. – 43 738,25 Eur, 2018 m. – 43 725,47 Eur, 2019 m. – 32 842,30 Eur, 2020 m. – 42 194,96 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:
3.1.1. A. B. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. iš viso 9 975,95 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 14 010,71 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.2. P. D. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2020 m. liepos 31 d. iš viso 8 400,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 13 001,67 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.3. E. G. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. 2019 m. balandžio 30 d. iš viso 450,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 627,03 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.4. V. G. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 8 933,06 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 13 381,76 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.5. G. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 5 640,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 9 047,74 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.6. V. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. iš viso 9 800,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 15 143,23 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.7. V. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. iš viso 4 636,49 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 6 267,90 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.8. V. K. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. sausio 21 d. iš viso 3 077,97 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 4 509,41 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.9. A. L. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. iš viso 3 305,60 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 5 196,24 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.10. K. L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. iš viso 3 400,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 4 826,79 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.11. A. M. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. iš viso 5 121,58 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 8 647,93 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.12. V. R. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 9 900,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 15 710,48 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.13. J. R. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. iš viso 18 865,34 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 28 238,08 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.14. V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. iš viso 7 373,55 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 10 685,01 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.15. R. S. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. iš viso 3 450,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 6 031,75 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.16. N. T. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 31 d. iš viso 9 105,09 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 13 033,35 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.17. V. V. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 13 200,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 19 961,43 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.18. E. V. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. iš viso 734,94 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 1 045,49 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.19. K. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 4 950,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 8 652,66 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.20. R. B. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 1 390,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 588,50 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.21. A. G. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. iš viso 600,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 1 083,82 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.22. K. M. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 850,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 1 490,31 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.23. K. S. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 1 370,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 461,73 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
3.1.24. Ž. S. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. birželio 30 d. iš viso 1 282,41 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 247,22 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.
3.2. Taip L. Š. tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterinę apskaitą ir dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „Pajūrio autobusai“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4. Be to, L. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4.1. L. Š., būdamas UAB „Evabus“, įmonės kodas 240924640, registruotos Ryto g. 4, Klemiškės I k., Sendvario sen., Klaipėdos r., direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos rajone, tyčia, veikdamas per I. J., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, davė jai nurodymus išmokėti UAB „Evabus“ darbuotojams papildomą darbo užmokestį, ir kuri, vykdydama L. Š. nurodymus, 26 atvejais papildomai išmokėjo darbo užmokestį 3 UAB „Evabus“ darbuotojams iš viso 13 500,00 Eur grynaisiais pinigais, neišrašė apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą bei neįtraukė į apskaitą ir apskaitos registruose neužregistravo ir 26 atvejais kasos išlaidų orderiais ir priskaitymo-išskaitymo žiniaraščiais nepagrindė iš viso 13 500,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo bei 24 059,85 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:
4.1.1. V. L. iš viso 6 000 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 10 460,48 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
4.1.2. V. K. iš viso 6 100 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 11 070,24 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
4.1.3. G. V. iš viso 1 400 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 529,13 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.
4.2. Taip L. Š. tyčia organizavo ir, veikdamas bendrininkų grupe su I. J., kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apgaulingai tvarkė UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą ir dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Evabus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
5. Be to, L. Š. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Pajūrio autobusai“ turtą, jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.
5.1. L. Š., būdamas UAB „Pajūrio autobusai“, įmonės kodas 141614647, registruotos Dubysos g. 31, Klaipėdoje, direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“; Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...>, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų <...> Mėnesinė deklaracija <...> pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija <...> pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“, Klaipėdos mieste, tyčia, laikotarpiu nuo 2016 . sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 18 d., siekdamas išvengti 43864,33 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, veikdamas per UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterę M. M. (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) ir buhalterę V. Š. (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2021 m. vasario 18 d.), nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 570 atvejų 24 darbuotojams papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 135811,98 Eur grynais pinigais, dėl to M. M. ir V. Š., būdamos suklaidintos, į pajamų mokesčio deklaracijas, pateiktas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 18 d. per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB “Pajūrio autobusai” turtą ir jo panaudojimą, t. y.:
5.1.1. 2016 m. sausio – 2017 m. gruodžio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ir 2018 m. sausio – 2020 m. gruodžio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM 313) deklaravo:
5.1.1.1. 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) ir 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ (forma GPM313) iš viso 20 7890,24 Eur (iš jų: 2016 m. – 45 389,26 Eur, 2017 m. – 43 738,25 Eur, 2018 m. – 43 725,47 Eur, 2019 m. – 32 842,30 Eur, 2020 m. – 42 194,96 Eur) mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;
5.1.1.2. 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) ir 6, 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...> suma“ (forma GPM313) deklaravo mažiau 43 864,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
5.1.2. 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) (pateikimo data 2017-01-06) 16 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 45 389,26 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 17 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – 8 210,94 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ (forma FR0573A) deklaravo 12-ai darbuotojų A10 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD, MPNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ – 45389,26 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), A12 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – 8 210,94 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio,
5.1.3. 2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573) (pateikimo data 2018 m. sausio 17 d.) 16 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 43 738,25 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 17 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – 8 836,43 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“ (forma FR0573A) deklaravo 11-ai darbuotojų A10 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus MNPD, MPNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ – 43 738,25 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), A12 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – 8 836,43 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio,
5.1.4. 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) (pateikimo data 2019 m. sausio 22 d.) 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 43 725,47 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ – 9 355,97 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) deklaravo 15-ai darbuotojų L8 laukelyje „Išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 43 725,47 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ – 9 355,97 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio,
5.1.5. 2019 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) (pateikimo data 2020 m. vasario 4 d.) 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 32 842,30 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ – 7551,20 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) deklaravo 13-ai darbuotojų L8 laukelyje „Išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 32 842,30 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ – 7 551,20 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio,
5.1.6. 2020 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) (pateikimo data 2021 m. vasario 18 d.) 4 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ deklaravo 42 194,96 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų, 5 laukelyje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ – 9 909,79 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio bei deklaracijos priede „Nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos“ (forma GPM312L) deklaravo 15-ai darbuotojų L8 laukelyje „Išmokos, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 42 194,96 Eur mažiau išmokėtų išmokų (neatėmus mokesčių), L10 laukelyje „Išskaičiuota GPM suma“ – 9 909,79 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.
5.2. Taip pat L. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1336 7 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 10 straipsnio 1 dalies (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Apdraustųjų asmenų, <...>, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos“; 9 straipsnio 1 dalies (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 9 straipsnio 2 dalies (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 12 straipsnio 2 dalies (nuo 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ bei 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1343 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis...“ (galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.), „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse“ (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), „Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.); 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.), „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos <...> kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“, 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui”, 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, už kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis<...> Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos“ (galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“ (galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), „Į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: <...> Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys“ (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.); 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“ (galioja nuo 2017 m. sausio 1 d.),
5.2.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 11 d., tyčia, siekdamas išvengti 70 965,22 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, veikdamas per UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterę M. M. (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) ir buhalterę V. Š. (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2021 m. sausio 11 d.), nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 570 atvejų 24 darbuotojams papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 135 811,98 Eur grynais pinigais, dėl ko M. M. ir V. Š., būdamos suklaidintos, į laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), pateiktus nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2021 m. sausio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą:
5.2.1.1. Ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM) S4 stulpelyje, P20.4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmoko, suma Eur“ ir SAM3SD prieduose „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 207351,65 Eur mažiau apdraustųjų asmenų pajamų (2016 m. – 45 389,26 Eur, 2017 m. – 43 738,25 Eur, 2018 m. – 43 725,47 Eur, 2019 m. – 32 303,71 Eur, 2020 m. – 42 194,96 Eur);
5.2.1.2. S5 stulpelyje, P20.5 laukelyje „Įmokų suma, Eur“, SAM3SD prieduose A12 laukelyje „Įmokų suma, Eur“ – deklaravo 70 732,51 Eur mažiau įmokų (2016 m. – 18 415,53 Eur, 2017 m. – 17 876,71 Eur, 2018 m. – 17 738,42 Eur, 2019 m. – 7 121,14 Eur, 2020 m. – 9 580,71 Eur),
5.2.1.3. Ataskaitoje „Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą“ (forma 2-SD) (pateikimo data 2019-01-22) darbuotojui V. K. deklaravo: A11 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ iš viso 538,59 Eur mažiau pajamų, A12 laukelyje „Įmokų suma Eur“ iš viso 124,25 Eur mažiau įmokų, iš jų:
5.2.1.3.1. 358 (117 + 108 + 133) atvejais nuo neįtraukto į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio 132 852,98 Eur (iš jų: 2016 m. – 45 389,26 Eur, 2017 m. – 43 738,25 Eur, 2018 m. – 43 725,47 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 41 157,76 Eur (2016 m. – 14 061,58 Eur, 2017 m. – 13 549,97 Eur, 2018 m. – 13 546,21 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (30,98%);
5.2.1.3.2. 212 (95 + 117) atvejų nuo neįtraukto į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio 75 037,26 Eur (2019 m. – 32 842,30 Eur, 2020 m. – 42 194,96 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 10 602,63 Eur (2019 m. – 4 640,75 Eur, 2020 m. – 5 961,88 Eur) (apdraustųjų 12,52 % – 9394,56 Eur (4 111,94 + 5 282,62), draudėjų 1,61 % –1 208,07 Eur (5 28,81 + 679,26) valstybinio socialinio draudimo įmokų;
5.2.1.3.3. 358 (117+108+133) atvejais nuo neįtraukto į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbuotojams už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio viso 132 852,98 Eur (2016 m. – 45 389,26 Eur, 2017 m. – 43 738,25 Eur, 2018 m. – 43 725,47 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 11 956,51 Eur (2016 m. – 4 084,74 Eur, 2017 m. – 3 936,28 Eur, 2018 m. – 3 935,49 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (9 proc.);
5.2.1.3.4. 212 (95 + 117) atvejų nuo neįtraukto į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbuotojams už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 75 037,26 Eur (2019 m. – 32 842,30 Eur, 2020 m. – 42 194,96 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 5 237,45 Eur (iš jų: 2019 m. – 292,16 Eur, 2020 m. – 2 945,29 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6,98 proc.);
5.2.1.3.5. 84 atvejais (28 + 32 + 24) nuo 5-iems darbuotojams A. B., V. G., V. S., E. V., A. M. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 37 085,03 Eur (2016 m. – 13 460,74 Eur, 2017 m. – 15 159,06 Eur, 2018 m. – 8 465,23 Eur) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą viso 741,60 Eur (2016 m. – 269,21 Eur, 2017 m. – 303,18 Eur, 2018 m. – 169,21 Eur) pensijų įmokų (2 %);
5.2.1.3.6. 118 atvejų (2019 m. – 44 (35+9), 2020 m. + 74 (46+28)) nuo 11-ai darbuotojų R. B., E. G., V. G., G. J., V. K., K. M., V. R., J. R., K. S., R. S. V. V. už laikotarpį nuo 2019 sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 39 155,24 Eur (iš jų: 2019 m. – 13 237,35 Eur (11 448,65 + 1 788,70), 2020 m. – 25 917,89 Eur (17 064,40 + 8 853,49)) neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 883,81 Eur (2019 m. – 259,89 Eur (206,24 + 53,65), 2020 m. – 623,92 Eur (358,26 + 265,66)) pensijų įmokų (2019 m. – 1,8 % arba 3 %, 2020 m. – 2,1 % arba 3 %);
5.2.1.3.7. 117 atvejų, nuo neįtraukto į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbuotojams už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 45 389,26 Eur neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 90,64 Eur įmokų į Garantinį fondą;
5.2.1.3.8. 453 (108 + 133 + 95 + 117) atvejais, nuo neįtraukto į apskaitą ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbuotojams už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priklausiusio priskaityti darbo užmokesčio iš viso 162 500,98 Eur (iš jų: 2017 m. – 43 738,25 Eur, 2018 m. – 43 725,47 Eur, 2019 m. – 32 842,30 Eur, 2020 m. – 42 194,96 Eur) neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 294,82 Eur (2017 m. – 87,28 Eur, 2018 m. – 87,51 Eur, 2019 m. – 52,59 Eur, 2020 m. – 67,44 Eur) įmokų į Garantinį fondą.
5.3. Taip UAB „Pajūrio autobusai” direktorius L. Š. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų iš viso 114 829,55 Eur, iš jų: 43 861,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio (iš jų: 2016 m. – 8 210,94 Eur, 2017 m. – 8 836,43 Eur, 2018 m. – 9 355,97 Eur, 2019 m. – 7 551,20 Eur, 2020 m. – 9 909,79 Eur) ir 70 965,22 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų (iš jų: 2016 m. – 18 506,17 Eur, 2017 m. – 17 876,71 Eur, 2018 m. – 17 738,42 Eur, 2019 m. – 7 245,39 Eur, 2020 m. – 9 598,53 Eur).
6. Juridinis asmuo UAB „Evabus“, atstovaujama direktoriaus L. Š., nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Juridinis asmuo UAB „Evabus“, įmonės kodas 240924640, registruotas Ryto g. 4, Klemiškės I k., Sendvario sen., Klaipėdos r., atstovaujamas direktoriaus L. Š., kuris vadovaudamas UAB „Evabus“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir kuris veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
6.1. L. Š., būdamas UAB „Evabus“, įmonės kodas 240924640, registruotos Ryto g. 4, Klemiškės I k., Sendvario sen., Klaipėdos r., direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias UAB „Evabus“ pareigas, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos rajone, tyčia, veikdamas per I. J., kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, davė jai nurodymus išmokėti UAB „Evabus“ darbuotojas papildomą darbo užmokestį, ir kuri, vykdydama L. Š. nurodymus, 26 atvejais papildomai išmokėjo darbo užmokestį 3 UAB „Evabus“ darbuotojams iš viso 13 500,00 Eur grynais pinigais, neišrašė apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą bei neįtraukė į apskaitą ir apskaitos registruose neužregistravo ir 26 atvejais kasos išlaidų orderiais ir priskaitymo-išskaitymo žiniaraščiais nepagrindė iš viso 13 500,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo bei 24 059,85 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:
6.1.1. V. L. iš viso 6 000 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 10 460,48 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
6.1.2. V. K. iš viso 6 100 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 11 070,24 Eur darbo užmokesčio priskaitymo;
6.1.3. G. V. iš viso 1400 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir iš viso 2 529,13 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.
6.2. Taip UAB „Evabus“, atstovaujama direktoriaus L. Š., veikusio bendrininkų grupėje su I. J., kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tyčia organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą ir dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Evabus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas Remigijus Bukėnas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir priimti dėl R. Ž. išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, nepašalino esančių prieštaravimų, o dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo versiją bei išvadas, arba nevertino, arba vadovaudamasis prielaidomis bei išankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagrįstus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja teismo posėdžių metu ištirtiems KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojų parodymams. Byloje buvo nustatyta, kad papildomi priedai visiems dvylikai bendrovės darbuotojų buvo mokėti ne KTKB „Gintarinis vairas“, o kitų faktinių darbdavių – kooperatinės bendrovės pajininkų (autobusų savininkų) iniciatyva. Dėl to KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojams papildomai išmokėtos piniginės lėšos niekaip nebuvo susijusios su KTKB „Gintarinis vairas“ buhalterine apskaita ir negalėjo būti laikomos KTKB „Gintarinis vairas“ apskaitos tvarkymo dalimi. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada buvo parengta nepatikimų ir prieštaringų pirminių įrodymų pagrindu, todėl negalėjo būti vertinama kaip objektyvi ir pakankama išvadai dėl R. Ž. padarytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teismas netinkamai įvertino teismo posėdžių metu duotus KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojų parodymus, neanalizavo jų nuoseklumo, patikimumo ir sąsajų su kitais byloje esančiais duomenimis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuosprendis buvo grindžiamos fragmentišku įrodymų vertinimu, o ne objektyvia ir išsamia jų analize.
7.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad KTKB „Gintarinis vairas“ neturėjo nuosavų autobusų, todėl juos visus nuomodavosi iš pajininkų. Visos su autobusų eksploatavimu susijusios išlaidos, įskaitant vairuotojų darbo užmokestį, tekdavo autobusų savininkams (pajininkams), kurie su KTKB „Gintarinis vairas“ įdarbinamais vairuotojais dėl darbo sąlygų bei atlyginimo dydžio susitardavo iš anksto prieš darbo sutarčių sudarymą. KTKB „Gintarinis vairas“ visos gaunamos pajamos pagal 2015 m. vasario 23 d. viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150223/3 su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, įskaitant ir visą 13 % mokestį už parduotus autobusų bilietus, buvo paskirstomos autobusų nuomotojams (pajininkams) išmokant autobusų nuomos mokesčius. Iš mokėtinų nuomos mokesčio sumų būdavo atskaitomos tik tiesioginės KTKB „Gintarinis vairas“ administracinės išlaidos, tokios kaip buhalterijos paslaugos, autobusų remontas ir darbuotojų darbo užmokestis. Tokiu būdu KTKB „Gintarinis vairas“ nevykdė komercinės veiklos ir nesiekė pelno, veikė savo narių interesais, vykdydama su viešojo transporto organizavimu susijusias funkcijas. Taigi R. Ž. vadovaujama kooperatinė bendrovė pagrįstai atliko tik administracines ir organizacines užduotis, o atsakomybė už papildomus mokėjimus darbuotojams ir grynųjų pinigų valdymą liko autobusų savininkų kompetencijoje.
7.4. Pirmosios instancijos teismas ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą parengusi FNTT vyriausioji specialistė R. Kniukštienė privalėjo detaliai išnagrinėti byloje surinktus liudytojų parodymus, nuosekliai juos susieti su KTKB „Gintarinis vairas“ veiklos specifika ir atsižvelgti į bendrovės veiklos modelį. Teismas turėjo objektyviai ir visapusiškai įvertinti, ar į bylą pateiktų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo ir tariamai apgaulingo KTKB „Gintarinis vairas“ apskaitos tvarkymo, ar vis dėlto šios išvados tebuvo grindžiamos prielaidomis, kurios neatspindi realios faktinės situacijos. Byloje tokio pobūdžio analizė nebuvo atlikta, o liudytojų parodymai nebuvo tinkamai įvertinti kartu su KTKB „Gintarinis vairas“ veiklos ir struktūros specifika.
Dėl liudytojo J. S. parodymų vertinimo
7.5. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dirbo KTKB „Gintarinis vairas“ autobuso, priklausančio nuomotojui UAB „Evabus“, vairuotoju. Nuomos sutartyje, sudarytoje tarp KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Evabus“ buvo aiškiai numatyta, kad užmokestis ir su darbo santykiais susiję mokesčiai, įskaitant už darbuotojus mokamas VSDFV įmokas, yra išskaičiuojami iš KTKB „Gintarinis vairas“ nuomotojui UAB „Evabus“ mokamo nuomos mokesčio (2018 m. gegužės 1 d. nuomos sutarties Nr. 48 priedo Nr. 1 punktas 2). Todėl galutinė pinigų suma už autobusų nuomą, kurią gaudavo UAB „Evabus“, be kita ko, priklausė ir nuo to, kokio dydžio sąnaudas, susijusias su darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu, patirdavo KTKB „Gintarinis vairas“, kadangi visos šios sąnaudos buvo išskaičiuojamos iš nuomotojui UAB „Evabus“ mokėtino nuomos mokesčio.
7.6. 2021 m. vasario 9 d. liudytojo J. S. apklausos protokole užfiksuota, kad kiekvieną mėnesį darbo sutartyje nurodytą atlyginimą į J. S. asmeninę banko sąskaitą pervesdavo KTKB „Gintarinis vairas“, o papildomą užmokestį už parduotus bilietus, pravažiuotų ratų skaičių ir autobuso priežiūrą grynais pinigais sumokėdavo UAB „Evabus“ buhalterė I. J.. Tokie liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojui J. S. mokėjo tik darbo sutartyje nurodytą atlyginimą ir tik bankiniais mokėjimų nurodymais, kai tuo tarpu visi grynieji pinigai buvo išmokami UAB „Evabus“, kuri ir buvo faktinis J. S. darbdavys grynaisiais mokamos sumos atžvilgiu. Grynieji pinigai, vairuotojo J. S. surinkti už parduotus bilietus vairuojant UAB „Evabus“ autobusą, UAB „Evabus“ vadovo nurodymu buvo perduodami autobuso nuomotojos (savininkės) UAB „Evabus“ buhalterei, ir būtent šios piniginės lėšos galimai būdavo naudojamos tarp UAB „Evabus“ ir J. S. sutarto papildomo atlyginimo sumokėjimui už UAB „Evabus“ priklausančio autobuso vairavimą. J. S. parodė, kad jis pats atsiskaičiuodavo ir pasilikdavo sau už bilietų pardavimą gautą UAB „Evabus“ pajamų procentinę dalį, o likusius pinigus atiduodavo UAB „Evabus“ buhalterei I. J..
7.7. Aptarti liudytojo J. S. parodymai patvirtina, kad R. Ž., kaip KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos vadovas, nedalyvavo jokiuose susitarimuose dėl papildomo (neapskaityto) darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojui J. S., nes visi su bilietų pardavimu, papildomu darbu ir papildomu atlygiu susiję klausimai buvo sprendžiami tiesiogiai tarp autobuso vairuotojo J. S. ir autobuso savininkės UAB „Evabus“. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad R. Ž. organizavo ar kokiu nors kitu būdu buvo susijęs su neapskaityto atlyginimo grynaisiais mokėjimu darbuotojui J. S..
7.8. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą J. S. 2018–2021 m. laikotarpiu iš KTKB „Gintarinis vairas“ tariamai gavo 3 433,56 Eur neapskaityto darbo užmokesčio grynaisiais. Ši specialistės išvada buvo pagrįsta išskirtinai tik liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų interpretacija, liudytojo apklausą vykdžiusios tyrėjos D. P. surašyta 2021 m. vasario 9 d. apklausos protokole. Tačiau liudytas J. S. 2024 m. vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio metu paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad apklausos metu net negalėjo atsiminti, kokio dydžio algą gavo prieš tris mėnesius, jau nekalbant apie paties iš UAB „Evabus“ naudai sugeneruotų ir atsiskaičiuotų grynųjų pinigų sumas euro centų tikslumu per trijų metų laikotarpį. Be to, liudytojas parodė ir tai, kad jo apklausą atlikusi tyrėja D. P. apklausos metu rėmėsi turimais „buhalterės lapais“, kurie jam buvo parodyti apklausos metu, tačiau pats J. S. nebuvo tiksliai susipažinęs su šių dokumentų turiniu („Man parodė lapą, kuriame buvo nurodyta, kokia mano alga“).
7.9. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad liudytojo apklausa atlikta pažeidžiant BPK 183 straipsnio reikalavimus, nes liudytojo duoti parodymai buvo fiksuojami ne tiksliai pagal jo išdėstytą poziciją, o interpretuojami ir pildomi pagal tyrėjos D. P. turimus kitus duomenų šaltinius. 2024 m. vasario 7 d. vykusiame teisiamajame posėdyje gynybai uždavus klausimą, ar apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, protokolas buvo surašytas iš jo žodžių, J. S. nedvejodamas atsakė, kad ne. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo itin kritiškai vertinti minėtoje specialisto išvadoje apskaičiuotą 3 433,56 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą.
Dėl liudytojo A. V. parodymų vertinimo
7.10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nuo 2018 m. gruodžio mėnesio dirbo KTKB „Gintarinis vairas“ autobuso, priklausančio nuomotojui UAB „Evabus“, vairuotoju pagal tos pačios 2018 m. gegužės 1 d. nuomos sutarties Nr. 48 sąlygas. Šių sutartinių nuomos santykių tapatumas reiškė, kad bet kokio dydžio KTKB „Gintarinis vairas“ sąnaudos, susijusias su darbuotojui A. V. mokamu darbo užmokesčiu, būdavo išskaičiuojamos iš nuomotojui UAB „Evabus“ mokėtino autobuso nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. V. parodė, kad jis savo faktiniu darbdaviu laikė ne KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos vadovą R. Ž., o UAB „Evabus“ direktorių E. D. („E. D. buvo mano šeimininkas. Aš jo du skirtingus autobusus vairavau“), taip pat parodė, kad jis vykdė E. D. nurodymus, o atsiskaitymai už parduotus autobuso bilietus vykdavo per UAB „Evabus“ buhalterę I. J.. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad pagrindinė atsakomybė už darbo organizavimą, atlyginimo mokėjimą tekdavo būtent E. D., kaip UAB „Evabus“ vadovui, o ne nuteistajam R. Ž., kuris neatliko jokio vaidmens organizuojant grynųjų pinigų mokėjimus A. V..
7.11. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą iš KTKB „Gintarinis vairas“ A. V. 2018–2021 metų laikotarpiu tariamai gavo 7 519,00 Eur neapskaityto darbo užmokesčio grynaisiais. Specialisto išvadoje tokie skaičiavimai ir šiuo atveju buvo grindžiami tik liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 12, b. 1. 148–151), kurie skiriasi nuo teisiamajame posėdyje duotų šio liudytojo parodymų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. V. paneigė pildęs kokius nors užrašus, kiek ir iš ko gavo grynųjų pinigų, parodė neatsimenantis, ar iš viso gavo grynųjų pinigų, teigė, kad gautus pinigus už parduotus autobuso bilietus nešdavo UAB „Evabus“ buhalterei. Atsakydamas į gynybos klausimą, kodėl pasirašė ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolą, liudytojas atsakė, kad šį protokolą pasirašė jo neskaitęs, pasitikėjo jį surašiusia tyrėja. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad minėtas apklausos protokolas buvo surašytas pažeidžiant BPK 183 straipsnio reikalavimus, t. y., jis buvo surašytas ne iš liudytojo žodžių ir ne pirmuoju asmeniu, todėl minėti liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.
Dėl liudytojo G. S. parodymų vertinimo
7.12. Liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, nes šis liudytojas, jam mirus, pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, todėl jo parodymai negali būti patikrinti. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė apie itin tikslias (centų tikslumu) grynaisiais pinigais gautas sumas, tačiau parodė tik apytiksles bankiniais pavedimais gautas sumas, kurios sudarė nuo 560 Eur iki 600 Eur per mėnesį. Tokio detalaus grynųjų pinigų sumų prisiminimas kelia abejonių.
7.13. Liudytojas G. S. taip pat dirbo KTKB „Gintarinis vairas“ autobuso, priklausiusio UAB „Evabus“, vairuotoju, tačiau jis parodė, kad jis vairavo ir M. A. IĮ bei A. K. IĮ priklausančius autobusus. Ši aplinkybė patvirtina, kad G. S. darbinė veikla neapsiribojo tik KTKB „Gintarinis vairas“ veikla, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami platesniame kontekste, atsižvelgiant į kitų darbdavių įtaką. G. S. parodymuose užfiksuota, jog atsiskaitymai grynaisiais pinigais vykdavo UAB „Evabus“ buveinėje, o atsiskaitymus vykdė UAB „Evabus“ buhalterė I. J.. Šie liudytojo parodymai atitinka ir kitų liudytojų J. S. ir A. V. parodymus, jog grynieji pinigai buvo administruojami UAB „Evabus“, o ne KTKB „Gintarinis vairas“.
Dėl liudytojo Z. R. parodymų vertinimo
7.14. Liudytojas Ž. R. parodė, kad dirbdamas KTKB „Gintarinis vairas“ skirtingais laikotarpiais vairavo nuomotojams P. K. IĮ, IĮ „Ekobusas“ ir UAB „Evabus“ priklausančius autobusus. Byloje pateiktose nuomos sutartyse, sudarytose tarp KTKB „Gintarinis vairas“ ir minėtų nuomotojų buvo įtvirtintos identiškos sąlygos, jog KTKB „Gintarinis vairas“ patiriamos išlaidos, t. y., darbuotojams mokamas darbo užmokestis, įskaitant VSDFV įmokas, išskaičiuojamos iš KTKB „Gintarinis vairas“ mokamo nuomos mokesčio. Kitaip tariant, galutinė pinigų suma už autobuso nuomą, kurią gaudavo P. K. IĮ, IĮ „Ekobusas“ ir „Evabus“, be kita ko, priklausė ir nuo to, kokio dydžio sąnaudas, susijusias su darbo užmokesčiu, patirdavo KTKB „Gintarinis vairas“, kadangi visos šios sąnaudos buvo išskaičiuojamos iš nuomotojams mokėtino nuomos mokesčio.
7.15. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad Ž. R. 2018–2020 metų laikotarpiu gavo neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kurio suma sudarė 4 164,41 Eur. Ir šiuo atveju šie paskaičiavimai buvo padaryti vadovaujantis tik ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Ž. R. parodymais. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė ir tai, kad nors į darbą KTKB „Gintarinis vairas“ jį priėmė R. Ž., tačiau visą informaciją apie darbo sąlygas jam suteikė P. K. IĮ savininkas P. K. ir šios įmonės darbuotojas A. P., ir tai leidžia daryti išvadą, jog esmines Ž. R. darbo sąlygas nustatė ne R. Ž., o P. K., kuris buvo suinteresuotas jam priklausančio ir KTKB „Gintarinis vairas“ išnuomoto autobuso naudojimu (vairavimu). R. Ž., kaip KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos vadovas, buvo atitolęs nuo kasdienės veiklos, susijusios su vairuotojų įdarbinimu, jų darbo organizavimu, atlyginimų mokėjimu ir pan.; darbo sąlygas KTKB „Gintarinis vairas“ administracijai nurodydavo patys autobusų savininkai, jas aptarę su įdarbinamais vairuotojais. Iš liudytojo Ž. R. apklausos protokolo taip pat matyti, kad darbo užmokestis grynaisiais pinigais jam buvo išmokamas iš autobusų bilietų pardavimo pajamų, tačiau šias lėšas kontroliavo ir valdė autobusų savininkai P. K. ir E. K., nurodydami pasiimti darbo užmokesčio dalį iš pajamų, gautų už parduotus autobuso bilietus. Tai patvirtina, kad KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos vadovas R. Ž. nebuvo susijęs su grynųjų lėšų valdymu, jų paskirstymu ir panaudojimu, išmokant neapskaitytą užmokesčio dalį. Minėti Ž. R. parodymai patvirtina, kad atsakomybė už grynųjų pinigų operacijas tenka būtent autobusų savininkams, kurie ir priimdavo sprendimus dėl pinigų paskirstymo bei išmokėjimo, o ne nuteistajam R. Ž., kuris nedavė nurodymų išsimokėti grynuosius pinigus.
7.16. Ž. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas dviem būdais: pavedimu ir grynaisiais. Už autobuso bilietus ir autobuso priežiūrą grynaisiais jis pasiimdavo 10 proc. autobusų savininkų sugeneruotų pajamų, o likusią sumą grąžindavo autobusų savininkams. Pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad visų KTKB „Gintarinis vairas“ ir autobusų savininkų sudarytų nuomos sutarčių priedų Nr. 1 1 punkte buvo numatyta identiška sąlyga, kad nuomininkas (t. y. KTKB „Gintarinis vairas“) atiduoda nuomotojui (t. y. autobuso savininkui) tokią pačią dalį pajamų už parduotus autobusų bilietus, kurią KTKB „Gintarinis vairas“ gaudavo iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pagal 2015 m. vasario 23 d. viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150223/3. Taigi liudytojo Ž. R. parodymai patvirtina, kad visų autobusų savininkai, iš kurių KTKB „Gintarinis vairas“ nuomodavosi autobusus, gautas pajamas už parduotus bilietus dalijosi su vairuotojais. Šios pajamos buvo paskirstomos taip, kad vairuotojai gaudavo tam tikrą dalį už parduotus bilietus, kuri buvo išmokama grynaisiais pinigais. Šios grynųjų pinigų išmokos nebuvo oficialiai apskaitytos ir liko neregistruotos autobusų savininkų apskaitos dokumentuose. Oficialus darbo užmokestis kiekvienam KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojui buvo mokamas tik bankiniais pavedimais pagal darbo sutartis, o grynųjų pinigų atsiskaitymai buvo vykdomi išimtinai autobusų savininkų iniciatyva ir jų atsakomybe. Todėl R. Ž. nėra atsakingas už tuos mokėjimus, kurie buvo vykdomi išimtinai autobusų savininkų ir vairuotojų susitarimu.
Dėl liudytojo V. Š. parodymų vertinimo
7.17. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojas V. Š. 2018–2021 metų laikotarpiu tariamai gavo neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais pinigais, kurio suma sudarė 14 936,41 Eur. Tačiau ši išvada taip pat grindžiama tik liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisingumas kelia abejonių. Neįtikinama, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu centų tikslumu galėjo prisiminti per trejus metus gautas darbo užmokesčio sumas. Be to, liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis neskaitė apklausos protokolo, jį tik pasirašė, apklausos metu jam buvo parodyta buhalterės knygelė ir jis patvirtino, kad joje viskas nurodyta teisingai, taip pat jam buvo nurodyti du lapai su pinigų sumomis, tačiau šių sumų jis netikrino. Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolas nebuvo surašytas tiksliai pagal V. Š. žodžius, ir tai turėtų būti vertinama kaip esminiu procesiniu pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tik teisiamajame posėdyje duotais V. Š. parodymais.
7.18. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. vairavo UAB „Akvika“ ir UAB „Evabus“ priklausančius autobusus ir tai, vertinant kartu su liudytojo V. Š. parodymais, leidžia spręsti, kad grynieji pinigai, gauti už parduotus autobuso bilietus, buvo tvarkomi ne KTKB „Gintarinis vairas“, o autobusų savininkų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad jo faktinis vadovas buvo E. D., taip pat parodė ir tai, kad „kiek trūkdavom“ (galima suprasti, kad atlyginimo priedui), jis pasiimdavo „iš suprekiautų talonų“; pasiskaičiuodavo savo atlyginimą ir kiek trūkdavo pasiimdavo, o likusius pinigus už parduotus autobuso bilietus jis veždavo UAB „Evabus“ buhalterei. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad už papildomo užmokesčio dalį buvo atsakingos UAB „Evabus“ ir jos buhalterė, o ne nuteistasis R. Ž..
Dėl liudytojo M. B. parodymų vertinimo
7.19. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą M. B. 2016–2018 metų laikotarpiu gavo neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais, kurio suma 4 099,82 Eur. Ši išvada buvo grindžiama tik ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. B. nurodyta aplinkybe, kad jo mėnesinis darbo užmokestis siekdavo vidutiniškai 700 Eur, įskaitant tiek į banko sąskaitą pervestą darbo užmokestį, tiek ir papildomai išmokėtą sumą. Kitaip nei aptartų liudytojų atvejais, UAB „Evabus“ buhalterės užrašuose įrašų apie M. B. mokėtas pinigų sumas nebuvo rasta. Todėl specialistė, apskaičiuodama grynaisiais pinigais išmokėtas sumas M. B., kurias traktavo kaip neapskaitytą atlyginimą, iš pastarojo nurodytos apytikslės 700 Eur sumos atėmė oficialiai šiam KTKB „Gintarinis vairas“ išmokėtą darbo užmokesčio sumą. Toks skaičiavimo metodas yra netiesioginis ir mažiau patikimas, nes nėra pagrįstas jokiais tiesioginiais įrodymais ar dokumentais. M. B. dirbo su MB „Aigitra“ ir UAB „Vorista“ priklausančiais autobusais, o šių įmonių atžvilgiu nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai, todėl nebuvo gauta papildomų duomenų, galinčių pagrįsti M. B. gauto papildomo užmokesčio faktą ar sumas.
7.20. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. B. patvirtino, kad nors jis buvo įdarbintas KTKB „Gintarinis vairas“, jis derino darbo užmokesčio ir kitas darbo sąlygas tiesiogiai su autobusų savininkais A. K. ir jo žmona K.. Atsakydamas į užduotą klausimą, už ką jis gaudavo grynuosius pinigus, liudytojas parodė, kad už autobuso plovimą, bilietus, remontą. Liudytojas taip pat parodė, kad gavęs grynuosius pinigus jis nepasirašydavo, o pinigai jam buvo išmokami tiesiogiai MB „Aigitra“ vadovavusių K. iniciatyva. Šie liudytojo parodymai taip pat patvirtina, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais nebuvo susijęs su KTKB „Gintarinis vairas“ buhalterija ar R. Ž..
Dėl liudytojo S. G. parodymų vertinimo
7.21. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą S. G. 2016 m. sausio mėn.– 2017 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu tariamai gavo 6 243,73 Eur neapskaityto darbo užmokesčio grynaisiais. Ši išvada taip pat pagrįsta tik liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad jo mėnesinis darbo užmokestis siekdavo vidutiniškai apie 800 Eur. Specialistė šią sumą apskaičiavo taikydama netiesioginio (likutinio) skaičiavimo metodą: iš liudytojo nurodytos vidutinės 800 Eur sumos atėmė KTKB „Gintarinis vairas“ oficialiai pervesta darbo užmokesčio dalį, o likutinė dalis buvo laikoma grynaisiais išmokėtu neapskaitytu atlyginimu. Tačiau byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų ar dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šiuos skaičiavimus. Apskaičiuodama S. G. išmokėtą nepaskaitytą darbo užmokesčio sumą, specialistė nepasinaudojo kratos metu UAB „Evabus“ buhalterės I. J. darbo vietoje rastame bloknote esančiais įrašais, kuriuose buvo užfiksuoti konkretūs duomenys apie S. G. išmokėtas tikslias sumas grynaisiais pinigais, ir kurie skiriasi nuo specialisto pateiktų išvadų. Buhalterės užrašuose nurodytos sumos yra šios: 2016 m. vasario 9 d. –111,96 Eur, 2016 m. kovo 9 d. – 112,75 Eur, 2016 m. balandžio 6 d. – 43 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. – 107,54 Eur, 2016 m. liepos 11 d. – 13 Eur, 2016 m. rugsėjo 2 d. – 155,90 Eur, 2016 m. lapkričio 12 d. – 134,82 Eur, 2016 m. gruodžio 8 d. – 261,70 Eur, 2017 m. sausio 5d. – 245,82 Eur, 2017 m. vasario 6 d. – 319,94 Eur, 2017 m. kovo 8 d. – 415,90 Eur, 2017 m. balandžio 7 d. – 268 Eur, 2017 m. gegužės 9 d. – 469,75 Eur, 2017 m. birželio 14 d. – 53,96 Eur, 2017 m. liepos 12 d. – 156,57 Eur, 2017 m. rugsėjo 9 d. – 7,34 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. – 107,56 Eur, 2017 m. spalio 10 d. – 165,16 Eur. Bendra minėtuose užrašuose nurodyta suma (su ženklu „+“) sudaro 3 155,62 Eur, tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta suma yra 6 243,73 Eur. Be to, buhalterės užrašuose prie datos 2016 m. lapkričio 2 d. padarytas įrašas „682,28 Eur“ su ženklu „-“, pažymėtas raudonai. Šio įrašo analizė ir galimas paaiškinimas nebuvo pateiktas, todėl kyla abejonė dėl to, ar ši suma galėjo reikšti grąžintas lėšas ar kitą finansinę operaciją, kuri turėjo būti vertinama nustatant tikslų išmokėtą neapskaityto darbo užmokesčio dydį. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada dėl S. G. išmokėtų 6 243,73 Eur grynaisiais buvo nepakankamai pagrįsta bei neatitinka UAB „Evabus“ buhalterės darbo vietoje rastuose užrašuose užfiksuotų duomenų.
7.22. Liudytojas S. G. taip pat parodė, kad nors jo darbo sutartis buvo pasirašyta su KTKB „Gintarinis vairas“, tačiau jis darbo sąlygas ar atlyginimą derino su UAB „Evabus“ vadovu E. D.. Iš teisiamajame posėdyje duotų S. G. parodymų taip pat galima spręsti, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi ne KTKB „Gintarinis vairas“, o būtent UAB „Evabus“ iniciatyva. Šios aplinkybės rodo, kad faktiniai S. G. darbo santykiai, įskaitant atsiskaitymus grynaisiais pinigais, buvo susiję su UAB „Evabus“, o ne su KTKTB „Gintarinis vairas“ ir šios bendrovės administracijos vadovu R. Ž..
Dėl liudytojo E. K. parodymų vertinimo
7.23. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad E. K. 2018–2019 metų laikotarpiu gavo neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais, kurio suma siekia 1 551,77 Eur. Specialisto išvadoje E. K. išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis yra apskaičiuotas remiantis šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokole užfiksuotu teiginiu, kad „mano mėnesinis atlyginimas siekdavo vidutiniškai 800 eurų (įskaitant tiek į banko sąskaitą pervestą darbo užmokestį, tiek ir papildomai išmokėtą)“. Tačiau byloje nepateikta jokių kitų duomenų ar dokumentų, patvirtinančių konkrečias grynaisiais pinigais gautas sumas, ir šiuo atveju specialisto išvadą pateikusi specialistė taikė netiesioginio (likutinio) skaičiavimo metodą (2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados 5 priede pateikti skaičiavimai), kas lėmė šios specialisto išvados nepakankamą pagrįstumą.
7.24. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų liudytojo E. K. parodymų matyti, kad jam mokamas darbo užmokestis ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais nagrinėjamu atveju buvo tiesiogiai susiję su KTKB „Gintarinis vairas“ nuomojamo autobuso savininke S. L. individualia įmone, o jo (E. K.) darbo sąlygos, įskaitant ir atlyginimo mokėjimo tvarką, buvo derinamos su S. L., ne su KTKB „Gintarinis vairas“ administracija. Liudytojas taip pat parodė, kad jo atlyginimas buvo apskaičiuojamas, atsižvelgiant į pravažiuotą atstumą („ratus“), autobuso bilietų pardavimą bei kitus papildomus veiksnius. Atsiskaitymai grynaisiais buvo vykdomi tiesiogiai su S. L., kuriam buvo perduodamos surinktos piniginės lėšos už autobuso bilietų pardavimų. Liudytojas patvirtino ir tai, kad su KTKB „Gintarinis vairas“ direktoriumi dėl neapskaityto atlygio nesitarė, kas ir šiuo atveju patvirtina, jog R. Ž. neturėjo jokio ryšio su E. K. mokėtu neapskaitytu darbo užmokesčiu.
Dėl liudytojo L. J. parodymų vertinimo
7.25. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad L. J. 2017–2018 metų laikotarpiu gavo 1 510,95 Eur neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais. Ši išvada buvo pagrįsta taip pat tik liudytojo L. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kitų įrodymų, patvirtinančių šios sumos apskaičiavimą, byloje nėra. Specialistės skaičiavimai padaryti remiantis šio liudytojo teiginiu, kad jo mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai siekdavo 700 Eur, iš kurių apie 550 Eur būdavo pervedama į jo banko sąskaitą iš „Gintarinis vairas“, o likusi dalis (vidutiniškai 150 Eur) jam buvo išmokama grynaisiais autobuso savininko S. L.. Taikydama netiesioginio (likutinio) skaičiavimo metodą, specialistė išvadoje iš L. J. parodymuose nurodytos bendros 700 Eur sumos atėmė į jo banko sąskaitą gautą darbo užmokesčio dalį ir gautą skirtumą prilygino grynaisiais išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio daliai. Remiantis šiais skaičiavimais, L. J. kas mėnesį vidutiniškai buvo priskirta 125,91 Eur neapskaityto užmokesčio. Tačiau šis metodas vėlgi neatitinka L. J. parodymų turinio, kadangi apklausų metu L. J. aiškiai parodė, kad grynųjų pinigų mokėjimai buvo vykdomi tik autobuso savininkės S. L. IĮ, o ne KTKB „Gintarinis vairas“. Be to, teisiamajame posėdyje liudytojas L. J. parodė, kad nors oficialiai buvo įdarbintas KTKB „Gintarinis vairas“, jo atlyginimo sąlygas nustatė ir mokėjimus vykdė S. L. („visais atvejais“ „pinigus vokelyje“ jam mokėjo S. L.), ir tai leidžia daryti išvadą, kad KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos vadovas R. Ž. nedalyvavo, nustatant L. J. darbo užmokesčio ir papildomo darbo užmokesčio sąlygas ir išmokėjimą.
Dėl liudytojo A. M. parodymų vertinimo
7.26. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad A. M. 2016–2018 metų laikotarpiu buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis grynaisiais, kurio suma siekė 4 234,01 Eur. Ši specialisto išvada, kaip ir kitais atvejais, buvo grindžiama tik A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią sumą, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad „per mėnesį susumavus į banko sąskaitą gautą darbo užmokestį ir užmokestį grynais, mano darbo užmokestis siekdavo nuo 700 eurų iki 900 eurų“. Remdamasis šiuo teiginiu, specialistė R. Kniukštienė vėlgi taikė netiesioginio (likutinio) skaičiavimo metodą ir iš A. M. nurodytos bendros darbo užmokesčio sumos atėmė į banko sąskaitą pervestą dalį ir gautą rezultatą traktavo kaip neapskaitytą atlyginimą grynaisiais.
7.27. Teisiamajame posėdyje A. M. paaiškino, kad minėtu laikotarpiu vairavo J. R. priklausantį autobusą, todėl darbo sąlygas ir atlyginimą jis derino tiesiogiai su juo, kuris buvo atsakingas ir už atlyginimų mokėjimą grynaisiais. Be to, A. M. J. R. įvardijo kaip „šeimininką“, ir tai taip pat leidžia spręsti, kad pastarasis ir buvo faktinis A. M. vadovas. A. M. parodymų analizė rodo, kad nuteistasis R. Ž. nedalyvavo apskaičiuojant ir mokant atlyginimą A. M..
7.28. Be to, A. M. parodymai atitinka 2016 m. gruodžio 13 d. nuomos sutarties Nr. 42, sudarytos tarp KTKTB „Gintarinis vairas“ ir J. R. IĮ, nuostatas. Sutarties priedo Nr. 1 p. 2 nurodyta, kad iš mokėtinos nuomos sumos atimamos vairuotojų atlyginimų, VSDFV įmokų, kuro ir remonto išlaidos. Tai reiškia, kad J. R., kaip autobuso savininkas, turėdamas asmeninį materialinį suinteresuotumą mažinti su vairuotojams mokamu darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, tarėsi, organizavo ir vykdė papildomo užmokesčio mokėjimą A. M. savo iniciatyva be R. Ž. žinios.
Dėl liudytojo O. F. parodymų vertinimo
7.29. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad O. F. 2016–2020 metų laikotarpiu gavo neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais, kurio suma siekė 2 054,50 Eur. Ši išvada taip pat padaryta, remiantis tik O. F. parodymais, kad per mėnesį susumavus į banko sąskaitą gautą darbo užmokestį ir užmokestį grynaisiais, jo darbo užmokestis siekdavo vidutiniškai 600 Eur, o laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. – vidutiniškai siekdavo 650 Eur (specialisto išvados 4 priedas).
7.30. Byloje nustatyta, kad dirbdamas KTKB „Gintarinis vairas“ O. F. vairavo MB „Aigitra“, A. K. IĮ ir UAB „Evabus“ priklausančius autobusus. Iš O. F. parodymų matyti, kad dalį darbo užmokesčio pastarais gaudavo grynaisiais pinigais, pats pasiimdamas šią sumą iš autobuso bilietų pardavimo pajamų, o likusią sumą grąžindavo autobuso savininkams. Teisiamajame posėdyje liudytojas O. F. parodė, kad jam vairuojant MB „Aigitra“ ir A. K. IĮ priklausančius autobusus, atsiskaitymus grynaisiais jis gaudavo iš pastarųjų įmonių vadovų – G. K. ir A. K.. O. F. teigimu, jis surinktus grynuosius pinigus, gautus už parduotus autobuso bilietus, naudodavo neoficialaus atlygio daliai pasidengti, o likusią sumą grąžindavo minėtiems autobusų savininkams. Be to, O. F. patvirtino, kad R. Ž. nedalyvavo atsiskaitymuose grynaisiais pinigais ir nebuvo atsakingas už O. F. neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimus.
Dėl liudytojo P. Š. parodymų vertinimo
7.31. 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje, kad P. Š. 2016–2018 metų laikotarpiu gavo 1 900 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Š. parodė, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai iš sumos, gautos pardavus autobuso bilietus, jis pasiimdavo po 100 Eur.
7.32. Iš P. Š. parodymų matyti, kad jis vairavo UAB „Akvika“ priklausantį autobusą. KTKB „Gintarinis vairas“ su šia bendrove buvo sudariusi 2011 m. vasario 8 d. autobuso nuomos sutartį Nr. 7, kurios priedo Nr. 1 2 punkte buvo standartiškai nustatyta, kad iš nuomotojui mokamo mėnesinio nuomos mokesčio atimamos išlaidos, susidedančios iš vairuotojų atlyginimų, atskaitymų VSDFV, nario mokesčio, išlaidos kurui ir autobuso remontui. Tai rodo, kad nuomotoja UAB „Akvika“, atstovaujama direktoriaus V. B., buvo tiesiogiai atsakingi už KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojų D. Š. ir P. Š. atlyginimų mokėjimą ir su tuo susijusius kaštus. Ikiteisminio tyrimo metu P. Š. taip pat parodė, kad nors buvo oficialiai įdarbintas KTKB „Gintarinis vairas“, visus pagrindinius darbo santykius ir atlyginimo sąlygas jis derino ne su šios bendrovės vadovybe, o tiesiogiai su autobuso savininkės UAB „Akvika“ direktoriumi V. B.. P. Š. teigė, jog darbo užmokestis buvo suderintas su V. B., kuris veikė kaip faktinis jo darbdavys. Be to, apklausų metu liudytojo P. Š. nurodytas atsiskaitymo būdas leidžia daryti išvadą, kad UAB „Akvika“ vadovas V. B. tiesiogiai kontroliavo grynųjų pinigų operacijas ir pats reguliavo darbo santykius su vairuotojais. Teisiamajame posėdyje P. Š. patvirtino, kad visas atlyginimas, kurį jis gaudavo iš KTKB „Gintarinis vairas“, jam buvo pervedamas į jo bankinę sąskaitą, jokie šios bendrovės atstovai jam grynųjų pinigų niekada nemokėjo. Taigi, liudytojo P. Š. parodymai atskleidžia, kad darbo sąlygų nustatymas, įskaitant neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą grynaisiais pinigais, buvo tiesiogiai susiję su autobuso savininku V. B., kuris buvo faktinis P. Š. darbdavys, reguliavęs P. Š. darbo sąlygas ir vykdęs atsiskaitymus grynaisiais pinigais. KTKB „Gintarinis vairas“ vadovybė, taip pat ir nuteistasis R. Ž., neturėjo jokios įtakos šiems atsiskaitymams ir juose nedalyvavo.
7.33. Iš visų aptartų KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojų parodymų matyti, kad nuteistojo R. Ž. vadovaujama KTKB „Gintarinis vairas“, kurios nariais buvo išimtinai tik viešojo keleivinio transporto paslaugas teikiančių autobusų savininkai, atliko tik tarpininko vaidmenį KTKB „Gintarinis vairas“ narių – autobusų nuomotojų – naudai sutartiniuose santykiuose su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“. Remiantis byloje esančiomis nuomos sutartimis ir jose sulygtomis sąlygomis, kurios vienodai buvo taikomos visiems kooperatinės bendrovės nariams (autobusų nuomotojams), KTKB „Gintarinis vairas“ visas iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gaunamas pajamas už suteiktas viešojo transporto paslaugas pagal sudarytą 2015 m. vasario 23 d. viešųjų paslaugų teikimo sutartį mokamo autobusų nuomos mokesčio forma atiduodavo autobusų nuomotojams (įskaitant ir visą iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gaunamą 13 proc. mokestį už parduotus autobusų bilietus), išskaičiuodama tik patiriamas darbo užmokesčio ir kitų tiesioginių išlaidų sąnaudas. Veikiant pagal tokią schemą, nei R. Ž., nei jo vadovaujama KTKB „Gintarinis vairas“ neturėjo jokio materialinio suinteresuotumo vairuotojais bendrovėje įdarbintiems asmenims mokėti papildomo neapskaityto darbo užmokesčio, kadangi visos su darbuotojų atlyginimais bei mokesčiais susijusios išlaidos būdavo išskaičiuojamos iš kooperatinės bendrovės nariams mokėtino nuomos mokesčio. Tai reiškia, kad išimtinai tik autobusų savininkai (KTKB „Gintarinis vairas“ nariai) turėjo materialinį suinteresuotumą jiems priklausančius autobusus „maksimaliai įdarbinti“, teikiant keleivių pervežimo paslaugas, nes nuo to priklausė autobusų vairuotojų surenkamų ir autobusų savininkams perduodamų papildomų pajamų kiekis, gaunamas už parduotus autobusų bilietus.
7.34. Taip pat tik autobusų savininkai buvo materialiai suinteresuoti tuo, kad visos KTKB „Gintarinis vairas“ patiriamos išlaidos, išskaičiuojamos iš savininkams mokėtino autobusų nuomos mokesčio, būtų kuo mažesnės. Dėl šių priežasčių autobusų savininkai veikė kaip faktiniai KTKB „Gintarinis vairas“ įdarbintų vairuotojų darbdaviai. Neretai patys autobusų savininkai susirasdavo vairuotojus ir juos nukreipdavo į KTKB „Gintarinis vairas“ tik darbo sutarties sudarymui. Visi liudytojais apklausti KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojai pripažino, kad paklusdavo tokiai autobusų savininkų nustatytai darbo tvarkai, todėl papildomomis darbo sutartimis tarp autobusų savininkų ir vairuotojų neįforminami susitarimai dėl papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo visuomet buvo sudaromi nedalyvaujant KTKB „Gintarinis vairas“ ir jos administracijos vadovui R. Ž..
7.35. Pagrindinis apkaltinamojo nuosprendžio įrodymas yra 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog KTKB „Gintarinis vairas“ administracija tariamai buvo atsakinga už darbo užmokesčio mokėjimą grynaisiais pinigais, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje ištirtiems liudytojų (J. S., A. V., G. S., Ž. R., V. Š., M. B., S. G., E. K., L. J., A. M., O. F. ir P. Š.) parodymams. Analizuojant liudytojų parodymus ir nuomos sutarčių sąlygas, akivaizdu, kad už grynųjų pinigų valdymą ir jų paskirstymą buvo atsakingi tik autobusų savininkai (KTKB „Gintarinis vairas“ pajininkai), o ne R. Ž. ar kiti bendrovės administracijos atstovai.
7.36. Remiantis sistemine 2015 m. vasario 23 d. viešųjų paslaugų teikimo sutarties ir visų į bylą pateiktų identiškų autobusų nuomos sutarčių analize, akivaizdu, kad KTKB „Gintarinis vairas“ neturėjo jokių neapskaitytų piniginių lėšų, iš kurių būtų galėjusi mokėti neapskaitytą darbo užmokestį. Pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartį visas KTKB „Gintarinis vairas“ gaunamas pajamas iš keleivių pervežimo paslaugų, įskaitant ir 13 proc. mokestį už parduotus bilietus, kooperatinė bendrovė privalėjo grąžinti autobusų savininkams, išskaičiuodama tik su darbuotojų darbo užmokesčiu ir kitomis tiesioginėmis sąnaudomis susijusias išlaidas. Nuomos sutarčių analizė rodo, kad visose sutartyse buvo numatyta identiška sąlyga: iš KTKB „Gintarinis vairas“ autobusų savininkams mokamo nuomos mokesčio atimamos darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, kuro ir remonto išlaidos. Tai reiškia, kad KTKB „Gintarinis vairas“ veikė kaip finansų administravimo tarpininkė, o ne kaip lėšomis disponuojantis subjektas, galėjęs savarankiškai nuspręsti dėl grynųjų pinigų mokėjimo ar jų paskirstymo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog KTKB „Gintarinis vairas“ galėjo būti neapskaitytų mokėjimų šaltinis, yra nepagrįsta.
7.37. Liudytojų parodymai patvirtina, kad KTKB „Gintarinis vairas“ įdarbinti vairuotojai patys atsiskaitydavo su autobusų savininkais, naudodami parduotų bilietų generuojamas pajamas. Šios pajamos buvo pagrindinis šaltinis, iš kurio savininkai mokėdavo vairuotojams papildomus, neapskaitytus komisinius atlygius. Didžioji dauguma KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojų parodė, kad papildomą komisinį užmokestį už papildomus darbus ar viršvalandžius gaudavo tiesiogiai iš autobusų savininkų arba jų buhalterių, atsiskaičiuojant ir pasiliekant sau dalį pinigų, surinktų už parduotus bilietus, o likusius pinigus perduodant autobusų savininkų (KTKB „Gintarinis vairas“ narių) vadovams ar atskaitingiems asmenims. Nė vienas liudytojas neparodė, kad piniginės lėšos, gautos pardavimus autobusų bilietus, buvo perduodamos KTKB „Gintarinis vairas“ buhalterijai, todėl ši bendrovė neturėjo galimybės jų apskaityti ar naudoti. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad KTKB „Gintarinis vairas“ (ar R. Ž.) valdė kokias nors neapskaitytas lėšas ar buvo susijusi su jų panaudojimu vairuotojų papildomam atlyginimui mokėti. Priešingai, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad susitarimai dėl papildomo atlygio buvo sudaromi tik tarp vairuotojų ir autobusų savininkų, o KTKB „Gintarinis vairas“ šiuose procesuose nedalyvavo. Tai reiškia, kad nuteistasis R. Ž. negalėjo būti pripažintas kaltu už lėšų, kuriomis nei jis, nei jo vadovaujama KTKB „Gintarinis vairas“ nedisponavo, panaudojimą.
7.38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta faktinio darbdavio doktrina nustato, kad atsakomybė už darbo santykių organizavimą ir atlyginimų mokėjimą tenka subjektui, kuris faktiškai kontroliuoja darbo santykius ir sprendžia dėl pagrindinių su jais susijusių aspektų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo santykius faktiškai kontroliavo autobusų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Šie asmenys ne tik nustatė vairuotojų darbo sąlygas ir atlyginimų dydžius, bet ir priėmė sprendimus dėl papildomų, neapskaitytų atlyginimų mokėjimo. Asmenys, kurie de facto (faktiškai) vadovauja darbo santykiams ir priima strateginius sprendimus, laikytini tikraisiais darbdaviais, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso. Šiame kontekste akivaizdu, kad autobusų savininkai vykdė faktines darbdavio funkcijas KTKB „Gintarinis vairas“ įdarbintų vairuotojų atžvilgiu. KTKB „Gintarinis vairas“ atliko tik administracinę funkciją, kurios pagrindinis tikslas buvo užtikrinti, kad visos išlaidos, susijusios su darbuotojų užmokesčiu ir kitomis sąnaudomis, būtų tinkamai padengiamos iš savininkų gaunamų pajamų už autobusų nuomą. KTKB „Gintarinis vairas“ neturėjo faktinės įtakos darbo sąlygų nustatymui ar atlyginimų mokėjimui. Šie klausimai buvo autobusų savininkų atsakomybė, kurie faktiškai vykdė darbdavio funkcijas, t. y. tiesiogiai derino darbo sąlygas ir atlyginimų dydžius su vairuotojais, nepaisydami formalių įdarbinimo aspektų. Byloje nustatyta, kad savininkai, būdami faktiniais darbdaviais, patys sprendė dėl papildomo atlyginimo mokėjimo tvarkos ir rūpinosi, jog tokie mokėjimai būtų vykdomi neapskaitytai. Šie savininkų veiksmai aiškiai patvirtina jų, kaip faktinių darbdavių, vaidmenį, todėl administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už šių veiksmų atlikimą turėtų būti taikoma būtent jiems, o ne KTKB „Gintarinis vairas“ vadovui.
Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymo
7.39. Skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą ir nelogiškumą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Evabus“ pripažino kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau KTKB „Gintarinis vairas“, dėl kurios apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu pripažintas R. Ž., nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Byloje nustatyta, kad UAB „Evabus“ buvo atsakinga už dalį neapskaitytų lėšų ir veikė kaip juridinis asmuo, kontroliavęs finansinius srautus ir priėmęs sprendimus dėl lėšų, gautų už bilietų pardavimų, panaudojimo. UAB „Evabus“ administracija, įskaitant vadovą E. D., organizavo mokėjimus grynaisiais pinigais vairuotojams. Todėl juridinio asmens UAB „Evabus“ atsakomybė pagal BK 222 straipsnį buvo logiška ir pagrįsta. Tačiau KTKB „Gintarinis vairas“, kaip juridinis asmuo, nebuvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnį, nors R. Ž., kaip KTKB „Gintarinis vairas“ vadovas, buvo nuteistas už apgaulingą šios kooperatinės bendrovės apskaitos tvarkymą. Tai kelia esminį teisinį ir loginį klausimą: kaip nuteistasis R. Ž. galėjo būti pripažintas kaltu dėl apgaulingo KTKB „Gintarinis vairas“ apskaitos tvarkymo, jei juridinis asmuo, kurio apskaita tariamai buvo apgaulingai tvarkoma, nebuvo net kaltinamas dėl šios veikos padarymo. Baudžiamajame procese vadovaujantis atsakomybės už juridinio asmens veiklą logika, juridinio asmens vadovas gali būti laikomas atsakingu tik tuo atveju, jei juridinis asmuo faktiškai dalyvavo nusikalstamoje veikoje ir dėl to jam buvo pareikštas kaltinimas. R. Ž., kaip KTKB „Gintarinis vairas“ vadovas, negalėjo būti individualiai atsakingas už tariamai apgaulingą apskaitos tvarkymą, kai šios apskaitos subjektas – KTKB „Gintarinis vairas“ – nevykdė jokio apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo ir nedisponavo jokiomis neapskaitytomis pajamomis, iš kurių būtų buvusi bent teorinė galimybė mokėti neapskaitytą darbo užmokestį vairuotojams. Nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybės nustatymas, neįtraukiant KTKB „Gintarinis vairas“ kaip kaltinamo juridinio asmens, prieštarauja pagrindiniams baudžiamosios teisės principams, įskaitant atsakomybės individualizavimą ir teismo sprendimo pagrįstumą. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad KTKB „Gintarinis vairas“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, pirmiausia turėjo būti įvertinta šios bendrovės, kaip juridinio asmens, atsakomybė. Tik po to galėtų būti sprendžiama dėl R. Ž., kaip vadovo, atsakomybės, remiantis juridinio asmens veikla.
7.40. Nagrinėjamu atveju jokiais objektyviais įrodymais nebuvo nustatytas sąmoningas R. Ž. veikimas, siekiant nuslėpti KTKB „Gintarinis vairas“ pajamas ar iškraipyti apskaitos duomenis. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. Ž. neatliko jokių sąmoningų apgaulingų veiksmų, siekiant nuslėpti KTKB „Gintarinis vairas“ pajamas ar kitus duomenis, nes nei R. Ž., nei joks kitas KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos darbuotojas nedisponavo jokiomis neapskaitytomis pinigų sumomis, nes vienintelis KTKB „Gintarinis vairas“ gaunamų pajamų šaltinis buvo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ mokamas užmokestis už suteiktas viešojo transporto paslaugas pagal sudarytą 2015 m. vasario 23 d. viešųjų paslaugų teikimo sutartį; tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvavo jokiuose susitarimuose priimant sprendimus dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Šiuos visus veiksmus organizavo kiti asmenys, t. y., KTKB „Gintarinis vairas“ nariai (bendrovei išnuomotų autobusų savininkai).
7.41. R. Ž. veiksmuose nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. Ž. sąmoningai siekė nuslėpti bendrovės pajamas ar kitus finansinius duomenis, pateikdamas neteisingą informaciją mokesčių administratoriui. Taip pat byloje nėra ir duomenų, kad R. Ž. sąmoningai iškraipė apskaitos duomenis taip, kad dėl to negalėtų būti nustatyta įmonės finansinė padėtis.
8. Nuteistasis L. Š. ir nuteistoji UAB „Evabus“, atstovaujama vadovo L. Š., apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti: L. Š. dėl kaltinimų, susijusių su UAB „Pajūrio autobusai“, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį išteisinti, o dėl kaltinimo, susijusio su UAB „Evabus“, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bylą L. Š. atžvilgiu nutraukti arba atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36, 37 straipsnių pagrindu; UAB „Evabus“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, buvo subjektyvus, šališkas nuteistojo atžvilgiu (jo pozicijai).
8.2. Skundžiamame nuosprendyje neanalizuota detaliai išdėstyta nuteistojo L. Š. pozicija, apsiribota tik teiginiais, kad pastarasis savo kaltę neigė arba, kad savo kaltę dėl UAB „Evabus“ pripažino. Tačiau viso proceso metu L. Š. nuosekliai parodė, kad 2020 m. dėl pandemijos ir bendrovės finansinės padėties buvo susiklosčiusi itin sudėtinga situacija, todėl tam, kad išlaikytų darbuotojus, kad padėtų jiems finansiškai, praktiškai iš savo asmeninių pinigų (buvusių santaupų, dividendų ir pan.) trims UAB „Evabus“ darbuotojams, trumpą laikotarpį buvo priverstas ieškoti galimybių šiems asmenims sumokėti papildomai. Apeliantas sutiko su FNTT pozicija, todėl sumokėjo visus jų paskaičiuotus mokesčius, nors savo kaltės dėl kaltinimų, susijusių su UAB „Pajūrio autobusai“, nepripažino. Siekis ieškoti galimybių sumokėti papildomą darbo užmokestį keliems UAB „Evabus“ darbuotojams negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje turi būti nutraukta, o UAB „Evabus“ – išteisinta.
8.3. Pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino atsietai nuo nuteistojo L. Š. parodymų, kad kai kurie asmenys gali jį apkalbėti ir turi pagrindą sakyti netiesą, siekdami išvengti atsakomybės arba jau jos išvengus.
8.4. Kaip galima spręsti iš liudytojos I. J. bei asmenų, kurie vairavo E. D. priklausančius autobusus, parodymų, E. D. tarėsi su savo autobusų vairuotojais dėl jų darbo užmokesčio, galbūt ir dėl papildomų mokėjimų, o I. J. duodavo nurodymus dėl papildomo apmokėjimo bendrovės darbuotojams, taip pat duodavo ir pinigų. L. Š. tapus minėtos bendrovės direktoriumi, esant sunkiai situacijai, pastarasis sutiko (buvo priverstas), kad kurį tai laiką būtų mokamas papildomas užmokestis UAB „Evabus“ darbuotojams. Susiklosčiusi situacija patvirtina buvus aplinkybes, kurios šalina baudžiamąją atsakomybę, todėl ši baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, vadovaujantis BK 34 straipsnio nuostatomis arba L. Š. turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju L. Š. veiksmai, atlyginus žalą valstybei, savanoriškai padengus įsiskolinimą, gailintis dėl įvykdytų veikų, rodo, kad nuteistasis nėra pavojingas, todėl turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui BK 36–37 straipsnių pagrindu. Nenustačius L. Š. kaltės arba atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistoji UAB „Evabus“ taip pat turi būti išteisinta. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo tokią teisę: t. y., atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-27/2014, Nr. 2K-130-693/2017, Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-258-222/2018). Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės specifika lemia tai, kad juridinis asmuo nusikalstamą veiką padaro (realizuoja) per fizinį asmenį, kuris veikia juridinio asmens naudai ar interesais, t. y., reikia atskirti juridinio asmens veiksmus, kada fizinis asmuo veikia kaip juridinis asmuo, o kada – kaip fizinis.
8.5. L. Š., dirbdamas UAB „Pajūrio autobusai“ direktoriumi, nemokėjo autobusų vairuotojams atlyginimo grynaisiais pinigais ar neoficialiai, tačiau jam nėra žinoma, ką autobusų vairuotojai tarėsi su savo buvusiais darbdaviais ar autobusų savininkais. L. Š. 2019 m. pradėjęs eiti UAB „Evabus“ direktoriaus pareigas ir sužinojęs apie galimai E. D. organizuotą procesą, mokant papildomus pinigus grynaisiais už darbą, nedelsiant tokius mokėjimus nutraukė, darbuotojams paaiškino, kad darbo užmokestis turi būti mokamas oficialiai į darbuotojų bankines sąskaitas. Vėliau, kai dėl pandemijos susiklostė sudėtinga finansinė situacija, sumažėjo darbo apimtys ir gaunamos pajamos, nuo 2020 m. kovo mėnesio L. Š. mokėjo UAB „Evabus“ darbuotojams papildomai grynaisiais pinigais iš šios bendrovės lėšų. Tai tęsėsi iki 2021 m. vasario mėnesio. Tačiau UAB „Pajūrio autobusai“ darbuotojams L. Š. jokio neapskaityto darbo užmokesčio nemokėjo.
8.6. Nuteistajam L. Š. nėra žinoma apie I. J., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, pildytus užrašus. Tiek ji, tiek ir E. D. galimai buvo tie asmenys, kurie jau anksčiau vykdė ne visiškai teisėtą veiklą, tačiau jie baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo. Šių asmenų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir itin atsargiai, nes šie asmenys byloje nagrinėjamas aplinkybes gali aiškinti sau palankia linkme, taip pat šie asmenys turi tikslą apkalbėti L. Š..
8.7. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi ir byloje esančiomis specialistų išvadomis, kurios yra sąlyginės ir surašytos pagal prieštaringus liudytojų parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme patvirtino neskaitę ikiteisminio tyrimo metu surašytų apklausos protokolų ir pasitikėję galimai iš anksto surašytų protokolų duomenimis. Liudytojai paaiškino, kad apklausų metu jiems buvo pateikti iš anksto protokoluose surašyti labai detalūs skaičiai, ir šiuos protokolus jie tiesiog pasirašė.
8.8. Didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų savo darbdaviu laikė autobusų savininkus, su kuriais ir sprendė papildomo apmokėjimo klausimus. Tačiau šios situacijos teismas neanalizavo, ir tai patvirtina, kad bylos nagrinėjimas buvo neobjektyvus ir paviršutiniškas. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos ir nepatikrino specialisto išvadų dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019). Specialisto išvada apie pirmiau minėtas aplinkybes ir jų pasekmes įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuomet, jei šių aplinkybių buvimas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-511/2020, Nr. 2K-7-134-511/2023).
8.9. Iš nuteistojo L. Š., liudytojų, taip pat ir UAB „Pajūrio autobusai“ buhalteriais dirbusių asmenų parodymų galima spręsti, kad nei L. Š., nei kuris nors kitas minėtos bendrovės darbuotojas nemokėjo vairuotojams papildomų neapskaitytų pinigų (uždarbio) dalies. Be to, L. Š. nepildė ir mokesčių administratoriui nepateikė bendrovės deklaracijų, ataskaitų, taip pat neteikė bendrovės buhalterėms žinomai neteisingų duomenų, kurie galimai neatitiko faktinės finansinės situacijos. L. Š. nėra susijęs su autobusų savininkų ir vairuotojų susitarimais.
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų R. Ž. bei L. Š. ir UAB „Evabus“ gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Remigijaus Bukėno, nuteistųjų L. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Evabus“ apeliaciniai skundai atmetami.
10. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, L. Š. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nuskalstamos veikos) ir 220 straipsnio 2 dalį, o juridinis asmuo UAB „Evabus“ – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Šių nusikalstamų veikų požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal minėtus BK straipsnius, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos įsigaliojo nauja BK 65 ir 66 straipsnių redakcija, kuri švelnina nuteistųjų R. Ž. ir L. Š. padėtį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis keičiamas dalyje dėl nuteistųjų išbūto laiko laikinajame sulaikyme įskaitymo į jiems paskirtas bausmes.
11. Byloje apklaustų nuteistųjų, liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltime nurodytu laikotarpiu Klaipėdos mieste viešojo susisiekimo paslaugos buvo teikiamos pagal gana sudėtingą ir painią sistemą. Iki 2003 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje veikė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (šiuo metu ši įmonė pervadinta į UAB „Klaipėdos paslaugos“), kuri administravo pavienių, apie 60 autobusų savininkų, Klaipėdos mieste teikusių viešojo transporto paslaugas, veiklą. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į kylančius nepatogumus, kuomet kiekvienas iš šių vežėjų veikė individualiai, tarpusavyje savo maršrutų ir grafikų nederino, priėmė sprendimą perorganizuoti Klaipėdos miesto keleivių viešojo transporto sistemą 2003 m. kovo 27 d. įsteigdama VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir perduodama šiai įstaigai keleivių vežimo Klaipėdos mieste paslaugų administravimą. Kaip matyti, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Viešųjų paslaugų teikimo sutartis dėl keleivių vežimo autobusais nustatytais maršrutais ir grafikais paslaugų teikimo Klaipėdos mieste sudarė su dviem bendrovėmis – KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ (t. 6, b. l. 158–166; t. 7, b. l. 32–40), kurios ir teikė keleivių pervežimo paslaugas skirtingose Klaipėdos miesto teritorijose taip iš esmės pasidalindamos ženklią keleivių pervežimo rinkos dalį. Svarbu ir tai, kad tiek KTKB „Gintarinis vairas“, tiek UAB „Pajūrio autobusai“, pačios įdarbinusios vairuotojus, nuosavybės teise autobusų, kuriais vykdomos keleivių vežimo paslaugos, neturėjo. Transporto priemones šios bendrovės nuomojosi iš kitų juridinių asmenų – minėtų iki pertvarkos pavieniai veikusių autobusų savininkų, kurie, beje, taip pat yra ir KTKB „Gintarinis vairas“ pajininkai arba UAB „Pajūrio autobusai“ akcininkai. Viena iš autobusus tiek KTKB „Gintarinis vairas“, tiek ir UAB „Pajūrio autobusai“ nuomojančių įmonių – ir baudžiamojoje byloje nuteista UAB „Evabus“, kuri, be kita ko, taip pat teikė ir autobusų remonto bei techninio aptarnavimo paslaugas autobusų savininkams. Pagal sudarytas autobusų nuomos sutartis KTKB „Gintarinis vairas“ ar UAB „Pajūrio autobusai“ įsipareigojo autobusų savininkams mokėti nuomos mokestį, kurį sudaro VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nustatytas atlygis už nuvažiuotą ridos kilometrą ir 13 proc. už parduotus bilietus, iš šios sumos atimant išlaidas, susidedančias iš vairuotojų atlyginimų, mokesčių „Sodrai“, nario mokesčio, išlaidos kurui ir autobuso remontui. Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu autobusų vairuotojai mėnesio gale už bilietų pardavimą gautus pinigus pristatydavo arba autobusų savininkams (KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojai), arba UAB „Pajūrio autobusai“ (dalis šios įmonės vairuotojų), arba UAB „Evabus“ buhalterei I. J. (tiek KTKB „Gintarinis vairas“, tiek UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojai). Atskaičius pagal nuomos sutartį numatytas išlaidas KTKB „Gintarinis vairas“ arba UAB „Pajūrio autobusai“ autobusų savininkams atitinkamai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o pastarieji – kasos pajamų orderius, kuriais buvo įforminamas atsiskaitymas už autobusų nuomą. Be to, baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad dalis KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ įdarbintų vairuotojų dalį darbo užmokesčio gaudavo pavedimais į asmenines banko sąskaitas (oficialioji atlyginimo dalis), o kitą dalį – iš jų pačių už bilietus suprekiautų grynųjų pinigų, kaip neoficialiai sutarto atlygio dalį, jiems perduodavo UAB „Evabus“ buhalterė I. J. ar jų vairuotų autobusų savininkai, t. y. vairuotojų oficialiems darbdaviams (KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“) jų neapskaitant.
12. Taip pat nustatyta ir tai, kad KTKB „Gintarinis vairas“, UAB „Pajūrio autobusai“ ir UAB „Evabus“ taip pat tarpusavyje tampriai susijusios per jas valdančius asmenis: KTKB „Gintarinis vairas“ direktorius R. Ž. ne tik valdo 50 proc. UAB „Evabus“ akcijų (nuo 2006 m. birželio 2 d. iki 2020 m. vasario 19 d. valdė 33 proc. (t. 14, b. l. 103–104)), bet ir eina šios įmonės direktoriaus pavaduotojo bei kasininko pareigas, tuo tarpu UAB „Pajūrio autobusai“ direktorius L. Š. yra ir UAB „Evabus“ direktorius, be to, jo sutuoktinei priklauso likusi 50 proc. dalis šios įmonės akcijų (nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. vasario 19 d. priklausė 33 proc. (t. 14, b. l. 103–104)). L. Š. anksčiau taip pat vadovavo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, kuri įsteigtai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ perdavė bilietų platinimo ir keleivių kontrolės funkcijas, paties L. Š. teigimu, jis buvo ir vienas iš iniciatorių įsteigti kaltinimuose nurodytu laikotarpiu veikusią keleivių vežimo Klaipėdos mieste sistemą. Be to, R. Ž. ir L. Š. turi ir dar vieną įmonę, kuri taip pat turi autobusą, nuomojamą viešojo transporto paslaugoms Klaipėdoje teikti.
13. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo R. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde, visų pirmiausia, kelia klausimą dėl KTKB „Gintarinis vairas“ kaip specifinio subjekto – kooperatyvo statuso. Akcentuoja, kad KTKB „Gintarinis vairas“ jokios komercinės veiklos nevykdo, gauti pelno nesiekia, šios bendrovės veikla ir veikimo modelis organizuojant ir administruojant viešojo transporto paslaugas Klaipėdos mieste susiję išimtinai su jos narių, o ne pačios bendrovės poreikių tenkinimu.
14. Be to, tiek L. Ž. gynėjo, tiek nuteistojo L. Š. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino iš bylos duomenų aiškiai matomos aplinkybės, jog neapskaitytą darbo užmokestį KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ įdarbintiems vairuotojams mokėjo ne šiems juridiniams asmenims vadovavę nuteistieji, o materialinį suinteresuotumą turintys faktiniai vairuotojų darbdaviai – autobusų savininkai. Apeliantų teigimu, KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ veikė tik kaip tarpininkai tarp VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir autobusų savininkų, jokio pelno iš šios veiklos negavo, todėl ir tikslo mokėti neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams neturėjo. Todėl, anot apeliantų, būtent autobusų savininkams turi kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 ir 220 straipsnius bei pareiga sumokėti mokesčius nuo vairuotojams neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio.
Dėl kooperatinės bendrovės kaip tinkamo BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų subjekto
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnis visus juridinius asmenis skirsto į viešuosius ir privačiuosius. Vienas iš šio atribojimo kriterijų – juridinio asmens tikslas, t. y. siekis tenkinti viešuosius ar privačiuosius interesus. Viešieji yra tokie juridiniai asmenys, kurie įsteigti nesiekiančių naudos sau asmenų ir kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus. Sąvoka „nesiekiantys naudos sau“ reiškia, kad viešojo juridinio asmens steigėjas negauna iš jo jokios materialiosios naudos, sąvoka „viešieji interesai“ reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovę. Tuo tarpu privačiųjų juridinių asmenų tikslas yra tenkinti privačius jų steigėjų interesus. Sąvoka „privatūs interesai“ reiškia bet kokią materialinę naudą (pelno dalies, turto prieaugio gavimą), kurią gauna ar siekia gauti tiek juridinio asmens dalyviai, steigėjai, tiek juridinio asmens organų nariai.
16. Kooperatinių bendrovių steigimą, veiklą, narių teises ir pareigas, kooperatinių bendrovių valdymą ir kitus su kooperatinėmis bendrovėmis susijusius klausimus reglamentuoja specialusis teisės aktas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas (toliau – Įstatymas) (Įstatymo 1 straipsnis). Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Įstatymo 3 straipsnis), įsteigtas kelių fizinių ir (arba) juridinių asmenų, skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų (Įstatymo 12 straipsnis). Kooperatinės bendrovės grynojo pelno paskirstymą reglamentuoja to paties Įstatymo 14 straipsnis.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-292/2012, Nr. 3K-3-464-611/2016, Nr. e3K‑3‑86‑378/2023). Išskirtinis kooperatyvo bruožas – tiesioginė nauda visiems kooperatyvo nariams, kurie yra aktyviai įsitraukę į kooperatyvo veiklą kaip gamintojai, pirkėjai, pardavėjai ar kooperatyvo teikiamų paslaugų vartotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023, 34 punktas). Nors kooperatinė bendrovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tačiau iš esmės ji nėra orientuota į investicinės grąžos pajaus turėtojams kūrimą. Kooperatinių bendrovių tikslas yra narių ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties gerinimas. Kooperacija padeda nariams vykdyti jų ekonominę veiklą, gerinti narių ekonominę padėtį. Kooperatyvų veiklai būdingi šie visuotinai pripažinti kooperatyvų veiklos principai: savanoriška ir atvira narystė, demokratiškumas, narių ekonominis dalyvavimas, autonomija ir nepriklausomumas, narių edukacija, bendradarbiavimas tarp kooperatyvų, bendruomeniškumas (International Co-operative Alliance, Guidance Notes to the Co-operative Principles, 2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-611/2024).
18. Bylos duomenimis būtent KTKB „Gintarinis vairas“ pagal 2015 m. vasario 23 d. sudarytą Viešųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. 20150223/3 susitarė teikti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atlygintinas keleivių vežimo autobusais nustatytais maršrutais ir pagal grafikus paslaugas Klaipėdos mieste. Savo ruožtu, siekdami atlikti šiuos sutartinius įsipareigojimus KTKB „Gintarinis vairas“ su savo dalininkais – autobusų savininkais sudarė taip pat atlygintinas autobusų nuomos sutartis. Taigi, tiek aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika, tiek KTKB „Gintarinis vairas“ kaip juridinio asmens dalyvavimas Klaipėdos mieste teikiamų viešojo transporto paslaugų schemoje patvirtina, kad nors ši kooperatinė bendrovė ir turi socialinį aspektą bei siekia tenkinti savo narių ekonominius poreikius, tačiau šie poreikiai visų pirma yra privatūs interesai. KTKB „Gintarinis vairas“ nariai jungėsi į kooperatyvą būtent tam, kad gautų finansinę naudą arba palankesnes sąlygas, kurios jiems veikiant atskirai būtų sunkiau pasiekiamos. Šis materialios naudos siekimas ir narių ekonominių interesų tenkinimas yra esminis privataus juridinio asmens kaip pelno siekiančio subjekto bruožas. Be to, nors R. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad visos KTKB „Gintarinis vairas“ pajamos, gautos sutarties su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pagrindu yra paskirstomos šios bendrovės dalininkams – autobusų savininkams ir pelno pati bendrovė negauna, tačiau tokius apelianto argumentus paneigė pats nuteistasis R. Ž. teisiamajame posėdyje pripažinęs, kad KTKB „Gintarinis vairas“ nors ir nedidelį, visgi, pelną gaudavo, pvz. 2023 m. jis siekė 6 000–7 000 Eur (t. 17, b. l. 143). Iš viešai prieinamos informacijos internetiniame tinklalapyje www.rekvizitai.vz.lt matyti, kad KTKB „Gintarinis vairas“ 2020–2021 m. taip pat deklaravo gavusi grynojo pelno: 2020 m. – 4 452 Eur, 2021 m. – net 26 627 Eur. Kita vertus, pastebėtina, kad visi darbdaviai privalo apskaičiuoti ir mokėti mokesčius nuo darbuotojų darbo užmokesčio. Todėl siekį išvengti valstybei mokėtinų mokesčių gali turėti tiek pelno siekiantys, tiek ir jo nesiekiantys juridiniai asmenys, bei abu už tai atsakyti pažeidus šią prievolę.
19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 ir 24 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9, 10 straipsniai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 48 ir 52 punktai nustato pareigą kiekvienam mokesčių mokėtojui įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms teisingus duomenis apie mokėtinus mokesčius. Taigi, nepaisant kooperatyvo, kaip juridinio asmens specifikos, šio juridinio asmens vadovui kyla ir pareiga užtikrinti tinkamą minėtų teisės aktų įgyvendinimą.
Dėl KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio
20. Apeliaciniuose skunduose nors ir nėra ginčijamos aplinkybės, kad KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ buvo sudarę darbo sutartis su autobusų vairuotojais, mokėjo jiems darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, tačiau, anot apeliantų, įvertinus specifinę viešojo transporto veiklos organizavimo schemą, realūs faktiniai darbo santykiai buvo susiklostę tarp vairuotojų ir autobusų savininkų, kurie ne tik patys ieškojo darbuotojų, bet ir turėjo materialinį suinteresuotumą mokėti jiems papildomą užmokestį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirti įrodymai paneigia tokius apeliantų argumentus.
21. Teisinė darbo sutarties apibrėžtis pateikiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. DK 32 straipsnyje įtvirtinti esminiai būtinieji darbo santykių požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia šiuos santykius atriboti nuo panašių santykių, susiklostančių civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (pvz., rangos, paslaugų, autorių teisių ir kt.) pagrindu, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos ir dėl to tokia veikla nėra kvalifikuotina kaip darbo teisiniai santykiai. Iš tikrųjų kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (pvz., tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl darbo santykiai negali būti konstatuoti nenustačius visų esminių darbo santykių požymių. Iškilusį klausimą, ar kontrahentų santykiai faktiškai atitinka darbo santykių požymius, reikia spręsti remiantis visais objektyviaisiais DK 32 straipsnyje nustatytais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių susitarime nustatytas teises ir prisiimtus įsipareigojimus, išsiaiškinant, dėl ko šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir kaip vykdė susitarimą, o ne vien tik atsižvelgti į sutarties pavadinimą ar remtis tuo, kaip viena ar kita šalis subjektyviai vertina tarpusavio santykius. Būtina atsižvelgti į aplinkybių, su kuriomis siejami darbo teisinių santykių požymiai, visetą ir iš jų visumos spręsti, ar konkrečios veiklos vykdymo (konkretaus darbo atlikimo) sąlygos suteikia pagrindą konstatuoti realų darbo sutarties požymių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).
22. Apklausti teismo posėdyje nuteistieji R. Ž. ir L. Š. tvirtino, kad jų bendrovėse įdarbinti vairuotojai gaudavo tik fiksuotą darbo užmokestį, kuris nuo nuvažiuotų kilometrų, suprekiautų bilietėlių ar papildomų darbų už autobusų priežiūrą nepriklausė. Anot nuteistųjų, apie įdarbinamus vairuotojus jiems pranešdavo autobusų savininkai, kurie ir nurodydavo, dėl kokio darbo užmokesčio jie su vairuotojais yra sutarę. Taigi, pasak nuteistųjų, jiems nebuvo žinomi jokie neoficialūs jų darbuotojo ir autobusų savininkų susitarimai dėl papildomai išmokamų priedų. Be to, nuteistieji akcentavo ir tai, kad jie patys vairuotojams neoficialaus darbo užmokesčio niekada nėra išmokėję. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad būtent tarp nuteistųjų vadovautų bendrovių ir vairuotojų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nuteistieji patys dalyvavo nustatant ir palaikant darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, pagal kurią dalis darbo užmokesčio buvo išmokama neapskaitant buhalterinėje apskaitoje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jie veikė kaip realūs, o ne fiktyvūs darbdaviai, ir būtent jiems kyla visa atsakomybė ir pareigos tiek atsiskaitant su darbuotojais, įskaitant ir tinkamą darbo užmokesčio išmokėjimo kontrolę, tiek kaip realių darbdavių vadovams sumokant visas įmokas valstybei, nepaisant nustatytų aplinkybių, kad kai kuriais atvejais darbuotojams tam tikras pinigų sumas fiziškai perduodavo kiti asmenys. Šiuo atveju yra svarbu ir tai, kad šios pinigų sumos Viešųjų paslaugų teikimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartys) pagrindu buvo gautos vairuotojams (t. y. darbuotojams) vykdant savo darbo funkcijas (parduodant bilietėlius) ir turėjo priklausyti darbdaviui, o ne autobusų savininkams. Pagal identiškas Sutarčių sąlygas KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ už tinkamą maršrutų aptarnavimą turėjo teisę iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gauti atlyginimą ir agentavimo mokestį (4 straipsnio 1.1 papunktį). 5 straipsnio 10 punktas numatė, kad agentavimo mokestis sudaro 13 procentų sumos, vežėjo gautos pardavus važiavimo autobusu bilietus. To paties straipsnio 12 punkte nurodyta, kad vežėjas ne vėliau kaip 10 dienų po kiekvieno mėnesio pabaigos pateikia užsakovui per praėjusį mėnesį suteiktų transporto paslaugų priėmimo–perdavimo akto projektą, kuriame, be kita ko, nurodomi duomenys apie po įskaitymo mokėtiną sumą, lygią skirtumui tarp pinigų sumos už autobusuose parduotų važiavimo bilietų bei užsakovo per tą mėnesį atliktų avansinių mokėjimo sumų ir apskaičiuotos agentavimo mokesčio sumos bei atlyginimo sumos (5 straipsnio 12 punkto m) papunktis). Taigi, šių Sutarčių nuostatų pagrindu atliekant atsiskaitymus tarp užsakovo – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir vežėjų – KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ iš šių bendrovių darbuotojų (vairuotojų) už parduotus bilietus gautos grynųjų pinigų sumos būdavo išminusuojamos iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ už bendrovių suteiktas paslaugas mokėtinos sumos, t. y. vairuotojų suprekiauti grynieji pinigai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nebūdavo perduodami, o likdavo KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ nuosavybe. Kaip matyti iš vėliau aptartinų duomenų, būtent iš šių grynaisiais už parduotus bilietus gautų pinigų ir būdavo išmokama neoficiali darbo užmokesčio dalis KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ įdarbintiems vairuotojams. Pastebėtina ir tai, kad nors KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ sudarydami autobusų nuomos sutartis jose taip pat numatė 13 proc. dydžio atlygį už parduotus bilietus, o vairuotojai už parduotus bilietus iš keleivių gautus grynuosius pinigus dažniausiai fiziškai perduodavo autobusų savininkų atstovams, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, oficialiai vairuotojai už bilietų pardavimą atsiskaitydavo tik su KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“, t. y. savo darbdaviais pildydami bilietų kontrolės lapus (specialistės R. Kniukštienės paaiškinimas teisme, t. 19, b. l. 88–89).
23. Baudžiamojoje byloje iš viso buvo apklausti 12 KTKB „Gintarinis vairas“ ir 23 UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojai. Nėra pagrindo nesutikti, kad iš esmės visi jie patvirtino, jog neoficialų darbo užmokestį jiems perduodavo jų vairuojamų autobusų savininkai. Didžioji dauguma byloje apklaustų liudytojų parodė, kad jie vairavo UAB „Evabus“ priklausančius autobusus ir neoficialaus darbo užmokesčio jie vykdavo pas šios įmonės ofise dirbusią buhalterę I. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir buvęs UAB „Evabus“ direktorius bei akcininkas E. D., nuo baudžiamosios atsakomybės atleista I. J. bei jos darbo kabinete rasti rašytiniai įrodymai. Kita dalis liudytojų (M. B., Ž. R., O. F., A. M., L. J., E. K., P. D., V. S.), vairavusių kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą atlygio dalį jiems išmokėdavo autobusų savininkai, dalis iš šių liudytojų būtent autobusų savininkus įvardino kaip tikruosius savo „šeimininkus“, su kuriais įvyko ir pirminis pokalbis dėl darbo užmokesčio, ir kurių nurodymus dėl darbo jie vykdė. Baudžiamojoje byloje buvo apklausti ir kai kurie KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ autobusus nuomojusių įmonių vadovai – liudytojai V. G., S. L., J. R. ir E. K., pastarieji trys, beje, ir patys buvo „Gintarinis vairas“ įdarbinti vairuotojai. Šie liudytojai, nors ir aiškino, kad pagal sudarytas autobusų nuomos sutartis vairuotojų darbo užmokesčio bei su tuo susijusių mokesčių našta tekdavo jiems, tačiau kategoriškai neigė jų autobusus vairavusiems asmenims mokėję neoficialų darbo užmokestį ar dėl tokio atlygio su jais taręsi. Tačiau teisėjų kolegija tokius šių liudytojų parodymus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia pirmiau nurodytų liudytojų (vairuotojų) nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai, kad neoficialiąją darbo užmokesčio dalį jiems, be kita ko, perduodavo ir minėti autobusų savininkai.
24. Vis tik, priešingai nei kad teigia apeliantai, net ir šios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo abejoti, kad darbo santykiai vairuotojus siejo ne su autobusų savininkais, bet su juos realiai įdarbinusiomis bendrovėmis „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ ir būtent šios bendrovės darbuotojams mokėjo visą (oficialų ir neoficialų) su jais sutartą darbo užmokestį. Pastebėtina, kad visi tiek KTKB „Gintarinis vairas“, tiek UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojai patvirtino, kad darbo sutartis konkrečioms vairuotojo funkcijoms atlikti jie pasirašė su bendrovėmis „Gintarinis vairas“ arba „Pajūrio autobusai“, jokių oficialių darbo pobūdžio susitarimų su jų vairuotų autobusų savininkais jie nebuvo sudarę. Be to, kaip matyti iš didžiosios daugumos vairuotojų parodymų, būtent nuteistųjų vadovaujamas bendroves jie pripažino savo darbdaviais, kurių nurodymus dėl atsiskaitymo už bilietėlius tvarkos, konkrečių jiems priskirtų maršrutų, grafikų, jie vykdydavo. Be to, iš esmės visi vairuotojai, nepriklausomai nuo to, kurioje iš minėtų bendrovių jie buvo įdarbinti ar kurio iš autobusų savininkų autobusą jie vairavo, patvirtino ir tai, kad jų darbo užmokestis nebuvo fiksuotas, jo dydis priklausė nuo pravažiuotų maršruto ratų skaičiaus, padauginto iš nustatyto koeficiento, 10 procentų nuo parduotų bilietų bei pastovi – įprastai 30 Eur – dydžio suma už autobuso valymą. Netikėti tokiais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi jie ne tik sutampa tarpusavyje, bet juos patvirtina ir kiti bylos duomenys – I. J. programoje „Excel“ pildytų lentelių turinys. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, didelė dalis liudytojų (A. M., O. F., G. S., A. L., V. K., V. J., R. S., N. T., K. M., K. M. ir kt.) parodė, kad pirminis jų darbo pokalbis ir susitarimas dėl įsidarbinimo buvo ne su autobusų savininkais, o būtent su minėtų bendrovių vadovais – R. Ž. bei L. Š., ir tik liudytojams įsidarbinus, jiems būdavo nurodoma, kuris iš autobusų jiems priskirtas vairuoti. Pažymėtina, kad dalis vairuotojų teismo posėdyje pripažino net ir nežinoję, kam konkrečiai priklauso jų vairuojami autobusai, ar kokiais pagrindais KTKB „Gintarinis vairas“ ar UAB „Pajūrio autobusai“ jais naudojosi. Be to, iš dalies šių liudytojų (O. F., V. K., V. J., K. L., K. M., R. B., E. V., Ž. S.) parodymų matyti ir tai, kad būtent po pokalbio su nuteistaisiais L. Ž. ir L. Š. jiems tapo žinoma, nuo ko priklausys jų darbo užmokesčio dydis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis vairuotojų (pavyzdžiui, Ž. R., A. M., R. S., Ž. S., V. G., K. S. ir kt.) pripažino, jog įsidarbindami jie nei su autobusų savininkais, nei su R. Ž. ar L. Š. dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, jo išmokėjimo tvarkos net nekalbėjo, kadangi KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ mokamo darbo užmokesčio politika jiems buvo žinoma tiek iš kitų vairuotojų, tiek iš jų pačių darbinės patirties tose pačiose bendrovėse.
25. Priešingai nei teigia nuteistasis L. Š., kai kurių UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojų nuoseklūs parodymai leidžia pagrįstai spręsti ir apie tai, kad ir pats L. Š. aktyviai dalyvavo išmokant neapskaitytą darbo užmokesčio dalį savo įmonėje įdarbintiems darbuotojams. Antai, liudytojas V. K. patvirtino, kad neoficialų darbo užmokestį kas mėnesį jam išmokėdavo L. Š., kuomet jis (liudytojas) nuteistajam nuveždavo kelionės lapus. Liudytojas R. B. teismo posėdyje taip pat kategoriškai patvirtino, kad darbo užmokesčio dalį grynaisiais pinigais jam yra išmokėjęs tiek pats L. Š., tiek UAB „Pajūrio autobusai“ sekretorė. Liudytojas E. V. parodė, kad neoficialų darbo užmokesčio priedą jis yra gavęs ir iš Klemiškėse dirbusios buhalterės, ir iš UAB „Pajūrio autobusai“ ofiso darbuotojos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į didelės dalies liudytojų (pavyzdžiui, N. T., K. M., Ž. S., R. S., A. L., K. S. ir kt.) nurodytas aplinkybes, kad po pokalbio su L. Š. ir įsidarbinimo UAB „Pajūrio autobusai“ jiems buvo žinoma, kad neoficialiosios darbo užmokesčio dalies jie turi vykti pasiimti į Klemiškes, pas buhalterę I. J.. Nors liudytojai konkrečiai ir neparodė, kad tokius nurodymus jiems buvo davęs L. Š., tačiau, anot jų, visiems vairuotojams buvo žinoma, kad būtent taip ir reikia daryti.
26. Be to, vertinant tai, kas realiai mokėjo KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ įdarbintiems vairuotojams neoficialiąją darbo užmokesčio dalį, itin svarbi jau pirmiau aptarta aplinkybė, kad nuteistieji R. Ž. ir L. Š. patys buvo vienos iš autobusus nuomojusios ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus priedus vairuotojams mokėjusios įmonės „Evabus“ vadovai. Nors nuteistieji R. Ž. ir L. Š. tvirtino, kad jiems nebuvo žinoma aplinkybė, kad UAB „Evabus“ buhalterė I. J. jų vadovautų bendrovių vairuotojams mokėjo grynuosius pinigus, tačiau tokie jų parodymai ne tik prieštarauja elementariai logikai, bet ir byloje surinktų įrodymų visumai.
27. Teismo posėdyje apklausta nuo baudžiamosios atsakomybės atleista UAB „Evabus“ buhalterė I. J. ne tik pripažino, kad KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams, kurie realiai UAB „Evabus“ įdarbinti nebuvo, ji išmokėdavo neapskaitytą darbo užmokestį, bet ir gana detaliai paaiškino, kokiu būdu ir iš kokių lėšų tai buvo daroma. Anot I. J., KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojai pateikdavo jai savo nuvažiuotų maršrutų kelionės lapus, iš kurių ji matydavo, kiek jie yra nuvažiavę ratų, bei pinigus už jų parduotus bilietus. Vairuotojų darbo užmokestis kas mėnesį susidėdavo iš pravažiuotų maršruto ratų skaičiaus, 30 Eur už autobuso valymą bei 10 proc. nuo parduotų bilietų sumos. Tuomet ji, apskaičiavusi galutinę sumą, iš minėtų įmonių buhalterių sužinodavo, koks oficialus darbo užmokestis kiekvienam konkrečiam darbuotojui bus pervestas į jo asmeninę banko sąskaitą, o susidariusį skirtumą ji išmokėdavo vairuotojams grynaisiais pinigais. Parodė, kad neoficialiąją darbo užmokesčio dalį ji išmokėdavo iš grynųjų pinigų už parduotus bilietus, kuriuos jai pristatydavo patys vairuotojai arba E. D., o nuo 2019 m. L. Š.. Be to, I. J. teigimu, visus duomenis apie vairuotojams priskaičiuotiną darbo užmokestį, parduotus bilietus ji vesdavo programoje „Excel“, šias lenteles ji elektroniniu paštu siųsdavo KTKB „Gintarinis vairas“ bei UAB „Pajūrio autobusai“ vadovams R. Ž. ir L. Š.. Išmokėdama grynuosius pinigus vairuotojams duodavo pasirašyti savo pačios vedamoje knygutėje. I. J. patvirtino, kad nurodymus tokiu būdu išmokėti grynuosius pinigus KTKB „Gintarinis vairas“ bei UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams iki 2019 m. jai davė E. D., po to – L. Š.. Atitinkamai UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams nešti būtent jai pinigus už parduotus bilietus taip pat nurodė iš pradžių E. D., o vėliau L. Š., o KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojams – R. Ž.. Be to, anot I. J., visiems vairuotojams atsiskaičius už parduotus bilietus, susitikrinusi su KTKB „Gintarinis vairas“ bei UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterėmis, ji išrašydavo kasos pajamų orderį bendrai parduotų bilietų sumai. Teismo posėdyje I. J. patvirtino ir tai, kad kratos jos darbo kabinete metu rastus grynuosius pinigus – 4 700 Eur jai perdavė L. Š. tam, kad ji galėtų sumokėti atlyginimus darbuotojams, likusius pinigus ji turėjo atiduoti UAB „Evabus“ kasininkui R. Ž. (t. 16, b. l. 123–126).
28. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas buvęs UAB „Evabus“ vadovas E. D. taip pat patvirtino, kad UAB „Evabus“ buhalterė I. J., vykdydama R. Ž. ir L. Š. nurodymus, KTKB „Gintarinis vairas“ bei UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams mokėjo neoficialų darbo užmokestį. Anot liudytojo, apie tai jis žinojo iš UAB „Evabus“ autobusus vairavusių minėtų bendrovių vairuotojų ir I. J., tačiau pakeisti situacijos negalėjo, kadangi prasidėjus jo bei R. Ž. ir L. Š. nesutarimams, pastarieji perėmė iš jo faktinį įmonės valdymą, o jis liko atsakingas tik už UAB „Evabus“ serviso veiklą. Nors sutartį UAB „Evabus“ vardu dėl autobusų nuomos pasirašė jis, tačiau autobusų vairuotojais rūpinosi L. Š.. Teigė, kad UAB „Evabus“ dalį pinigų už autobusų nuomą iš UAB „Pajūrio autobusai“ ir KTKB „Gintarinis vairas“ gaudavo bankiniais pavedimais, o dalį grynaisiais pagal išrašytus kasos pajamų orderius. Būtent iš šių grynaisiais pinigais gautų sumų I. J. ir atsiskaitydavo su UAB „Pajūrio autobusai“ ir KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojais. Šiuos atsiskaitymus ji derino tiesiogiai su L. Š.. Liudytojo teigimu, schema buvo tokia, kad vairuotojas, dirbantis UAB „Pajūrio autobusai“, kas mėnesį su šios įmonės vadovu L. Š. suderindavo duomenis apie nuvažiuotus ratus, parduotus bilietus ir pan., tuomet L. Š. apie tai informuodavo I. J., o pastaroji atėmusi vairuotojui pavedimu apskaičiuotą darbo užmokesčio dalį, likusią dalį išmokėdavo grynaisiais pinigais. Be to, liudytojas nurodė ir tai, kad jis turi ir savo - E. D. individualią įmonę, kuri taip pat nuomoja autobusus KTKB „Gintarinis vairas“, o juos vairuoja šioje bendrovėje įdarbinti vairuotojai. Patvirtino, kad jis, kaip individualios įmonės savininkas, dėl darbo užmokesčio su vairuotojais, vairavusiais jo autobusą, tardavosi asmeniškai, tačiau teigė, kad atlyginimo dydį nustatydavo UAB „Pajūrio autobusai“ ir KTKB „Gintarinis vairas“. Liudytojas neigė savo vadovavimo laikotarpiu mokėjęs UAB „Evabus“ darbuotojams ar šios įmonės autobusus vairavusiems vairuotojams buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį (t. 16, b. l. 103–107; t. 17, b. l. 112–113).
29. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad tiek liudytojas E. D., tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleista I. J. patys galimai vykdė nusikalstamas veikas, todėl jie yra suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius. Todėl, anot apeliantų, jų parodymus būtina vertinti itin atsargiai ir kritiškai. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantų argumentams dėl tokio pobūdžio liudytojų parodymų vertinimo, tačiau tuo pačiu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, klaidų nepadarė. Iš pirmiau aptartų I. J. parodymų matyti, kad I. J. iš esmės ir neneigė, jog kartu su bendrovių „Evabus“, „Pajūrio autobusai“ ir „Gintarinis vairas“ vadovais mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį šiuose juridiniuose asmenyse įdarbintiems darbuotojams. Jos atlikti neteisėti veiksmai buvo įvertinti ir teisiškai – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu, patvirtintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, ji dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jai buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 39–50; 52–63). Tačiau pastebėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog tokio asmens parodymai negali būti įrodymas baudžiamojoje byloje. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230-489/2019, Nr. 2K-72-489/2020, Nr. 2K-65-648/2021). Taigi, toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.
30. Nagrinėjamuoju atveju I. J. buvo apklausta teisiamajame posėdyje, be to, jos nurodytoms aplinkybės patikrinti buvo perskaityti ir jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos I. J. teisiamajame posėdyje patvirtino (t. 13, b. l. 185–187, 190–191). Nuteistiesiems ir jų gynėjams buvo užtikrinta galimybė teisme jai užduoti klausimus ir pastarieji šia teise aktyviai naudojosi. Be to, teisėjų kolegija, išanalizavusi I. J. parodymus viso bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad jos parodymai apie esmines bylos aplinkybes – neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą L. Š. ir R. Ž. vadovaujamų bendrovių įdarbintiems darbuotojams, savo pačios vaidmenį padarytose nusikalstamose veikose, iš esmės buvo nuoseklūs.
31. Nesivadovauti I. J. parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo ir todėl, kad jos nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik pirmiau aptarti liudytojų vairuotojų parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. I. J. darbo kabinete atliktos kratos metu buvo rasti šeši popieriaus lapai su, anot I. J., L. Š. atliktais rankraštiniais įrašais, kuriuose nurodytos UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojų pavardės bei skaičiai, o šalia jų asmenų parašai (t. 3, b. l. 3–7); bloknotas, kuriame nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio buvo daromi rankraštiniai įrašai, nurodant UAB „Pajūrio autobusai“ ir KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojų pavardes, šalia jų įvairias sumas su „+“ ir „–“ ženklais, asmenų parašais (t. 4, b. l. 8–105); 4 765 Eur grynųjų pinigų suma, kurią, kaip patvirtino I. J., L. Š. jai atvežė išmokėti neapskaitytą darbo užmokestį už 2021 m. sausio mėnesį (t. 3, b. l. 153–156); elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) rastos programos „Excel“ lentelės, kuriose nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio kas mėnesį buvo vedami konkretaus vairuotojo duomenys – „parduota bilietų“, „į kortelę“, „viso“, „10 proc.“, „ratų sk.“, „už ratą“, „viso“, „kita“, „valymas“, „viso“, „knyga“, „skirtumas/atiduoti“ (t. 4, b. l. 108–187), analogiško turinio lentelės buvo rastos ir elektroniniuose paštuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 3–40, 43–74).
32. Aplinkybes, kad UAB „Pajūrio autobusai“, KTKB „Gintarinis vairas“ vairuotojams dalis darbo užmokesčio buvo mokama neoficialiai grynaisiais pinigais; kad tokiu būdu atsiskaityti su darbuotojais nurodymus davė nuteistieji L. Š. ir R. Ž.; kad nuteistieji, be kita ko, ir patys pristatydavo I. J. grynuosius pinigus, skirtus neoficialių atlyginimų išmokėjimui, o L. Š. net ir pats kartais išmokėdavo neapskaitytą darbo užmokestį patvirtina ir Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti I. J., nuteistųjų L. Š. ir R. Ž. telefoniniai pokalbiai. Pavyzdžiui, 2020 m. spalio 21 d. nuo 10.32 val. iki 11.59 val. vykusio pokalbio metu L. Š. I. J. nurodė, kad „aš vairuotojams grynais išmokėjau 610“; 2020 m. lapkričio 12 d. pokalbio, vykusio nuo 11.36 val. iki 11.40 val. metu, A. Ž. ir L. Š. kalbėdamiesi apie tai, kad I. J. yra nuvežta per daug pinigų, detalizuoja, kad L. Š. nuvežė „tris du“, nes I. J. „nebeturėjo nei cento“, o R. Ž. nurodo, kad „aš šešias nuvežiau“, sutaria, kad „štuką reik palikti“, nes tuoj avansai, ir R. Ž. teigimu jis nurodęs I. J., kad „kai visi suvaikščios tada, tegu skambina, bet <...> imk paskui vėl vežti ten“; 2020 m. gruodžio 7 d. nuo 9.07 val. iki 9.08 val. I. J. paskambinusi R. Ž. informavo, kad buvo atėję keturi vairuotojai ir dar turi ateiti penki, o pas ją liko tik „400“, reaguodamas į tai R. Ž. nurodė, kad „supratau, užvešiu pinigų“ (t. 1, b. l. 138–142, 143–144, 145–156, 157–160, 165–168, 169–176). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 2020 m. lapkričio 6 d. nuo 12.52 val. iki 12.57 val. tarp nuteistųjų vykusį telefoninį pokalbį, kurio metu R. Ž. L. Š. domėjosi, ar jis neketina mažinti algų UAB „Pajūrio autobusai“. Kaip matyti iš šio pokalbio turinio, abu nuteistieji ne tik gerai žinojo, kad jų įdarbintiems vairuotojams mokamas ne fiksuotas darbo užmokestis („reik mokėt, šiuo momentu net 14 ratų nusiėmė, 5 procentai dabar“, „už 5 su puse, už ne 6“), bet ir tai, kad būtent jie, o ne autobusų savininkai, sprendė dėl vairuotojų darbo užmokesčio pakėlimo ar sumažinimo („algų nenori mažint?“, „šiuo momentu nelysiu bent dabar ne“, „aš su korona kai padariau 8, tai taip ir yra pas mane“, „pasišnekėsiu aš su vyrais ką čia...“) (t. 1, b. l. 169–176). Taigi šie duomenys, susiejant juos į vieną bendrą visumą kartu su jau pirmiau aptartais liudytojų bendrovėse vairuotojais dirbusių asmenų parodymais, leidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos I. J. parodymus vertinti kaip patikimus ir jais vadovautis darant bylai reikšmingas išvadas.
33. Analizuojant ir vertinant liudytojo E. D. parodymus iš tiesų būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad E. D. ilgą laiką pats vadovavo UAB „Evabus“, su byloje nuteistais R. Ž. ir L. Š. buvo verslo partneriai, tačiau kilus tarpusavio nesutarimams, jo paties teigimu, iš jo įsteigtos įmonės vadovavimo iš pradžių buvo faktiškai nušalintas, o vėliau buvo priverstas apskritai pasitraukti. Tiek atsižvelgiant į šias aplinkybes, tiek gretinant jo parodymus su kitais bylos duomenimis sutiktina, kad liudytojo E. D. nurodytos aplinkybės, jog jo vadovavimo UAB „Evabus“ laikotarpiu jis sprendimui mokėti neoficialų darbo užmokestį šios įmonės darbuotojams bei KTKB „Gintarinis vairas“, UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams įtakos neturėjo, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Jau pirmiau aptarti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos I. J. parodymai patvirtina, kad neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, jos apskaičiavimo metodiką jai pirmiausia paaiškino ir nurodymus vairuotojams išmokėti buhalterijoje neapskaitytais grynaisiais pinigais atlyginimus davė ne byloje nuteisti L. Š. ir R. Ž., o būtent iki 2019 m. UAB „Evabus“ vadovavęs E. D.. Be to, aplinkybes, kad E. D. kai kuriems vairuotojams pats paaiškino atsiskaitymo už bilietus tvarką, kartais pats išmokėdavo neoficialaus darbo užmokesčio dalį patvirtino ir liudytojais apklausti E. K. ir A. V.. Kita vertus, aplinkybė, kad neoficialaus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka buvo nusistovėjusi dar prieš L. Š. pradėjus vadovauti UAB „Evabus“, niekaip nepaneigia paties L. Š. neteisėtų veiksmų perimant ir tęsiant neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą tiek šios įmonės darbuotojams bylai aktualiu laikotarpiu, tiek visu nagrinėjamuoju laikotarpiu per UAB „Evabus“ buhalterę mokamiems gryniesiems pinigams UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams. Taigi, apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog liudytojas E. D. duodamas parodymus siekė sumenkinti savo paties galimą vaidmenį mokant darbuotojams neoficialų darbo užmokestį, tačiau jo nurodytos aplinkybės apie tai, kad tokio pobūdžio darbo užmokestis minėtose bendrovėse buvo mokamas, ir kad šiame procese aktyviai dalyvavo ir R. Ž. su L. Š. atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, ir jais pagrįstai buvo remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
34. Visų pirmiau aptartų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad tiek KTKB „Gintarinis vairas“, tiek UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojams, nepriklausomai nuo to, kam priklausančius autobusus jie buvo priskirti vairuoti, buvo nustatyta bendra darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka (sistema) ir ją nustatė ne pavieniai autobusų savininkai, o šiuos vairuotojus realiai įdarbinusių bendrovių „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ vadovai R. Ž. ir L. Š.. Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepaneigia aplinkybė, kad vairuotojams neapskaitytą darbo užmokestį perduodavo jų vairuotų autobusų savininkai, su kuriais vairuotojams natūraliai tekdavo dažniau bendrauti, ar UAB „Evabus“ buhalterė. Taigi, ne autobusų savininkai, o KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ buvo vairuotojų darbdaviai, kuriems ir kilo pareiga mokėti visą su darbuotojais sutartą darbo užmokestį bei mokesčius valstybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarta sudėtinga ir paini viešojo transporto paslaugų teikimo sistema, kuomet vairuotojai būdavo įdarbinami vienoje darbovietė, o jiems pavedama vairuoti kitiems juridiniams asmenims priklausiusias transporto priemones; su šiais juridiniais asmenimis sudarant autobusų nuomos sutartis, pagal kurias KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ darbuotojų darbo užmokesčio kaštai buvo perkelti autobusų savininkams, taip pat nesant aiškios už autobusuose suprekiautų bilietėlius gautų grynųjų pinigų apskaitos, ne tik apsunkino galimybes nustatyti aiškią kiekvieno iš šioje sistemoje veikusių juridinių asmenų atsakomybę, be kita ko, nustatant, kas realiai moka su darbuotojais sutartą darbo užmokestį, nuo jų mokėtinus mokesčius valstybei, bet ir sudarė realias prielaidas, R. Ž. ir L. Š. vadovaujamoms bendrovėms iš už bilietėlius gautų grynųjų pinigų mokėti neapskaitytą darbo užmokestį šių bendrovių darbuotojams. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistieji, būtent ir pasinaudodami savo pačių sukurta painia viešojo transporto paslaugų teikimo, tarpusavio atsiskaitymo su autobusų savininkais schema ne tik sudarė prielaidas, bet ir jomis pasinaudojo mokėdami savo darbuotojams neoficialų darbo užmokestį.
35. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, kaltinamajame akte aprašant nuteistiesiems R. Ž. ir L. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo iki galo atskleistas padarytų nusikaltimų mechanizmas, galimai patraukti visi prie nusikalstamų veikų įvykdymo prisidėję asmenys. Tačiau BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos aiškiai reglamentuoja, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o tokias ribas apibrėžia kaltinamojo akto turinys. Todėl šiuo atveju, nustatyti kaltinamojo akto trūkumai nesudarė kliūčių baudžiamojon atsakomybėn patraukti šioje byloje nuteistus asmenis, nes net ir nepatraukus kitų asmenų baudžiamojon atsakomybėn, visiškai akivaizdu, jog be pačių nuteistųjų veiksmų nusikalstamos veikos nebūtų įmanomos padaryti, o įtraukus dar ir kitus asmenis, neišvengiamai kiltų klausimai dėl bendrininkavimo formos ir atskirų bendrininkų rūšių, jų vaidmenų bei atsakomybės, kas, beveik neabejotina, tik dar pasunkintų pačių nuteistųjų padėtį. Tačiau nesant prokuroro apeliacinio skundo, to negalima daryti, todėl nėra jokio pagrindo šios bylos kontekste pripažinti pagrįstais apeliantų gynėjų argumentus apie jų ginamųjų nekaltumą, nes atsakomybėn nepatraukti kiti asmenys, kada yra akivaizdžiai nustatyti jų ginamųjų (nuteistųjų) nusikalstami veiksmai ir bylos nagrinėjimas buvo ir yra galimas pareikštų kaltinimų ribose net ir be kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Dėl apeliacinių skundų argumentų dėl padarytų BPK pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu atliekant liudytojų apklausas, kurių pagrindu buvo atlikti paskaičiavimai specialistų išvadose
36. Apeliaciniuose skunduose itin didelis dėmesys teikiamas byloje esančioms FNTT specialistų 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. išvadoms. Apeliantų teigimu, šios sąlyginės išvados iš esmės remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų bendrovių „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ darbuotojų parodymais, kurie prieštarauja šių liudytojų teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms. Apeliantai akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus buvo pažeistos BPK 183 straipsnio nuostatos, kadangi apklausiamiems asmenims buvo pateikti jau iš anksto pareigūnų surašyti protokolai, kuriuos dalis liudytojų pasirašė net neskaitę, be to, apklausų metu jiems buvo rodomi dokumentai, užrašai ir pan.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantų teiginiais, kad FNTT specialisčių į bylą pateiktos išvados dėl KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ ūkinės finansinės veiklos yra sąlyginės, tačiau tai nesudaro pagrindo jomis nesivadovauti. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu liudytojams KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ dirbusiems vairuotojams nurodžius, kad jie gavo ir neoficialų darbo užmokestį, buvo suformuluota užduotis atlikti šių bendrovių ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir, be kita ko, atsakyti į klausimus, kokia neoficiali darbo užmokesčio suma minėtų bendrovių darbuotojams buvo išmokėta pagal jų parodymus bei kiek ir kokių mokesčių dėl to buvo išvengta. Iš byloje esančios FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės R. Kniukštienės 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados matyti, kad vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų ir liudytojų A. V., G. S., Ž. R., M. B., S. G., E. K., L. J., A. M., O. F. ir P. Š. parodymais, specialistė konstatavo, kad KTKB „Gintarinis vairas“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. iš viso išmokėjo 52 739,86 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir iš viso nesumokėjo 41 503,88 Eur mokesčių (GPM – 16 006,30 Eur ir 25 497,58 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą) (t. 7, b. l. 154–172, 181–192; t. 8, b. l. 1–130). Atitinkamai FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė A. Razmienė, be kita ko atsižvelgdama į liudytojų UAB „Pajūrio autobusai“ darbuotojų A. B., P. D., E. G., V. G., G. J., V. J., V. J., V. K., A. L., K. L., A. M., V. R., J. R., V. S., R. S., N. T., V. V. ir V. V. parodymus, 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje konstatavo, kad UAB „Pajūrio autobusai“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso išmokėjo 135 811,98 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir iš viso nesumokėjo 114 829,55 Eur mokesčių (GPM – 43 861,33 Eur ir 70 965,22 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą) (t. 8, b. l. 165–187, 189–195; t. 9, b. l. 1–164).
38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos specialistės R. Kniukštienė ir A. Razmienė savo išvadas dėl KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo patvirtino ir paaiškino, kad tyrimo metu, naudodamos lyginimo ir dokumentų tikrinimo metodus, jos padarė išvadas, jog tiriamos bendrovės analizuojamu laikotarpiu savo darbuotojams išmokėjo papildomą darbo užmokestį grynaisiais pinigais bei pateikė tokio neapskaityto darbo užmokesčio bei nuo jų nesumokėtų mokesčių paskaičiavimus. Nustatė, kad pajamų šaltinis neoficialiai mokamiems priedams buvo iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ gautos įplaukos už bilietėlius. Anot specialisčių, jos įvertino ir tai, kad visi vairuotojai pildė bilietų kontrolės lapus, pagal kuriuos iš KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ gautus ir jų parduotus bilietus jie įnešdavo į šių bendrovių, o ne autobusų savininkų, kasą. Kadangi visi apklausti liudytojai darbo santykiais buvo susiję su jų tiriamomis bendrovėmis, o ne autobusų savininkais, liudytojams papildomas darbo užmokestis buvo išmokamas iš KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ už bilietėlius gautų pajamų, specialistės padarė išvadą, kad neoficialų darbo užmokestį mokėjo būtent šios įmonės, todėl joms ir tenka pareiga sumokėti mokesčius. Patvirtino, kad jų pateiktos išvados sąlyginės, kadangi jų paskaičiavimai atlikti vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų ir liudytojų parodymais (t. 19, b. l. 65–66, 86–89, 92–94).
39. Kaip minėta, apeliantų teigimu, šiomis specialistų išvadomis, jose pateiktais paskaičiavimais negalima vadovautis, kadangi jos yra sąlyginės, t. y. grindžiamos prieštaringais, pažeidžiant BPK nuostatas gautais liudytojų parodymais. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija liudytojų apklausas vykdžiusių pareigūnų netinkamo elgesio neįžvelgia ir pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų bendrovių darbuotojų parodymais nemato. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad dalis teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų teigė, jog tyrėjai jiems darė spaudimą, rodė užrašus, kuriuos jie turėdavo patvirtinti kaip gautą neoficialų darbo užmokestį, dalis liudytojų taip pat teigė, kad pasitikėdami pareigūnais protokolus, surašytus jau iš anksto, pasirašė jų net neskaitę. Tačiau teisėjų kolegija tokias liudytojų nurodytas aplinkybes vertina kaip deklaratyvias, išsakytas tik siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės esamiems ar buvusiems darbdaviams vadovavusiems asmenims.
40. Liudytojų parodymus apie neva netinkamai vykdytas apklausas visų pirmiausia paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojų apklausas vykdę tyrėjai D. P., kuri taip pat buvo ir tyrimo grupės vadovė, M. K. ir A. K.. Jų teigimu, apklausos buvo vykdomos įprastine tvarka, kuomet atvykusiam liudytojui pirmiausia išaiškinamos jo teisės ir pareigos, tuomet liudytojas būdavo apklausiamas apie bylai reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju, apie tai, kurioje iš įmonių jis dirbo, kas ir kokiu būdu jam išmokėdavo darbo užmokestį, kokia jo dalis būdavo pervedama į banko sąskaitą, o kokia išmokama grynaisiais pinigais ir pan. Be to, liudytojai patvirtino, kad surašius liudytojo apklausos protokolą apklausiamam asmeniui visuomet duodama jį perskaityti, tai padaręs liudytojas savo ranka pasirašo, kad su protokolo turiniu susipažino, gali įrašyti savo pastabas. Pareigūnai neneigė, kad apklausiamiems asmenims buvo rodomi ir I. J. darbo vietoje rasti užrašai, lentelės su darbuotojų vardais, pavardėmis ir šalia jų surašytais skaičiais. Tačiau apklausti pareigūnai kategoriškai paneigė, kad prieš liudytojų apklausas jie buvo pasirengę apklausų protokolų šablonus, kuriuos liudytojai pasirašė net neskaitę. Liudytojos tyrimo grupės vadovės D. P. teigimu, darbuotojų nurodytos aplinkybės, jų gaunami darbo užmokesčių dydžiai buvo skirtingi, todėl iš karto susirašyti apklausų protokolą nebūtų net įmanoma.
41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių savo pareigas vykdžiusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų D. P., M. K. ir A. K. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jų savo apeliaciniuose skunduose nenurodo ir apeliantai, kad šie pareigūnai būtų pažinoję nuteistuosius, kokiu nors būdu būtų susiję su byloje teisiamais juridiniais asmenimis ir būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nemažas kiekis liudytojų, byloje nėra jokių skundų dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kaip matyti, apie netinkamą pareigūnų elgesį liudytojai nurodė tik teisiamajame posėdyje. Pastebėtina, kad visi liudytojai, teismo posėdyje tvirtinę, jog apklausas pareigūnai atliko nesilaikydami procesinių reikalavimų, t. y. M. B., Ž. R., J. S., V. Š., A. V., V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo parašais patvirtino, jog su protokolo turiniu susipažino, jis surašytas teisingai, be to, liudytojas Ž. R. savo nurodytas aplinkybes netgi patikslino detalizuodamas, kokiais laikotarpiais, koks užmokestis buvo mokamas už įvykdytą reisą (t. 11, b. l. 65; t. 12, b. l. 145, 151, 169, 181; t. 13, b. l. 18). Iš apklausų protokolų matyti ir tai, kad tiek šių, tiek ir kitų byloje apklaustų liudytojų apklausos truko gana ilgai, vidutiniškai apie 1–1,5 val., kas leidžia paneigti teiginius, jog liudytojams buvo pateikiami iš anksto surašyti protokolai ir juos liudytai turėjo tik pasirašyti. Be to, aplinkybė, kad pareigūnai apklausiamiems asmenims rodė UAB „Evabus“ buhalterės I. J. darbo kabinete rastus juodosios buhalterijos užrašus, jos elektroniniame pašte rastas programos „Excel“ lenteles, klausiant, ką reiškia juose minimi prie jų pavardžių nurodyti skaičiai, netinkamai vykdomų apklausų nepatvirtina ir BPK numatytų nuostatų nepažeidžia. Iš liudytojų D. P., M. K. ir A. K. parodymų matyti, kad minėti su konkrečiais liudytojais susiję bylos duomenys jiems būdavo rodomi tik po jų laisvo pasakojimo apie bylai reikšmingas aplinkybes bei tyrėjams uždavus tikslinamuosius klausimus, ką patvirtina ir liudytojų apklausų protokolų turinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tie liudytojai, kurie tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo protokolus pasirašė jų neskaitę, teismo posėdyje iš esmės patvirtino aplinkybę, jog dirbdami vairuotojais gavo neapskaitytą darbo užmokestį. Vienintelis liudytojas – UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojas V. R., ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs nuo 2016 m. gavęs ir neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais, kurį jam išmokėdavo autobusų savininkas arba, kurį jis pats atsiskaičiuodavo iš už parduotus bilietėlius gautų pinigų (t. 11, b. l. 62–63), teisiamajame posėdyje tokius parodymus paneigė (t. 17, b. l. 101–102). Tačiau, atmetusi kaip deklaratyvius ir nepagrįstus teiginius apie šio liudytojo neva pasirašytą iš anksto tyrėjų parengtą apklausos protokolą, taip pat įvertinusi aplinkybę, kad liudytojas V. R. daugiau nei 20 metų yra UAB „Pajūrio autobusai“ darbuotojas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus siekdamas padėti savo ilgamečio darbdavio vadovui išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai, kad byloje apklaustų liudytojų KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, yra nepagrįsti.
42. Pažymėtina ir tai, kad ginčydamas ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. S. parodymų teisingumą, nuteistojo R. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad G. S. mirus nebuvo galimybės patikrinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų itin detalių parodymų. Iš bylos duomenų iš tiesų matyti, kad 2022 m. gegužės 6 d. liudytojas G. S. mirė, todėl pirmosios instancijos teismo posėdyje šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti (t. 18, b. l. 43). Taigi, esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šio liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus ir teisiamajame posėdyje perskaitytus parodymus vertinti kartu su kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Nagrinėjamų apelianto argumentų kontekste svarbu tai, kad nors G. S. teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau jo parodymų patikimumas buvo patikrintas kitomis procesinėmis priemonėmis. Kaip jau minėta pirmiau, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo spręsti, kad apklausiant liudytojus, tarp jų ir G. S., buvo pažeista BPK numatyta liudytojų apklausų tvarka ar darytas neleistinas poveikis nurodyti neteisingas nuteistąjį R. Ž. kaltinančias aplinkybes. Be to, G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalūs parodymai buvo įvertinti ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o būtent, I. J. darbo kabinete rastų užrašų apie G. S. neoficialiai išmokėtas grynųjų pinigų sumas, I. J., kitų vairuotojais dirbusių asmenų nurodytas darbo užmokesčio išmokėjimo aplinkybes ir pan. Todėl, priešingai nei teigiama R. Ž. gynėjo apeliaciniame skunde, mirusio liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra svarbus šaltinis tikrinant kitus įrodymus ir formuojant teismo vidinį įsitikinimą, o jų patikimumas BPK nustatyta tvarka buvo patikrintas. Toks liudytojo G. S. parodymų vertinimas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-511/2021).
43. Atitinkamai vertintini ir liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaip matyti šis liudytojas teisiamajame posėdyje taip pat nebuvo apklaustas dėl svarbių priežasčių –2024 m. birželio 18 d. teisiamajame posėdyje teisėja informavo, kad šiam liudytojui buvo atlikta kojos amputacijos operacija, todėl jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, irgi buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 17, b. l. 113; t. 18, b. l. 43). Teisėjų kolegija, neįžvelgia jokio pagrindo, kodėl nebūtų galima vadovautis šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu duoti V. V. parodymai aiškūs ir detalūs, be to, jo nurodytos aplinkybės apie tai, iš ko susidėdavo jo darbo užmokesčio apskaičiavimas, kas ir kur išmokėdavo jam neapskaityto atlygio dalį atitinka kitų liudytojų nurodytas aplinkybes, be to, apklausos metu jam parodžius I. J. juodosios buhalterijos užrašus liudytojas patvirtino, kad prie jo pavardės nurodyti skaičiai – jam realiai buhalterės išmokėtas neoficialus darbo užmokestis (t. 11, b. l. 85–86). Aplinkybę, kad V. V. vykdavo pas I. J. pasiimti grynųjų pinigų patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2021 m. sausio 7 d. 9.53 val. jo ir I. J. telefoninis pokalbis, kurio metu I. J. liudytojui nurodė, kad ji turi pinigų ir V. V. gali pas ją atvažiuoti (t. 1, b. l. 144). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip įrodymų šaltiniu rėmėsi ir liudytojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
44. Vertindama byloje apklaustų liudytojų vairuotojų parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas V. J. nors ir atvyko į 2024 m. balandžio 10 d. teisiamąjį posėdį, tačiau jame taip ir nebuvo apklaustas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojui V. J. nurodžius, kad dėl susiklosčiusių sudėtingų asmeninių priežasčių, jis duoti parodymų nenori, proceso dalyviams neprieštaraujant, buvo nuspręsta liudytojo neapklausti. Nors tokia praktika nelaikytina sektina, liudytojas buvo sutikęs, kad jo parodymai būtų pagarsinti teismo posėdyje, tačiau teisėja nei šio posėdžio metu, nei 2024 m. rugsėjo 4 d. posėdyje, kuriame buvo perskaityti liudytojų G. S. ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, to nepadarė (t. 17, b. l. 100–101; t. 18, b. l. 42–43). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-136-489/2017, Nr. 2K‑48‑788/2018). Tačiau, nagrinėjamuoju atveju teismui neapklausus liudytojo V. J. teismo posėdyje ir net neperskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotų parodymų, nėra pagrindo jais grįsti ir teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
45. Tokiu atveju, eliminavus iš įrodymų visumos liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisėjų kolegija vertina, ar kiti byloje esantys duomenys leidžia pagrįsti kaltinimo aplinkybes, kad V. J. buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, ir jei taip, tai kokio dydžio suma jam buvo išmokėta. Kaip matyti iš I. J. darbo kabinete rastoje knygelėje jos darytų rankraštinių įrašų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio, jos programoje „Excel“ pildytų lentelių, vienas iš UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojų, kuriems I. J. teigė išmokėdavusi neoficialų darbo užmokestį, buvo ir V. J. (t. 4, b. l. 8–187). I. J., paklausta apie jos knygelėje bei lentelėje pildytus įrašus, paaiškino, kad gavusi duomenis, kiek vairuotojai gavo darbo užmokesčio į banko sąskaitas, už kokią sumą pardavė bilietų, ji šiuos duomenis kiekvieną mėnesį susivesdavo į „Excel“ lenteles ir jose paskaičiuodavo, kiek papildomai darbo užmokesčio reikia išmokėti vairuotojams. Anot liudytojos, vairuotojų atneštus pinigus už bilietėlius ir jiems išmokėtą papildomą darbo užmokestį ji taip pat fiksavo savo užrašų knygelėje, t. y. darbuotojų atneštas pinigų sumas už bilietėlius ji žymėdavo stulpelyje su „+“ ženklu, o jiems išmokėtas sumas – su „–“ ženklu, ir visuomet duodavo jiems pasirašyti. Šioje knygoje buvo žymimos sumos, kurias vairuotojai arba turi grąžinti, arba atiduoti, t. y. skirtumas tarp gautų pinigų (darbo užmokestis kortelėse ir talonėliai) ir uždirbtų pinigų (už ratus, valymą ir procentai už parduotus talonėlius). Tokiu būdu, anot I. J., tik „Excel“ lentelėse yra realūs duomenys apie išmokėtas pinigų sumas vairuotojams (t. 16, b. l. 123–126; t. 13, b. l. 190–191). I. J. nurodytu metodu analizuojant minėtose užrašuose ir „Excel“ lentelėse įrašytus duomenis, matyti, kad liudytojui V. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio buvo išmokėtos šios pinigų sumos: 2016 m. sausio mėnesį – 165,89 Eur, vasario mėnesį – 197,81 Eur, kovo mėnesį – 280,75 Eur, balandžio – 225,43 Eur, gegužės – 88,92 Eur, birželio – 422,72 Eur, liepos – 407,51 Eur, rugpjūčio – 312,57 Eur, rugsėjo – 415,12 Eur, spalio – 377,20 Eur, lapkričio – 549,42 Eur, gruodžio – 149,54 Eur, 2017 m. sausio – 384,21 Eur, vasario – 335,12 Eur, kovo – 204,73 Eur, balandžio – 369,33 Eur, gegužės – 682,32 Eur, birželio – 358,41 Eur, liepos – 339,42 Eur, rugpjūčio – 463,70 Eur, rugsėjo – 647,42 Eur, spalio – 631,67 Eur, lapkričio – 424,61 Eur, gruodžio – 460,67 Eur, 2018 m. sausio – 452,78 Eur, kovo – 351,05 Eur, balandžio – 523,10 Eur, gegužės – 630,05 Eur, birželio – 382,81 Eur, liepos – 478,82 Eur, rugpjūčio – 561,80 Eur, rugsėjo – 453,90 Eur, spalio – 533,50 Eur, lapkričio – 503,65 Eur, gruodžio – 267,90 Eur, 2019 m. sausio – 48 Eur, vasario – 327,30 Eur, kovo – 208,60 Eur, t. y. bendra V. J. neoficialiai išmokėta suma – 14 210,25 Eur (t. 4, b. l. 8–82, 110–187). Jau pirmiau išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pripažino, kad tiek nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos I. J., tiek kitų byloje apklaustų liudytojų KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojų parodymai yra patikimi ir jais galima vadovautis darant bylai reikšmingas išvadas. Tokiu atveju, vairuotojams pripažinus, kad jiems kaip neoficialus darbo užmokestis buvo išmokėtos buhalterės juodosios buhalterijos užrašuose bei „Excel“ lentelėse nurodytos grynųjų pinigų sumos, I. J. patvirtinus, kad minėtuose rašytiniuose dokumentuose įrašyti darbuotojai, tarp jų ir V. J., gaudavo ir savo parašu patvirtindavo realiai gautas grynųjų pinigų sumas, nėra pagrindo spręsti, kad prie liudytojo V. J. pavardės įrašytos sumos, prie kurių yra ir paties liudytojo parašas, nebuvo išmokėtos ir šiam UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal pareikštus kaltinimus matyti, jog L. Š. vadovaujama UAB „Pajūrio autobusai“ liudytojui V. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. iš viso sumokėjo 9 800,00 Eur darbo užmokesčio, iš viso 15 143,23 Eur darbo užmokesčio priskaičiavimo. Tokios sumos 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje buvo apskaičiuotos vadovaujantis mažiausia liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta kas mėnesį jam kaip neapskaitytas darbo užmokestis išmokėta grynųjų pinigų suma. Taigi, šioje dalyje patikslinus skundžiamame nuosprendyje teismo nustatytas aplinkybes nuteistojo L. Š. teisinė padėtis akivaizdžiai būtų pasunkinta, todėl nesant dėl to prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija kaltinimo dalies dėl liudytojui V. J. išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio dydžio bei nuo šio dydžio apskaičiuotinų mokesčių nekeičia (nedidina).
46. Be to, pirmiau aptarti I. J. paaiškinimai apie jos juodosios buhalterijos užrašuose darytų įrašų, pažymėtų su „+“ ir „–“ ženklais, reikšmes paneigia ir nuteistojo R. Ž. gynėjo teiginius, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje buvo netinkamai apskaičiuotos KTKB „Gintarinis vairas“ darbuotojui liudytojui S. G. išmokėtos neoficialaus darbo užmokesčio sumos. Kaip matyti iš I. J. parodymų, su „+“ ženklu buvo žymimos ne darbuotojams išmokėtos pinigų sumos, kaip nurodo apeliantas, o jų už bilietėlius buhalterei atnešti grynieji pinigai, tuo tarpu ties „–“ ženklu buvo įrašomos sumos, kurias ji išmokėdavo vairuotojams. Teisiamajame posėdyje I. J. paaiškino, kad darbuotojui pardavus bilietėlių už tam tikrą sumą, ji, turėdama duomenis apie jam priskaičiuotą bendrą darbo užmokestį bei į banką pervestą darbo užmokesčio dydį, paskaičiuodavo, ar vairuotojui dar reikia papildomai išmokėti darbo užmokesčio, ar jis turi jai grąžinti iš suprekiautų už bilietėlius pinigų. Liudytoja pateikė pavyzdį, kad jei vairuotojas turi pardavęs bilietėlių už 600 Eur, o jis papildomai uždirbo 500 Eur, tai iš 600 Eur vairuotojas jai grąžina 100 Eur ir tai ji pažymėdavo savo užrašuose (t. 16, b. l. 125). Tokių buhalterės parodymų kontekste analizuojant jos užrašus matyti, kad tik 2016 m. spalio mėnesį S. G. I. J. papildomai dar išmokėjo 682,28 Eur, visais kitais atvejais liudytojas S. G. apelianto nurodytas sumas grąžindavo I. J. už jo parduotus bilietėlius. Apklaustas teisme liudytojas S. G. taip pat paaiškino, kad jam ikiteisminio tyrimo metu parodytame žurnale, prie jo pavardės, nurodytos sumos – buhalterei I. J. už parduotus bilietėlius grąžinti grynieji pinigai, o ne jam priskaičiuotas ir išmokėtas neoficialus darbo užmokesčio priedas (t. 17, b. l. 86). Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei pirmiau aptartu liudytojo V. J. atveju, byloje nėra „Excel“ lentelių, kuriuose būtų pateiktas detalus buhalterės S. G. apskaičiuotas tiek oficialus, tiek neoficialus darbo užmokesčio dydis kas mėnesį, jo suprekiautų bilietėlių suma (teisėjų kolegijos pastaba – S. G. KTKB „Gintarinis vairas“ dirbo iki 2017 m. spalio mėnesio, o byloje esančių „Excel“ lentelių, siustų į R. Ž. elektroninį paštą duomenys pradėti vesti nuo 2018 m. birželio mėnesio), kurį būtų galima sulyginti su I. J. knygelėje darytais įrašais. Tokiu atveju, liudytojui S. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodžius, kad jo mėnesinis darbo užmokestis siekė vidutiniškai apie 800 Eur, šiuos parodymus liudytojui taip pat patvirtinus ir teisiamajame posėdyje, spręstina, kad specialistė R. Kniukštienė pagrįstai iš šios sumos išminusavusi į liudytojo banko sąskaitą pervestą oficialų darbo užmokestį likusią dalį vertino kaip neapskaitytą šiam liudytojui išmokėtą atlygio sumą.
47. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pagrįstai neįžvelgė pagrindo abejoti byloje apklaustų KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ darbuotojų (teisėjų kolegijos pastaba – išskyrus liudytojo V. J.) parodymų teisingumu bei jų patikimumu ir darydamas bylai reikšmingas išvadas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tokiu atveju, pasitvirtinus tiek liudytojų nurodytoms aplinkybėms, kad jiems aktualiu laikotarpiu buvo mokamas jų parodymuose nurodyto dydžio neoficialus darbo užmokestis, taip pat konstatavus, jog darbo santykiai liudytojus siejo tik su KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ ir būtent šios bendrovės mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, nėra pagrindo nesivadovauti ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. bei 2021 m. rugsėjo 23 d. specialistų išvadomis bei jų prieduose pateiktais darbuotojams analizuojamu laikotarpiu išmokėto atlyginimo, neapskaityto buhalterinėje apskaitoje, dydžiais bei nuo jų apskaičiuotais mokesčiais į valstybės biudžetą. Šios sumos apskaičiuotos tinkamai įvertinus tiek liudytojų nurodytas aplinkybes, tiek rašytinius bylos įrodymus, tiek į bylą KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ pateiktus darbo užmokesčio, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, o ir šios pinigų sumos (jų dydžiai) iš esmės nėra motyvuotai ginčijamos ir apeliantų skunduose.
Dėl R. Ž. ir L. Š. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
48. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu padaręs iš esmės analogiškas jau pirmiau aptartas išvadas, R. Ž. ir L. Š. pripažino kaltais ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl jų vadovaujamų bendrovių „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.
49. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą. Pagal teismų praktiką realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K‑7‑234‑942/2015 ir kt.). Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-41-511/2017). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia.
50. Byloje nėra ginčo, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. R. Ž. buvo KTKB „Gintarinis vairas“ administracijos vadovas, o L. Š. – UAB „Pajūrio autobusai“ direktorius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Ž. ir L. Š. savo vadovaujamose bendrovėse išmokėjo neoficialų darbo užmokestį, duomenų apie tai nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkantiems buhalteriams, dėl to ūkinės operacijos dėl darbo užmokesčio išmokėjimo nebuvo įformintos kasos išlaidų orderiais, o papildomai išmokėto darbo užmokesčio priskaičiavimas nebuvo įtrauktas į bendrovių „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ buhalterinę apskaitą. Taigi tiek R. Ž., tiek L. Š. yra atsakingi už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. tinkami BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektai.
51. Iš byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados matyti, kad atlikus KTKB „Gintarinis vairas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. neįtraukus į apskaitą ir 230 atvejais kasos išlaidų orderiais nepagrindžius bei apskaitos registruose neužregistravus 146 atvejais iš viso 52 739,86 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 12 darbuotojų, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 82 113,34 Eur darbo užmokesčio priskaitymo KTKB „Gintarinis vairas“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. negalima iš dalies nustatyti KTKB „Gintarinis vairas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b. l. 154–172).
52. Atitinkamai 2021 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvadoje atlikus UAB „Pajūrio autobusai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą taip pat buvo konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dėl įmonės „Pajūrio autobusai“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. dėl dokumentais neįforminto ir į buhalterinę apskaitą neįtraukto priskaičiuoto ir išmokėto 135 811,98 Eur darbo užmokesčio darbuotojams bei bendrai priskaičiuoto darbo užmokesčio iš viso už 207 890,24 Eur, negalima iš dalies nustatyti įmonės „Pajūrio autobusai“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (t. 8, b. l. 165–187).
53. Taigi, minėtų bendrovių tyrimus atlikusios specialistės išvadose konstatavo, kad pasitvirtinus nurodytai sąlygai – bendrovėms aktualiu laikotarpiu išmokėjus neapskaitytą darbo užmokestį, KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ vadovai padarė įstatymo pažeidimus, kurie savo pobūdžiu sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.
54. Priešingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti specialistų išvadoms, kad dėl nuteistųjų veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑601/2012). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑290‑699/2016, Nr. 2K‑26-788/2017, Nr. 2K‑144‑788/2017).
55. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek R. Ž., tiek L. Š. veiksmai nebuvo vienkartiniai, priešingai jie buvo sistemingi ir truko gana ilgą laikotarpį. Iš bylos duomenų, specialisčių išvadų matyti, kad KTKB „Gintarinis vairas“ neoficialus darbo užmokestis per pakankamai ilgą penkerių metų laikotarpį buvo mokamas 12 darbuotojų, specialistės R. Kniukštienės paskaičiavimais iš viso darbuotojams neoficialiai išmokėtas 52 739,86 Eur dydžio darbo užmokestis į šios bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktas 230 atvejų. Atitinkamai, per analogišką laikotarpį UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterėms nebuvo pateikta duomenų net apie 570 atvejų papildomai išmokėto darbo užmokesčio 24 darbuotojams bendrai 135 811,98 Eur sumai. Be to, svarbu ir tai, kad nepradėjus byloje ikiteisminio tyrimo, neatlikus kratų kitoje įmonėje „Evabus“, jos metu nesuradus I. J. juodosios buhalterijos užrašų, neapklausus liudytojais šiose bendrovėse dirbusių asmenų bei neatlikus kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų nebūtų galimybės byloje nustatyti nei padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, nei jų masto. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nuteistųjų R. Ž. ir L. Š. veiksmų ir dėl to padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo minėtų nuostatų pažeidimų, į jų vadovaujamų bendrovių buhalterinę apskaitą neįtraukus realiai darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, atsirado pavojingi BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, tai yra iš dalies negalima nustatyti KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.
56. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistieji R. Ž. ir L. Š. gerai suvokė savo neteisėtus veiksmus apgaulingai tvarkant jų vadovaujamų bendrovių „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ buhalterinę apskaita ir norėjo taip veikti. Pastebėtina, kad nuteistieji minėtoms bendrovės, kurios savo veiklą vykdo jau daugiau nei du dešimtmečius, vadovavo iš esmės nuo pat jų įsteigimo, taigi, neabejotinai buvo gerai susipažinę tiek su bendrovių veiklos pobūdžiu, jų struktūra, tiek su tinkamu įstatymų reikalavimus atitinkančiu bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimu bei tvarkymu. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent nuteistieji R. Ž. ir L. Š. buvo tie asmenys, kurie priimdavo esminius su bendrovių valdymu susijusius sprendimus, be kita ko, ir patys dalyvaudavo pokalbiuose su įdarbinamais vairuotojais, spręsdavo dėl jų įdarbinimo, jiems mokėtino darbo užmokesčio pobūdžio ir dydžio, be kita ko, organizuodavo grynųjų pinigų pristatymą kitos jų valdomos įmonės „Evabus“ buhalterei, kuri vėliau iš šių neapskaitytų pinigų ir išmokėdavo neoficialų darbo užmokestį daliai KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ vairuotojų, kartais ir pats L. Š. asmeniškai neoficialų darbo užmokestį išmokėdavo savo darbuotojams. Taigi nuteistieji R. Ž. ir L. Š. neabejotinai suprato tiek pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tiek tai, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos kils ir pavojingi padariniai – nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti jų vadovautų bendrovių veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei leido jiems kilti.
57. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir pagrįstai R. Ž. ir L. Š. pripažino kaltais padarius šį nusikaltimą.
58. Atsakant į nuteistojo R. Ž. gynėjo argumentą, kodėl traukiant jo ginamąjį baudžiamojon atsakomybė dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kartu nebuvo patraukta ir jo vadovaujama KTKB „Gintarinis vairas“ pakartotina, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), o ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį kontroliuoja prokuroras (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑696/2016).
Dėl R. Ž. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o L. Š. – pagal BK 220 straipsnio 2 dalį
59. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Atitinkamai to paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už analogiškus veiksmus, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 900 MGL, arba padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje.
60. Nuteistojo R. Ž. gynėjo bei nuteistojo L. Š. apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais atitinkamai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį iš esmės susiję su, jų įsitikinimu, nepagrįstu faktinės aplinkybės, kad R. Ž. ir L. Š. vadovaujamos bendrovės savo įdarbintiems vairuotojams mokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, nustatymu. Be to, R. Ž. gynėjo teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo ginamasis, pateikdamas neteisingą informaciją mokesčių administratoriui, sąmoningai siekė nuslėpti bendrovės pajamas ar kitus finansinius duomenis. Tuo tarpu nuteistasis L. Š. teigia, kad jis bendrovės buhalterėms neteisingų duomenų neteikė, mokesčių administratoriams teikiamų deklaracijų nepildė ir neteikė.
61. Jau pirmiau šiame teismo sprendime išdėstytais argumentais buvo konstatuota, kad KTKB „Gintarinis vairas“, vadovaujant R. Ž., savo darbuotojams per bylai aktualų laikotarpį išmokėjo 52 739,86 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados matyti, kad tokiu būdu KTKB „Gintarinis vairas“ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 16 006,30 Eur GPM bei 25 497,58 Eur VSD įmokų, t. y. išvengė bendros 41 503,88 Eur dydžio mokesčių sumokėjimo.
62. Atitinkamai L. Š. vadovaujama UAB „Pajūrio autobusai“ nagrinėjamuoju laikotarpiu išmokėjo 135 811,98 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Specialistės 2021 m. rugsėjo 23 d. išvadoje pateiktais paskaičiavimais už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 114 829,55 Eur mokesčių (GPM – 43 861,33 Eur ir 70 965,22 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą).
63. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K‑273‑693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑236-648/2020, Nr. 2K-70-719/2021). Pagal BK 220 straipsnį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022). Būtina pažymėti, kad įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek tokį dokumentą pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).
64. Vadovaudamasis minėta kasacinio teismo praktika ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. Ž. ir L. Š. yra atsakomybės pagal BK 220 straipsnį subjektai, nes jie veikė suvokdami, kad savo vadovaujamų KTKB „Gintarinis vairas“ ir UAB „Pajūrio autobusai“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms buhalterėms teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai savo bendrovėse įdarbintiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį, šių duomenų pagrindu jos atitinkamai parengs ir mokesčių administratoriams pateiks tikrovės neatitinkančias deklaracijas. Bylos duomenys neleidžia abejoti, kad tiek pagal savo vadovavimo patirtį (daug metų užėmė vadovaujančias pareigas skirtingose, tačiau tame pačiame transporto sektoriuje veikiančiose bendrovėse), tiek pagal jau pirmiau aptartą faktinę situaciją (jų pačių sukurta paini transporto paslaugų teikimo sistema, sudariusi prielaidas mokėti neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams), nuteistieji neabejotinai suvokė tiek savo, kaip bendrovių vadovų pareigas ir funkcijas, susijusias su apskaitos tvarkymu, tiek tai, kad dėl jų veiksmų kompetentingoms institucijoms bus pateikti neteisingi duomenys apie jų valdomų bendrovių pajamas, pelną ir turtą, ir tokiais veiksmais siekė išvengti mokesčių. Taigi byloje įrodyta, kad R. Ž. ir L. Š., išmokėdami savo vadovaujamų bendrovių „Gintarinis vairas“ ir „Pajūrio autobusai“ darbuotojams byloje nustatytą į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, neabejotinai suvokė, jog šių bendrovių vardu pateikia žinomai neteisingus duomenis apie mokėtinus mokesčius valstybės įgaliotoms institucijoms, turėdami konkretų tikslą – R. Ž. siekdamas išvengti didesnės nei 400 MGL vertės dydžio mokesčių, o L. Š. – didesnės nei 900 MGL vertės dydžio mokesčių, ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia.
Dėl BK 34 straipsnio netaikymo L. Š.
65. Nuteistasis L. Š. savo apeliaciniame skunde neskundžia jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Evabus“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau prašo pripažinti jo atsakomybę šalinančią aplinkybę, numatytą BK 34 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tokį savo prašymą apeliantas argumentuoja tuo, kad šalyje paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos susiklostė itin sudėtinga situacija, todėl tam, kad įmonė išlaikytų darbuotojus, padėtų jiems finansiškai, iš savo asmeninių pinigų trims įmonės darbuotojams mokėjo papildomai. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 34 straipsnyje įtvirtintos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės taikymo sąlygų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl šis L. Š. apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
66. BK 34 straipsnyje įtvirtinta viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių – pateisinama profesinė ūkinė rizika. Šio straipsnio turinys nurodo, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus.
67. Kasacinėje praktikoje pažymima, kad svarstant BK 34 straipsnio taikymo klausimą svarbu teisingai aiškinti šios baudžiamojo įstatymo normos esmę. Tai reiškia, kad pagal šio BK straipsnio prasmę ūkinė rizika siekiant ekonominės naudos galima situacijoje, kai veikiama nesivadovaujant aprobuotais metodais ar kai jų toje srityje apskritai nėra, tačiau rizika leistina tik atsižvelgus į visas galimybes imtis priemonių, kad žalos būtų išvengta, ir kai tikslo – visuomenei naudingo rezultato – negalima pasiekti kitu būdu, nerizikuojant. Negali būti pateisinama rizika, susijusi su žalos įstatymų saugomiems interesams padarymu, kai rizikingi veiksmai nebūtini ir kai jie nėra nukreipti visuomenei (daugeliui žmonių, valstybei ir pan.) naudingam tikslui pasiekti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad peržengti ūkinės (ar profesinės) rizikos ribas asmuo gali tik elgdamasis neatsargiai. Tuo atveju, jei žala teisės saugomiems interesams padaryta tyčia, baudžiamoji atsakomybė kyla bendrais pagrindais. Vertinant kaltininko veiksmus turi būti atsižvelgiama į minėtus kriterijus ir remiamasi byloje nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-289/2005, Nr. 2K-76/2010). Praktikoje taip pat išaiškina, kad baudžiamoji atsakomybė netaikoma tik tuomet, kai žala baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams padaroma siekiant visuomenei naudingų rezultatų ir neperžengiant pateisinamos rizikos ribų. Tai reiškia, kad nenurodžius, kokius konkrečiai rizikingus veiksmus asmuo atliko ir kokio visuomenei naudingo tikslo jis siekė, negalima daryti išvados dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
68. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo L. Š.veiksmus vertinti kaip pateisinamą ūkinę riziką. Byloje nustatytomis aplinkybėmis L. Š. apgaulingas savo vadovaujamos UAB „Evabus“ buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad jis šios įmonės trims darbuotojams vienerius metus mokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį. Taigi, tokie L. Š. sąmoningi, tyčiniai veiksmai, kurie buvo atlikti siekiant savanaudiškų tikslų, prieštarauja pirmiau aptartam pateisinamos ūkinės rizikos turinio aiškinimui ir neatitinka įstatyme keliamų sąlygų. Šiuo atveju neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą UAB „Evabus“ vertinti kaip L. Š. atsakomybę šalinančios aplinkybės nesuteikia pagrindo dar ir tai, kad tokio paties pobūdžio darbo užmokestis buvo mokamas ir kitoje L. Š. vadovaujamoje bendrovėje – UAB „Pajūrio autobusai“, ir tai buvo daroma kur kas ilgiau ir anksčiau nei šalyje buvo paskelbtas karantinas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendimą mokėti darbuotojams dalį darbo užmokesčio į buhalterinę apskaitą neįtrauktais grynaisiais pinigais, taip siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo, lėmė ne sunki bendrovės „Evabus“ finansinė situacija, o nusistovėjusios L. Š. nuostatos į darbo užmokesčio mokėjimą.
Dėl UAB „Evabus“ atsakomybės pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį
69. Nuteistojo juridinio asmens UAB „Evabus“ atstovo L. Š. teigimu jo vadovaujama įmonė nepagrįstai buvo nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog įmonės vadovas veikė juridinio asmens naudai ir interesais. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
70. Kaip pagrįstai nurodoma L. Š. apeliaciniame skunde, viena iš juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinųjų sąlygų pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K‑620‑677/2015). Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne.
71. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „Evabus“ kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, savo išvados, kuo remdamasis sprendė, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ir interesais, nemotyvavo. Tačiau nepaisant to, bylos duomenys aiškiai leidžia spręsti, kad L. Š. veikė tiek siekdamas UAB „Evabus“ naudos, tiek jos interesais. Bylos duomenimis šiame nuosprendyje nustatyta, kad L. Š. savo vadovavimo laikotarpiu, veikdamas kartu su šios įmonės buhaltere, trims UAB „Evabus“ darbuotojams per vienerių metų laikotarpį iš viso išmokėjo 13 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, atitinkamai dėl tokių L. Š. veiksmų UAB „Evabus“ išvengė 10 985,71 Eur mokesčių. Taigi abejonių nekelia tai, kad įmonė „Evabus“ dėl tokių savo vadovo veiksmų turėjo realią finansinę naudą. Be to, kaip jau minėta pirmiau, tiek teisiamajame posėdyje apklaustas L. Š., tiek UAB „Evabus“ atstovas patvirtino, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, siekiant išlaikyti UAB „Evabus“ dirbančius šaltkalvius, jiems prie oficialiai mokamos algos buvo išmokamas ir neoficialus priedas grynaisiais pinigais. Taigi, patys UAB „Evabus“ atstovai pripažino, kad sprendimas mokėti neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams buvo priimtas tenkinant visų pirmiausia ne darbuotojų, bet pačios įmonės, kaip pelno siekiančio subjekto, interesus – siekį išlaikyti UAB „Evabus“ darbuotojus tam, kad įmonė galėtų nepertraukiamai tęsti savo veiklą ir gauti iš jos pelną. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatytos visos BK 20 straipsnyje numatytos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl juridinis asmuo UAB „Evabus“ pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 36–37 straipsnių nuostatų netaikymo
72. Nuteistasis L. Š. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad yra pagrindas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „Evabus“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36–37 straipsnius. Apeliantas savo prašymą grindžia tuo, kad jis prisipažino dėl apgaulingo UAB „Evabus“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl to nuoširdžiai gailisi, savanoriškai dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino valstybei padarytą žalą. Tačiau tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
73. BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: 1) asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga; 2) asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriomis asmuo buvo iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios, dėl aktyvių asmens veiksmų ir šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingas. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121/2013).
74. Vertinant, ar veika prarado pavojingumą, atsižvelgiama į tai, ar šiuo metu už analogiškos veikos padarymą asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas tiek šio apysunkio nusikaltimo padarymo metu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra laikomas pavojingas, už jo padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. L. Š., eidamas atsakingas įmonės „Evabus“ direktoriaus pareigas, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, tokiu būdu dėl tyčinių jo veiksmų mokant įmonės darbuotojams neapskaitytą darbo užmokestį kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, todėl L. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas nėra išnykę.
75. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir tuo pagrindu, kad jis prarado pavojingumą. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl asmens pavojingumo gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinių sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų. Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Išvados apie tai, kad asmuo nustojo būti pavojingas, gali būti padarytos tik iš esmės išnagrinėjus aplinkybių, susijusių su asmeniu, jo gyvenimo ir darbo sąlygomis, pasikeitimą. Jos vertintinos ne pavieniui, o komplekse. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. Š. skunde nurodytos aplinkybės – žalos atlyginimas, savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad L. Š. asmenybė prarado pavojingumą, kadangi jos apibūdina teigiamą nuteistojo elgesį, susijusį su padaryta nusikalstama veika, o ne konkrečių aplinkybių pasikeitimą. L. Š. ir toliau vadovauja UAB „Evabus“. Be to, kaip jau minėta pirmiau, jis apgaulingai tvarkė ne tik UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą, bet ir kitos savo vadovaujamos įmonės – UAB „Pajūrio autobusai“, šių nusikaltimų padarymas sudarė galimybes L. Š. valdomoms įmonėms išvengti mokesčių. Svarbu ir tai, kad L. Š. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, susijusių su UAB „Pajūrio autobusai“, nepripažino. Taigi, nėra jokio pagrindo L. Š. atžvilgiu taikyti BK 36 straipsnio nuostatas.
76. Nėra pagrindo L. Š. padarytos nusikalstamos veikos apgaulingai tvarkant UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą vertinti ir kaip mažareikšmės. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-976/2022, Nr. 2K-27-976/2023, Nr. 2K-68-976/2023, Nr. 2K-238-719/2023).
77. Vadovaujantis aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, vertintina, kad L. Š. padarytas nusikaltimas negali būti laikomas nepavojingu, atsitiktiniu ir mažareikšmiu. Nuteistojo veikimo laikotarpis (vieneri metai), nusikaltimu sukelti padariniai, be to, šiais neteisėtais veiksmais sudarytos galimybės UAB „Evabus“ išvengti realaus dydžio mokesčių – 10 985,71 Eur, rodo L. Š. sąmoningą ir kryptingą tikslą veikti būtent tokiu būdu, jis aiškiai suvokė daromos veikos nusikalstamumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju apelianto neteisėti veiksmai patys savaime yra pavojingi, uždrausti įstatymo, apgaulingai tvarkydamas UAB „Evabus“ buhalterinę apskaitą jis padarė žalą finansų sistemai, kadangi vienerius metus savo įmonės darbuotojams mokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Taigi, L. Š. veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris yra sąlyga taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl negali būti pripažįstamas tik formaliai atitinkančiais nusikaltimą ir laikomi nepavojingais. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar nulemti išskirtinių aplinkybių, kurios mažintų jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, priešingai, laikotarpis, kurio metu buvo padaryta ši nusikalstama veika, taip pat tuo pačiu laikotarpiu analogiškų nusikaltimų padarymas ir vadovaujant kitai įmonei rodo sistemingą L. Š. neteisėtą veikimą, susiformavusias nuostatas veikti priešingai baudžiamojo įstatymo normoms, o už tai jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Dėl bausmių
78. Nei nuteistojo R. Ž. gynėjo, nei nuteistojo L. Š. ir nuteisto juridinio asmens „Evabus“ apeliaciniuose skunduose nėra pateikta argumentų, kuriais būtų keliami ir ginčijami nuteistiesiems skirtų bausmių rūšies, dydžio ar jų subendrinimo tinkamumo klausimai. Visgi įvertinus tai, kad apeliantas skunde prašo priimti priešingą nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija pasisakys ir šiuo klausimu.
79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be kita ko, įvertinusi ir nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 įstatymo redakcija) įgaliojusias BK nuostatas, numatančias bausmės skyrimo taisykles, konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendžio dalies dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems R. Ž., L. Š. ir juridiniam asmeniui UAB „Evabus“, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje taip pat nenustatyta.
80. Parenkant bausmes buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad R. Ž., L. Š. ir juridinio asmens UAB „Evabus“ atsakomybę lengvina tai, kad jie savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pagrįstai pripažinta ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „Evabus“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), dėl jos nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. R. Ž. padarė dvi tyčines apysunkes nusikalstamas veikas (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), L. Š. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami apysunkiems (BK 222 straipsnio 1 dalis), o vienas – sunkiems nusikaltimams (BK 220 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis); UAB „Evabus“ padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai baigti, jais padaryta turtinė žala, kaip jau minėta, atlyginta. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, visų nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo sistemingi ir truko pakankamai ilgą laikotarpį, o priimant nuosprendį apygardos teismas pagrįstai įvertinto ir gana ilgai trukusį baudžiamąjį procesą. Vertinant nuteistuosius R. Ž. ir L. Š. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jie teisiami pirmą kartą (t. 14, b. l. 5, 129), bausti administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 14, b. l. 6–7, 130–132). Bylos duomenimis R. Ž. ir L. Š. yra vedę, pastarasis turi nepilnametį sūnų (t. 14, b. l. 3, 126), nuteistieji dirba, byloje duomenų, kad po byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, būtų įvykdę ir kitas nusikalstamas veikas, nėra. Vertinant juridinį asmenį UAB „Evabus“ charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad ši įmonė anksčiau baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo (t. 14, b. l. 125), ji iki šiol vykdo veiklą, yra pelninga (t. 18, b. l. 46), naujų nusikalstamų veikų nepadarė.
81. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu (atitinkančios arba artimos baudžiamajame įstatyme įtvirtintam baudos kaip bausmės minimaliam dydžiui), nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jų asmenybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto, o L. Š. – ir BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone R. Ž. paskirta subendrinta 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda, o juridiniam asmeniui UAB „Evabus“ paskirta 200 MGL dydžio (10 000 Eur) dydžio bauda, nesudaro pagrindo išvadai apie jiems skirtas aiškiai per griežtas bausmes.
82. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas prie L. Š. apėmimo būdu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Pajūrio autobusai“) subendrintos 200 MGL baudos pridėdamas 20 MGL iš jam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtos 100 MGL dydžio baudos nesivadovavo BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata, jog taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą prie griežčiausios bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda, taigi, pirmosios instancijos teismas L. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskyręs minimalią 100 MGL dydžio baudą, tokio paties dydžio baudą turėjo ir pridėti prie griežtesnės apėmimo būdu subendrintos bausmės. Tačiau ištaisius šią įstatymo taikymo klaidą nuteistojo L. Š. teisinė padėtis pasunkėtų, todėl nesant prokuroro apeliacinio skundo dėl šio pagrindo apeliacinės instancijos teismas sunkinti nuteistojo padėties negali.
83. Skundžiamu nuosprendžiu į R. Ž. ir L. Š. paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikas, jų išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (viena diena), bei, vadovaujantis BK 65 straipsniu, viena laisvės atėmimo diena prilyginta dviejų MGL dydžio baudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžio baudai. Taigi, šiuo metu galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta dviejų MGL dydžio baudai, yra nuteistųjų R. Ž. ir L. Š. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jų laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jiems paskirtas baudas. Dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nurodyta dalis keičiama ir, įskaičius į nuteistiesiems paskirtas baudas jiems taikyto laikinojo sulaikymo laiką – vieną dieną, nustatoma, kad R. Ž. neatlikta baudos dalis yra 144 MGL (7 200 Eur), o L. Š. – 214 MGL (10 700 Eur).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 24 d. Įstatymu Nr. XIV‑2573 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis (2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 įstatymo redakcija), į R. Ž. paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – 1 (vieną) dieną, prilyginant ją 6 (šešių) MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 144 MGL (7 200 Eur).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis (2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 įstatymo redakcija), į L. Š. paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – 1 (vieną) dieną, prilyginant ją 6 (šešių) MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtinos baudos dydis yra 214 MGL (10 700 Eur).
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Remigijaus Bukėno, nuteistųjų L. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Evabus“ apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Nerijus Meilutis
Justas Namavičius
Vitalija Norkūnaitė