Administracinė byla Nr. A-1273-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02663-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, uždarosios akcinės bendrovės KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės „Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ apeliacinį skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį tikslindami ir galutinai formuluodami skundo reikalavimus, prašė:

1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atitinkamai: 248 027,57 Lt žalos atlyginimo A. P. naudai; 200 471,54 Lt – A. L. naudai; 195 121,44 Lt – A. L. naudai; 55 865,19 Lt A. V. naudai; 204 774,17 Lt – D. R. naudai; 252 869,40 Lt – D. R. naudai; 252 734,04 Lt – G. K. naudai; 61 724,16 Lt – K.V. naudai; 252 023,40 Lt – L. G. naudai; 314 712,00 Lt – R. S. naudai; 60 695,42 Lt – R. Ž. naudai; 308 417,76 Lt – S. Š. naudai; 116 951,04 Lt – V. L. naudai; 167 888,70 Lt – V. R. naudai; 252 869,40 Lt – V. S. naudai; 252 869,40 Lt – V. L. naudai; 129 336,48 Lt – V. Š. naudai; 252 869,40 Lt – individualios įmonės „Natūrali tekstilė“ naudai; 238 064,40 Lt – mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Aimijus“ naudai; 238 064,40 Lt – MB „Giesole“ naudai; 238 064,40 Lt – MB „Nastelga“ naudai; 252 023,40 Lt – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AEC Baltic“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „ANIMPEKSAS“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „ANVIGA“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „Dynamic Solar’’ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS10“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS11” naudai; 315 869,33 Lt – UAB „DS2“ naudai; 315 869,33 Lt – UAB „DS3“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „DS6“ naudai; 504 046,80 Lt – UAB „DS7“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „DS8“ naudai; 252 023,40Lt – UAB „DS9“ naudai; 252 869,40 Lt – UAB „ENERGIJA-SAULĖ“ naudai; 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „Engera“ naudai; 238 064,40 Lt – UAB „Etipas“ naudai; 63 845,93 Lt – UAB „Gerena“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „Grindukas“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Henora“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Hensira“ naudai; 252 023,40 Lt – UAB „Infinity Power“ naudai; 207 709,92 Lt – UAB KLI LT naudai; 251 161,50 Lt žalos atlyginimo UAB „LumaHell“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Ostira“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sandita“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sanesetas“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Sauleda“ naudai; 61 717,73 Lt – UAB „Saulės misija“ naudai; 218 597,94 Lt – UAB „Saulės šviesa“ naudai; 252 869,40 Lt – UAB „Sigerta“ naudai; 312 509,02 Lt – UAB „Stogvyga“ naudai; 250 500,60 Lt – UAB „Tanvira“ naudai; 64 296,00 Lt – UAB „Virtualios sistemos“ naudai.

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pateikė prašymą bylą stabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus (išskyrus pareiškėją G. K.) gavo nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu, kai galiojo 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas elektros jėgainėms, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW ir 1,80 Lt/kWh supirkimo tarifas elektros jėgainėms, integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW. Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) pakeitimai, susiję su mažųjų saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifais, kuriais nustatyta, kad taikomas Leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu galiojantis fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, mažųjų saulės jėgainių, kurioms leidimai gaminti elektros energiją buvo išduoti nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., pagaminta elektros energija turėjo būti prekiaujama tokiais fiksuotais tarifais: 1,25 Lt/kWh elektros jėgainėms, neintegruotoms į pastatą, ir 1,60 Lt/kWh elektros jėgainėms, integruotoms į pastatą, o saulės jėgainių, kurioms leidimai gaminti elektros energiją išduoti nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.: 0,69 Lt/kWh elektros jėgainėms, neintegruotoms į pastatą, ir 0,87 Lt/kWh elektros jėgainėms, integruotoms į pastatą. Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir nustatytų mažesnių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų pareiškėjai patyrė žalą, kurią, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, turi atlyginti valstybė. Pažymėjo, kad keičiant AIEĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, bendrasis teisės principas lex retro non agit, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principai. Įstatymų leidėjas tik išimtiniais atvejais gali nustatyti grįžtamąjį įstatymo galiojimą. Keičiant AIEĮ, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, nes, pagal iki 2013 m. sausio 31 d. galiojusią AIEĮ redakciją, elektros energija turėjo būti superkama pagal leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo metu patvirtintus fiksuotus tarifus. Reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra pasibaigę, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Pagrįsdami savo reikalavimą, pareiškėjai taip pat rėmėsi Didžiosios Britanijos apeliacinio teismo sprendimu byloje Nr. C1/2012/0023, kur buvo sprendžiamas klausimas, ar išmokų tarifų koregavimas, keičiant teisinį reglamentavimą, nepažeidžia elektros jėgainių savininkų teisių. Nurodė, kad pakeitus teisinį reguliavimą, buvo pažeistas pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes, manydami, kad bus taikomi leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo metu nustatyti tarifai, pareiškėjai, prieš pradėdami elektros energijos gamybos veiklą, galėjo įvertinti būsimas investicijas ir pelną. Priimdamas AIEĮ pakeitimo įstatymą, įstatymų leidėjas pažeidė ir proporcingumo principą, nes nebuvo poreikio apsaugoti ar užtikrinti kitų teisinių vertybių, Lietuvoje nebuvo susiklosčiusi kokia nors ypatinga (sunki ekonominė, finansinė ar kt.) padėtis. Be to, teisinis reguliavimas pakeistas ne laikinai dėl tam tikros ypatingos teisinės situacijos.

Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. 13-64-01 teisės aktų projektų informacinėje sistemoje buvo įregistruotas 2013 m. sausio 7 d., Lietuvos Respublikos Seime svarstytas ypatingos skubos tvarka, parengtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, kurios yra privalomos, reikalavimų ir nesuderintas su kitomis valstybės institucijomis bei visuomene. Tvirtinant AIEĮ pakeitimo įstatymą, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Ekonomikos komiteto Papildomo komiteto raštuose pateiktus argumentus dėl galimo asmenų, kuriems išduoti Leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, taip pat investicinių projektų plėtros stabdymo. Pareiškėjai nurodė, kad jų patirta žala, kurios sumos yra detalizuojamos teismui pateiktuose apskaičiavimuose, yra nuostoliai, kurie susidarys dėl to, kad 12 metų pagaminta elektros energija bus prekiaujama taikant ne leidimų plėtrai išdavimo metu galiojusiais tarifais. Iki šios dienos pareiškėjai jau yra patyrę nuostolių dėl to, jog už parduotą elektros energiją buvo mokama sumažintu tarifu. Pareiškėjų nuomone, tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir jų patirtos žalos egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys, nes nuostoliai atsirado būtent dėl pakeisto teisinio reguliavimo, kuris pažeidžia anksčiau nurodytus teisės aktus ir konstitucinius principus. Pareiškėjų teigimu, ginčo atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) 6 straipsnio nuostata, ta apimti, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime (VI t., b. l. 64–83) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, leidimai verstis veikla elektros energetikos sektoriuje buvo išduodami vadovaujantis dabar jau panaikintomis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“. Pareiškėjams išduotuose leidimuose plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Ministerija nurodė leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sąlygas; elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimą gaminti elektros energiją; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjai, pradėdami veiklą energetikos sektoriuje ir gavę leidimus, sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sąlygomis, t. y. ir su tuo, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pareiškėjai laisva valia atliko eilę veiksmų, ir tik po to, apskaičiavę neva kilsiančią žalą, kreipėsi į teismą. Atkreipė dėmesį, kad kai kurie pareiškėjai yra praleidę įstatymo nustatytus terminus kreiptis į teismą su skundais dėl leidimų gaminti elektros energiją. Pirminis pareiškėjų skundas yra 2013 m. liepos 15 d., todėl atitinkant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, galima būtų skųsti leidimus, išduotus 2013 m. birželio 15 d. ir vėliau. Todėl pareiškėjų leidimai, t. y. 2013 m. birželio 10 d. UAB „Grindukas“ Nr. LG-1836, 2013 m. kovo 27 d. UAB „Gerena“ Nr. LG-1266, 2013 m. kovo 27 d. UAB „Engera“ Nr. LG-1265, 2013 m. kovo 27 d. UAB „Virtualiosios sistemos“ Nr. LG-1123, 2013 m. kovo 26 d. leidimas A. V. Nr. LG-1035, 2013 m. birželio 6 d. D. R. Nr. LG-1694, 2013 m. kovo 27 d. K. V. Nr. LG-1188, 2013 m. birželio 10 d. L. G. Nr. LG-1823, 2013 m. kovo 27 d. R. Ž. Nr. LG-1187, 2013 m. birželio 10 d. V. L. Nr. LG-1825, 2013 m. birželio 11 d. V. Š. Nr. LG-1845, 2013 m. birželio 7 d. MB „Aimijus“ Nr. LG-1810, 2013 m. birželio 7 d. leidimas MB „Giesole“ Nr. LG-1809, 2013 m. birželio 7 d. MB „Nastelga“ Nr. LG-1808, 2013 m. birželio 7 d. UAB „Animpeksas“ Nr. LG-1811, 2013 m. birželio 7 d. leidimas UAB „ANVIGA“ Nr. LG-1812, 2013 m. kovo 29 d. leidimas UAB „Dynamic Solar“ Nr. LG-1598, 2013 m. kovo 29 d. UAB „DS2“ Nr. LG-1585, 2013 m. birželio 7 d. leidimas UAB „DS2“ Nr. LG-1800, 2013 m. kovo 29 d. UAB „DS3“ Nr. LG-1854, 2013 m. birželio 7 d. leidimas UAB „DS3“ Nr. LG-1819, 2013 m. kovo 29 d. leidimas UAB „DS6“ Nr. LG-1583, 2013 m. birželio 7 d. leidimas UAB „Etipas“ Nr. LG-1813, 2013 m. birželio 10 d. UAB „Infinity Power“ Nr. LG-1831, 2013 m. kovo 28 d. leidimas UAB „Saulės misija“ Nr. LG-1502, 2013 m. birželio 7 d. leidimas UAB „Saulės šviesa“ Nr. LG-1814, 2013 m. birželio 10 d. UAB „Stogvyga“ Nr. LG-1827 yra skundžiami praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, todėl, neprašant atnaujinti praleisto termino, atsakovas prašė taikyti senatį ir atmesti šių pareiškėjų prašymą. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuostatų įgyvendinimą. Dėl įstatymo įgyvendinimo, jo rengėjų nuomone, buvo būtina imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir išvengti elektros energijos kainų didėjimo. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas būtų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus. Įstatymų leidėjas turi diskreciją imtis būtinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir išvengti elektros energijos kainų didėjimo. Šią diskreciją objektyviai lemia tai, kad po AIEĮ įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni: vienintelė plačiai vystoma technologija šiuo laikotarpiu – saulės šviesos energijos elektrinės. Ministerijai buvo pateikiami tūkstančiai prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ne didesnės kaip 30 kW galios elektrines. Tuo atveju, jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra išduoti leidimai arba pateikti prašymai juos išduoti, būtų įgyvendinti, šiose elektrinėse pagamintą elektros energiją superkant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nustatytu tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams. Tai paliestų ne tik fizinius asmenis, vartojančius elektros energiją savo ūkiniams poreikiams, bet ir įmones, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai (o taip pat ir konkurencingumui) didžiulę įtaką turi elektros energijos kaina. Dėl 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pateiktų atsakovui apie 16 tūkstančių prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines, susidarė situacija, kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia (įvertinant atsakovui pateiktus prašymus dėl leidimų šių elektrinių plėtrai) artėjo prie 500 MW, tokiu būdu, viršijant suminę įrengtąją galia, nustatytą AIEĮ (redakcija iki 2013 m. sausio 17 d.) apie 50 kartų. Iki Pakeitimo įstatymo priėmimo atsakovas turėjo apie 10 000 neišnagrinėtų prašymų išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokia susidariusi situacija galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų poreikį viršijantį 400 mln. Lt., kuris, remiantis teisės aktais, būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų. Reikia įvertinti ir tai, jog šioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Šios priemonės iš esmės finansuojamos paskirstant VIAP lėšas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad toks šios srities pobūdis, be kita ko, suponuoja itin plačią įstatymų leidėjo diskreciją ją reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2009 m. birželio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-241/07). Atkreipė dėmesį, kad ESTT atmeta ieškinius dėl žalos atlyginimo, pareikštus dėl ekonominės politikos sprendimų. Aptartu teisiniu reguliavimu teisinio apibrėžtumo, lex retro non agit, proporcingumo bei kiti principai nebuvo pažeisti. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai patyrė žalą dėl Lietuvos valstybės kaltės. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jie patyrė žalą, kurią sudaro pagrįstai tikėtos, bet negautos pajamos, už parduodamą elektros energiją. Pareiškėjai, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą preziumuoja, kad jų saulės elektrinėse jau yra pagaminta visa elektros energija, kuri turėjo būti pagaminta per 12 metų, parduota bei pareiškėjai palygino gautas pajamas su pajamomis, paskaičiuotomis pagal kainą, nustatytą Komisijos. Tačiau tikslaus nuostolių dydžio apskaičiuoti objektyviai neįmanoma, kadangi jis priklauso nuo faktiškai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio. Faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis taip pat priklauso nuo objektyvių priežasčių (meteorologinių sąlygų, elektrinės techninės būklės ir pan.). Pareiškėjai neinformuoja apie su AB Lesto sudarytas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (toliau –Sutartis), jų nepateikia, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jų valdomos saulės šviesos elektrinės gamina ir parduoda elektros energiją. Konstitucijos straipsniai ir teisinės valstybės principas nėra pažeisti todėl nėra pagrindo kreiptis Konstitucinį Teismą

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pozicija grindė iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir Energetikos ministerija.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio25 d. sprendimu (VI t., b. l. 110-118) pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., IĮ „Natūrali tekstilė“, MB „Aimijus“, MB „Giesole“, MB „Nastelga“, UAB „AEC Baltic“, UAB „Animpeksas“, UAB „Anviga“, UAB „Dynamic solar“, UAB „DS10“, UAB „DS11“, UAB „DS2“, UAB „DS3“, UAB „DS6“, UAB „DS7“, UAB „DS8“, UAB „DS9“, UAB „Energija-saulė“, UAB „Engera“, UAB „Etipas“, UAB „Genera“, UAB „Grindukas“, UAB „Helora“, UAB „Hensira“, UAB „Infinity power“, KLI LT UAB, UAB „LumaHell“, UAB „Ostira“, UAB Sandita“, UAB „Sanesetas“, UAB „Sauleda“, UAB „Saulės misija“, UAB „Saulės šviesa“, UAB „Sigerta“, UAB „Stogvyda“, UAB „Tanvira“, UAB „Virtualios sistemos“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Ministerija 2013 m. kovo–gegužės mėn. išdavė pareiškėjams leidimus gaminti elektros energiją saulės elektrinėse, kuriose įrengtoji galia neviršija 0,03 MW (I t., b. l. 43–98). Visuose leidimuose buvo pažymėta, kad elektrinėse pagaminta energija bus prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad net ir pakeitus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiškai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (AIEĮ 20 str. 6, 7 d.). Taip pat pabrėžta, kad reikšdami reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tolesnis įrengtos saulės elektrinės eksploatavimas iš esmės būtų praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalėtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslą, gauti pajamų bei pelno iš valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Atsižvelgiant į tai, negali būti konstatuota, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. pakeitus teisinį reglamentavimą yra paneigiama, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEĮ redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iškreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Priešingai, kartu su patikslintu skundu pareiškėjai pateikė PVM sąskaitas-faktūras (III t., b. l. 105–200; IV t., 1–194; V t., 1–183), patvirtinančias, kad jie vykdo prekybą saulės elektrinėse pagaminta elektros energija ir iš šios veiklos gauna realių pajamų.

Taip pat nurodyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 pažymėta, AIEĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostatos faktiškai pradėtos taikyti tik gavus leidimą gaminti elektros energiją, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši norma veikia retrospektyviai. Priminta, jog visiems pareiškėjams leidimai gaminti elektros energiją buvo išduoti iki AIEĮ įstatymo nuostatų pakeitimų, įsigaliojusių 2013 m. vasario 1 d. Todėl kaip nepagrįsti atmesti pareiškėjų argumentai, kad taikant nuo 2013 m. vasario 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą, buvo įsiterpta į jau susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas vertino, jog neturi pagrindo nukrypti nuo LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos pateikto iš esmės analogiškos aptartai faktinės situacijos teisinio vertinimo.

Kartu teismas pažymėjo, jog aplinkybių, ar priimant Pakeitimo įstatymą buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų teisėkūros reikalavimų, vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tai susiję su teisės akto atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostatoms vertinimu, todėl šiuo aspektu nepasisakė.

Pasisakydamas dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas rėmėsi Konstitucijos 110 straipsniu, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, LVAT 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai administracinę bylą Nr. A143-2834/2013, kurioje taip pat buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, abejonių dėl Pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai nekilo, analogiškai aptarta teisinė situacija buvo vertinama ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose esminės faktinės ir teisinės aplinkybės yra tokios pačios kaip ir nagrinėjamoje byloje (2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1545/2014).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad dėl pasikeitusio AIEĮ nuostatų taikymo nebuvo pažeisti pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir proporcingumo principai, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. valdžios institucijų neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti, ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos, o pareiškėjų skundo reikalavimai dėl žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 str. 1 p.). Taip pat atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 22-38), kuriuo prašo:

1) Kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo;

2) Kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Pakeitimo įstatymo 6 straipsnis, tiek, kiek jis įtvirtino naują fiksuotų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifų dydžių nustatymo principą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

3) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti:

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjų naudai visas bylinėjimosi išlaidas;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 248 027,57 Lt žalos atlyginimo A. P. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 471,54 Lt žalos atlyginimo A. L. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 195 121,44 Lt žalos atlyginimo A. L. naudai;

priteisti iŠ atsakovo Lietuvos valstybės 55 865,19 Lt žalos atlyginimo A. V. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 204 774,17 Lt žalos atlyginimo D. R. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 869,40 Lt žalos atlyginimo D. R. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 734,04 Lt žalos atlyginimo G. K. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 61 724,16 Lt žalos atlyginimo K. V. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo L. G. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 314 712,00 Lt žalos atlyginimo R. S. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 60 695,42 Lt žalos atlyginimo R. Ž. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 308 417,76 Lt žalos atlyginimo S. Š. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 116 951,04 Lt žalos atlyginimo V. L. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 167 888,70 Lt žalos atlyginimo V. R. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 869,40 Lt žalos atlyginimo V. S. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 869,40 Lt žalos atlyginimo V. L. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 129 336,48 Lt žalos atlyginimo V. Š. naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 869,40 Lt žalos atlyginimo IĮ „Natūrali tekstilė“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 238 064,40 Lt žalos atlyginimo MB „Aimijus“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 238 064,40 Lt žalos atlyginimo MB „Giesole“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 238 064,40 Lt žalos atlyginimo MB „Nastelga“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „AEC Baltic“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 238 064,40 Lt žalos atlyginimo UAB „ANIMPEKSAS“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 238 064,40 Lt žalos atlyginimo UAB „ANVIGA“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „Dynamic Solar“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „DS10“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „DS11“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 315 869,33 Lt žalos atlyginimo UAB „DS2“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 315 869,33 Lt žalos atlyginimo UAB „DS3“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „DS6“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 504 046,80 Lt žalos atlyginimo UAB „DS7" naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „DS8“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „DS9“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 869,40 Lt žalos atlyginimo UAB „ENERGIJA- SAULĖ“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „Engera“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 238 064,40 Lt žalos atlyginimo UAB „Etipas“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 63 845,93 Lt žalos atlyginimo UAB „Gerena“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „Grindukas“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Henora“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Hensira“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 023,40 Lt žalos atlyginimo UAB „Infinity Power“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 207 709,92 Lt žalos atlyginimo UAB „KLI LT“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 251 161,50 Lt žalos atlyginimo UAB „LumaHell“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Ostira“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Sandita“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Sanesetas“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Sauleda“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 61 717,73 Lt žalos atlyginimo UAB „Saulės misija“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 218 597,94 Lt žalos atlyginimo UAB „Saulės šviesa“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 252 869,40 Lt žalos atlyginimo UAB „Sigerta“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 312 509,02 Lt žalos atlyginimo UAB „Stogvyga“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 500,60 Lt žalos atlyginimo UAB „Tanvira“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 64 296,00 Lt žalos atlyginimo UAB „Virtualios sistemos“ naudai;

priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl teisės į teismą apribojimo nurodo, pirma, teismas viršijo administracinių teismų kompetenciją, prisiėmė išimtinius Konstitucinio Teismo įgaliojimus, todėl priėmė nepagrįstą bei naikintiną sprendimą. Pažymi, jog valdžios institucija, kurios veiksmų teisėtumas ginčijamas šioje byloje – Seimas. Pareiškėjai žalą kildina iš Seimo priimtų Pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatų įgyvendinimo, nes minėtų nuostatų galiojimas pareiškėjų atžvilgiu galimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 69 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, esant poreikiui taikyti CK 6.271 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, nagrinėja administraciniai teismai. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje pareikštus reikalavimus, privalo tinkamai įvertinti civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, Seimo veiksmų teisėtumą priimant Pakeitimo įstatymą, kitaip pareiškėjų teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą per se būtų paneigta. Reikalavimo priteisti žalą neįmanoma išnagrinėti neįvertinus skundžiamo subjekto veiksmų teisėtumo. Seimo veiksmų teisėtumą įvertinti šioje byloje privalo nebūtinai bylą nagrinėjantis teismas, pareiškėjai prašė perduoti šį klausimą nagrinėti kompetentingam Konstituciniam Teismui, tačiau teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, jog pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra. Darydamas tokią išvadą, teismas pats įvertino Seimo veiksmų teisėtumą priimant Pakeitimo įstatymą. Antra, teismas neįvertino bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su Seimo veiksmų priimant Pakeitimo įstatymą teisėtumo vertinimu. Nurodydamas, kad „aplinkybių, ar priimant Pakeitimo įstatymą buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų teisėkūros reikalavimų, vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tai susiję su atitikimo Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostatoms vertinimu, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako“, teismas atsisakė įvertinti aplinkybes, kurios yra esminės ir turi įtakos bylos baigčiai.

2) Teismas netinkamai įgyvendino Konvencijoje įtvirtintą pareiškėjų teisę į teismą, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos. Nors bylą nagrinėjančio teismo nesaisto įstatyminė pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas negali ginčo spręsti netirdamas ir nesikreipdamas į kompetentingą teismą dėl civilinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės įvertinimo vadovaujantis vien formaliais pagrindais (jog tokia teismo pareiga tiesiogiai nenustatyta įstatymu), nes tokiu atveju priimdamas sprendimą teismas tik imituotų teisingumo vykdymą.

3) Dėl Pakeitimo įstatymo retrospektyvaus veikimo netinkamo aiškinimo, nurodė, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjus ir valstybę siejančius teisinius santykius bei teisinio reguliavimo įtaką šių santykių turiniui. Teigia, kad pareiškėjus ir valstybę sieja trijų rūšių teisiniai santykiai, susiję su: Leidimo plėtrai išdavimu; Fiksuoto tarifo nustatymu; Leidimo gaminti elektros energiją išdavimu. 2013 m. sausio 17 d. priėmus Pakeitimo įstatymą, ir jam įsigaliojus 2013 m., vasario 1 d., fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą Seimas susiejo ne su Leidimo plėtrai išdavimo momentu, o su Leidimo gamybai išdavimo momentu, pareiškėjus ir valstybę siejantį turtinio teisinio pobūdžio santykį, susiklosčiusį Leidimo plėtrai išdavimo dieną AIEĮ 20 straipsnio 7 dalies (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2096 redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d.) pagrindu pakeitė, t. y. vienašališkai pakeitė susiformavusių ir galiojančių turtinio pobūdžio teisinių santykių turinį, dėl ko įsiterpė į jau nustatytus ir galiojančius teisinius santykius. Tai įrodo, jog atsakovas, priėmęs Pakeitimo įstatymą taip, kad būtų įsiterpta į jau susiformavusius teisinius santykius, pažeidė konstitucinį lex retro non agit principą. Nežiūrint į tai, jog Leidimus gamybai pareiškėjai gavo įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Leidimų gamybai išdavimo juridinis faktas pakeitė su Fiksuotu tarifu susijusius ir šiai dienai galiojančius turtinio pobūdžio teisinius santykius, valstybę ir pareiškėjus siejančius Leidimų plėtrai išdavimo pagrindu. Pakeitimo įstatymas nustatė reguliavimą, kuris taikomas jau įvykusiems juridiniams faktams ir tų faktų pagrindu susiformavusiems teisiniams turtinio pobūdžio santykiams. Be to, teismas neįvertino, kaip Pakeitimo įstatymu pareiškėjų teisinė padėtis buvo palengvinta, nors Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog pagal principą lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams.

4) Pasisakydamas dėl byloje taikytų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 motyvų, pažymi, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad kainų vartotojams padidėjimas yra pernelyg didelis, t. y. pažeidžiantis vartotojų interesus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjų elektrinėje pagamintos elektros energijos gamybos skatinimas Leidimo plėtrai išdavimo sąlygomis lemtų tokį elektros energijos tarifo vartotojams didėjimą, jog jis būtų laikomas ženkliu ir pažeidžiančiu vartotojų ilgalaikius interesus, numatytus ilgalaikės valstybės raidos strategijoje. Byloje nesant įrodymų apie elektros energijos kainos vartotojams nepagrįstumą nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog elektros energijos kaina vartotojams tapo per didelė, jog 2011 m. galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytas skatinimo mechanizmas paneigia tautos gerovės turinį, jog atsirado poreikis ginti elektros energijos vartotojus papildomai.

5) Remiasi 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ (toliau – ir Direktyva), 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB „Dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje“ (toliau – ir Skatinimo direktyva), teigia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bylos aplinkybių kontekste kyla pareiga kreiptis į ESTT prašant priimti prejudicinį sprendimą.

Atsakovo atstovas Energetikos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 41-51), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo  2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Remiasi AIEĮ 1 straipsnio 1 dalimi, AIEĮ (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Informuoja, kad 2012 m. Ministerijai buvo pateikta apie 16 tūkstančių prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines. Susidarė situacija kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu būdu viršijant suminę įrengtąją galią, nustatytą AIEĮ (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų. Tai galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį VIAP lėšų poreikį, viršijantį 400 mln. Lt per metus, kuris būtų surenkamas iš kitų elektros energijos vartotojų. Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems išduoti leidimai arba pateikti prašymai juos išduoti, būtų įgyvendinti, šiose elektrinėse pagamintą elektros energiją superkant Komisijos nustatytu tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams. Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energiją savo ūkiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai, taigi ir konkurencingumui, didžiulę įtaką turi elektros energijos kaina. Akivaizdu, kad taip (nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstą naštą mokėti už VIAP), būtų pažeisti teisingumo, protingumo principai. Todėl Seimas, privalėdamas vykdyti valstybinio rinkos reguliavimo funkcijas, siekiant apsaugoti vartotojus turėjo imtis teisinių rinkos reguliavimo priemonių – t. y. priimti įstatymo pakeitimus. Be to, fiksuoti tarifai nustatomi vadovaujantis Komisijos 2011 m liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodika. Šios metodikos 9 punktas nustato, kad Komisija nustato supirkimo tarifą, maksimalų tarifą, užtikrinantį skatinimo laikotarpiu elektros energijos jėgainės būsimųjų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), lygią nuliui, t. y. diskontuoto neigiamo pinigų srauto (investicijų ir būsimų pinigų išlaidų grynosios dabartinės vertės) atitikimą diskontuotam teigiamam pinigų srautui (būsimų piniginių pajamų grynajai dabartinei vertei). Ši nuostata įpareigoja nustatyti supirkimo tarifą tokio dydžio, kuris suteiktų galimybę gauti pelną tik pasibaigus skatinimo laikotarpiui, tai yra po 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

2) Pareiškėjų argumentai dėl teisinio reguliavimo ir iš to kilusių pasekmių, priėmus Pakeitimo įstatymą, Įgyvendinimo įstatymą yra panašūs į tuos, dėl kurių pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, todėl šioje byloje taikytinas minėtoje nutartyje suformuotas precedentas. Nagrinėjamoje byloje, kaip ir minėtoje jau išnagrinėtoje byloje, nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjų atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas. Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiškėjai neakcentavo, kad jų pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iš esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jie siekė įgydami leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslą, gauti pajamų bei pelno iš valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

3) Dėl kreipimosi į ESTT, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad jam nekyla klausimas dėl Direktyvos nuostatų aiškumo ir galiojimo, apeliantai taip pat nenurodo jam, dėl turinio ar dėl galiojimo, nesuprantamų Direktyvos nuostatų. Atsakovui taip pat nėra įžiūrimas Pakeitimo įstatymo neatitikimas Direktyvai. Apeliantai, be hipotetinių prielaidų, tokio neatitikimo įrodymų taip pat nepateikia. Apeliantų cituojama Skatinimo direktyva 2012 m. sausio 1 d. buvo panaikinta. Taip pat atkreipia dėmesį į ESTT bylas, kuriose pasisakyta dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 54-56) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Teisingumo ministerija nėra tinkamas atsakovo Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje.

2) Apeliantai turi įrodyti visas tris civilinės arkomybės sąlygas. Negautos pajamos turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

3) Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties teismo pagrįstas manymas (abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad šioje byloje pareiškėjų vardu apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė advokatas Linas Jakas 2014 metų rugsėjo 8 dieną (t. VI b.l. 120-136). Kartu su apeliaciniu skundo jokie dokumentai, patvirtinantys advokato įgalinimus pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą pareiškėjų vardu teismui nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismui kartu su pirminiu skundu pateiktuose išrašuose iš teisinių paslaugų teikimo sutarčių, advokato L.Jako teisė pasirašyti ir pateikti pareiškėjų vardu apeliacinį skundą nėra aptarta (t. I b.l. 135-187). Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 3 dalis nustato, kad advokato įgaliojimai patvirtinami advokato orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Nagrinėjamu atveju advokatas pareiškėjui teisme atstovavo su klientais pasirašytos sutarties pagrindu. Tokiu atveju vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 3 dalimi advokato įgalinimai pasirašyti ir pateikti pareiškėjų vardu apeliacinį skundą turi būti specialiai aptarti advokato su klientais pasirašytoje sutartyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014m. lapkričio 17 dienos nutartimi nurodė advokatui Linui Jakui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jam buvo suteikti įgaliojimai pareiškėjų vardu pateikti teismui apeliacinį skundą (t VI b.l. 160-161).

Vykdydamas šį teismo nurodymą advokatas L.Jakas teismui pateikė su pareiškėjais pasirašytas atstovavimo sutartis, kuriomis advokatas buvo įgaliotas parengti, pasirašyti ir pateikti pareiškėjų vardu apeliacinį skundą (t. VI b.l. 169-200, t. VII b.l. 1-21). Tačiau visos šios atstovavimo sutartys yra sudarytos ir pasirašytos tik 2014 metų rugsėjo 15 dieną, t.y. jau po to kai teismui buvo pateiktas apeliacinis skundą.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog advokatas L.Jakas 2014 metų rugsėjo 8 dieną pasirašydamas ir teikdamas teismui pareiškėjų vardu apeliacinį skundą nebuvo įgalintas atlikti tokius procesinius veiksmus, t.y. apeliacinį skundą teismui padavė įgaliojimų neturinti atstovas. Esant tokios aplinkybėms ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 7 dalimi, apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas.

Aplinkybė, kad advokatas L.Jakas šalindamas skundo trūkumus teismui 2014m. gruodžio 2d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, reikšmės neturi, nes viena vertus tikslinti galima tik tokį apeliacinį skundą, kuris pateiktas atitinkamus įgaliojimus turinčio asmens, kita vertus, jei apeliacinio skundo patikslinimą laikyti savarankišku apeliaciniu skundu, tokiam apeliaciniam skundui pateikti jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas ir šio termino nebuvo prašoma atnaujinti (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 7 dalimi,

n u t a r i a :

Administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, uždarosios akcinės bendrovės KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės „Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ apeliacinį skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas