Civilinė byla Nr. e2-23401-534/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14876-2021-3

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.,2.1.9.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio mėn. 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjasAudrius Žiedelis,

sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Vilnius“ atstovui adv.pad. Ž.Klizui,

atsakovui Ž. J. ir atstovui adv.pad. E.Štrimaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl skolos priteisimo. Teismas

n u s t a t ė :

IeškovasUAB ,,Mano būstas Vilnius“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 339,41 Eurų skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB Mano Būstas Vilnius suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d.). Ieškovas papildomai paaiškino, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (LR CK 4.82 str. 7 d.). Patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.).Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.), ne iš sutarties. LR CK4.82 str. 3 d., 4 d., 4.84 str. 9 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 imperatyviai nurodo, kad butųir kitų patalpų savininkaiprivalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 metų gruodžio 01 d. iki 2021 metų balandžio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 339,41 EUR.

Ieškovas prašo atmesti atsakovo atsikirtimą, kad atlikti namo remonto darbai nebuvo suderinti su namo gyventojais.Pagal patvirtintą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“ 96 str. ieškovas, kaip vykdantis administravimo ir techninės priežiūros funkcijas, privalėjo atlikti vamzdyno keitimo ir remonto darbus, nes defektavimo aktas rodė, kad vamzdyno būklė buvo avarinė, ieškovas privalėjo organizuoti vamzdyno keitimo ir remonto darbus. 2020-06-17 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr.DA293277 surašė ne ieškovo darbuotoja, o kvalifikuota specialistė L. S.. Akte nurodoma, kad šilumos vamzdynus reikia pakeisti. Šilumos tiekimo vamzdynas yra bendrojo naudojimo objektai – bendrosios konstrukcijos, kurios buvo avarinės būklės. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jų būklę, todėl, siekiant išvengti gedimo, statybos remonto darbai organizuoti be namo gyventojų pritarimo, buvo vykdyta paslaugų teikėjų apklausa. Nurodo, kad norminiai aktai numato namo administratoriui prievolę pašalinti namo konstrukcijos avarinę būklę.

Ž. J. nurodo, kad nesutinka mokėti ieškovo pateiktos sąskaitos už vamzdžių keitimo darbus. Nurodo, kad butų Nr. 1 ir Nr.2 (duomenys neskelbtini), savininkas vykdė butų sujungimą, jo užsakymu buvo keičiami vamzdžiai, dėl kurių funkcionavimo nebuvo skundų, nebuvo avarijų. Nebuvo organizuotas butų savininkų susirinkimas, nepasirinktas rangovas. Vamzdynų keitimas, remontas atliktas savavališkai be namo gyventojų sutikimo, nesant poreikio atlikti remonto darbus, todėl atsakovas neturi pareigos sumokėti už atliktus vamzdžių keitimo ir remonto darbus.

      Dėl vamzdžių remonto į atsakovą administratorius nesikreipė, informacijos kokiu principu, kada ir kas paskirstė remonto kaštus, neinformavo. Nebuvo kviestas patalpų savininkų susirinkimas, negavo informacijos ir nežinoma kaip ši informacija buvo pateikta (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, kas ir kada ruošė ir mokėjo už remontą. Atsakovas, kaip buto savininkas, niekuomet nebuvo informuotas apie avarinę bendro naudojimo patalpų būklę ir niekuomet nėra matęs ar gavęs avarinės būklės statinio aktų, susijusių su vamzdžiais. Nurodo, kad namo gyventojai apie remonto darbus sužinojo tik gavę pranešimus dėl mokėjimo.

Ieškinys tenkinamas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, buto adresu (duomenys neskelbtini), savininko, pareigos sumokėti namo administratoriui už vamzdyno remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini).Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas, UAB „Vilkpėdės būstas“ paskirta namo (duomenys neskelbtini), administratore (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad įvykus reorganizacijai UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęs UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui Ž. J..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas teikia namo administravimo paslaugas. Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Iš šalių paaiškinimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)buto nr.1 ir Nr.2 savininkas vykdė butų remonto darbus, juos jungė, buvo atidengtos buto grindys ir apžiūrėtą vamzdžių techninė būklė. 2020-06-17 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr.DA293277 kvalifikuota specialistė L. S. nurodė, kad reikalinga pakeisti šildymo magistralę, šildymo stovus, vandens stovus, kol gyventojas neužbetonavo grindų. Akte yra nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad vamzdis yra po privataus buto grindimis, norint apžiūrėti vamzdyną, reikia bute ardyti grindis, grindų pagrindą - betoną. Akte nurodoma, kad reikia nedelsiant organizuoti defektų pašalinimo darbus. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus - 2020-08-17 apklausos pažymą Nr.V20-436908-4, 2020-07-04 Tiekėjų apklausos pažymą Nr.V21-78028-1, 2020-08-04 Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolą, iš kurių nustatyta, kad namo administratorius skubiai organizavo remonto darbus minimaliomis sąnaudomis.

Vadovaujantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Pagal patvirtintą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“ 96 ir 97 punktus numatyta: 96. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

97. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino valstybės ar savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, būtina atlikti sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus, jie organizuojami ir atliekami pagal atsakingų institucijų rekomendacijas ar nurodymus.

Daugiabutis namas turi turėti techninį prižiūrėtoją, kuris, kartu su namo valdytoju, turi užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Teisės aktuose nustatyti šie pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai:

1. Siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;

2. Laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;

3. Profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;

4. Išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;

5. Siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Vadinasi, tinkamai įgyvendinant teisės aktų nuostatas, namas ar atskiri jo elementai tapti avarinės būklės negali.  LR Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės savininkas, naudotojas privalo imtis priemonių išvengti žalos ar pašalinti grėsmes bendrojo naudojimo objektams, reikalauti iš kitų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingai šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad namo administratorius ir techninis prižiūrėtojas, esant avarinei vamzdyno būklei, ėmėsi priemonių pašalinti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Šilumos tiekimo vamzdynas, kaip namo bendroji inžinerinė įranga, yra po privataus buto grindimis užbetonuotas, jis avarinės būklės. Palikus neremontuotą, įvykus vamzdyno avarijai, iškiltų sunkumai su avarijos likvidavimu – joks suremontuoto buto savininkas neleistų ardyti grindų, grindų betono, neleistų privačiame bute vaikščioti svetimiems žmonėms, privačiame bute gyvenantys asmenys patirtų nepatogumus, žymius materialinius nuostolius, būtų pažeistos konstitucijos garantuotos vertybės – teisė į buto neliečiamumą, teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą. Yra neprotinga esant nustatytam defektui ir galimybei be didelių materialinių nuostolių, apsaugant buto savininko konstitucijos ginamas vertybes, neorganizuoti ir nešalinti objekto gedimo, defekto, nustatyto kvalifikuoto specialisto. Laukti kol inžinerinė šildymo sistema suges ir tada remontuoti, ypač šaltuoju metų laiku, suponuotų materialinius namo butų savininkų nuostolius, name gyvenančių asmenų sveikatos sutrikimus. Ateityje, nustačius ir nepašalinus gedimo, susidėvėjimo, ieškovui grėstų materialiniai nuostoliai už pareigų neatlikimą, turėtų buto savininkui, po kurio buto grindimis yra vamzdynas, atlyginti nuostolius. Teismui ieškovas pateikė įrodymus, kad kvalifikuotas specialistas nustatė defektą, ieškovas organizavo remonto darbą apklausiant paslaugų teikėjus, įvertinęs gautus pasiūlymus, pranešimais informavo namo gyventojus.

Ieškovas teismui pateikė skolų valdymo ataskaitą, kurią teismas palygino su atsakovo pateiktais mokėjimo pavedimais ir nustatė, kad atsakovas nemokėjo piniginių sumų už atliktos inžinerinės sistemosremonto darbus. Ieškovas teismui pateikė atliktų darbų aktą, išrašytassąskaitas- faktūras už remonto darbus.Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.83 str. 2 d. 1 p., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p., STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“ 96 punktu ieškinį tenkina, nes įrodymai rodo, kad ieškovas, kaip namo administratorius, tinkamai organizavo avarinio objekto remonto darbus, siekiant išvengti didesnių materialinių nuostolių.Atsakovas, vadovaudamasis LR CK 4.76 str., 4.83 str. 2 d. 1 p., privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius.Teismas priteisia iš atsakovo 339,41 eurų skolą.

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas atmeta atsakovo pateiktą įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą. Rašte išdėstyti motyvai atmetami - raštą surašiusiam asmeniui, kai namas šildomas iš centralizuotų sistemų, yra abejonės kam tiekiama vamzdžiu šiluma, daroma nuoroda į privatų butą. Tokia išvada gali būti tik išanalizavus namo projektą, o ne suinteresuoto asmens skundą. Rašte yra nuoroda, kad vamzdynų remonto darbai nėra privalomieji, tačiau kokiu būdu nustatyta, kad šilumos vamzdis ir sistemos detalės nebuvo avarinės būklės, kai jį neapžiūrėjo vietoje ar nebuvo sudaryta komisija, neatlikta ekspertizė, nepasisakė specialistas, yra neaišku. Rašte yra nuorodos į įstatymą, statybos techninį reglamentą, tačiau nėra nurodytos faktinės aplinkybės dėl atliktų remonto darbų adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini)Atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas raštas rašytas neišanalizavus namo projektinės dokumentacijos, neįvertinus vietoje name faktinių aplinkybių, neapžiūrėjus techninės inžinerinių sistemų būklės, neįvertinus laikotarpio kada įrengta sistema, koks jos patvarumas, kokioje vietoje yra šildymo sistema, kada kyla poreikis inžinerinę sistemą pakeisti, remontuoti. Tai yra savivaldybės darbuotojo nuomonė, spėliojimas, o ne konkrečiomis ištirtomis aplinkybėmis padaryta išvada.

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro:15 Eurų žyminis mokestis, 4,45 Eurų už registro išrašus bei 444,43 Eurų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti.

        Priteisti iš atsakovo Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini),339 eurų 41 centųskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 463 eurus 88centus bylinėjimosi išlaidų ieškovėsUAB ,,Mano būstas Vilnius“, į.k. 121452091, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis