Baudžiamoji byla Nr. 2K-16-489/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48961-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4.1;

1.2.29.1.1;

1.2.20.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

        teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K., nuteistojo A. B. gynėjo advokato Valdo Grendelio, nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Ginto Matulevičiaus kasacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutarties.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžiu

D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriumi uždraudimas dvejiems metams.

A. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, subendrinta bausmė 90 MGL (4500 Eur) bauda bendrinta su bausme, paskirta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė bausmė – 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda.

D. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

        Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistųjų D. K., A. B. ir D. R. apeliaciniai skundai atmesti.

        Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       D. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

1.1.                      Būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje adresu: (duomenys neskelbtini), kontrolieriumi, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiaudamas tarnyba, suklastojant tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis (D. K.), veikdamas su D. R. ir A. B., bendra tyčia pagal susitarimą, įrašęs žinomai melagingus duomenis ir nevykdęs 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 „Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojams“ 45 straipsnio „Labai sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai“ 3 punkto reikalavimų, jog „transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 161punkte, arba kai aktyvavus Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės (toliau – ir CTADB) mygtuką „spausdinti“ atsiranda užrašas „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“, tiksliau, 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 8.40 val., būdamas iš anksto susitaręs su pažįstamu D. R. ir su transporto priemonės – automobilio „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) savininku ir vairuotoju A. B., bendrai siekiant naudos ir veikiant bendra tyčia, atlikdamas A. B. pateiktos transporto priemonės „Ford Galaxy“ privalomąją techninę apžiūrą, turėdamas tikslą pateikti išvadą, patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą, su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikties techniniams reikalavimams, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis yra benzinas (dujos), suvedė į CTADB žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus. Ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“ ir žinodamas, kad jo tikrinta transporto priemonė turi būti tikrinama atvykstančių Valstybinės kelių transporto inspekcijos (toliau – ir VKTI) pareigūnų, siekdamas nuslėpti tikrąją automobilio techninę būklę ir išvengti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, transporto priemonės „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) savininkui A. B. nurodė pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties su transporto priemone išvengiant privalomojo VKTI pareigūnų atliktino automobilio patikrinimo ir nurodė D. R. bei per šį asmenį – A. B. paslėpti jo (D. K.) patikrintą automobilį „Ford Galaxy“, pakeisti automobilio dokumentus bei valstybinius numerius, tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, „taip sukeldamas nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugodamas transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkindamas jos prestižą, kenkdamas techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituodamas, tinkamai neatliko pareigų ir taip padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) bei valstybei, dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą“. Be to, D. K., piktnaudžiaudamas tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą – automobilio „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas žinomai melagingus duomenis, tai yra 2017 m. rugsėjo 6 d. 8.40 val., iš anksto susitaręs su D. R. ir A. B. dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės, su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, veikiant bendra tyčia, sukurstytas D. R. bei veikdamas bendrininkų grupe su transporto priemonės – automobilio „Ford Galaxy“ savininku ir vairuotoju A. B., atlikęs A. B. pateiktos transporto priemonės – automobilio „Ford Galaxy“ privalomąją techninę apžiūrą, nors automobilio vienos pusės ratas nestabdė, įspėjamasis įtaisas rodė, kad stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) veikia blogai, per didelis lankstų, jungčių susidėvėjimas, priekinio ir galinio stiklų plovikliai neveikė, akumuliatoriaus baterija nesaugi, nepritvirtinta, priekiniai ir galiniai rūko žibintai nešvietė, rato tvirtinimo veržlės ar varžto nėra arba rato stebulė nesaugi, degalų rūšis nustatyta tvarka neįregistruota, ant dujų baliono nebuvo gamyklinės ženklinimo lentelės, sėdynių įrengimas neatitiko nustatytų reikalavimų bei neturėjo dokumentų dėl dujų įrangos, tai yra nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas (dujos), neatsižvelgė į tikrinimo rezultatus ir Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje suvedė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, bei paspaudė mygtuką „spausdinti“. CTADB suformavo dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini); taip nurodęs žinomai neteisingus duomenis šį tikrą dokumentą suklastojo ir pasikėsino jį realizuoti siekiant atspausdinus perduoti transporto priemonės savininkui A. B., pasikėsinusiam šį netikrą dokumentą įgijus jį laikyti ir naudoti kaip tikrą. Taip suklastojo tikrą dokumentą ir pasikėsino jį realizuoti.

2.                      A. B. nuteistas už tai, kad:

2.1. Jis, žinodamas, kad automobilis „Ford Galaxy“ neatitinka techninių reikalavimų, veikdamas bendra tyčia, per D. R. pasinaudojant šio asmeniniais santykiais susitaręs su kontrolieriumi D. K. dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., šiam įrašius žinomai melagingus duomenis, tiksliau, 2017 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 8.00 val., jis (A. B.) kaip transporto priemonės savininkas bei vairuotojas atvyko jam D. K. per tarpininką D. R. nurodytu laiku į UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį, pateikė žinomai techninių reikalavimų neatitinkantį automobilį „Ford Galaxy“; apie 8.40 val. D. K., veikdamas pagal susitarimą, bendrai siekiant naudos ir veikiant bendra tyčia, atlikdamas A. B. pateiktos transporto priemonės „Ford Galaxy“ privalomąją techninę apžiūrą, turint tikslą pateikti išvadą, patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikties techniniams reikalavimams, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas (dujos), suvedęs į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, tokiu būdu neatsižvelgus į tikrinimo rezultatus ir CTADBD. K. suvedus žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodant, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, bei paspaudus mygtuką „spausdinti“, Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė suformavo dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip nurodžius žinomai neteisingus duomenis šis tikras dokumentas buvo suklastotas ir pasikėsintas realizuoti siekiant jį atspausdinus perduoti transporto priemonės savininkui A. B. pasikėsinant jam (A. B.) šį netikrą dokumentą įgijus žinomai netikrą dokumentą laikyti ir naudoti kaip tikrą; tokiu būdu buvo suklastotas dokumentas bei pasikėsinta jį realizuoti, laikyti ir naudoti bei buvo piktnaudžiaujama tarnyba sukeliant nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugant transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkinant jos prestižą, kenkiant techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituojant, tinkamai valstybės tarnautojui neatlikus pareigų, padarant didelę žalą juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) bei valstybei, dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

2.2. A. B. nuteistas ir už tai, kad sukurstė piktnaudžiauti bei bendrininkavo suklastojant tikrą dokumentą, būtent: 2017m. rugsėjo 5 d., žinodamas, kad jam priklausantis automobilis „Ford Galaxy“ neatitinka techninių reikalavimų bei neturi reikiamų dokumentų dėl dujų įrangos, ir prašydamas D. R. pasinaudojant asmeniniais ryšiais susitarti su pažįstamu kontrolieriumi, dirbusiu (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tokiu būdu veikdamas per tarpininką bei kaip transporto priemonės savininkas ir vairuotojas, atvykęs jam nurodytu laiku 2017 m. rugsėjo 6 d. ryte, apie 8.00 val., į UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį, sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį D. K., dirbusį UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje kontrolieriumi, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiauti tarnyba, suklastojant tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K., veikdamas su D. R. ir A. B. bendra tyčia pagal susitarimą, įrašęs žinomai melagingus duomenis ir nevykdęs 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 „Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojams“ 45 straipsnio „Labai sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai“ 3 punkto reikalavimų, jog „transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 161 punkte, arba kai aktyvavus CTADB mygtuką „spausdinti“ atsiranda užrašas „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“, tiksliau, 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 8.40 val. D. K., būdamas iš anksto susitaręs su pažįstamu D. R. bei su transporto priemonės – automobilio „Ford Galaxy“ savininku ir vairuotoju A. B., bendrai siekiant naudos ir veikiant bendra tyčia, atlikdamas A. B. pateiktos transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą, turėdamas tikslą pateikti išvadą, patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą, su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikties techniniams reikalavimams, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas (dujos), suvedė į CTADB žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“ ir žinodamas, kad jo tikrinta transporto priemonė turi būti tikrinama atvykstančių VKTI pareigūnų, siekdamas nuslėpti tikrąją automobilio techninę būklę bei išvengti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, transporto priemonės savininkui A. B. nurodė pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties su transporto priemone „Ford Galaxy“, išvengiant privalomojo VKTI pareigūnų atliktino automobilio patikrinimo, ir nurodė D. R. bei per šį asmenį – A. B. paslėpti patikrintą automobilį „Ford Galaxy“, pakeisti automobilio dokumentus bei valstybinius numerius. Tokiais savo veiksmais sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį D. K. piktnaudžiauti tarnyba, „sukeliant nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugant transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkindamas jos prestižą, kenkiant techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituojant, tinkamai valstybės tarnautojui neatlikus pareigų padarant didelę žalą juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) bei valstybei, dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje“.

2.3. Be to, jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d., turėdamas tikslą daryti poveikį liudytojui R. M. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), susitikdamas su juo bei palaikydamas ryšį mobiliojo ryšio telefonais, siekdamas paveikti R. M. duoti jam palankius parodymus dėl nusikalstamos veikos sukurstant piktnaudžiauti tarnyba valstybės tarnautoją D. K., suklastojant dokumentą – automobilio „Ford Galaxy“ 2017 m. rugsėjo 6 d. techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), po 2017 m. lapkričio 29 d. R. M. liudytojo apklausos vertė šį liudytoją duoti neteisingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po minėtos apklausos teiravosi liudytojo R. M., kokius parodymus šis davęs, pradėjo šiam liudytojui nurodinėti, kad jis (liudytojas R. M.) policijai sakytų tik tuos duomenis, kurie yra naudingi A. B., nurodinėjo liudytojui, kaip elgtis, kad jis (liudytojas) „gali pasakyt, kad, kaip mes ir šnekėjom, kad paskutiniu metu gal aš (A. B.) apsigalvojau“, grasindamas ir leisdamas liudytojui suprasti, jog jei nesakys, kaip jis liepia, tai R. M. „neužteks tau pinigų ir traktorių pardavus“, „mažai ten kokia dešimt tūkstančių eurų bus arba pasodins“, įtikinėdamas liudytoją, jog jis (A. B.) yra „dirbęs šitą darbą, tai aš žinau“, jog „tu gali keist parodymus bile kiek kartų, žinai“ ir „čia nėra nusikaltimas“, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją R. M., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

3. D. R. nuteistas už tai, kad:

3.1. Jis sukurstė piktnaudžiauti ir suklastoti tikrą dokumentą, būtent: 2017 m. rugsėjo 5 d. žinodamas, kad A. B. priklausantis automobilis „Ford Galaxy“ neatitinka techninių reikalavimų, A. B. prašymu, pasinaudodamas asmeniniais santykiais, susitarė su pažįstamu kontrolieriumi D. K., dirbusiu (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės su išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, tai yra D. K., dirbusį UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje kontrolieriumi, kuriam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintu Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašu yra suteikta teisė atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūras bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, piktnaudžiauti tarnyba ir suklastoti tikrą dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K., veikdamas su D. R. ir A. B. bendra tyčia, pagal susitarimą, įrašęs žinomai melagingus duomenis ir nevykdęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 „Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojams“ 45 straipsnio „Labai sunkiais pažeidimais laikomi šie pažeidimai“ 3 punkto reikalavimų, jog „transporto priemonės registracijos dokumentų atidavimas vairuotojui anksčiau, nei nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 161 punkte, arba kai aktyvavus CTADB mygtuką „spausdinti“ atsiranda užrašas „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“, tiksliau, 2017 m. rugsėjo 06 d. ryte, apie 8.00 val., transporto priemonės savininkas bei vairuotojas A. B., atvykęs jam D. K. per tarpininką D. R. nurodytu laiku į UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotį, kur 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 8.40 val. D. K., būdamas iš anksto susitaręs su pažįstamu D. R. bei su transporto priemonės – automobilio „Ford Galaxy“ savininku ir vairuotoju A. B., bendrai siekiant naudos ir veikiant bendra tyčia, atlikdamas A. B. pateiktos transporto priemonės „Ford Galaxy“ privalomąją techninę apžiūrą, turint tikslą pateikti išvadą, patvirtinančią privalomosios apžiūros atlikimą, su tikrovės neatitinkančiu sprendimu dėl transporto priemonės atitikties techniniams reikalavimams, atlikęs privalomąją techninę apžiūrą ir nustatęs, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų ir jos degalų rūšis benzinas (dujos), suvedęs į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodydamas, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas yra blokuotas – kontrolinis tikrinimas“ ir žinant, kad D. K. tikrinta transporto priemonė turi būti tikrinama atvykstančių VKTI pareigūnų, siekiant nuslėpti tikrąją automobilio techninę būklę bei išvengti pakartotinio transporto priemonės patikrinimo, transporto priemonės savininkui A. B. pasišalinus iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties su transporto priemone „Ford Galaxy“, išvengiant privalomojo VKTI pareigūnų atliktino automobilio patikrinimo, jis (D. R.) D. K. paliepimu nurodė A. B. paslėpti D. K. patikrintą automobilį „Ford Galaxy“, pakeisti automobilio dokumentus bei valstybinius numerius, tokiais savo veiksmais neatsižvelgus į tikrinimo rezultatus ir CTADBD. K. suvedus žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, išvadoje nurodant, kad transporto priemonės degalų rūšis – benzinas ir ji atitinka techninius reikalavimus, bei paspaudus mygtuką „spausdinti“, dėl to CTADB suformavo dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu nurodžius žinomai neteisingus duomenis šis tikras dokumentas buvo suklastotas ir pasikėsinta jį realizuoti siekiant jį atspausdinus perduoti transporto priemonės savininkui A. B., „pasikėsinant A. B. šį netikrą dokumentą įgijus jį laikyti ir naudoti kaip tikrą, tokiu būdu buvo suklastotas dokumentas bei pasikėsinta jį realizuoti, laikyti ir naudoti bei buvo piktnaudžiaujama tarnyba sukeliant nepasitikėjimą valstybės tarnautojais, nesaugant transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos, menkinant jos prestižą, kenkiant techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, juos kompromituojant, tinkamai valstybės tarnautojui neatlikus pareigų padaryta didelė žala juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) bei valstybei dėl jos saugomų interesų pažeidimo užtikrinant eismo dalyvių saugumą, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje“.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir jį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius nusikalstamų veikų, bei bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas kasatoriui BK 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarinius. Veikos sukeltus padarinius apibūdinantys teiginiai: „pagrindinių valstybės tarnybos principų pažeidimas“, „tarnybinės veiklos esmės, turinio pažeidimas“, „sumenkinimas valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoriteto“ – yra subjektyvi teismo nuomonė, kuri nuosprendyje nėra pagrįsta konkrečių bylos aplinkybių analize ir įtikinamais teismo motyvais. Teismai turėjo nurodyti konkrečią žalą valstybės institucijai, pačios valstybės autoritetui, valstybės tarnybos principams, tačiau procesiniuose sprendimuose nedetalizuota, kaip pasireiškė didelė žala. Deklaratyvus didelės žalos nustatymas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, kuris reikalauja, kad kiekvienas būtinas nusikaltimo sudėties požymis būtų įrodytas. Vertinant, kaip reiškėsi didelės žalos padarymas, nebuvo atsižvelgta į veikos trukmę, sunkumą, kilusius padarinius, kaltininko pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-233/2012, 2K-573/2012). Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išvados dėl didelės žalos padarymo nemotyvuotos. D. K. veika buvo pavienė, truko neilgą laiką, byloje nėra nukentėjusiųjų, nepadaryta turtinė žala, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės nepažeistos, valstybės tarnybos autoritetui nepakenkta, UAB (duomenys neskelbtini) darbas nesutrikdytas, klientų skaičius nesumažėjo, nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.

4.2. Teismai nepagrįstai nustatė, kad padaryti nusikalstamą veiką D. K. sukurstė D. R. ir A. B. 2017 m. rugsėjo 5 d. pokalbio Nr. 04528_0 tarp D. K. ir D. R. negalima laikyti kurstymu atlikti neteisėtus piktnaudžiavimo veiksmus (pokalbio metu nekalbama apie jokią transporto priemonę ir jos techninę apžiūrą, neprašoma, kad būtų surašyta teigiama išvada, nekalbama, kad transporto priemonė turi daug trūkumų, neminimas A. B.). Teismai nevertino, kad A. B. D. K. iki jo atvykimo į techninės apžiūros stotį nepažinojo, jis jo nieko neprašė, nekalbėjo dėl automobilio techninės apžiūros, tik padavė automobilio registracijos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą ir draudimo polisą. D. K. užregistravo sistemoje automobilio apžiūrą, grąžino A. B. vairuotojo pažymėjimą ir draudimo polisą, o automobilio registracijos liudijimą pasidėjo darbo patalpoje ant stalo. Automobilį D. K. patikrino pagal visus reikalavimus, nepastebėjo, kad yra dujų įranga, rado kelis nedidelius trūkumus, tarnybinėse patalpose užpildė sistemoje duomenis apie automobilį, nurodė minėtus trūkumus ir paspaudė „spausdinti“ su teigiama išvada, tačiau ekrane pamatęs užrašą „rezultatų kortelės spausdinimas blokuojamas“ pasakė A. B., kad teks palaukti, nes bus automobilio patikrinimas, tačiau A. B. atsisakė, pasiėmė savo automobilio registracijos liudijimą ir išvažiavo iš stoties teritorijos. Jokio atlygio už automobilio patikrinimą iš D. R. ir A. B. jis negavo, nė vienas iš šių asmenų neprašė nuslėpti tikrinamo automobilio trūkumų, surašyti teigiamos ataskaitos. D. K. pokalbiai telefonu su D. R. po to, kai VKTI pareigūnai užblokavo rezultatų kortelės spausdinimą, buvo neadekvatūs, jis buvo labai išsigandęs, nes atvažiavo ne tik VKTI, bet ir policija, manė, kad automobilis galėjo būti vogtas. D. K. parodymus, kad po patikrinimo automobilio vairuotojas A. B. savavališkai pasišalino iš stoties teritorijos, patvirtina ir jo 2017 m. rugsėjo 6 d. rašytas pareiškimas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininkui bei paaiškinimas VKTI viršininkui.

4.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padaryti kažką neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą. Toks kaltinimas kurstymu ar organizavimu prieštarauja įstatymo logikai. Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net tokių veiksmų atlikimu suinteresuotas asmuo. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas. Būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti, koks konkretus asmuo buvo kurstomas padaryti nusikalstamą veiką, kokiais būdais ir metodais kurstytojas darė poveikį kurstomam asmeniui, kokią konkrečią nusikalstamą veiką buvo kurstoma padaryti, kokiais veiksmais, priemonėmis tai buvo daroma, kokių konkrečių tikslų ir neigiamų padarinių siekė kurstytojas, ar jo ketinimus suprato kurstomas asmuo, ar kurstomas asmuo atliko nusikalstamą veiką būtent dėl kurstytojo įtakos ir poveikio, kokia apimtimi realizavo kurstytojo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-98/2014). Teismas nurodė tik kaip pasireiškė naudos siekimas A. B. – gavus ataskaitą su neigiama išvada A. B. būtų kilusi būtinybė patirti išlaidas dėl automobilio remonto, šalinant nustatytus trūkumus, taip pat pateikti automobilį pakartotinei techninei apžiūrai atlikti, nes jis nebūtų galėjęs pasiekti to paties rezultato (gauti ataskaitos su teigiama išvada), tačiau kuo pasireiškė D. K. ir D. R. naudos siekimas, teismas nenustatė, o apeliacinės instancijos teismas, nors tai buvo akcentuojama apeliaciniame skunde, šio argumento nenagrinėjo.

4.4. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad D. K. netinkamai atliko automobilio techninę apžiūrą. Abiejų instancijų teismai atmetė A. B. parodymus, kad automobilis po 2017 m. rugsėjo 6 d. techninės apžiūros atlikimo išvažiavo į Olandiją ir jam sugrįžus buvo parduotas R. M., pastarasis tuo automobiliu važinėjo. Kadangi automobilis buvo eksploatuojamas, realu, kad 2017 m. lapkričio 29 d. rasti trūkumai galėjo atsirasti dėl jo eksploatavimo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilio spidometro duomenų, buvusių 2017 m. rugsėjo 6 d. ir suradus automobilį R. M. sodyboje, skirtumas iš esmės atitinka atstumą, nuvažiuotą nuo techninių apžiūrų stoties iki R. M. sodybos, kur buvo surastas automobilis, tačiau iš R. M. ir A. B. parodymų teisme matyti, kad automobilio spidometras buvo sugedęs, R. M. jį suremontavo. Teismai taip pat nevertino liudytojo R. S., dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros atlikimo įmonėje, techniniu direktoriumi, parodymų 2018 m. liepos 5 d. teismo posėdžio metu. Liudytojas R. S., anot kasatoriaus, patvirtino D. K. parodymus, kad dar vieno patikrinimo metu rasti defektai galėjo atsirasti eksploatuojant automobilį nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., taip pat tam tikrų defektų dėl žmogiškosios klaidos kontrolierius galėjo nepastebėti. Teismai nevertino ir liudytojo G. Š. parodymų apie tai, kad už netinkamą transporto priemonės techninės apžiūros atlikimą kontrolieriui surašomas protokolas, skiriama administracinė nuobauda, būna jo veiklos neeilinis vertinimas, galimas atleidimas iš darbo, tačiau neteko girdėti, kad už tai būtų buvusi taikoma baudžiamoji atsakomybė.

4.5. Piktnaudžiavimo tarnyba padarinių mastas labai priklauso nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2012). UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje kontrolieriaus pareigos nėra labai svarbios visos UAB (duomenys neskelbtini) lygiu. Patikrintas tik vienas automobilis, todėl, atsižvelgiant į D. K. eitas pareigas, padarytų veiksmų pobūdį, nekilo BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų padarinių, objektas buvo mažareikšmis, nebuvo padaryta didelės žalos valstybės interesams, byloje nėra duomenų, kad dėl tokios veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje. Be to, D. K. buvo tik valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – jo veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio, duomenų, kad jis veikė savanaudiškais tikslais, byloje nėra.

4.6. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad D. K. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Oficialaus dokumento suklastojimas padaromas tiesiogine tyčia, tačiau į techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) jis įrašė rastus nedidelius trūkumus, kurie buvo nustatyti 2017 m. rugsėjo 6 d. techninės apžiūros metu, sąmoningai rasti pažeidimai nebuvo nuslėpti. Abejotina, ar įrašymas į techninės apžiūros rezultatų kortelę tikrovės neatitinkančios informacijos pagrįstai laikytinas sukeliančiu teisiškai reikšmingus padarinius. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Kai veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Apeliacinės instancijos teismas, be to, vertindamas suklastoto dokumento teisinę reikšmę, nutartyje pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus ir nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 15 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Taip pat yra privaloma ir nustatyta tvarka valstybės atliekama techninė transporto priemonių apžiūra. Valstybė, įstatymais nustatydama eismo saugumo užtikrinimo principus, įgyvendina eismo saugumo politiką užtikrinant eismo dalyvių saugumą, t. y. valstybės siekį per nustatytas priemones užtikrinti, kad dėl automobilio techninės būklės būtų išvengta eismo įvykių, žmonių žūčių bei sužalojimų, o vien tolesnis suklastoto dokumento panaudojimas ar nepanaudojimas nesumažina nusikaltimo pavojingumo. Tuo atveju, jei A. B. būtų vairavęs automobilį, neturėdamas techninės apžiūros, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsniu, grėstų tik nuo 30 iki 40 Eur bauda. Techninės apžiūros rezultatų kortelė teisinių padarinių atsiradimo požiūriu nėra itin reikšmingas dokumentas, neturėdamas šio dokumento A. B. būtų nubaustas tik administracine tvarka. D. K. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn akivaizdžiai neatitinka padarytos veikos pobūdžio ir jos padarinių, veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

4.7. Taip pat pabrėžtina, kad už motorinių transporto priemonių privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros atlikimo reikalavimų nesilaikymą nustatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį. D. K. nuteistas už tai, kad nevykdė 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo reikalavimų, tačiau už jų nevykdymą nustatyta drausminė atsakomybė. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo remtasi aktualia kasacine praktika ir konstitucine jurisprudencija, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai, kurie pagrįstų išvadas, kad D. K. veiksmais padarytos žalos valstybei bei juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) dydis pagrindžia būtinybę jam ir kitiems nuteistiesiems taikyti baudžiamąją atsakomybę.

4.8. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė; paskirta bauda turėjo būti skaičiuojama, vadovaujantis MGL dydžiu, galiojusiu veikos padarymo metu (38 Eur). Šią baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas dėl D. K. kaltės grindė nepatikimais įrodymais, teismo nuosprendis ir nutartis grindžiami prielaidomis, o nepašalintos abejonės vertintos kaip D. K. kaltės įrodymai, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

5. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. Grendelis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. B. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai sprendė klausimą dėl A. B. kaip kurstytojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikytos ir BK 233 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus. Kurstytojo, kaip ir kiekvieno kito bendrininko, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką turi būti nustatytas atskirai. Vien tik teismo išvados, kad D. K. atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamas veikas padarė ir A. B., galimai žinojęs apie tokių veiksmų atlikimą ar net buvęs suinteresuotas jų atlikimu. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį jo aprašomojoje dalyje buvo būtina išdėstyti pagrįstas išvadas dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių buvimo kiekvieno kaltinamojo veikose. Iš teismų sprendimų neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota A. B. kaltė ir kokius jo veiksmus teismai vertino kaip kurstymą. Vien tai, kad A. B. kreipėsi į savo pažįstamą D. R. ir prašė padėti atlikti techninę apžiūrą, nesudaro nusikalstamos veikos sudėties. Iš teismų sprendimų matyti, kad tokio prašymo turinys nėra atskleistas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Susitarimas dėl techninės automobilio apžiūros nėra nusikalstamas veiksmas, taip pat ir A. B. tikėjimasis palankios šios apžiūros išvados. Teismai nenustatė, kad A. B. būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, skatindamas D. K. padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Priešingai, tai buvo D. K. iniciatyva išvažiuoti iš techninės apžiūros stoties pranešant A. B. apie VKTI, slėpti transporto priemonę, pakeisti jos techninį pasą. Vien tai, kad vieno asmens veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).

5.2. Kasatorius pažymi, kad didelės žalos požymis pirmosios instancijos teismo konstatuotas vertinant tai, kad valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba klastojant dokumentus, sukėlė nepasitikėjimą visuomenėje valstybės tarnyba, nesaugodamas transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos ir menkindamas jos prestižą, kompromituodamas, kenkdamas techninės apžiūros stoties kontrolierių autoritetui, tyčiniais, neteisėtais, piktnaudžiaujant tarnyba atliktais veiksmais padarė žalą ne tik juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), bet ir valstybei dėl jos saugomų interesų užtikrinant visuomenės, t. y. visų eismo dalyvių, saugumą pažeidimo. Teismai nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė didelės neturtinės žalos padarymas valstybei, neargumentavo, kodėl šiurkščiai diskredituotas pareigūno vardas ir tarnybos prestižas, autoritetas, pasitikėjimas ja, kaip institucija. Teismų vartojamos frazės „pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybinės veiklos esmę, turinį, sumenkino valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetą“, „sukėlė nepasitikėjimą visuomene“, „nesaugojo transporto priemonių techninės apžiūros stoties reputacijos ir menkino jos prestižą“, „kenkdamas darbuotojų autoritetui“ yra neinformatyvios, subjektyvios. A. B. ir kitiems nuteistiesiems byloje turėjo būti įvertinti inkriminuotų veiksmų sukelti padariniai, nurodant konkrečiai kiekvieno pažeidimo padarytą žalą valstybės valdymo tvarkai, valstybės institucijų (būtent UAB (duomenys neskelbtini) ir pareigūnų autoritetui, pasitikėjimui valstybe ir jos institucijomis bei tarnautojais. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; byloje nėra nukentėjusiųjų; D. K. veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, inkriminuotomis veikomis nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, taip pat nėra ir negalėjo būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik dėl vieno konkretaus atvejo. Skundžiamuose teismų sprendimuose didelė žala konstatuota tik formaliai, nepateikiant jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų aišku, kodėl neturtinė žala vertinama kaip didelė. Žemesnių instancijų teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp A. B. veiksmų ir neva kilusios didelės žalos, neatskleista, kaip jo veiksmai susiję su teismo nustatyta tariama didele žala.

5.3. D. K. buvo kontroliuojamas pareigūnų, jo veiksmai užkardyti, techninės apžiūros ataskaita į apyvartą nepateko. Tai, kad A. B. neva pasikėsino netikrą dokumentą įgyti, laikyti ir naudoti kaip tikrą, teismo yra tik preziumuojama. A. B. inkriminuojant kelis alternatyvius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, kiekvienas iš jų turėjo būti aprašytas ir pagrįstas, o ne preziumuojamas iš paties dokumento suklastojimo fakto. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad A. B. kėsinosi įgyti, laikyti ir naudoti kaip tikrą techninės apžiūros kortelę. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nepateikė motyvuotų išvadų dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 300 straipsnio 1 dalies taikymu (teismas tik nurodė kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 300 straipsnio taikymo, tačiau nesusiejo jos su A. B. atliktais veiksmais, iš nustatytų aplinkybių neaišku, kokiais veiksmais A. B. dalyvavo dokumento suklastojimo procese).

5.4. A. B. taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Iš teismų sprendimų neaišku, kokius konkrečius melagingus ir naudingus A. B. duomenis R. M. buvo įtikinėjamas pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. parodymai yra nenuoseklūs, o užfiksuotų pokalbių turinys tarp R. M. ir A. B. atskleistas neteisingai – tik A. B. kaltinančia linkme. Buvo atliekama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos tarp A. B. ir R. M. kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas dėl brakonieriavimo, kurio metu, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d., A. B. nušovė stirną. Dėl šio įvykio vykę pokalbiai nepagrįstai sugretinti su šia byla, bendro pobūdžio pokalbiai nepagrįstai vertinti kaip poveikis liudytojui. 2017 m. lapkričio 29 d. A. B. negalėjo būti žinoma R. M. procesinė padėtis, todėl jo, kaip pažįstamo ir draugo, patarimai R. M. negali būti vertinami kaip siekis paveikti liudytoją. Be to, A. B. nebuvo suinteresuotas padaryti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų turėjęs pagrindą daryti neteisėtą poveikį galimam liudytojui. Net ir pripažinus, kad A. B. veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ji turėtų būti pripažįstama mažareikšme.

5.5. Taip pat kasatorius teigia, kad aprašomoji nuosprendžio dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, šie pažeidimai neištaisyti ir apeliacinės instancijos teisme. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies neaišku, kokie A. B. veiksmai yra nusikalstami, dėl ko jis pripažintas kaltu. Nustatomojoje dalyje yra gramatinių klaidų, nusikalstamos veikos aprašytos taip, kad jos nesudaro A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties. D. K. veiksmai priskirti A. B. inkriminuojamoms veikoms, taip pat neteisingai nustatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laikas – paskutinis A. B. pokalbis su R. M. fiksuotas 2017 m. gruodžio 7 d., todėl ši data turėtų būti laikytina paskutine bendravimo data, tačiau nepagrįstai priskiriamas protokolų surašymo laikas kaip veikos padarymo laikas. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 punkte išdėstyti dokumentai, kurių turinys neatskleistas, nėra aišku, kaip juose užfiksuoti duomenys patvirtina A. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nepatikrinta, ar įrodymai gauti tinkamai vadovaujantis BPK 154, 160 straipsnių nuostatomis. Nors apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas apie tai, kad dalis byloje esančių duomenų buvo gauti pažeidžiant BPK 154 straipsnio nuostatas ir dėl to jie negalėjo būti pripažinti įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl tokių argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5.6. Taip pat A. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2017 m. rugsėjo 6 d., tuo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur (2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL yra lygus 50 Eur. Skiriant baudą, jos dydis A. B. turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas Gintas Matulevičius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje suformuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buvo nustatytos visos įrodinėtinos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas suteikė išskirtinę reikšmę ryšiui tarp D. R. ir kitų kaltinamųjų byloje, telefoniniams pokalbiams su jais, nors visi asmenys yra tik pažįstami. Visi įrodymai, paneigiantys kaltinimo pateiktą įvykių versiją, nemotyvuotai vertinti kritiškai ir atmesti kaip nepagrįsti. Apkaltinamąjį nuosprendį grindus netiesioginiais įrodymais, nebuvo laikomasi nuosprendžio grindimo tokiais įrodymais reikalavimų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik netiesioginiais įrodymais (telefoniniais pokalbiais, neaiškiu pokalbių turiniu), nes vien tokio įrodymo egzistavimas negali pašalinti klaidos ar atsitiktinumo galimybės. Iš dviejų pašnekovų telefoninių pokalbių, kurių iniciatorius yra tik vienas asmuo, neįmanoma nustatyti tikros situacijos, nes neaišku, kaip pokalbio turinį suprato asmuo, kuriam buvo skambinama. Neaišku, ar asmuo, kuris priėmė skambutį, tinkamai suvokė telefono pokalbio turinį ir jo svarbą. Neįmanoma nustatyti konkretaus asmens veiksmų apimties, o to nenustačius – tinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008).

6.2. Teismai netinkamai įvertino D. R. sulaikymo 2017 m. rugsėjo 6 d. aplinkybes. Teismai, pagrįsdami jo sulaikymą, rėmėsi tik Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tačiau nebuvo pagrįstas sulaikymo pagrindas. D. R. buvo sulaikytas (prievarta pasodintas į policijos transporto priemonę) ir pristatytas į policijos patalpas, jam nebuvo suteikta galimybė naudotis teisininko ar advokato pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai prieš D. R. panaudojo prievartą, pristatė jį į policijos patalpą, jo neįvardijo kaip teisės pažeidėjo, nesurašė jokio protokolo ar akto, pranešimo ar šaukimo atvykti kitą dieną pas policijos pareigūną, neatliko jo daiktų apžiūros. Policijos pareigūnams D. R. ir A. B. asmenybė buvo žinoma, todėl nebuvo pagrindo jų pristatyti į policijos įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, nustatė, kad dar iki 2017 m. rugsėjo 6 d. policijos pareigūnai turėjo informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, tad jau šią dieną buvo teisiniai pagrindai spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pranešimo apie įtarimą įteikimo, laikinojo sulaikymo ir pan. bei pasinaudoti gynėjo paslaugomis. Policijos pareigūnai, panaudoję prievartą ir pristatę D. R. į policijos patalpą, nesivadovavo BPK 140 straipsnio, ANK 597 straipsnio nuostatomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. sulaikymas buvo planuotas ir dirbtinai sukurtas, pasitelkus privataus asmens gyvenimo informaciją, gautą taikant BPK 154 straipsnį ankstesniame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuri be leidimo pradėta naudoti šioje byloje. Tai yra esminiai BPK 154 ir 162 straipsnių pažeidimai. Leidimas naudoti privataus asmens gyvenimo informaciją, gautą taikant BPK 154 straipsnį, kitame ikiteisminiame tyrime buvo suteiktas tik 2017 m. spalio 27 d.

6.3. Iš teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu pokalbiai telefonu 2017 m. rugsėjo 5–6 d. laikytini pagrindiniais D. R. kaltės įrodymais. Kadangi telefoninių pokalbių įrašai buvo pradėti naudoti neturint leidimo (BPK 154 straipsnio 1 ir 2 dalys) ar aukštesniojo prokuroro nutarimo (BPK 162 straipsnis), iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties šios aplinkybės turėtų būti pašalintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad joje aptariamas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus nutarimas. Prokuroro nutarime nenurodyta, kokią konkrečią informaciją, kokiuose procesiniuose dokumentuose (jų prieduose) leidžiama panaudoti, atskiriant iš pirminio ikiteisminio tyrimo. Tokiais atvejais tai padaryti būtina, prie naujo tyrimo turi būti pridėta Alytaus apylinkės teismo teisėjo nutartis, nurodyta prokuroro nutarime, ir visa medžiaga, kurios pagrindu ta nutartis buvo priimta. Pirmosios instancijos teismas dėl minėtos informacijos panaudojimo teisėtumo nepasisakė, tai laikytina teismo šališkumu, teismas kitame ikiteisminiame tyrime taikant BPK 154 straipsnį slaptomis procesinėmis priemonėmis surinktą informaciją (D. R. telefoninių pokalbių įrašus) 2017 m. rugsėjo 5–6 d., nesant leidimo juos naudoti, pripažino leistinais įrodymais, nepatikrinęs šios priemonės sankcionavimo teisėtumo. Ikiteisminio tyrimo metu gynyba negalėjo susipažinti su minėta teisėjo nutartimi, todėl negalėjo ginčyti slaptų veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumo, kai ikiteisminio tyrimo subjektai (policijos pareigūnai, prokuroras) su teisėjo nutartimi buvo susipažinę, ja grindė savo išvadas – taip pažeidė rungimosi principą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatkreipė dėmesio į svarbias aplinkybes: įvykio ir pradėto ikiteisminio tyrimo datą, 2017 m. rugsėjo 6 d. pradėtą ir nebaigtą administracinę procedūrą, ikiteisminį tyrimą, pradėtą remiantis iš kito ikiteisminio tyrimo gauta informacija, žymiai vėlesnį prokuroro nutarimą apie leidimą pasinaudoti ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija kitame ikiteisminiame tyrime. Jeigu Kauno apygardos teismas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatys, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kurio bylos nagrinėjimas vyksta teisme, telefoniniai pokalbiai gauti neteisėtai ir nelaikytini įrodymais, tai ir šioje byloje jie bus pripažinti neteisėtais.

6.4. D. R. taip pat nepagrįstai pripažintas piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo kurstytoju. Jis A. B. rekomendavo D. K. tik teisėtoms paslaugoms atlikti, jokių neteisėtų tikslų ar kokios nors naudos nesiekė. A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad mintis atlikti jo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, o ne patikrinti jo techninę būklę jam kilo atvykus į UAB (duomenys neskelbtini), taigi susitarimo požymis negali būti inkriminuojamas. Nei A. B., nei D. K. sprendimai D. R. nebuvo žinomi, jiems jis įtakos nedarė. Apeliacinės instancijos teismas, be to, neatkreipė dėmesio į tai, kad D. R. su D. K. neaptarinėjo, su kokia transporto priemone A. B. pas jį turi atvažiuoti, A. B. ir D. K. sprendimai jam nebuvo žinomi. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015) pripažįstama, kad jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti, net ir neleistino, jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas į šiuos apeliacinio skundo argumentus neatsakė. D. R. nesuvokė, kad kokiais nors veiksmais veikia prieš valstybės tarnybą ir jos principus, nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje dirba asmenys, prilyginami valstybės tarnautojams. Savo iniciatyva D. R. nuteistųjų neprašė susitikti, susitikimų neorganizavo, jam nebuvo žinoma A. B. ir D. K. susitarimų esmė. Jokioje bylos stadijoje nenustatyta, dėl kokių priežasčių D. R. būtų norėjęs ar privalėjęs nusikalsti, teismai, kvalifikavę jo veiką pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaltinimas kurstymu ar organizavimu leidžia apeiti įstatymo logiką – asmuo pripažįstamas piktnaudžiavimo bendrininku nesigilinant, ar jis turi bendrą tyčią su valstybės tarnautoju, ar jis suvokia savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybai, jos principams ir t. t. BK 228 straipsnio dispozicija neapima kurstytojo, kuris nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris neturi specialiojo subjekto statuso.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai neišnagrinėjęs apeliacinių skundų argumentų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi. Dalis garso įrašuose užfiksuotų pokalbių nesusiję su nagrinėjamomis aplinkybėmis, yra fragmentiški, neinformatyvūs. Telefoniniai pokalbiai ir trumposios žinutės nepatvirtina, kad D. R. sukėlė D. K. norą piktnaudžiauti tarnyba. Kadangi D. K. kasatoriui paskambino po įvykio, tuomet, kai A. B. savavališkai su savo transporto priemone išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stoties, jis jokių kurstymo veiksmų neatliko, nes laiko aspektu to objektyviai negalėjo daryti. D. R. nežinojo iki to momento, kada jam paskambino D. K., kad A. B. priklausantis automobilis yra netvarkingas, transporto priemones galima eksploatuoti su tam tikrais trūkumais, kurie nesudaro kliūčių eismo saugumui, tuos trūkumus tiksliai žino specializuotų techninių apžiūrų stočių darbuotojai. Teismų nurodyti teiginiai apie automobilio slėpimą, statymą į garažą, automobilio techninio paso pakeitimą jau po galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra kurstymo padaryti nusikaltimą objektyvieji požymiai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatomi konkretūs kurstymo veiksmai iki D. K. telefono skambučio momento, tačiau ne po jo, be to, pats D. K. buvo skambučio iniciatorius. Taip pat telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi net netiesioginiais įrodymais inkriminuojant tai, jog D. R. kurstė D. K. piktnaudžiauti bei suklastoti tikrą dokumentą.

6.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. R. veiksmuose nėra piktnaudžiavimo, nes jis pagal BK 228 straipsnį nėra specialusis subjektas, t. y. ne valstybės tarnautojas ir jam prilygintas asmuo, jokių BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų neatliko, taip pat jo veika nebuvo padaryta didelės žalos. Transporto priemonė „Ford Galaxy“ turėjo galiojančią techninę apžiūrą iki 2017 m. rugsėjo 19 d., tad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. dar 13 dienų galėjo būti saugiai eksploatuojama. BK 228 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat inkriminuotas ir naudos siekimas, bendrai veikiant bendra tyčia, tačiau turtinės ar kitokios naudos siekimas yra nurodytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė turėtų būti pašalinta.

6.7. Nagrinėjamoje byloje D. K., dirbusiam (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje kontrolieriumi, inkriminuojami veiksmai buvo netinkamas transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros atlikimas. D. K. veiksmai gali būti vertinami pagal ANK 440 straipsnį. Nepritartina praktikai, kai technines apžiūras ar technines ekspertizes atliekančių įmonių veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nevykdymas ir tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2012, 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-205/2012, 2K-98/2014). Apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų veika iš esmės nepadarė jokios žalos eismo saugumui ir yra mažai pavojinga, nebuvo paneigti. Teismai neteisingai atribojo BK 228 straipsnio 1 dalies ir ANK 440 straipsnio dispozicijas ir nepagrįstai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė)principą.

6.8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė didelės žalos požymį, kuris neatitinka šios bylos turinio ir esmės dėl šio požymio vertinimo, todėl yra kritikuotinas. Nebuvo išanalizuota, ar nuteistieji savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertinta aplinkybė, kad dėl nuteistųjų galimų veikų niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, nesustojo įmonės darbas ir tai nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje. Iš liudytojo G. Š., kitų liudytojų parodymų byloje matyti, kad už panašius kontrolierių pažeidimus taikoma administracinė, drausminė, o ne baudžiamoji atsakomybė. 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stoties darbinė veikla nebuvo sutrikusi. D. K. ar kitų nuteistųjų veiksmais nebuvo sukelta net abejonė nepasitikėti visuomenėje valstybės tarnyba. Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkiniai asmenys ar greta dirbusieji reagavo ramiai, byloje negauta jokių asmenų skundų, pretenzijų dėl UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stoties, darbuotojų, taip pat ir dėl D. K. netinkamo elgesio, blogo darbo ar netinkamo pareigų vykdymo atliekant transporto priemonių techninę apžiūrą, institucijos prestižas niekaip nebuvo menkinamas. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kad D. R. darė D. K. kokį nors poveikį klastoti techninės apžiūros rezultatų kortelę. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad techninė A. B. automobilio apžiūra galiojo dar trylika dienų nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., taigi valstybei teisiškai reikšmingų padarytos veikos padarinių nekilo. Nors BK 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, kuriuos gali sukelti padaryta veika, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią. D. R. tikslas buvo, kad A. B. su savo automobiliu galėtų saugiai dalyvauti eisme (nes jis minėjo, kad automobilis vyks į užsienį), automobilio techninė būklė negali sukelti kitiems asmenims pavojaus. Teismai nevertino žalos pobūdžio, pažeistų interesų, nuteistojo D. K. eitų pareigų svarbos ir neigiamo poveikio institucijos reputacijai. Nuteistojo D. K. eitų pareigų svarba žymiai mažesnė negu valstybės tarnautojo, tiesiogiai einančio pareigas (teisėjo, prokuroro, policijos pareigūno). Kilęs ginčas mažareikšmis, nesukėlė eismo saugumui jokio pavojaus ir nekilo jokių padarinių. D. K. nesumenkino valstybės institucijų autoriteto ir nepadarė didelės žalos valstybei.

6.9. Taip pat šioje byloje galimo nusikaltimo įvykdymo data yra 2017 m. rugsėjo 6 d., tuomet galiojo 38 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Alytaus apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė – 60 MGL dydžio bauda turėjo būti skaičiuojama pagal įvykio dieną galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 38 Eur. Teismo paskirtas baudos dydis – 60 MGL sudaro 2280 Eur, o ne 3000 Eur.

        7. Atsiliepimu į nuteistojo D. K., nuteistojo A. B. gynėjo advokato V. Grendelio, nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato G. Matulevičiaus kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistųjų D. K. ir D. R. ir jo gynėjo advokato G. Matulevičiaus kasacinius skundus tenkinti iš dalies, o nuteistojo A. B. gynėjo advokato V. Grendelio kasacinį skundą atmesti. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartį: D. K. sumažinti nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, nustatant jos dydį 100 MGL (3766 Eur); pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 90 MGL(4500 Eur)dydžio baudą, nustatant jos dydį 90 MGL (3389,40 Eur). Galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (5000 Eur), nustatant 100 MGL (3766 Eur). D. R. sumažinti nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, nustatant jos dydį 60 MGL (2259,60 Eur); pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 MGL (2500 Eur)dydžio baudą, nustatant jos dydį 50 MGL (1883 Eur). Galutinę subendrintą bausmę 60 MGL (3000 Eur), nustatant 60 MGL (2259,60 Eur). Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Atsiliepime prokurorė nurodo:

7.1. Byloje įrodyta, kad D. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje, vykdydamas kontrolieriaus pareigas, pažeidė jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, veiklą reglamentuojančius teisės aktus, piktnaudžiaudamas jam suteikta teise atlikti privalomąją ir pakartotinę apžiūrą bei priimti sprendimus dėl dokumentų, kuriais patvirtinamas privalomosios ir pakartotinės apžiūros atlikimas, atlikdamas A. B. priklausančios ir A. B. pateiktos techniškai netvarkingos transporto priemonės privalomąją apžiūrą, priešingai tarnybos ir valstybės interesais, padarė veiksmus, kurių, sąžiningai dirbdamas, neturėjo daryti. Nuteistasis D. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, veikdamas kaip kompetentingas asmuo, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybinės veiklos esmę, turinį, sumenkino valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Šioje byloje didelės žalos požymis atriboja baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės.

7.2. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B., D. R. ir D. K. žinojo apie automobilio techninę būklę, o D. R. automobilio savininko A. B. prašymu, kreipdamasis į pažįstamą techninės apžiūros stoties kontrolierių D. K., suprato, kokiu tikslu tai atlieka, bei kiekvienas iš jų suprato, kad išvada apie transporto priemonės atitiktį techniniams reikalavimams duodama pateikiant dokumentą – transporto priemonės apžiūros kortelę (ataskaitą) ir kad tokį oficialų dokumentą turi teisę surašyti tik atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo, kad toks dokumentas sukelia teisiškai reikšmingus padarinius. Neabejotina tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvada, kad A. B. ir D. R. prašymai, išreikšti telefoniniuose pokalbiuose, sukėlė nuteistajam D. K. sąmoningą norą daryti bendrą nusikalstamą veiką.

7.3. Priešingai nei teigia kasatoriai, nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Inkriminuojant BK 300 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką yra svarbu vertinti ne tik suklastoto dokumento turinį ir formą, tačiau ir tai, ar tokiame suklastotame dokumente yra nurodyta juridinę reikšmę turinti informacija.

7.4. Liudytojo R. M. parodymus teismas analizavo patikimumo aspektu, jie buvo lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais ir su įrodymais, užfiksuotais nuteistojo A. B. bei liudytojo R. M. pokalbių įrašuose. Nuteistojo A. B. atlikti veiksmai, kaip neteisėtas poveikis liudytojui, pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti teisingai.

7.5. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2017 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu tęsti D. R. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi šis prašymas tenkintas ir elektroninių ryšių – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės terminas pratęstas, leidžiant klausytis D. R. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją kaupti ir fiksuoti, daryti įrašus laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. Būtent šios nutarties pagrindu, taikant procesines prievartos priemones, D. R. atžvilgiu buvo gauta duomenų, kad A. B. tarėsi per tarpininką D. R. su techninės apžiūros stoties kontrolieriumi D. K. dėl automobilio techninės apžiūros, t. y. atliekant sankcionuotus veiksmus, nustatytus BPK 154 straipsnyje, gauta ir užfiksuota informacija apie kitą galimai daromą nusikalstamą veiką. Nesutiktina su kasatorių argumentais, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas neteisėtais būdais gautais įrodymais. Teisinis pagrindas taikyti BPK 154 straipsnyje nustatytą priemonę yra pagal prokuroro prašymą priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar neatidėliotinais atvejais prokuroro nutarimas (BPK 160 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. atžvilgiu buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam šiame ikiteisminiame tyrime buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimu, taikant BPK 154 straipsnyje nustatytas procesines prievartos priemones, nutarta gautus duomenis leisti panaudoti atliekamame ikiteisminiame tyrime (BPK 162 straipsnis) šioje baudžiamojoje byloje. Konstatuoti, kad šioje procesinėje stadijoje padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pagrindo nėra.

7.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodytos nusikalstamos veikos arba dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius patys nustatė. Tačiau pažymėtina, kad informacija apie galimą nusikalstamą veiką laikytina ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje elektroninio ryšio priemonėmis gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kuri nėra pakankamai informatyvi, kad būtų galima nedelsiant priimti proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, arba kai tokia informacija yra pakankamai informatyvi, tačiau joje nėra duomenų, leidžiančių identifikuoti šią informaciją suteikusį asmenį. Taigi, vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis, ikiteisminio tyrimo nebuvo privaloma pradėti nedelsiant. Procesinių prievartos priemonių panaudojimo metu gautos informacijos panaudojimas nelaikytinas neteisėtu. Vykdant procesines prievartos priemones D. R. atžvilgiu, gauti duomenys apie galimai daromą kitą nusikalstamą veiką gali būti panaudojami kitame ikiteisminiame tyrime. D. R. atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys buvo panaudoti tik Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 27 d. nutarimu leidus ir jau pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje.

7.7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Į esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nutartyje nurodė argumentus, kodėl atmestini nuteistųjų apeliaciniai skundai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti.

7.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Abiejų instancijų teismų sprendimai keistini dėl netinkamai paskirtos bausmės – baudos dydžio. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). Nuteistieji D. K., D. R. pripažinti kaltais ir nuteisti už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2017 m. rugsėjo 6 d. Tuo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. 1MGL yra lygus 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr.707; 2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr.X-1710 5 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmes – baudas paskyrė nuteistiesiems vadovaudamasis šiomis nuostatomis neteisingai, nes nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo 1 MGL (37,66 Eur). Priešingai nei teigia nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. Grendelis, nuteistajam A. B. bausmė – bauda paskirta teisinga, nes A. B. nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. sausio 5 d.; 1 MGL dydis buvo 50 Eur.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BK 228 straipsnio ir 300 straipsnio taikymo

9. Kasatoriai skunduose pagrįstai teigia, kad nė vieno nuteistųjų veiksmuose nėra nei BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto apysunkio nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nesunkaus nusikaltimo – tikro dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu sudėties. Byloje nenustatytas ir nusikalstamas A. B. bei D. R. bendrininkavimas darant šiuos nusikaltimus.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrą dokumentą, nes, dirbdamas (duomenys neskelbtini) techninių apžiūrų stotyje kontrolieriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais nustatytą Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros tvarką, paprašytas pažįstamo D. R. netinkamai atliko A. B. pateiktos transporto priemonės „Ford Galaxy“ privalomąją techninę apžiūrą, nutylėjo, kad transporto priemonė turi didelių trūkumų, neatitinka kitų techninių reikalavimų, kad joje įrengta dujų įranga, ir Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje suvedė tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio techninę būklę, o bazė suformavo tikrovės neatitinkantį dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini). Šio dokumento spausdinimą užblokavus tikrintojams, liepė A. B. su automobiliu „Ford Galaxy“ pasišalinti iš tikrinimo vietos, kad išvengtų čia atvykusių daryti patikrinimo VKTI pareigūnų privalomosios automobilio patikros; vėliau D. K. kalbėdamas su D. R. nurodė A. B. paslėpti automobilį „Ford Galaxy“, pakeisti automobilio dokumentus ir valstybinius numerius.

11. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismų sprendimais teigtina, kad tinkamam nuteistųjų veikų teisiniam vertinimui nagrinėjamoje byloje pirmiausia buvo būtina atsižvelgti į šių asmenų atliktų konkrečių veiksmų pobūdį, jų pavojingumą ir atitiktį konkrečioms nusižengimo (teisės pažeidimo) sudėtims, nustatytoms ne vien Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nuostatose, bet atitinkamai ir administracinių nusižengimų bei drausminėje teisenoje. Už tokio pobūdžio neteisėtus techninės apžiūros stoties kontrolieriaus veiksmus, kokie yra nustatyti šioje byloje, yra įtvirtinta administracinė atsakomybė pagal ANK 440 straipsnį. Jame nustatyta atsakomybė už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo reikalavimų nesilaikymą. ANK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į CTADB. Šio straipsnio 3 dalyje netgi nustatyta atsakomybė už tokių administracinių nusižengimų pakartojimą.

12. 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-375 „Reikalavimai įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, ir kvalifikacijos reikalavimai darbuotojams“ 45 punkto reikalavimų pažeidimai tame pačiame įsakyme pirmiausiai susieti su drausmine kontrolieriaus atsakomybe. Pagal šio įsakymo 58 punktą, kai kontrolierius nevykdo teisės aktų reikalavimų, padaro šiurkščius pažeidimus, nurodytus 45 punkte, įmonės vadovas skiria drausminę nuobaudą arba organizuoja neeilinį darbo įvertinimą. Kontrolieriui padarius nors vieną labai sunkų pažeidimą, nurodytą šių reikalavimų 45 punkte, inspekcijos nustatyta tvarka panaikinamas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas (452 punktas).

13. Atitinkamai kasacinė baudžiamųjų bylų praktika nepateikia nė vieno pavyzdžio, kada techninės apžiūros įmonėje dirbančio kontrolieriaus veika, jam tyčia netinkamai atliekant vieno automobilio techninę apžiūrą ir jos rezultatus fiksuojant atitinkamame dokumente, būtų vertinama kaip pavojinga BK 11 straipsnio prasme ir kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio ir dokumento suklastojimo pagal BK 300 straipsnio atitinkamas dalis sutaptis.

14. Būtent pirmiau minėtos kategorijos administracinių nusižengimų bylose pagal ANK 440 straipsnį persekiojami ir baudžiami kontrolieriaus neteisėti poelgiai (neatitinkanti teisės aktų techninė apžiūra, kurią atlikus į CTADB neįrašomi dideli transporto priemonės techninės būklės trūkumai, kuriems esant draudžiama šią transporto priemonę eksploatuoti). Įstatymų leidėjo valia nustatyta, kad tokio pobūdžio veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė. Todėl nepagrįstas veikų, pagal pavojingumą atitinkančių administracinio nusižengimo požymius, kriminalizavimas iškreiptų įstatymo leidėjo valią, kartu ir teisinės valstybės principus – antai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

15. Kolegija sprendžia, kad D. K. nustatyti veiksmai turėtų būti vertinami administracinių nusižengimų teisenos ir papildomai drausminės atsakomybės požiūriu, nes šiais veiksmais didelė žala nei valstybei, nei juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo padaryta. Tai, kad į CTADB buvo neįrašyti dideli A. B. automobilio techninės būklės trūkumai, paruoštas atspausdinti atitinkamo turinio dokumentas – techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), apima ANK 440 straipsnio 2 dalies sudėtis. ANK uždraustas ir pavojingas veiksmas yra būtent kontrolieriaus atliekamas suvedimas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę tikrovės neatitinkančios informacijos apie patikrinto automobilio techninę būklę, o tai, kad bazė po to suformuoja tikrovės neatitinkantį dokumentą – techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), yra tik tokio veiksmo pasekmė, šis dokumentas savarankiškai reikšmingų teisinių padarinių nesukuria, tik yra duomenų, kurie suvedami į CTADB, atspindys. Todėl neteisinga būtų už tokį veiksmą šalia ANK numatytos atsakomybės taikyti dar ir baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį.

16. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Nors piktnaudžiaudamas tarnyba valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje nurodytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.).

17. Teismų praktikoje taip pat aiškiai nurodoma, kad didelės žalos požymis nebūtinai yra sietinas tik su turtinės žalos padarymu, turtinė žala pripažįstama didele, jei viršija 250 MGL dydį. Kita situacija yra dėl neturtinės žalos požymio vertinimo ir pripažinimo didele neturtine žala. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – tai, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Didelės žalos požymio konstatavimas nuosprendyje turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018 ir kt.). Taigi, neturtinės didelės žalos požymis yra vertinamasis, jis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą, kaip teigiama kasacine tvarka skundžiamuose teismų sprendimuose.

18. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą nepritarta praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-7-251/2013, 2K-98/2014).

19. Taigi nustatydami didelės žalos požymį bylą nagrinėję teismai tinkamai neanalizavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens padarytos veikos pobūdžio, kokia atsakomybė nustatyta teisės aktuose, kurių reikalavimus šis asmuo pažeidė, tarnautojui prilyginto asmens pareigų svarbos, įvykio rezonanso. Visiškai neatsižvelgta, kad šiuo atveju išaiškintos ne sistemingai UAB (duomenys neskelbtini) atliekamos neteisėtos techninės apžiūros didelių trūkumų turinčioms transporto priemonėms, o konstatuota, kad tokia apžiūra buvo atlikta tik vienam automobiliui, neteisėti kontrolieriaus veiksmai buvo nutraukti VKTI pareigūnų, netikros informacijos apie automobilio techninę būklę naudojimas buvo sustabdytas, įvedus neteisingus duomenis į CTADB, suformuotas netikras dokumentas nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių, po įvykio automobilis „Ford Galaxy“ buvo A. B. paslėptas ir eisme nedalyvavo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, ir apkaltinamajame nuosprendyje byloje nustatyti D. K. veiksmai, ir A. B. bei D. R. veiksmai pripažintini neatitinkančiais nei BK 228 straipsnio 1 dalyje, nei BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų sudėčių požymių, už teismų nustatytus veiksmus būtent ANK numatytos atsakomybės taikymas D. K. būtų proporcinga teisinė priemonė.

21. Pagrįstai nuteistojo D. R. ir jo gynėjo kasaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad kvalifikuojant A. B. ir D. R. veiksmus ir vertinant, kad jie veikė kaip kurstytojai, visiškai neatsižvelgta į kasacinėje praktikoje priimtas nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-268/2012, 2K-325/2014 ir išplėstinės kolegijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015 nustatytą taisyklę: „Jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Toks kaltinimas kurstymu ar organizavimu prieštarauja įstatymo logikai. Toks asmuo pripažįstamas piktnaudžiavimo bendrininku nesigilinant, ar jis turi bendrą tyčią su valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, ar jis iš viso suvokia savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybai, jos principams ir t. t. Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).“

22. Kolegija daro bendrą išvadą, kad teismai, pripažindami nuteistuosius kaltais pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, dalį veiksmų kvalifikuodami kaip bendrininkavimą, netinkamai taikė ir aiškino šias BK normas. Apeliacinio proceso metu apygardos teismas net gavęs duomenis, kad dėl administracinio nusižengimo teisena D. K. nepradėta, nesvarstė galimybės ją taikyti.

Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies taikymo

23. Nuteistojo A. B. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad A. B. nepagrįstai nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nes iš teismų sprendimų neaišku, kokius konkrečius melagingus ir naudingus A. B. duomenis R. M. buvo įtikinėjamas pateikti ikiteisminio tyrimo metu.

24. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007 ir kt.). Tačiau poveikiu BK 233 straipsnio prasme negalima pripažinti bet kokio pasikalbėjimo su liudytoju apie vykstančio ikiteisminio tyrimo aplinkybes, turi būti aiškiai nustatyta, dėl kokių reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas veikiamas teikti į bylą melagingą informaciją.

25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės nurodydamas įvairius A. B. pokalbius telefonu, nedetalizuodamas A. B. poveikio liudytojui R. M. konkretaus turinio, neatskleisdamas, kokie konkretūs melagingi R. M. parodymai A. B. buvo reikalingi ir prašomi teikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, perrašė A. B. kaltinamajame akte esančio kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį tekstą. Šiame tekste teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu po 2017 m. lapkričio 29 d. įvykusios liudytojo R. M. apklausos A. B. šio liudytojo teiravosi, kokius parodymus šis davęs, pradėjo jam nurodinėti, kad jis (liudytojas R. M.) policijai sakytų tik tuos duomenis, kurie yra naudingi A. B., nurodinėjo liudytojui, kaip elgtis, kad jis (liudytojas) „gali pasakyt, kad, kaip mes ir šnekėjom, kad paskutiniu metu gal aš (A. B.) apsigalvojau“, grasindamas ir leisdamas liudytojui suprasti, jog jei nesakys, kaip jis liepia, tai R. M. „neužteks tau pinigų ir traktorių pardavus“, „mažai ten kokia dešimt tūkstančių eurų bus arba pasodins“, įtikinėdamas liudytoją, jog jis (A. B.) yra „dirbęs šitą darbą, tai aš žinau“, jog „tu gali keist parodymus bile kiek kartų, žinai“ ir „čia nėra nusikaltimas“, tokiu būdu siekė paveikti liudytoją R. M., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

26. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 27 punkte prie to, kas pirmiau apylinkės teismo buvo nurodyta apie nustatyto poveikio liudytojui R. M. aplinkybes, pridūrė tik tiek, kad A. B. pokalbių telefonu metu šio liudytojo teiravosi, ar jį apklausė ir kokius parodymus jis davė, siūlė susitikti ir aptarti, aiškino, kad jis anksčiau dirbęs tokį darbą, yra buvęs pareigūnas ir žino, kad parodymus galima keisti, kad tai nėra nusikaltimas ir už tai nieko nebus. Šis teismas vertino, kad būtent tokie pavojingi nuteistojo A. B. veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami kaip „liudytojo R. M. klaidinimas ir įtakojimas“.

27. Abiejų grandžių teismai, nustatydami A. B. tyčinę kaltę pagal BK 233 straipsnį, nekreipė dėmesio į byloje nustatyto poveikio liudytojui abstraktumą, į tai, kad liko neaišku, dėl kokių bylai reikšmingų, klaidinančių teisingumą aplinkybių liudijimo tyčia buvo veikiamas liudytojas R. M. Byloje fiksuoti pokalbiai telefonu vyko tarp dviejų gerai pažįstamų asmenų, ne tik apie automobilio „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini) laikymo pas R. M. aplinkybes, bet ir apie sumedžiotos stirnos tyrimo aplinkybes.

28. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-489/2020).

29. Atsižvelgiant į tai, kas byloje teismų nustatyta, darytina išvada, kad A. B. išaiškinta poveikio liudytojui R. M. duoti melagingus parodymus veika tiek pagal objektyviųjų, tiek pagal subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Dėl to kolegija sprendžia, kad A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnio pagrindu, jam neskiriant BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones.

30. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmetant apeliacinius skundus patvirtintas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas, keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kolegijai priėmus sprendimą visiems nuteistiesiems bylą nutraukti, kasacinių skundų argumentų nagrinėjimas dėl esminių BPK pažeidimų ir neteisingai paskirtų baudų netenka prasmės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti.

Nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis D. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; A. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; D. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir baudžiamąją bylą visiems šiems asmenims nutraukti.

        Nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis A. B. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, pakeisti. Pritaikius BK 37 straipsnį, A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą jam pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nutraukti.

        Kitų Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutarties dalių nekeisti.

Teisėjai                                                 Arvydas Daugėla

                                                        Rima Ažubalytė

                                                        Tomas Šeškauskas