KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo                         2017-04-28 nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo A. G. skundas dėl antstolės  Redos Vizgaudienės veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, L. J.,

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašė:
1. Panaikinti antstolės 2017-02-14 patvarkymą Nr. S-17-74-2592 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal teismo vykdomąjį raštą byloje Nr. e2T-10-381/2017,                             2017-02-14 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-74-2691, 2017-02-14 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-17-74-2607 ir 2017-02-15 patvarkymą dėl arešto turtui Nr. S-17000854, suėjus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui.
2. Vykdomąją bylą Nr. 0074/17/00178 nutraukti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog vykdomasis raštas priimtas vykdyti praleidus įstatyme įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Antstolė, 2017-02-14 patvarkymu priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti suėjus senaties terminui, pažeidė imperatyviąsias civilinio proceso normas. Mano, jog vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, todėl patvarkymas priimti vykdomąjį raštą vykdyti, taip pat ir visi antstolės vėliau parengti dokumentai turi būti panaikinti ir, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, vykdomoji byla turi būti nutraukta.
3. Antstolė 2017-03-15 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi jis yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir kitus procesinius dokumentus, vykdomąją bylą nutraukti. Nurodo, jog vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Antstoliui nesuteikta teisė kvestionuoti priimtus teismo sprendimus, kadangi CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas.

2. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-28 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog suinteresuotas asmuo                              L. J. teisę vykdyti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje įgijo tik tada, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (2017-01-27), kuria pripažintas užsienio teismo sprendimas ir išplėstas jo galiojimas teritorijos atžvilgiu leidžiant sprendimą vykdyti, todėl konstatavo, jog antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, laikėsi CPK reikalavimų, per įstatymo nustatytą terminą patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tokių kliūčių nenustatė ir pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl sprendė, jog tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti 2017-02-14 patvarkymą, kuriuo priimtas vykdyti vykdomasis raštas, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nenustačius, jog vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai, pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolės 2017-02-14 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-74-2691, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-17-74-2607 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kadangi šiuos dokumentus antstolė priėmė laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (CPK 604 straipsnis, 609 straipsnis, 610 straipsnis, 611 straipsnis, 654 straipsnis, 655 straipsnio 1 dalis, 658 straipsnio 1 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti antstolės priimtą patvarkymą, kuriuo areštuotas pareiškėjo turtas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių būtinybę taikyti areštą, o CPK 658 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 nutarties gautas pareiškėjo A. G. (toliau – apeliantas) atskirasis skundas. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. skundą tenkinti ir panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės 2017-02-14 patvarkymą Nr. S-17-74-2592 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal teismo vykdomąjį raštą byloje Nr. e2T-10-381/2017, 2017-02-14 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-74-2691, 2017-02-14 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-17-74-2607 ir 2017-02-15 patvarkymą dėl arešto turtui Nr. S-17000854, suėjus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra skaičiuojamas nuo sprendimo, kuris yra vykdytinas, įsiteisėjimo dienos, o ne nuo sprendimo pripažinimo ar leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas 2010-09-14, o įsiteisėjo 2010-10-08 arba vėliausiai 2010-12-02, todėl antstolė Reda Vizgaudienė privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti suėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos apeliacinio teismo                    2017-01-27 nutarties motyvai turi res judicata galią. Prejudicinė galia gali būti taikoma tik aiškiai ir neginčijamai motyvuotiems teismų sprendimams, fiksuotiems sprendimo rezoliucinėje dalyje, bet ne bet kokiems teismo pasisakymams ar pasvarstymams.
3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-27 nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos teismo priimtas sprendimas, neskundė kasacine tvarka.
9. Teisme gautas suinteresuoto asmens L. J. atsiliepimas į atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą prašo atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-27 nutartyje, kurioje leista Lietuvos Respublikoje vykdyti Šveicarijos Konfederacijos Lavauxo-Orono rajono teismo 2010-09-14 sprendimo dalį, nustatyta, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdymo senaties terminas vykdomajam dokumentui pagal minėtą teismo sprendimą paduoti nėra pasibaigęs, taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas prejudicinis faktas.
2. Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. savo skundu, kurio argumentai jau yra paneigti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu, tik siekia vilkinti išieškojimo procesą.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Vienas pagrindinių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas yra skaičiuojamas nuo sprendimo, kuris yra vykdytinas, įsiteisėjimo dienos, o ne nuo sprendimo pripažinimo ar leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas 2010-09-14, o įsiteisėjo 2010-10-08 arba vėliausiai 2010-12-02, todėl antstolė Reda Vizgaudienė privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti suėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui, todėl apeliantas šiuo pagrindu prašė panaikinti visus antstolės vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas ginčą dėl užsienio teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje 2017 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas užsienio teismo (arbitražo)  sprendimams vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo kompetentingo Lietuvos Respublikos nacionalinio teismo procesinio sprendimo, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo (arbitražo) sprendimas, įsiteisėjimo, kaip tai reglamentuota CPK 8111 straipsnyje.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinęs aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017, pripažino bei leido vykdyti Šveicarijos Konfederacijos Lavauxo-Orono rajono teismo 2010-09-14 sprendimo dalį, todėl vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas nebuvo pasibaigęs, atmeta apelianto argumentus, jog antstolės veiksmai vykdymo procese laikytini neteisėtais, nes ji priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti pasibaigus šio dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolės veiksmai priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo teisėti.
14. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-27 nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos teismo priimtas sprendimas, neskundė kasacine tvarka. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: apelianto Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teikti kasaciniai skundai bei šio teismo 2017-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-399/2017, ir 2017-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-772/2017, kuriomis apelianto kasacinius skundus atsisakyta priimti, tačiau ši nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada neturi jokios teisinės reikšmės vertinant antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų teisėtumą priimant vykyti vykdomąjį dokumentą, todėl vien ši nepagrįsta išvada nedaro skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nepagrįsto ar neteisėto ir nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013).
16. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 nutartį palikti nepakeistą.