Civilinė byla Nr. eB2-352-524/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00350-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaila“ pareiškimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakymą,

nustatė:

1.       Teisme 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „Skaila“ pareiškimas atsakovei UAB „Kevija“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. vasario 7 d.

2.       Teisme 2025 m. sausio 27 d. gautas ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsisakymas su skolininkės sutikimu, kuriuo prašoma priimti ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsiėmimą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą.

3.       Atsisakyme nurodoma, kad šalys susitarė ir sutarė užbaigti ginčą be teisminio nagrinėjimo. Pasirašydama šį pareiškimą atsakovė UAB „Kevija“ taip pat patvirtina, kad sutinka su tuo, jog ieškovė UAB „Skaila“ atsiimtų Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. gruodžio 16 d. priimtą pareiškimą atsakovei UAB „Kevija“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsniu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka, jog ieškovė atsiimtų pareiškimą atsakovei dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovė pareiškimą atsiima.

Teismas

konstatuoja:

4.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ). JANĮ taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymu (JANĮ 1 straipsnio 6 dalis). Taigi kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

5.       CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį; vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą; jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui; šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

6.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos; šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

7.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra priimtas pareiškimas iškelti nemokumo (bankroto) bylą, t. y. iškelta civilinė byla dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Pareiškimas išsiųstas atsakovei, tačiau byla nepradėta nagrinėti iš esmės, nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą dar nėra priimta ir nemokumo (bankroto) byla dar nėra iškelta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškimą atsiima, o atsakovė su tuo sutinka, byla nėra pradėta iš esmės nagrinėti, yra pagrindas pareiškimo atsiėmimą priimti ir pareiškimą palikti nenagrinėtu (CPK 139 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat ieškovei grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

8.       Atkreiptinas dėmesys, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos; žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka (CPK 87 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaila“ pareiškimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl bankroto bylos iškėlimo atsiėmimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaila“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevija“ dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skaila“, j. a. k. 304108115, 2024 m. gruodžio 12 d. sumokėtą 549 Eur dydžio žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė