Civilinė byla Nr. 2-1164-236/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00330-2012-7

              Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Skuba“ atskirąjį skundą ir valstybės įmonės „Turto bankas“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atmestas, civilinėje byloje Nr. B2-1368-436/2015 pagal pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elettrodiesel“ 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Elettrodiesel“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskirtas UAB „Forsina“, 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą, tame tarpe ir UAB „Marijampolės Skuba“ kreditorinį reikalavimą (4 404,55 Eur) 15 208,04 Lt sumai.

Pareiškėjas UAB „Marijampolės Skuba“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo 2014-12-01 protokolo Nr. 10 nutarimo 2 punktą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 2 patvirtinimo; 2) įpareigoti administratorių išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ jai neteisėtai 2013-05-03 išmokėtus 50 000 Lt ir Lietuvos banko skelbiamų statistinių duomenų apie 2012 m. gruodžio mėn. nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų (iki vienerių metų) metinę palūkanų normą - 5 %, skaičiuojant nuo 2013-05-03 iki dienos, kol pinigai nebus grąžinti į BUAB „Elettrodiesel“ sąskaitą; 3) įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą su darbotvarke: bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatų, patvirtintų Kauno apygardos teismo 2012-08-06 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1940-436/2012 2012-06-09 – 2012-11-21 laikotarpiui ir pirmojo 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimo 5 p. 2012-11-22 – 2014-01-28 laikotarpiui; 4) įpareigoti administratorių pateikti pareiškėjui dokumentų nuorašus, patvirtinančius C.M.P. V. S. r. 1. ir M. M. įtraukimą į BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių sąrašą pagrįstumą, dokumentų nuorašus, patvirtinančius C.M.P. V. S.R.L. atstovavimą bankroto byloje (įgaliojimą) ir M. M. veikimą kreditorių susirinkimo pirmininko vardu.

Pareiškėjas nurodė, kad gavęs administratoriaus pranešimą dėl šaukiamo 2014-12-01 BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo, išsiuntė administratoriui pranešimą dėl duomenų, pagrindžiančių administravimo išlaidas, pateikimo, tačiau administratorius jokių duomenų pareiškėjui nepateikė. 2014-12-01 kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2 darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo“ buvo priimtas iš esmės didžiausių kreditorių C. M. P. V. S. r. l. ir jo atstovo M. M., turinčių 70 % balsų, balsais. Prieš šio nutarimo priėmimą balsavo valstybės interesus atstovaujančios institucijos – VĮ „Turto bankas“, VSDFV Kauno skyrius. Pareiškėjas, negavęs iš administratoriaus reikiamų dokumentų, kreditorių susirinkime dėl skundžiamo nutarimo priėmimo nebalsavo, tačiau savo nesutikimą išdėstė 2014-11-26 rašte. Pareiškėjo nuomone, 50 000 Lt palūkanų BUAB „Elettrodiesel“ neprivalo mokėti, kadangi jos nėra numatytos administravimo išlaidų sąmatoje. Kauno apygardos teismo 2012-08-06 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1940-436/2012 administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto pradžios iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, t. y. 2012-06-09 – 2012-11-21 laikotarpiui, patvirtinta 86 406, 30 Lt. Nuo 2012-11-22 pirmojo kreditorių susirinkimo iki 2014-01-28 kreditorių susirinkimo Nr. 9 administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 6 000 Lt/mėn., t. y. 85 200 Lt 2012-11-22 – 2014-01-28 laikotarpiui. 50 000 Lt palūkanų UAB „Bankroto departamentas LT“ dengimas nebuvo numatytas nei 2012-08-06, nei 2012-11-21 sąmatose. BUAB „Elettrodiesel“ buhalterijoje nėra dokumentų, atitinkančių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, dėl privalomos mokėti UAB „Bankroto departamentas LT“ 50 000,00 Lt skolos. Pareiškėjo nuomone, administratorius privalo tiksliai nurodyti, prie kurių jų rūšių priskirtinos su juo susijusiam UAB „Bankroto departamentas LT“ išmokėti 250 000 Lt. Pareiškėjo manymu, administravimo išlaidų, patirtų per 2012-06-09 – 2012-11-21 (nuo bankroto pradžios iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos) ir 2012-11-22 – 2014-01-28 (nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki kreditorių susirinkimo Nr. 9 dienos) laikotarpius, patvirtinimo klausimas privalo būti apsvarstytas naujai sušauktame kreditorių susirinkime visa apimtimi, nes iki tol administratorius į jo inicijuojamų susirinkimų darbotvarkes įtraukdavo sąmatą tvirtinti dalimis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas net du kartus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1158/2014) konstatavo, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas – jam išmokėto atlyginimo pagrįstumą kreditorių susirinkimas privalo apsvarstyti iš naujo. Natūralu, kad sumos virš 142 000 Lt, jeigu bus nustatyta, kad jos išmokėtos neteisėtai, privalo būti grąžintos bankrutuojančiai įmonei bei skaičiuojamos palūkanos. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo prašymas „įtraukti į 2014-12-01 šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pakeitimo“ - susirinkime nebuvo svarstomas, iki šio skundo surašymo dienos šis imperatyvios bankroto įstatymo normos pažeidimas nėra pašalintas. Bankroto administratoriaus kontrolės ir kreditorių interesų gynimo funkcija, numatyta ĮBĮ 25 str. 2 d., deleguojama (kai nėra renkamas kreditorių komitetas) kreditorių susirinkimo pirmininkui. Taigi šis ĮBĮ 23 str. 1 p. pažeidimas yra ne tik pakankamai rimtas, bet ir administratoriaus padarytas sąmoningai, be to, gali turėti teisinių pasekmių.

Pareiškėjo teigimu, pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Pareiškėjas, įvertinęs šiuo metu jam prieinamą informaciją ir įvykių bankroto proceso metu raidą, yra įsitikinęs, jog didžiausias BUAB „Elettrodiesel“ kreditorius, būdamas bendrovės savininku, kreditorių susirinkimo pirmininku ir bankroto bylos iniciatoriumi, kartu su jo iniciatyva paskirtu administratoriumi siekia priešingų bankroto procesui tikslų.

Kauno apygardos teisme 2015 m. sausio 6 d. gautas pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ skundas dėl BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo 2014 m. gruodžio 19 d. metu priimtų nutarimų, kuriame prašė: 1) panaikinti nutarimo 2 punktą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo; 2) panaikinti nutarimo 3 punktą dėl BUAB „Elettrodiesel“ finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. ir 2013 m. patvirtinimo; 3) pakeisti kreditorių susirinkimo 2014-12-19 protokolo Nr. 11 nutarimo 4 punktą, išdėstant sekančiai: „Kadangi BUAB „Elettrodiesel“ savininko 2012-11-21 išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininku prieštarauja imperatyviam ĮBĮ 23 str. 1 p. draudimui - atstatydinti C.M.P. V. S.R.L, kreditorių susirinkimo pirmininku išrenkant VĮ „Turto bankas“ atstovą“.

Pareiškėjas nurodė, kad ataskaita negali būti tvirtinama, kol administratorius nepateiks aiškių ir nedviprasmiškų atsakymų į visus pareiškėjo pateiktus klausimus ir nepaneigs kreditorių įtarimų: 1) dėl jo galimo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kuris gali būti vada jo atstatydinimui (ĮBĮ 11 str. 4 d.); 2) dėl galimo neteisėto įtraukimo dalies ar visų C.M.P. V. S. r. 1. ir jos atstovo M. M. kreditorinių reikalavimų į kreditorių sąrašą, o jei šie kreditoriai įtraukti į kreditorių sąrašą pagrįstai - dėl galimai kitokio, nei numatytas bankroto įstatymo, jų intereso šioje byloje; 3) dėl galimo tyčinio bankroto bendrovės savininko veiksmuose, inicijuojant bankroto bylą. Finansinės ataskaitos už 2012 m. administratoriaus 2013-02-27 sudarytos nesilaikant įmonės veiklos tęstinumo principo, nes jų duomenys neatitinka UAB „Elettrodiesel“ vadovybės 2012-06-09 sudaryto balanso skaičių. Pareiškėjo nuomone, 2012-12-31 balansas ir 2012 m. pelno/nuostolių ataskaita privalo būti parengti iš naujo, atsižvelgiant į bankroto byloje turimo UAB „Elettrodiesel“ 2012-06-09 balanso skaičius, ypač dėl skolų bendraieškiams C.M.P. V. S. r. 1. ir M. M.. Administratoriaus 2014-04-17 sudarytas 2013-12-31 balansas negali būti patvirtintas, nes nėra aiškus BUAB „Elettrodiesel“ likusių sąskaitoje/kasoje pinigų likutis, kuris IV skyriuje nurodytas -286 574 Lt. Kad būtų išvengta painiavos, pareiškėjo nuomone, administratorius privalo patikslinti jo 2014-12-11 sudarytą Piniginių lėšų apyvartos suvestinę, nurodant BUAB „Elettrodiesel“ pinigų apyvartą kiekvieną mėnesį, už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai, t. y. 2012-06-09 – 2012-12-31; 2013-01-01 – 2013-02-08; 2013-02-09 – 2013-12-31, išaiškėjus neatitikimams arba klaidoms - atitinkamai patikslinti ir 2013-02-27, 2014-12-08 ir 2014-04-17 balansus. Pareiškėjo nuomone, administratorius asmeniškai suinteresuotas, kad neteisėtai (priešingai ĮBĮ 23 str. 1 p. numatytam draudimui) išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas nebūtų nušalintas, nes C.M.P. V. S.r.l. atstovas M. M. priima sprendimus ar suteikia leidimus sudaryti neteisėtus sandorius, priešingus daugumos kitų kreditorių interesams, bet kurie, materialiąja prasme, naudingi UAB „Forsina“ arba su ja susijusiai UAB „Bankroto departamentas LT“, t. y. pačiam bankroto administratoriui. Pareiškėjo manymu, tokie administratoriaus veiksmai atitinka ĮBĮ (2014.03.27 redakcijos Nr. XII-805) 11 str. 6 d. sąvoką „teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi“. Todėl, jeigu administratorius pats neapskųs ĮBĮ 24 str. 5 d. nustatytu terminu susirinkimo 2014-12-19 priimto nutarimo 4 p. ir nepasiūlys kitos kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros - jis turi būti atstatydintas teismo iniciatyva šio įstatymo 11 str. 10 d. 4 p. nustatytu pagrindu.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VĮ „Turto bankas“ prisidėjime prie pareiškėjo skundo nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą dėl 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VSDFV Kauno skyrius prisidėjime prie pareiškėjo skundo nurodė, kad palaiko pareiškėjo skundą dėl 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Atsakovas UAB „Elettrodiesel“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, prašė pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ skundus dėl 2014-12-01 ir 2014-12-19 kreditorių susirinkimų nutarimų atmesti. Taip pat prašė pareiškėjui UAB „Marijampolės Skuba“ skirti 5790 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos sumos skirti atsakovui BUAB „Elettrodiesel“ bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ skundą dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-01 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų ir civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl 2014-12-19 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, sujungė į vieną bylą, paliekant jai bylos Nr. B2-1368-436/215.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ skundus dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-01 protokolo Nr. 10 nutarimo 2 punkto dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 2 patvirtinimo, 2014-12-19 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 nutarimo 2 punkto dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 tvirtinimo, 3 punkto dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. ir 2013 m. tvirtinimo, 4 punkto dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pakeitimo panaikinimo.

Teismas patikrinęs, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimų sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nustatė, kad priimant visus skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta, o tai reiškia, kad ĮBĮ 24 str. 1 d. nuostatos nebuvo pažeistos.

Dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-01 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 2 toje dalyje, kuria buvo nuspręsta punktu Nr. 3 pateikti informaciją apie administravimo išlaidų sąmatą bei ataskaitiniu laikotarpiu gautas ir panaudotas bankrutuojančios įmonės lėšas, patvirtinimo teismas sprendė, kad skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 21 d. įvyko pirmasis BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 2 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti C. M. P. V. S. r. l. atstovą. Tame pačiame kreditorių susirinkime 6 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl paskolos pastatui išpirkti paėmimo: 1) įpareigoti BUAB „Elettrodiesel“ bankroto administratorių paimti paskolą (199 566,80 Lt plius palūkanos bei kitos su turto išpirkimu susijusios išlaidos) BUAB „Elettrodiesel“ vardu nekilnojamajam turtui (pastatui – autoremonto įmonei, esančiai Aleksandrovo k., Marijampolės sav. su kiemo statiniais (kadastro Nr. 5100-0000-4018, 5100-0000-4029) išpirkti pagal lizingo sutartį Nr. LT093327 iš „Swedbank lizingas“, UAB), 2) nustatyti ne ilgesnį kaip pusės metų paskolos grąžinimo terminą, 3) paskolos suteikimo kainą nustatyti ne didesnę kaip 50 000,00 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas UAB „Marijampolės Skuba“ prieš susirinkimą buvo supažindintas su nutarimų projektais, posėdyje dalyvavo, jokių kitokių pasiūlymų, paaiškinimų, pastabų nepateikė, kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė, todėl šį kreditorių susirinkimo nutarimą teismas laikė priimtu teisėtai ir galiojančiu. 2013-12-16 vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, 2 darbotvarkės klausimu patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 2. Pareiškėjas UAB „Marijampolės Skuba“ pateikė teismui skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2013-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014-02-20 nutarties, 2014-06-10 nutartimi konstatavo, kad bankrutuojančiai įmonei iš tikrųjų buvo naudinga sumokėti likusią dalį lizingo įmokų lizingo bendrovei ir iš lizingo bendrovės išpirktą turtą realizuoti, siekiant padengti bent dalį kreditorių finansinių reikalavimų, tačiau BUAB „Elettrodiesel“ 2013-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 dalyje dėl informacijos apie administravimo išlaidų sąmatą patvirtinimo panaikino, remdamasis tuo, jog sudarydamas paskolos sutartį dėl 200 000 Lt paskolos BUAB „Elettrodiesel“ suteikimo už BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 6 nustatytą 50 000 Lt paskolos suteikimo kainą, bankroto administratorius, teismo vertinimu, nedėjo protingų pastangų atsakovo vardu sudaryti paskolos sutartį bankrutuojančiai įmonei naudingesnėmis sąlygomis. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad dėl nurodytų priežasčių negali būti tvirtinama bankroto administratoriaus ataskaita toje dalyje, kurioje bankroto administratorius teigia tikslingai panaudojęs 50 000 Lt palūkanoms sumokėti, ir nurodė, kad kreditorių susirinkime bankroto administratorius turės iš naujo pateikti svarstymui įrodymus apie protingo dydžio palūkanų už paimtą paskolą nustatymą. Administratorius, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, 2014-06-19 elektroniniu paštu įvairioms kreditus teikiančioms bendrovėms išsiuntė kvietimus dalyvauti kainų apklausoje, taip pat kvietimą dalyvauti kainų apklausoje paskelbė internete. Administratorius atsakymus gavo tik iš AB SEB banko, kuriame nurodyta, kad AB SEB bankas nurodyto tipo kreditų neišduoda, iš UAB „AV grupė“, kuri pateikė 2014-06-29 pasiūlymą dėl 200 000 Lt paskolos suteikimo, už paskolą paskolos davėjui mokant 9 000 Lt dydžio palūkanas už kiekvieną 30 kalendorinių dienų laikotarpį , ir iš UAB „Deforta“ 2014-06-30 siūlymą, kuriame nurodyta, jog sutiktų suteikti 200 000 Lt paskolą su 50 procentų metinių palūkanų. Daugiau jokių pasiūlymų nebuvo pateikta. Teismas nurodė, kad nors nėra specialaus įstatymo, ribojančio palūkanų dydį sudarant sandorius tarp juridinių asmenų, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 6 nustatyta paskolos suteikimo kaina buvo 4 kartus mažesnė už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytą ribą, todėl, taikant įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.), teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog palūkanos yra per didelės, yra nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nurodo, jog 50 000 Lt sumos palūkanų normos BUAB „Elettrodiesel“ neprivalo mokėti ir dėl tos priežasties, kad jos nėra numatytos administravimo išlaidų sąmatoje. Teismas į šį pareiškėjo argumentą nurodė, kad jis dalyvavo 2012-11-21 kreditorių susirinkime, kuriame buvo priimti nutarimai dėl paskolos gavimo, tačiau jokių savo pasiūlymų nepateikė, priimto nutarimo neskundė, todėl administratorius įvykdė teisėtą ir pagrįstą kreditorių susirinkimo nutarimą, o tai reiškia, kad vykdant 2012-12-03 paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, administratoriaus patirtos išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimo išlaidų.

Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2014-12-01 kreditorių susirinkimo nutarimo punktą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti administratorių išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ jai neteisėtai 2013-05-03 išmokėtus 50 000 Lt ir Lietuvos banko skelbiamų statistinių duomenų apie 2012 m. gruodžio mėn. nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų (iki vienerių metų) metinę palūkanų normą - 5 %, skaičiuojant nuo 2013-05-03 iki dienos, kol pinigai nebus grąžinti į BUAB „Elettrodiesel“ sąskaitą.

Teismas taip pat netenkino ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų pakartotinai svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų, patvirtintų 2012-06-09 – 2012-11-21 laikotarpiu. Teismas nurodė, kad BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 1, o tai reiškia, kad administratoriaus veikla, įskaitant ir finansinė, laikotarpiu nuo 2012-06-09 iki 2012-11-21 buvo pripažinta pagrįsta.

Taip pat nepagrįstu teismas laikė reikalavimą įpareigoti administratorių pateikti duomenis, patvirtinančius kreditorių įtraukimą į BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių sąrašą. Teismas pažymėjo, kad administratorius 2014-11-27 raštu informavo pareiškėją, jog remiantis ekonomiškumo principu, dėl didelės pirminių dokumentų apimties, kreditoriai su visais juos dominančiais dokumentais gali susipažinti bankroto administratoriaus biure, tačiau pareiškėjas į administratoriaus biurą atvykęs nebuvo ir su dokumentais nesusipažino.

Dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo teismas nepripažino skundo argumentų pagrįstais. Teismas nurodė, kad BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 1, t.y. administratoriaus veikla, įskaitant ir finansinę, laikotarpiu nuo 2012-06-09 iki 2012-11-21 pagal kreditoriams pateiktus duomenis buvo pripažinta pagrįsta. Pareiškėjas iki skundžiamo nutarimo priėmimo nepasinaudojo savo teise susipažinti su visais įmonės dokumentais administratoriaus būstinėje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl laikotarpiu nuo 2012-06-09 iki 2012-11-21 patirtų administravimo išlaidų nepagrįstumo vertinami kaip klaidingi, nes šių išlaidų panaudojimo pagrįstumas patvirtintas dar BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2, todėl šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai priimtą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo už ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2013-11-27 iki 2014-12-10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog administratorius per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2014-12-10 nevykdė ar netinkamai vykdė jam ĮBĮ ar pavedimo sutartimi pavestas funkcijas, taip pat nenurodė jokių ataskaitoje Nr. 3 pateikiamos informacijos netikslumų, melagingų faktų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti teisėtai priimtą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 dalyje dėl teisminių ginčų dėl skolų iš debitorių išieškojimo, administratoriaus atliktų darbų per ataskaitinį laikotarpį apskritai neginčijo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 3 visa apimtimi yra visiškai nepagrįstas.

Dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. ir 2013 m. tvirtinimo teismas nurodė, kad finansinė atskaitomybė paruošta kvalifikuoto specialisto, įmonė atsako už duomenų tikrumą. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad UAB „Elettrodiesel“ finansinėse ataskaitose už 2012 m. ir 2013 m. nurodyti duomenys neatitinka UAB „Elettrodiesel“ finansinės būklės. Nėra jokių duomenų, argumentų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui spręsti, kad pinigų likutis netikras, netikslus, klaidingas ar suklastotas (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo  jog nėra priežasčių, dėl kurių būtų galima  panaikinti teisėtai priimtą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. ir 2013 metus.

Dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pakeitimo teismas nesutiko su skundo argumentais. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nebuvo pakeistas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė ir teismas negali savo iniciatyva jo pakeisti, todėl pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas netenkino administratoriaus prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatė, kad pareiškėjas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, t.y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė visiškai nepagrįstus skundus, tačiau jis, kaip kreditorius, turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, jeigu jie, kreditoriaus manymu, pažeidžia jo interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Marijampolės Skuba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui išnagrinėti, apeliantas prašo sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Administratorius nepagrindė 50 000 Lt palūkanų sumokėjimo UAB „Bankroto departamentas LT“, todėl BUAB „Elettrodiesel“ tokių sumų mokėti neprivalo. Be to, ši suma nėra numatyta nei 2012-08-06, nei 2012-11-21 sąmatose. Apeliantas nurodo, kad BUAB „Elettrodiesel“ turėjo pakankamai turto ir finansinių lėšų ne tik mokėti eilines 4 893, 89 Lt/mėn. įmokas, kol vyko būsimo nekilnojamojo turto pirkėjo paieškos, bet ir sumokėti 193 105, 61 Lt skolą UAB „Swedbank lizingas“ dar 2012 metais. Tai patvirtina administratoriaus 2014-12-11 pateiktas 2012-12-31 duomenimis sudarytas BUAB „Elettrodiesel“ buhalterinės apskaitos balansas: 2012 m. pabaigoje įmonė turėjo iš viso turto 3 484 379 Lt balansinės vertės, iš jų 85 080 Lt pinigų, 281 630 Lt per vienerius metus gautinų sumų ir 1 961 792 Lt balansinės vertės nekilnojamojo turto, kuris po 4 mėn. buvo parduotas už 720 000 Lt. Esant lėšų trūkumui, administratorius privalėjo dengti jo administruojamas įmonės sąnaudas savo lėšomis, vėliau jas susigrąžindamas iš bankrutavusios įmonės, kaip atskaitingas asmuo. Jokių palūkanų už tai jam mokėti nepriklauso.

2. Pagal UAB „Swedbank lizingas“ 2011-12-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ELL Nr. 110741 BUAB „Elettrodiesel“ skolos likutis buvo 199 566,80 Lt. Administratorius lizingo bendrovei iš viso sumokėjo 258 589, 85 Lt, nors palūkanų ir netesybų mokėti neprivalėjo. Todėl apelianto nuomone, administratoriui nepavykus susitarti su UAB „Swedbank lizingas“, administratorius galėjo ginčą spręsti teisme, nes administratoriaus pareiga parinkti kreditoriams naudingiausią nekilnojamojo turto pardavimo būdą.

3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-836/2014 konstatavo, jog administratorius, sudarydamas paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, kurio valdymo organas sutampa su bankroto administratoriaus valdymo organu, numatydamas 50 procentų dydžio metines palūkanas bei nedėjęs protingų pastangų atsakovo vardu sudaryti paskolos sutartį bankrutuojančiai įmonei naudingesnėmis sąlygomis, akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigą veikti bankrutuojančios įmonės ir jos visų kreditorių naudai.

4. Paskolos sutartį bankroto administratoriaus vardu bei paskolos davėjo UAB „Bankroto departamentas LT“ vardu pasirašė laikinai einanti direktoriaus pareigas V. V., kuri nėra įtraukta į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. Paskolos sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsniu pagrindu, nes ją sudarė asmuo, neturintis teisės veikti bankroto administratoriaus vardu. Be to, bankroto administratorius ataskaitoje nepateikė šios informacijos.

5. Sudarius paskolos sutartį, bankroto administratoriaus įgalioto asmens vadovaujama UAB „Bankroto departamentas LT“ tapo atsakovo kreditoriumi, kas reiškia, jog bankroto administratorius turėjo suinteresuotumą šioje bankroto byloje. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-10 nutarties priėmimo, tapo aišku, kad 50 000 Lt palūkanų išmokėjimas bendrovei, susijusiai su administratoriumi, yra neteisėtas. Todėl apeliantas mano, kad 50 000 Lt privalo būti grąžinti į BUAB „Elettrodiesel“ sąskaitą, o grąžintinai sumai nuo 2013-05-03 taikytina: 1) arba apeliacinės instancijos teismo 2014-06-10 nutartyje nurodyta 4-5 % metinė norma (CPK 179 str. 3 d.); 2) arba CK 6.210 str. 2 d. nustatytas 6 % palūkanų tarifas - iki dienos, kol susijusios su administratoriumi bendrovės neteisėtai gauti pinigai nebus susigrąžinti.

6. Administratoriui buvo išmokėtas žymiai didesnis atlyginimas, nei buvo patvirtinta 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimo 5 punkte. Todėl apelianto nuomone, Lietuvos apeliaciniam teismui 2014-06-10 ir 2014-06-26 nutartyse konstatavus, jog administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, jam išmokėto atlyginimo pagrįstumą kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti iš naujo, t. y. sumos virš 142 000 Lt, privalo būti grąžintos bankrutuojančiai įmonei su 6 proc. dydžio palūkanomis, o administravimo išlaidų, patirtų per 2012-06-09 – 2012-11-21 (nuo bankroto pradžios iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos) ir 2012-11-22 – 2014-01-28 (nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki kreditorių susirinkimo Nr. 9 dienos) laikotarpius patvirtinimo klausimas privalo būti apsvarstytas naujai sušauktame kreditorių susirinkime visa apimtimi.

7. Finansinių ataskaitų rinkinys už 2012 m. negali būti patvirtintas, kol administratorius nepateiks raštiško paaiškinimo prie 2012-12-31 balanso, kokiu būdu skola bendrovės savininkui 2012 m. II ketv. išaugo 562 378, 41 Lt suma. Finansinės ataskaitos už 2012 m. administratoriaus 2013-02-27 sudarytos nesilaikant įmonės veiklos tęstinumo principo, nes jų duomenys neatitinka UAB „Elettrodiesel“ 2012-06-09 sudaryto balanso. Apelianto nuomone, 2012-12-31 balansas ir 2012 m. pelno/nuostolių ataskaita privalo būti parengti iš naujo, atsižvelgiant j bankroto byloje turimo UAB „Elettrodiesel“ 2012-06-09 balanso skaičius, ypač dėl skolų C.M.P. V. S. r. 1. ir M. M..

8. Administratoriaus sudarytas balansas už 2013 metus negali būti patvirtintas, nes nėra aiškus BUAB „Elettrodiesel“ likusių sąskaitoje/kasoje pinigų likutis, kuris IV skyriuje nurodytas - 286 574 Lt. Administratoriaus 2013-02-27, 2014-12-08 ir 2014-04-17 sudarytuose balansuose nurodyti skolos likučiai 2012-12-31, 2013-02-08 ir 2013-12-31 dienai neatitinka skaičių kitame jo vėliau 2014-12-11 sudarytame dokumente, kuriame įvardintos išlaidos, BUAB „Elettrodiesel“ patirtos analogišku (2012-06-09 – 2014-11-30) laikotarpiu.

9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Elettrodiesel“ savininkas kreditorių susirinkimo pirmininku yra išrinktas teisėtai. ĮBĮ 23 str. 1 p. imperatyviai nustatytas draudimas rinkti tokį asmenį į kreditorių susirinkimo pirmininko poziciją. Todėl 2012-11-21 kreditorių susirinkimo Nr. 1 nutarimo 3 p. yra negaliojantis nuo priėmimo dienos. Aplinkybė, kad C.M.P. V. S.r.l. yra BUAB „Elettrodiesel“ savininkas, apeliantui tapo žinoma tik 2013-12-19.

10. Apeliantas pažymi, kad administratorius jam nesuteikia informacijos dėl C.M.P. V. S. r. l. ir M. M. įtraukimą į BUAB “Elettrodiesel” kreditorių sąrašą pagrįstumo. Nors ĮBĮ draudžia įmonės savininkui būti kreditorių susirinkimo pirmininku, tačiau BUAB “Elettrodiesel” kreditorių susirinkimo pirmininkas yra būtent įmonės savininkas C.M.P. V. S. r. l., kurį Lietuvoje atstovauja M. M..

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VĮ „Turto bankas” pateikė teismui prisidėjimą prie apelianto UAB „Marijampolės Skuba“ atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties.

Atsakovo BUAB „Elettrodiesel“ administratoriaus UAB „Forsina“ atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą; pareiškėjui UAB „Marijampolės skuba“ skirti 5790 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos sumos skirti atsakovui BUAB „Elettrodiesel“; priteisti atsakovui BUAB „Elettrodiesel“ iš pareiškėjo UAB „Marijampolės Skuba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1. Administratorius, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-10 nutartį, kreditus teikiančioms bendrovėms išsiuntė kvietimus dalyvauti kainų apklausoje, tačiau jokių pasiūlymų, išskyrus UAB „AV grupė“ pasiūlymą dėl 200 000 Lt paskolos suteikimo, už paskolą paskolos davėjui sumokant 9000 Lt dydžio palūkanas už kiekvieną 30 kalendorinių dienų laikotarpį, bei UAB „Deforta“ siūlymą suteikti 200 000 Lt paskolą su 50 procentų metinių palūkanų, daugiau nebuvo gauta. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad administratorius paskolos sutartį galėjo sudaryti už mažesnę, nei BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkime nustatytą paskolos suteikimo kainą.

2. Pareiškėjas UAB „Marijampolės Skuba“ prieš BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 susirinkimą buvo supažindintas su nutarimų projektais, atvyko į susirinkimą ir posėdyje dalyvavo, jokių kitų pasiūlymų, pastabų nepateikė, kreditorių susirinkimo nutarimo neskundė (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 6 patvirtintos ir vykdant 2012-12-03 paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus administratoriaus patirtos išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimo išlaidų.

3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad BUAB „Elettrodiesel“ naudai paimta 200 000 Lt dydžio paskola yra prieštaraujanti kreditorių interesams, kadangi bankroto administartorius turėjo paieškoti ir kitų galimybių, kaip pelningiau išpirkti BUAB „Elettrodiesel“ turtą, siekiant padengti bent dalį kreditorių finansinių reikalavimų.

4. Teismas teisingai sprendė, kad BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 6 pagrindu sudaryta 2012-12-03 paskolos sutartis yra galiojanti ir įvykdyta, ko pasekmėje pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti administratorių išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ 50 000 Lt palūkanų sumą bei procesines palūkanas.

5. Administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2012-06-09 iki 2012-11-21 yra patvirtintos 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2, todėl apelianto reikalavimas pakartotinai svarstyti šį klausimą yra visiškai nepagrįstas. BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3 už laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2014-12-10. Administratorius kartu su pranešimu apie šaukiamą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimą pateikė piniginių lėšų apyvartos suvestinę už visą administravimo laikotarpį, t. y. 2012-06-09 - 2014-11-30, ir administratoriaus gautų lėšų panaudojimo ataskaitą. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos dalyje dėl administravimo išlaidų, patvirtintų 2012-11- 22 - 2014-01-28 laikotarpiu, administratoriaus nuomone, yra nepagrįstas bei turi būti atmestas.

6. Administratoriaus teigimu, apeliantas nesutiko su 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo, tačiau tokiu atveju būtent kreditoriui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog administratorius veiklos ataskaitoje nurodytos kitos administravimo išlaidos nebuvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Kadangi pareiškėjas nebuvo aktyvus, nebuvo atvykęs į administratoriaus ofisą susipažinti su išlaidų už teisines paslaugas dokumentais, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra priežasčių panaikinti teisėtai priimtą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo, remiantis informacijos apie atstovavimo išlaidas trūkumu.

7. Piniginių lėšų apyvartos suvestinė už 2012-06-09 - 2014-11-30 laikotarpį patvirtina, kad administratoriaus patirtos administravimo išlaidos ne tik kad neviršijo BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5 patvirtintos 16 000 Lt/mėn. ribos, bet ir yra ženkliai mažesnės.

8. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentai yra neteisingi. Administratoriaus teigimu kiekvienais metais sudaromas įmonės balansas skiriasi, kadangi įmonės balanse vyksta pokyčiai, todėl ir sumos skirtingos. Apeliantas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pinigų likutis yra netikras, netikslus ar suklastotas.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad neturi teisės spręsti dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pakeitimo, tačiau administratorius nurodė, jog šis klausimas bus įtrauktas į artimiausią darbotvarkę. Administratorius taip pat nurodo, kad visų kreditorių, tame tarpe ir C. M. P. V. S. r. 1., M. M., finansiniai reikalavimai yra pagrįsti ir patvirtinti teismo. Todėl pareiškėjo kaltinimai, kad administratoriaus pastangomis kreditorių C. M. P. V. S. r. 1. ir M. M. reikalavimai bankroto byloje padidėjo, yra ne tik visiškai nepagrįsti, bet ir šmeižiantys administratorių, kenkiantys administratoriaus įmonės reputacijai.

10. Pareiškėjas UAB „Marijampolės Skuba“, ginčydamas kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytus faktus, skundą dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo pakartotinai grįsdamas argumentais, kurie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-836/2014 atmesti kaip nepagrįsti, bei nurodydamas klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, sistemingai piktnaudžiauja procesu, didina materialines bankrutuojančios įmonės sąnaudas, vilkina bankroto procesą ir tokiu būdu pažeidžia bankrutuojančios įmonės interesus. Atsižvelgiant į tai, administratorius prašo teismo apeliantui UAB „Marijampolės Skuba“ skirti 5790 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos sumos skirti atsakovui BUAB „Elettrodiesel“.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas šios bylos nagrinėjimui prašė sudaryti teisėjų kolegiją. Pažymėtina, kad bylos dėl atskirųjų skundų apeliacine tvarka yra nagrinėjamos vienasmeniškai, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

Pagal bylos apimtį ir sudėtingumą nėra pagrindo bylos nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas nėra tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo 2014-12-01 protokolo Nr. 10 nutarimo 2 punkto dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr.2 patvirtinimo

Apeliacinis teismas pažymi, kad ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Marijampolės Skuba“ skundą dėl 2014-12-01 kreditorių susirinkimo nutarimo, išsiaiškino ir teisingai įvertino visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsakė į visus skundo argumentus, tinkamai taikė ĮBĮ normas, o atskirojo skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia. Apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimą ginčija toliau išdėstytais aspektais.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad administratorius iš BUAB „Elettrodiesel“ sąskaitos neteisėtai išmokėjo glaudžiai su juo susijusiai įmonei UAB „Bankroto departamentas LT“ 50 000 Lt palūkanų. Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-21 įvyko BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo patvirtintas toks nutarimas: „Įpareigoti BUAB „Elettrodiesel“ bankroto administratorių paimti paskolą (199 566,80 Lt plius palūkanos bei kitos su turto išpirkimu susijusios išlaidos) BUAB „Elettrodiesel“ vardu nekilnojamajam (pastatui - autoremonto įmonei, esančiai Aleksandrovo k., Marijampolės sav. su kiemo statiniais (kadastro Nr. 5100-0000-4018, 5100-0000-4029) išpirkti pagal lizingo sutartį Nr. LT093327 iš „Swedbank lizingas“, UAB). 2) Nustatyti ne ilgesnį kaip pusės metų paskolos grąžinimo terminą. 3) Paskolos suteikimo kainą nustatyti ne didesnę kaip 50 000,00 Lt. 4) Dėl paskolos suteikimo savaitę skelbti kainų apklausą. Kvietimus dalyvauti kainų apklausoje siųsti ne mažiau kaip keturioms bendrovėms elektroniniu paštu. Pasiūlymus vertinti pagal mažiausią paskolos suteikimo kainą. 5) Gavus pasiūlymus dėl paskolos suteikimo, juos suderinti su kreditorių susirinkimo pirmininku raštu (elektroniniu paštu arba registruotu paštu). 6) Suteikti administratoriaus įgaliotam asmeniui visus įgaliojimus pasirašyti paskolos sutartį su mažiausią paskolos suteikimo kainą pasiūlysiu rinkos dalyviu“. Nors apeliantas nesutinka su administratoriaus veiksmais dėl išpirkimo BUAB „Elettrodiesel“ priklausančio turto iš lizingo bendrovės, tačiau pažymėtina, kad šį klausimą yra nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas ir išsprendęs 2014 m. birželio 10 d. nutartyje. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad bankrutuojančiai įmonei iš tikrųjų buvo naudinga sumokėti likusią dalį lizingo įmokų lizingo bendrovei ir iš lizingo bendrovės išpirktą turtą realizuoti, siekiant padengti bent dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Apelianto argumentai, kad administratorius galėjo ieškoti ir kitų būdų kaip išpirkti įmonės turtą, yra hipotetiniai, neturintys jokių pagrįstų skaičiavimų, kadangi įmonės išpirkimui reikėjo realių pinigų tam tikrai datai, o ne debitorinių sumų balanse, o faktą, kad įmonė tikrai neturėjo pakankamai pinigų, jog galėtų atsiskaityti su lizingo bendrove, parodo ir faktas, jog pinigų likutis nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis (2012-06-09) - 13 416,01 Lt, pinigų likutis paskolos paėmimo datai sudarė 57 534,68 Lt.

Apeliantas teigia, kad kreditas bendrovei buvo paimtas su nepagrįstai didelėmis palūkanomis ir šį faktą konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-10 nutartyje, nurodydamas, jog šis klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo. Bankroto administratorius, vykdydamas šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, 2014-06-19 elektroniniu paštu įvairioms kreditus teikiančioms bendrovėms išsiuntė kvietimus dalyvauti kainų apklausoje, taip pat kvietimą dalyvauti kainų apklausoje paskelbė internete. Administratorius atsakymus gavo tik iš AB SEB banko, kuriame nurodyta, kad AB SEB bankas nurodyto tipo kreditų neišduoda, iš UAB „AV grupė“, kuri pateikė 2014-06-29 pasiūlymą dėl 200 000 Lt paskolos suteikimo, už paskolą paskolos davėjui mokant 9 000 Lt dydžio palūkanas už kiekvieną 30 kalendorinių dienų laikotarpį, ir iš UAB „Deforta“ 2014-06-30 siūlymą, kuriame nurodyta, jog sutiktų suteikti 200 000 Lt paskolą su 50 procentų metinių palūkanų. Daugiau niekas jokių kitų pasiūlymų dėl paskolos suteikimo sąlygų nepateikė. Iš gautų pasiūlymų matyti, jog kreditus teikiančios bendrovės pasiūlė analogišką palūkanų normą, kokia buvo nustatyta BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkime. Šios aplinkybės patvirtina, jog administratorius neveikė prieš BUAB „Elettrodiesel“ interesus, tačiau neturėjo galimybių gauti 200 000 Lt kreditą įprastomis sąlygomis. Kadangi bendrovė yra bankrutuojanti ir susijusi su žymiai didesne paskolos negrąžinimo rizika, todėl jai buvo taikytos žymiai didesnės palūkanos. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, jog paskolos sutartis galėjo būti sudaryta realiai už mažesnę, nei BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkime nustatytą paskolos suteikimo kainą.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad paskolos sutartį bankroto administratoriaus vardu bei paskolos davėjo UAB „Bankroto departamentas LT“ vardu pasirašė laikinai einanti direktoriaus pareigas V. V., kuri nėra įtraukta į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą, todėl paskolos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsniu pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-10 nutartyje pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog bankroto administratorius sudarė paskolos sutartį su kitu juridiniu asmeniu, kurio valdymo organai susiję su bankroto administratoriaus valdymo organais, savaime nedaro šio sandorio niekiniu. Įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis vienam juridiniam asmeniui skolinti lėšas kitam juridiniam asmeniui vien dėl to, kad jų valdymo organus sudaro tie patys fiziniai asmenys. Todėl apelianto minima aplinkybė ne tik nelaikytina akivaizdžiu prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bet apskritai ji nėra laikytina prieštaraujančia įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms sandorių galiojimą. Taigi, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad 2012-12-03 paskolos sutartis nėra niekinis sandoris (CPK 279 str. 4 d.), todėl dėl šių nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįstas ir apelianto reikalavimą įpareigoti administratorių išreikalauti iš UAB „Bankroto departamentas LT“ 50 000 Lt palūkanų sumą bei procesines palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ir apelianto reikalavimą įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą su darbotvarke: bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatų, patvirtintų Kauno apygardos teismo 2012-08-06 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1940-436/2012 2012-06-09 – 2012-11-21 laikotarpiui ir pirmojo 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimo 5 p. 2012-11-22 – 2014-01-28 laikotarpiui. Pažymėtina, kad 2012-11-21 pirmajam kreditorių susirinkimui buvo pateikta tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2012-06-09 iki 2012-11-07. 2012-11-21 vykęs kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą. Kadangi šis kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo nuginčytas, todėl yra pagrįstas ir galiojantis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administratoriui laikotarpiu nuo 2012-06-09 iki 2013-11-01 išmokėto atlyginimo 169 900 Lt suma neviršijo BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5 nustatyto atlyginimo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kuriais jis, ginčydamas BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-01 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 toje dalyje, kuria buvo nuspręsta punktu Nr. 3 patvirtinti informaciją apie administravimo išlaidų sąmatą bei ataskaitiniu laikotarpiu gautas ir panaudotas bankrutuojančios įmonės lėšas, patvirtinimo už laikotarpį nuo 2012-11-08 iki 2013-11-26, ginčija atlyginimo išmokėjimo pagrįstumą už visą administravimo laikotarpį. Be to, BUAB „Elettrodiesel 2014-12-19 kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3 už laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2014-12-10. Administratorius kartu su pranešimu apie šaukiamą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimą pateikė piniginių lėšų apyvartos suvestinę už visą administravimo laikotarpį, t. y. nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30, ir administratoriaus gautų lėšų panaudojimo ataskaitą. Todėl atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog apeliantas galėjo susipažinti su visais administratoriaus pateiktais dokumentais. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos dalyje dėl administravimo išlaidų, patvirtintų nuo 2012-11-22 iki 2014-01-28 laikotarpiu, yra nepagrįstas ir netenkinamas.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo 2014-12-01 protokolo Nr. 10 nutarimo 2 punkto dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr.2 patvirtinimo.

Dėl BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 nutarimo Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo

Apeliantas nurodytą nutarimą ginčija administratoriaus netinkamu administravimo lėšų panaudojimu ir kitais administratoriaus netinkamais veiksmais.

Kreditorių susirinkimo kompetencija apima ĮBĮ 23 straipsnyje įtvirtintų su įmonės bankroto procesu susijusių klausimų sprendimą, o šie sprendimai yra įforminami kreditorių susirinkimuose priimant nutarimus. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.). Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti  nemokaus skolininko kreditorių tei­ses ir interesus, t. y.  tiekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus sko­lininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalimi kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Šis imperatyvas ir ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo teismui tvarka suponuoja, jog kreditorių susirinkimo nutarimus gali panaikinti tik teismas. Tuo tarpu kreditorių susirinkimo nutarimų išspręstais klausimais keitimo galimybę lemia kreditorių susirinkimo teisė keisti savo sprendimus (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Teisę keisti kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais turi pats kreditorių susirinkimas. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas kreditorių kompetencijai priskirtu klausimu, yra privalomas ir turi būti vykdomas, jei jis nėra panaikintas teismo arba jei kreditorių susirinkimas nėra pakeitęs savo sprendimo jo reguliuojamu klausimu.

Su kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo išspręstas administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas, keitimo galimybe glaudžiai susijęs ankstesnio (pakeistojo) kreditorių susirinkimo nutarimo galiojimo ir jo sukeliamų teisinių padarinių klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tačiau tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013, yra konstatavęs, jog atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, o šio kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu į pavedimo sutartį perkelta naują atlyginimo dydį nustatanti pavedimo sutarties sąlyga gali būti taikoma tik už ateityje administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas ir atgal negalioja. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms nors ir keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas, tačiau jų atžvilgiu taikytina taisyklė, jog administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 5 nutarė palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012-08-06 nutartimi patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą administratoriui, suapvalinant bendrą lėšų sumą per mėnesį 16 000,00 Lt (iš jų: 10 000,00 Lt atlyginimas administratoriui, 6 000,00 Lt administravimo išlaidos (turto apsaugai, turto draudimui, turto vertinimui, išlaidoms VĮ Registrų centre, komunalinių aptarnavimų išlaidoms, kurui, pašto, kanceliarinių prekių išlaidoms ir kt.) bei patvirtinti papildomai patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms pagal faktą, kuriuos BUAB „Elettrodiesel“ administratorius UAB „Forsina“ turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Apeliantas nesutinka su 56 722 Lt dydžio suma, kuri sumokėta už BUAB „Elettrodiesel“ atstovavimą teismuose. Pažymėtina, kad administratorius pagrindė visas šias išlaidas, nurodė pareiškėjui bylas, kuriose buvo atstovaujama BUAB „Elettrodiesel“ ir pateikė sąskaitų, už atstovavimo išlaidas, kopijas. Apeliantui nenurodžius, kokių dar dokumentų jam reikia, norint išsamiau susipažinti su administratoriaus veiklos ataskaita, administratorius informavo, kad apeliantas gali atvykti į UAB „Forsina“ biurą ir ten galės susipažinti su visomis sutartimi, sąskaitomis ir mokėjimo dokumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šia galimybe apeliantas nepasinaudojo.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad administratorius nepateikė visų 423 671,87 Lt dydžio išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad iki pirmojo BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-22 kreditorių susirinkimo pagal Kauno apygardos teismo 2012-08-06 nutartį administravimo išlaidų suma yra 86 406,30 Lt (į ją įskaičiuotas darbo užmokestis buhalteriui ir kitiems darbuotojams, įskaitant mokesčius, po 7000 Lt x 5,7 mėn. viso 39 900 Lt, taip pat į ją įskaičiuoti einamieji mokėjimai lizingo bendrovei. Įvykus pirmajam BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-22 kreditorių susirinkimui, patvirtinta 5333,33 Lt suma (16000/30 dienų x 10 dienų); nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio - už 24 mėn. po 16000 Lt suma sudaro 384 000 Lt. Taip pat papildomai patvirtintos teisinių išlaidų sumos pagal faktinį poreikį sudaro 56 722 Lt bei tikslinių išlaidų palūkanoms skirta suma sudaro 50 000 Lt. Taigi, patvirtinta suma sudaro 86406,30 + 5333,33 + 384000 + 56722 + 50000, t. y. viso 582 462 Lt, kas atitinka 2014-12-01 administratoriaus gautų lėšų panaudojimo ataskaitos lentelės Nr. 2 nurodytą sumą. Tačiau realiai panaudota administratoriaus išlaidų suma yra mažesnė ir sudaro 423 671,87 Lt. Šių duomenų analizė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikotarpiu nuo 2012-06-09 iki 2014-11-30 administratoriaus patirtos išlaidos ne tik neviršijo BUAB „Elettrodiesel“ 2012-11-21 kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5 patvirtintos 16 000 Lt per mėnesį ribos, bet ir yra ženkliai mažesnės.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administratorius pateikė pajamų – išlaidų lentelę, kuri pagrindžia administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius, taip pat pateikė detalius konkrečių išlaidų paskaičiavimus ir sudarė kreditoriams galimybę su visais dokumentais susipažinti administratoriaus biure bei pasidaryti dominančių dokumentų kopijas. ĮBĮ nenumato administratoriui pareigos pateikti absoliučiai visus dokumentus, pagrindžiančius visas jo turėtas išlaidas. Svarbiausia, kad tokia galimybė kreditoriams yra sudaryta. Apeliantui nesusipažinus išsamiau su administratoriaus išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, deklaratyviu ir nepagrįstu laikytinas administratoriaus reikalavimas panaikinti 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 dėl administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 3 patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog administratorius per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2014-12-10 nevykdė ar netinkamai vykdė jam ĮBĮ ar pavedimo sutartimi pavestas funkcijas, taip pat nenurodė jokių ataskaitoje Nr. 3 pateikiamos informacijos netikslumų, neteisingo faktų pateikimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokio pagrindo panaikinti teisėtai bei pagrįstai priimtą BUAB „Elettrodiesel“ 2014-12-19 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3.

Dėl 2014-12-19 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 11 nutarimo Nr. 3 dėl BUAB „Elettrodiesel“ bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2012 m. ir 2013 m. patvirtinimo

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais; 16 punkte nustatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Taigi ĮBĮ įtvirtinta, kad bankroto administratorius teikia informaciją ir nustatytos formos ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai (Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 punktas), teismui, teikia informaciją apie bankroto bylos eigą įmonės kreditoriams ir akcininkams, taip pat turi pareigą sudaryti ir teikti metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas (1 punktas), pelno (nuostolių) ataskaita (2 punktas), pinigų srautų ataskaita (3 punktas), nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita (4 punktas), aiškinamasis raštas (5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio (ĮFAĮ 22 straipsnio 1 dalis, 28-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ 22 punktas), o turi pareigą teikti tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Dėl to šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, kad administratorius turėtų sudarinėti ataskaitas už kiekvieną mėnesį yra nepagrįstas.

Administratorius 2014-12-19 kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2012 ir 2013 metus. Savaime šių finansinių ataskaitų kreditorių susirinkimui pateikimas nėra pagrindas jas tvirtinti. Kreditoriams susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, jiems gali kilti abejonių dėl pateiktų finansinių ataskaitų turinio, jose nurodytų duomenų teisingumo (pagrįstumo). Ar tokios abejonės gali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti pateiktas finansines ataskaitas, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo galimybes šias abejones pašalinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015 pažymėjo, kad kreditoriai, be kitų jiems ĮBĮ nustatytų teisių, turi teisę kreditorių surinkimo nustatyta tvarka reikalauti iš bankroto administratoriaus pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktas, 23 straipsnio 11 punktas), taigi ir informaciją apie bankrutuojančios įmonės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir jų pagrįstumą, taip pat siūlyti atidėti finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimą, kol nebus pateikta kreditoriams sprendimui dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo priimti reikšminga informacija. Tik tuo atveju, kai iš finansinių ataskaitų turinio neįmanoma būtų nustatyti konkrečių duomenų atsiradimo pagrindo, dydžio ar kiltų kitų pagrįstų abejonių dėl jose pateiktų duomenų pagrįstumo (teisingumo) ir jeigu kreditoriai imtųsi ĮBĮ nustatytų priemonių trūkstamai informacijai iš administratoriaus gauti ar turimai informacijai patikslinti, o šis atsisakytų ją pateikti (patikslinti), kreditorių susirinkimo sprendimas atsisakyti tvirtinti pateiktas finansines ataskaitas galėtų būti pripažįstamas pagrįstu.

Nagrinėjamu atveju administratorius pateikė patvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinius už 2012 ir 2013 metus. 2014-12-19 kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai patvirtino ataskaitų rinkinius 69,888 proc. iš visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos balsų. Nors apeliantas su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu nesutinka, tačiau teismui nepateikia jokių duomenų, kad visos balanso bei pelno/nuostolių ataskaitoje įrašytos sumos neatitinka tikros įmonės finansinės būklės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktos finansinės ataskaitos kiekvienai datai sudarytos remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis bei atspindi tikrąją finansinę būklę. Kadangi finansinė atskaitomybė paruošta kvalifikuoto specialisto, įmonė atsako už duomenų tikrumą. Apeliacinio teismo nuomone, pakankamas pagrindas atsisakyti tvirtinti bankroto administratoriaus pateiktas finansines ataskaitas būtų tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kreditorių susirinkimas ėmėsi priemonių gauti papildomos informacijos apie įmonės finansinę veiklą iš administratoriaus, bet jam tokia informacija nepateikta. Šiuo atveju byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, netgi priešingai – administratorius apeliantui yra nurodęs, kad jo biure galima išsamiai susipažinti su visais dokumentais, tačiau apeliantas šia galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog teisėtai bei pagrįstai patvirtintą kreditorių susirinkimo nutarimą nėra pagrindo panaikinti.

Dėl kreditorių įtraukimo į kreditorių sąrašą pagrįstumo

Didžiąją dalį bankroto procese dalyvaujančių suinteresuotų asmenų sudaro įmonės skolininkės kreditoriai, t. y. asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 straipsnis). Bankroto teisės normomis nustatomos įvairios kreditorių grupės, kurios viena nuo kitos skiriasi nevienodomis dalyvavimo procese ir skirtingomis savo reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese galimybėmis. Pavyzdinis įmonės kreditorių sąrašas pateiktas ĮBĮ 3 straipsnyje, kuris kreditorius į rūšis skirsto pagal teisinių santykių, iš kurių atsirado kreditorių reikalavimo teisės, rūšį ir pobūdį (pvz., žalos atlyginimo, darbo santykiai ir pan.). Pagal kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto procese išskiriami privilegijuoti kreditoriai: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami ne eilės tvarka (įkeitimu, hipoteka užtikrintų reikalavimų, finansinio užstato turėtojai); 2) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile, ir įprasti (ne privilegijuoti) kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami trečiąja eile. Taigi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką reglamentuoja ĮBĮ 35 straipsnis, o šio įstatymo 34 straipsnis nustato, kaip yra tenkinami įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai.

Nors bankroto teisėje egzistuoja ir dispozityvaus reguliavimo metodas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad vyraujantis yra imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas. Įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė bei tvarka yra privaloma visiems bankroto proceso dalyviams ir administratorius negali būti įpareigotas šią tvarką pakeisti. Būtina sąlyga kreditoriui dalyvauti tenkinant reikalavimus ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos eilės – teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo. Jeigu nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai įsiteisėja CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ši nutartis įgyja tas pačias savybes, kaip ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tačiau teismo nutartimi tvirtinant pradinius kreditorių reikalavimus, ne visada galima įžvelgti, kokių papildomų reikalavimų atsiras bankroto procedūrų vykdymo metu ar paaiškės naujų aplinkybių, todėl ĮBĮ įtvirtintas kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Nauji kreditorių reikalavimai gali būti tvirtinami ir kreditorių sąrašas tikslinamas tik teismo nutartimi, bankroto administratoriui tokia teisė nėra suteikta. Todėl apeliacinio teismo nuomone, visiškai nepagrįstas yra apelianto reikalavimas įpareigoti administratorių pateikti pareiškėjui dokumentų nuorašus, patvirtinančius C.M.P. V. S. r. 1. ir M. M. įtraukimą į BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių sąrašą pagrįstumą. Nors prašymą teismui patvirtinti kreditorių ir jo finansinį reikalavimą pateikia bankroto administratorius, tačiau patikrinęs tokio prašymo pagrįstumą, kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtina teismas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patvirtintas C.M.P. V. S. r. 1. kreditorinis reikalavimas kartu su apskaičiuotomis palūkanomis. Kadangi ši teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo teismui nebuvo apskųsta, ji yra įsiteisėjusi ir nekvestionuojama. ĮBĮ nesuteikia teisės kreditorių susirinkimui pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Taip pat, nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad jis kreipėsi į administratorių dėl galimybės susipažinti su minėtais dokumentais, tačiau administratorius jam tokios galimybės nesuteikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su visais BUAB „Elettrodiesel“ dokumentais. Todėl negali būti tenkintas ir toks apelianto prašymas – įpareigoti administratorių pateikti pareiškėjui dokumentų nuorašus, patvirtinančius C.M.P. V. S. r. 1. ir M. M. įtraukimą į BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių sąrašą pagrįstumą, kadangi teismas neturi duomenų, jog apeliantas išnaudojo visas įstatyme numatytas priemones, siekdamas susipažinti su kreditorių pagrįstumą patvirtinančiais dokumentais.

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto argumentai dėl C.M.P. V. S. r. 1. ir M. M. įtraukimo į kreditorių sąrašą pagrįstumo yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl kreditorių susirinkimo 2014-12-19 protokolo Nr. 11 nutarimo 4 punkto

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad BUAB „Elettrodiesel“ savininkas kreditorių susirinkimo pirmininku yra išrinktas teisėtai. Pažymėjo, kad ši aplinkybė jam paaiškėjo tik bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl apelianto nuomone, teismas turėtų ex officio turėtų spręsti klausimą dėl pirmininko pakeitimo.

Pažymėtina, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.), viena iš kreditorių susirinkimo teisių – rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai kreditorius – juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka (ĮBĮ 23 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 str. 1 d. 14 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, jog tai yra imperatyvios ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto nuostatos pažeidimas, tačiau kartu atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartyje ir pasakyta (civilinė byla Nr. 2-836/2014). Minėtoje nutartyje nurodyta, kad atsakovo savininkas kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas pirmajame kreditorių susirinkime, vykusiame 2012 m. lapkričio 21 d., kuriame dalyvavo ir apeliantas, o ne 2013 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja tam tikras teises, susijusias su vadovavimu kreditorių susirinkimui (kaip bankrutuojančios įmonės valdymo organui), tvarkos palaikymu kreditorių susirinkimuose (kaip kreditorių sprendimams priimti šaukiamuose kreditorių susitikimuose); taip pat kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja papildomas teises, kurios iš esmės susijusios su bankroto administratoriaus kontrole, pasirašant su juo pavedimo sutartį, kreipiantis dėl jo atstatydinimo, pritariant jo pavadavimui ir pan. (ĮBĮ 11 str. 2 d., 3 d. 24 p., 5 d., 7 d., 8 d. 3 p. ir kt.). Nepaisant to, kreditorių susirinkimo pirmininkas neįgyja jokių teisių, kurios leistų vien dėl jo statuso nulemti kreditorių susirinkimo nutarimų turinį. Apeliantas taip pat nepateikė jokių naujų argumentų kaip, kad jau daugiau nei metus, besitęsiantis procedūrinis pažeidimas nulėmė ginčijamo nutarimo turinio ydingumą, esminį daugumos kreditorių interesų pažeidimą ar prieštaravimą protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (toje dalyje, kuri nebuvo panaikinta dėl materialinių aspektų pažeidimo) (CPK 12 str. ir 178 str.). Nagrinėjamoje byloje, apeliantas, teikdamas šiuo klausimu tapataus reikalavimo skundą, kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį, todėl šis apelianto atskirojo skundo argumentas yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Be to, pažymėtina, kad ĮBĮ nenustatytas draudimas kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-12-19 vykusiame kreditorių susirinkime buvo siūloma kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti vieną iš siūlomų kreditorių: VĮ Turto banko atstovą, VSDFV Kauno skyriaus atstovą, UAB „Marijampolės Skuba“ atstovą, UAB „Transrimpa“ atstovą, UAB „Transtira“ atstovą, tačiau balsuojant už pateiktus siūlymus, nei už vieną siūlymą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pakeitimo nepakako ĮBĮ 24 str. 1 dalyje nustatytos balsų daugumos, todėl nutarimas dėl pirmininko pakeitimo pagal pateiktus siūlymus priimtas nebuvo. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad klausimas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko pakeitimo bus pakartotinai įtrauktas į artimiausio BUAB „Elettrodiesel“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir šis klausimas bus sprendžiamas. Taip pat atmestinas ir apelianto reikalavimas šį klausimą teismui išnagrinėti ex officio, kadangi ĮBĮ nuostatos nesuteikia teismui teisės rinkti kreditorių susirinkimo primininką (ĮBĮ 23 str. 1 d.), nes tai yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė.

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė visus pareiškėjo skundais pareikštus reikalavimus ir pagrįstai skundus atmetė.

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo  (toliau – Rekomendacijos) 8.15 punktą už atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tų pačių Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už atsikirtimus, paaiškinimus ir kitus dokumentus, kuriuose pareiškiami prašymai, taip pat taikomas 0,4 koeficientas. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija - vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo 699,80 Eur. Tokiu atveju pagal pateiktas Rekomendacijos, maksimaliai priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą gali būti 400 Eur. Kadangi administratoriaus prašoma priteisti 1000 Eur suma už bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą viršija sumas, gaunamas pritaikius minėtą koeficientą, iš apelianto UAB „Marijampolės Skuba“ bankroto administratoriui UAB „Forsina“ priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Pagal CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

Nagrinėjamu atveju atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl klausimų, kurie jau buvo išspręsti kitose nagrinėtose bylose, iš naujo teismo prašo įvertinti tas pačias aplinkybes, prašo netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitų, ir tokiu būdu piktybiškai vilkina bankroto procesą, todėl už tai jam turi būt skiriama bauda. Tačiau teismas nesutinka su šia administratoriaus pozicija ir nemato pagrindo konstatuoti, jog buvo atlikti veiksmai, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir administratoriaus prašymas skirti apeliantui UAB „Marijampolės Skuba“ 5790 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. iš šios baudos sumos skiriant atsakovui BUAB „Elettrodiesel“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės Skuba“ (į. k. 151462173) bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Forsina“ (į. k. 302325166) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                     Kazys Kailiūnas