Civilinė byla Nr. e2-1237-514/2018

                                                                        Teisminio proceso Nr.2-33-3-00207-2018-1

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                           2.3.3.5; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 20 d.

Plungė

            Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei adv. Jovytai Piekienei,

trečiajam asmeniui V. M.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui V. M., trečiasis asmuo V. M., dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašė pripažinti, jog atsakovas V. M. nėra sūnaus A. M., gimusio 2017 m. spalio 14 d., tėvas; pripažinti negaliojančiu Plungės r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. M. yra A. M. tėvas, negaliojančiu.

Nurodė, kad su atsakovu yra buvę sutuoktiniai. Nors santuoka su atsakovu nutraukta 2017 m. birželio 12 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu, kartu su atsakovu negyveno ir ryšių nepalaikė nuo 2015 m. balandžio mėnesio. 2016 m. balandžio mėnesį susipažino su trečiuoju asmeniu V. M., su kuriuo apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2017 m. spalio 14 d. gimė sūnus A., kurio tėvu yra trečiasis asmuo V. M. Trečiasis asmuo pripažįsta tėvystę, sūnumi rūpinasi ir jį išlaiko. Kadangi vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, sūnaus tėvu buvo įrašytas atsakovas.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant nurodė, jog nėra ieškovės sūnaus A. tėvas.  Paaiškino, kad ilgą laiką gyvena ir dirba užsienyje, todėl ieškovės sūnaus tėvu yra kitas asmuo.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie bendro ūkio su ieškove vedimą, pripažindamas, jog yra ieškovės sūnaus A. tėvu.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada – ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globoje, ieškovės sūnaus tėvas yra žinomas, todėl neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas (CK 3.149 str., 3.152 str. 1 d.).

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).

Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus įrašas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės L. M. ir atsakovo V. M. buvo nutraukta 2017 m. lapkričio 8 d. (2017-11-08 įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

             Iš byloje esančio nepilnamečio A. M. 2017 m. spalio 23 d. gimimo įrašo Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jo tėvu nurodytas atsakovas V. M.. Tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 str. 2 d. nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (atsakovas V. M.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra sūnaus A. biologinis tėvas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovas nuo 2015 m. balandžio mėnesio kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė. Tokius ieškovės paaiškinimus iš dalies patvirtina Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1137-225/2017) nustatytos aplinkybės dėl ieškovės L. M. ir atsakovo V. M. bendro gyvenimo, kuriame konstatuota, kad šalys kartu gyveno iki 2015 m. liepos mėnesio. Remiantis šiuo teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko ne 2015 m. balandžio mėnesį, kaip nurodė ieškovė, bet 2015 m. liepos mėnesį. Kad šalys prieš gimstant vaikui gyveno skyrium, patvirtina atsakovo V. M. pateikta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2016 m. liepos 18 d. dirba Islandijoje. Trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio mėnesio artimai bendrauja su ieškove, yra jos sūnaus A. tėvas. Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir fiksuoti dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad sūnaus A. gimimo metu ieškovė vedė bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu V. M., kuris galimai yra A. biologinis tėvas.

Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės sūnaus tėvu yra ne atsakovas, bet kitas asmuo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007; ir kt.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150, 3.152 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra nepilnamečio A. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 str. 2 d.). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai atsakovo su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, vaiko auklėjime atsakovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. A. neliktų be tėvo (biologinio tėvo tapatybė yra žinoma), prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškomos iš atsakovo (CPK 99 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Tačiau ginčas iš esmės kilo dėl pačios ieškovės kaltės, dėl teisinio neišprusimo nesugebėjusios vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, dėl ko teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovo neišieškotinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. M., gimusio 2017 m. spalio 14 d., tėvu.

Pripažinti negaliojančia Plungės r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto 2017 m. spalio 23 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas A. M., gimusio 2017 m. spalio 14 d., tėvu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja                                                                                                                                         Aušra Volskytė