Civilinė byla Nr. e2S-738-278/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00954-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

                        (S)

3.3.2.4; 3.3.2.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. lapkričio 24 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2343-488/2020 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau ir AB) SEB bankas dėl skolos, palūkanų priteisimo bei atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei dėl turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-06 preliminariu sprendimu patenkinus ieškovės K. V. ieškinį ir iš atsakovo S. K. jos naudai priteisus 4 248,75 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei dėl minėto sprendimo atsakovui pareiškus prieštaravimus, patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 210,39 Eur skolą, procesines palūkanas, įkeisti  jai ½ d. žemės sklypo ir pastatus, priklausančius S. K., esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki atsakovo galutinio atsiskaitymo.

2.       Priešieškiniu atsakovas S. K. prašė atidalinti jam priklausančią ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove K. V., priteisiant ieškovei  turtą asmeninėn nuosavybėn natūra, o jam priteisti iš ieškovės 49 500 Eur kompensaciją, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į patalpą/butą, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančią K. V., perleidimo draudimo. Nurodė, kad ieškovė K. V. pradėjo savo turto perleidimą kitiems asmenims, dėl ko, įvertinus jo reiškiamus turtinius  reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-08-31 nutartimi atsakovo S. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo dovanotas ieškovės motinai N. V.  2019-02-07, t.y., iki priešieškinio pateikimo ir šis dovanojimo sandoris negali būti vertinamas kaip galimas teismo sprendimo vykdymo apsunkinimas. Nurodė, kad nurodomas ketinimas parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra ginčo objektas ir darė išvadą, kad minėto buto pardavimas neįtakotų šalių teisinės padėties. Be to, konstatavo, jog  už butą gautos pajamos galėtų būti naudojamos išmokėti kompensaciją esant palankiam atsakovui teismo sprendimui.

6.       Konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ieškovės veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Nurodė, kad civilinis ginčas kilo ieškovės iniciatyva, kuri yra aktyvi proceso dalyvė, turimą butą siekia parduoti, o ne neatlygintinai perleisti nuosavybės teisę, be to, ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, kas rodo jos stabilią finansinę padėtį ir galėjimą įvykdyti jai galimai nepalankų teismo sprendimą.  Sprendė nesant teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-08-31 nutartį ir priimti naują nutartį – priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į patalpą/butą, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančią K. V., perleidimo draudimo.

8.       Nurodo, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė motinai dovanojo slapta nuo jo, dar nenutraukus santuokos. Teigia, kad  priešieškiniu pareikštas piniginis reikalavimas yra didelis. Ieškovei pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini)., neabejotinai bus pasunkintas galimas teigiamas sprendimo vykdymas, nes namas, adresu (duomenys neskelbtini), bus paskutinis ieškovės gyvenamasis būstas, iš kurio apribotas išieškojimas.

9.       Nurodo, kad byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadas, jog byloje nėra nustatyta ieškovės veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu bei leidžia spręsti, jog ieškovė ketina paslėpti, perleisti turimą turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto įvykdyti jo naudai priimtą teismo sprendimą, todėl taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje yra tikslinga ir būtina.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė K. V. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.

11.       Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, paremta teisės normomis bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad atsakovo argumentai dėl dovanoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini),  neturi nieko bendro su ginčo dalyku. Be to, nurodo, kad nors atsakovo piniginis reikalavimas yra didelis, ginčas vyksta dėl objekto, kuris yra bendroji dalinė šalių nuosavybė ir ieškovei priklausančios dalies vertė lygi reikalavimo dydžiui, kas savaime užtikrina priešieškinio reikalavimo įvykdymą. Teigia, jog jei ji parduotų butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai niekaip neatsilieptų būsimo sprendimo įvykdymui, nes ji įsigijo kitą būstą ir namas, adresu (duomenys neskelbtini) nėra paskutinis jos gyvenamasis būstas, iš kurio apribotas išieškojimas. Pažymi, kad ji yra pateikusi byloje tapatų reikalavimą – priteisti atsakovui ½ d. namo, o jai priteisti 49 500 Eur kompensaciją.

12.       Tvirtina, kad atsakovo pasisakymai dėl jos veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, yra subjektyvūs ir daugiau asmeninio pobūdžio. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kurie leidžia teigti, jog ji ketina paslėpti ar perleisti turimą turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto įvykdyti atsakovo naudai priimtą teismo sprendimą, neįrodė, kad nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo S. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu  atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atsakovo S. K. priešieškinio reikalavimo užtikrinimui atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15.       Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas  yra užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Dėl paminėto, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

16.       Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo, teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą, kurio tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas preliminarus ieškininių reikalavimų įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y., tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-827-370/2015; Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

17.       Teismui įsitikinus, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, palankus sprendimas ieškovui gali būti priimtas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

18.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šio turto atidalijimo bei atsakovo skolinių įsipareigojimų ieškovei pagal jos ieškinio reikalavimus. Priešieškiniu reikalavimų užtikrinimui atsakovas S. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė, ar priešieškinio reikalavimas gali būti pagrįstas, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko, o byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareikštas priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji privalomoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo, galbūt palankaus atsakovui, teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, K. V. turtinė padėtis, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet, visų pirma, jos elgesys iki bylos iškėlimo ar nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti K. V. (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti priešingos šalies veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

20.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo S. K. nurodytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo dovanotas motinai N. V. 2019-02-07, t.y., iki priešieškinio pateikimo ir šis dovanojimo sandoris negali būti vertinamas kaip galimas teismo sprendimo vykdymo apsunkinimas, kaip ir ketinimas parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nėra ginčo objektas ir buto pardavimas niekaip neįtakotų šalių teisinės padėties. Teismas  konstatavo, kad byloje nėra nustatyta ieškovės veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtais pirmosios instancijos teismo motyvais ir sprendžia, kad prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovei priklausančiam turtui nepagrįstai apribotų jos teises ir turtinius interesus, nes byloje nepaneigta, kad aukščiau minėti butai nuosavybės teise priklausė/priklauso K. V. ir  ji turėjo/turi teisę laisvai valdyti, naudoti bei disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl buto dovanojimas motinai ar ketinimas butą parduoti nėra pakankamas ieškovės nesąžiningumo įrodymas.

21.       Apeliantas akcentuoja, kad priešieškiniu pareikštas turtinis reikalavimas ieškovei yra didelis, tačiau vien tik ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl 49 500 Eur kompensacijos priteisimo, yra pakankamai ženklus, tačiau kartu pažymėtina, jog tenkinus apelianto priešieškinio reikalavimus, ieškovei natūra pereitų šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas, dėl kurio ir kilęs ginčas, kurį realizavus ieškovė, neatmestina, galėtų atsiskaityti su atsakovu. Be to, priėmus apeliantui palankų sprendimą, jo įvykdymo užtikrinimui teismas galėtų svarstyti ir sprendimo įvykdymo užtikrinimo klausimą. Įvertintina, kad, kaip pažymėta skundžiamoje nutartyje, ieškovė K. V.  turi ir kito nekilnojamojo turto, yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, kas rodo jos stabilią finansinę padėtį ir galėjimą įvykdyti jai galimai nepalankų teismo sprendimą. Duomenų paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes apeliantas nepateikė.

22.       Aplinkybės, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė buvo pareiškusi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. K. turtui, kurie iš esmės nebuvo tenkinti, taip pat nesudaro pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24.       Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                                                             Birutė Valiulienė