Civilinė byla Nr. e2-1000-196/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00552-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Adresa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3764-803/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Adresa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Suppy“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Adresa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Supply“ 43 432,71 Eur skolą, 951,54 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovės UAB „Baltic Supply“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar neužtenkant, likusiai daliai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su atsakovės darbuotojais.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Adresa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje yra tik preliminariai vertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas, sprendė, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
5. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos dydžio, dėl kurio galėtų padidėti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nėra įrodyti, taip pat neįrodyta, jog atsakovė nesąžiningais veiksmais ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB ,,Adresa“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovės teiginiai apie grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs. Atsakovė turi finansinių sunkumų, tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1740-866/2017, kurioje buvo inicijuota atsakovei bankroto byla. Atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, nesilaiko skolų mokėjimo grafiko. Atsakovės nekilnojamasis turtas yra suvaržytas – įkeistas bankui ir areštuotas kitose bylose, nekilnojamieji daiktai įkeisti ir jų likvidacinė vertė neaiški, nes tai specifinis turtas. Atsakovė atsiliepime nepaneigė sprendimo neįvykdymo rizikos, todėl esant atsakovės didelei skolai kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
2. Ieškovė, vadovaudamasi proporcingumo principu ir siekdama minimalaus kliudymo atsakovės veiklai, atsižvelgdama į atsakovės teiginius apie jos turimą didelės vertės turtą, prašė pirmiausia areštuoti nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant ar neužtenkant – likusiais daliai areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su atsakovės darbuotojais.  
7. Atsakovė UAB ,,Baltic Suppy“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę ieškovė grindžia vien tik ieškinio suma ir su atsakovės turtine padėtimi susijusiomis aplinkybėmis. Pagal nuosekliai formuojamą aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien ieškinio suma pati savaime nesukelia teismo sprendimo neįvykdymo, jo vykdymo pasunkėjimo grėsmės, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Tačiau ieškovė atsakovės nesąžiningumo galimo teismo sprendimo neįvykdymo aspektu neįrodinėjo nei teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirąjį skundą.
2. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė piktnaudžiauja teise, siekia daryti atsakovei spaudimą kitoje byloje, o ne užtikrinti tinkamą teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konstatavęs, kad nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai dėl ieškinio sumos dydžio, dėl kurio galėtų padidėti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, nėra įrodyti, taip pat neįrodyta, jog atsakovė nesąžiningais veiksmais ketina turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį.
11. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, skunde teigia, kad teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė atsakovės finansinę padėtį bei padarė neteisingą išvadą, jog ieškovės teiginiai apie grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs. Atsakovės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas motyvu – sunkia atsakovės finansine padėtimi. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo formuojamą praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti lemianti ir vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-203-464/2016). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumo ieškovė neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi šioje byloje patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo išspręstas šalių ginčas ir nutraukta civilinė byla. Tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria taikiai, šalių susitarimu, išspręstas ginčas, neišreiškus šalių valios dėl taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo, sudaro pagrindo teigti ir apie atsakovės ketinimus vykdyti įsipareigojimus ieškovei patvirtintos taikos sutartyje numatytu būdu ir terminais, bei paneigia grėsmę, kad šioje byloje galimas teismo procesinis sprendimas gali būti nevykdomas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.
13. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Konstantinas Gurinas