Kasacinio skundo Nr. DOK-2576/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03011-2014-0

                  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. G. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 8 d. nutarties priėmimo ir šių teismų sprendimų vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (turėtų būti nutartį) ir bylą D. G. nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas BPK 320  straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepatikrino viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Nuteistojo D. G. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apibrėžė pačias plačiausias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti bylą visa apimtimi. Nuteistojo D. G. gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė papildomus argumentus dėl netinkamo BK 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio pritaikymo ir susijusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, paskirtos bausmės klausimų, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK 112  straipsnio 1 dalies pažeidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė. 

Teismai, spręsdami BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimo klausimą, apsiribojo vien sąlygine specialisto išvada ir formaliu buhalteriniu vertinimu ir neišdėstė teisinių argumentų dėl konsultacinės išvados, kuri sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja galimybė nustatyti kaltinime nurodytų bendrovių veiklą, jų turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Teismai nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamiesi ją atmetė, todėl savo priešingą išvadą dėl pavojingų padarinių buvimo pagrindė prielaidomis. Specialisto išvada ir konsultacinė išvada liko nepatikrintos BPK  nustatyta tvarka.

Netinkamai pritaikytas BK 182 straipsnįis, nes pridėtinės vertės ir pelno mokesčio išvengimas sudaro ne sukčiavimo, o neteisingų duomenų apie pajamas ar turtą pateikimo nusikaltimą (BK 220 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija)). Nebuvo nustatyta, kad pateikus neteisingus deklaruotinus duomenis iš valstybės biudžeto būtų gauta kokia nors nauda. Taigi nebuvo nustatytas D. G. siekis pasisavinti valstybės biudžeto lėšas panaudojant apgaulę.

Be to, teismai nenustatė jokių konkrečių D. G. veiksmų organizuojant pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sukčiavimą bendrininkų grupe (BK 24 straipsnio 4 dalis) ir šiuo klausimu nepateikė motyvuotų išvadų. Nuosprendyje mechaniškai perrašant iš kaltinamojo akto tik abstrakčiai nurodoma, kad D. G. sukūrė sukčiavimo planus, numatė jų įvykdymo būdus ir vadovavo jų įgyvendinimui, tačiau, kaip konkrečiai tai pasireiškė, neįrodinėta ir nenustatyta. Priešingai, nustatytos aplinkybės rodo, kad D. G. veika baigėsi nurodymų vadovams S. G. ir T. K. davimu įtraukti suklastotas PVM sąskaitas-faktūras į bendrovių apskaitą. Tokių nurodymų davimas vis dar patenka į BK 24 straipsnio 4 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sudėtį, todėl nėra pagrindo teigti apie pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sukčiavimo organizavimą bendrininkų grupe. Tuo tarpu tolesnis žinomai neteisingų duomenų apie bendrovių pajamas, pelną ir turtą įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas mokesčių administratoriui buvo atlikti pačių S. G. ir T. K. per savo buhalterius. Teismai nenustatė, kad šiuos veiksmus atliekant būtų dalyvavęs D. G. Jo vaidmuo atitinka ne organizatoriaus, o kurstytojo ir (ar) padėjėjo bendrininkų rūšį.

Jeigu veika nebūtų perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 220 straipsnio 1 dalį, pripažintina, kad teismai nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo. Pritaikius šį baudžiamąjį įstatymą D. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė arba gerokai sutrumpintas paskirtos bausmės terminas. Be to, teismai netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 2 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), nes D. G. paskirta pareiga dirbti yra nesuderinama su kitomis pareigomis neišeiti iš namų tam tikru laiku ir be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, nes neteisėtai, pradėjus teisme įrodymų tyrimą, buvo priimtas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo į bylą buvo įtrauktas D. G. kaip naujas atsakovas. Toks D. G. pareikštas civilinis ieškinys laikytinas nauju, o ne patikslintu, todėl, pradėjus įrodymų tyrimą, negalėjo būti jam pareikštas. 

Be to, dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK 302 straipsnio 1 ir 3 dalių, 3081 straipsnio 1 dalies, 326 straipsnio pažeidimų kyla abejonių dėl priimto sprendimo vientisumo ir atitikties teisėjų kolegijos valai, nes, viena vertus, priėmė nuosprendį ir jo parašomosios dalies antraštės atskiroje eilutėje nurodė, kad nuteistojo S. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kita vertus, atmetė visus apeliacinius skundus. Tai negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas, nes toks ištaisymas dėl priešingų sprendimų priėmimo keičia jo esmę, kuri gali būti susijusi ir su kasatoriaus ginamuoju D. G. 

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad nors paduotame kasaciniame skunde nurodomi kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies) taikymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20  straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies) pažeidimai, tai pagrindžiančių teisinių argumentų nepateikta. Kasacinio skundo teiginiai subjektyviai ginčijant teismų išvadas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties  D. G. veiksmuose buvimo, savaip interpretuojant bei vertinant įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, t. y. dėl D. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, specialisto išvados ir konsultacinės išvados, taip pat kitų įrodymų vertinimo, BPK 112 straipsnio pažeidimo, pateikdamas aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl D. G. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būtų netinkamai taikęs ir aiškinęs baudžiamąjį įstatymą, ar būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu. Kasacinio skundo argumentai apie teismų padarytus BPK pažeidimus yra deklaratyvaus pobūdžio. 

Nesuteikia pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka ir kasaciniame skunde nurodomi apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai, kai atmetant visų apeliantų apeliacinius skundus, buvo priimta ne nutartis, o nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašymo apsirikimas įvardijant 2023 m. kovo 8 d. teismo sprendimą nuosprendžiu, o ne nutartimi buvo ištaisytas BPK 361  straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai priėmus 2023 m. kovo 13 d. nutartį.

Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir bausmės švelninimo, taip pat dėl netinkamo BK 75 straipsnį 2 dalies taikymo paskiriant D. G. nesuderinamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367  straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme šie klausimai nebuvo nagrinėjami, nes jie nebuvo keliami paduotame apeliaciniame skunde ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė. Todėl šie argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3,  4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą nesvarstytinas (BPK 374  straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Atsisakyti priimti nuteistojo D. G. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Teisėjai                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                        Algimantas Valantinas

                                        Alvydas Pikelis