Civilinė byla Nr. e2-7342-829/2018

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00848-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 20 d.

Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,

sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei specialistei I. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovui A. B., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas ieškovės L. L. ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2-26-876/2017 ir nepilnamečio sūnaus G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2-26-876/2017 ir priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti L. L. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalys teismui 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė taikos sutartį ir prašymą jų pasirašytą sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Teismo posėdyje šalys nedalyvavo, byloje gautas prašymas nagrinėti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo rašytinio proceso tvarka.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovė specialistė I. J. nurodė, kad ieškovė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, vaikas faktiškai gyvena ne su motina, o su močiute. Šio vaiko atžvilgiu motina buvo naudojusi smurtą ir dėl tų aplinkybių buvo nuteista. Bendraujant su tėvu, šis nurodo, kad vaikas nori gyventi pas motiną ir jis dėl tų aplinkybių neprieštarauja. Jis tikisi, kad vaikui bus gerai pas motina. Vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Atsižvelgiant į visą tai, į motinos asmenybę mano, kad vaiko interesams neatitinka gyvenimas su motina. Vaikui geriausiai gyventi pas tėvą. Neturi duomenų, kad šiai dienai vaikui yra negerai. Palieka nuspręsti teismui (2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 min. 11 s. – 9 min. 13 s.)

Prašymas tenkintinas visiškai.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). 

Šiuo atveju teismui buvo pateikta tarp ieškovės L. L. bei atsakovo A. B. sudaryta taikos sutartis, kuria abipusių nuolaidų būdu, atsižvelgdami į ieškovės, atsakovo bei nepilnamečio vaiko interesus, vaiko nuomonę – norą gyventi kartu su motina; į faktiškai susiklosčiusią padėtį – nepilnametis vaikas prasidėjus mokslo metams būna pas močiutę Šakiuose, nes lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, L. L. nėra apribota motinos valdžia G. B. atžvilgiu; į šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, šalys išsprendė kilusį ginčą. Nors išvadą teikiančios institucijos atstovė prieštaravo dėl taikos sutarties tvirtinimo, nurodydama, kad vaikui geriausia augti pas tėvą, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad sutarties sąlygos daro žalą šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Tai, kad ieškovė šiai dienai dar nežino kur gyvens, nėra pagrindas išvadai, kad nepilnametis vaikas negali gyventi kartu su mama. Bylos duomenimis, ne tik ieškovės nepilnametis sūnus, tačiau ir pati ieškovė dažnai būna pas savo motiną, kur rūpinasi savo vaiku gamindama valgyti ir pan. Ieškovė L. L. šiuo metu dirba Šakių mieste, nėra nustatyta, kad sūnaus atžvilgiu naudoja netinkamas auklėjimo priemones, todėl nėra pagrindo daryti priešingos išvados, kad vaiko buvimas su mama ir laikinas gyvenimas močiutės namuose prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Teismui pateiktos taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, todėl pateikta sutartis tvirtintina.

Šalys raštu patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos, todėl pateikta taikos sutartis teismo tvirtintina ir byla nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 231 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). 

Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogišką reikalavimą negali (CPK 294 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys). Išaiškintina šalims, kad patvirtinta taikos sutartis prilygsta teismo sprendimui ir jos nevykdymo atveju gali būti vykdoma priverstinai (CPK 584 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Byloje yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu ieškovei L. L. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. L. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182 Eur advokato užmokestis. Byloje mokėtinas 34 Eur žyminis mokestis: už neturtinio pobūdžio reikalavimą (nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) – 25 Eur (100 Eur x 25 proc.) ir už turtinio pobūdžio reikalavimą (priteisti vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą) – 19,83 Eur (1 vaikas x 12 mėn. x 100 Eur = 1 200 Eur – 3 proc.; 36 Eur – 25 proc. = 9 Eur) nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti visiškai.

Ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį patvirtinti tokiomis sąlygomis:

l. Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 2-26-876/2017 nustatytą sūnaus G. B. gyvenamąją vietą ir išlaikymo teikimo tvarką, pakeičiant ir nustatant, kad:

1.1. Nepilnamečio sūnaus G. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove L. L.;

1.2. Atsakovas A. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, sūnui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė L. L., priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

2. Šalys, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr. e2-7342-829/2018 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, nutraukti;

3. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose;

4. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalims yra žinoma ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis);

5. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais po vieną teismui, ieškovei ir atsakovui;

6. Šalys patvirtina, kad joms suprantamos šios taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnyje, 294 straipsnyje;

7. Šalys patvirtina, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.

Civilinę bylą Nr. e2-7342-829/2018 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja                                                                                   Loreta Masevičiūtė