PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3327-1026/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juice & water group“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo duoti sutikimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Ž. R. projektavimo biuras ir uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio investicijos“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Juice & water group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. NŽT, veikiančios per Kauno skyrių, sprendimą Nr. 8SD-(14.8.125E.), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ( (duomenys neskelbtini) ), kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) įpareigoti atsakovę NŽT, veikiančią per Kauno skyrių, duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). k.v., kurio bendras plotas - 0,4780 ha, ribos; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2016 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., kurio bendras plotas - 0,0784 ha. Po šio sandorio sudarymo, ieškovė deklaravo savo siekį statyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą ginčo sklype pagal 2017 m. birželio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) palikto galioti detalaus plano, patvirtinto 2012 m. liepos 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas), sprendinius.
3. Atsakovė 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovams pranešė, kad neprieštarauja ruošiamo Detalaus plano sprendiniams, kuriais būtų nukrypstama nuo normatyvinio atstumo iki kaimyninio sklypo ribos reikalavimų, tačiau buvo pasiūlyta gauti kaimyninio sklypo valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų raštiškus sutikimus ruošiant Detalųjį planą pagal numatytą užstatymo schemą. Patvirtinus detalųjį planą, ieškovė ėmėsi veiksmų ruošti projektinę dokumentaciją daugiabučio gyvenamojo namo statybai ginčo sklype. Tuo tikslu ieškovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu Ž. R. projektavimo biuru (toliau – ir Projektavimo biuras), kuriam delegavo statytojo funkcijų, gaunant statybos leidimą, įvykdymą. Iš projektinės dokumentacijos duomenų tapo aišku, kad dalis pastato konstrukcijų bus įrengta 1,42 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. spalio 17 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini). Jo pagrindu ieškovė pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo statybą ginčo sklype.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu konstatavo dalies ieškovui išduoto statybos leidimo išdavimo neteisėtumą. Vienu iš panaikinto statybos leidimo trūkumų buvo įvardinta aplinkybė, jog 2011 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės pateikta nuostata neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti buvus leidimo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ginčo sklype nesilaikant normatyvinio atstumo reikalavimų nuo kaimyninio sklypo ribos išdavimą.
5. 2021 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iš dalies pakeitė 2020 m. liepos 28 d. Teismo sprendimą ir sudarė ieškovei galimybes gauti iš atsakovės sutikimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą nesilaikant normatyvinio atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos per aštuonių mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 8SD-(14.8.125 E.), kuriuo atsisakė duoti ieškovei sutikimą dėl gyvenamojo namo statybos ginčo sklype arčiau kaimyninio sklypo ribos nustatyto normatyvinio atstumo. Atsakovė, neigdama duotą sutikimą, piktnaudžiauja jai suteiktais įstatymo įgaliojimais, ir tokiais savo veiksmai varžo ieškovės ūkinę-komercinę veiklą, dėl ko ieškovė patiria materialinę žalą. Mano, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą ir duoti sutikimą, todėl ginčijamas atsakovės sprendimas neteisėtas ir naikintinas.
6. Ieškovė pabrėžė, kad nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė neturi duomenų apie tai, ar buvo įvykdyti jos 2011 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 8SD-4096 reikalavimai, t. y. atsakovė turi pareigą veikti visuomeninei naudai pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 7 straipsnio 11 dalį, todėl atsakovė, bet kokius savo sprendimus, kuriais yra nukrypstama nuo valstybės ar visuomeninių interesų apsaugos, arba, kuriais yra suvaržomos trečiųjų asmenų teisės, privalo motyvuotai pagrįsti.
7. Iš Detalaus plano sprendinių aprašymo aiškiai matyti, kad atsakovės atstovai buvo davę sutikimą ieškovei pastatą statyti nesilaikant normatyvinių reikalavimų iki Kaimyninio sklypo ribos. Atsakovės duotas sutikimas buvo atskirai išskirtas ir Detalaus plano pastabose. Taip pat nurodė, kad atsakovės skundžiamame sprendime bei atsiliepime įvardintos teisės aktų nuostatos, nesuteikė teisės atsakovei atmesti ieškovės prašymą ir neduoti sutikimo dėl gyvenamojo namo statybos Ginčo sklype arčiau kaimyninio sklypo ribos nustatyto normatyvinio atstumo. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovė jokiais įrodymais nėra pagrindusi savo pozicijos, kad ieškovės pateiktas prašymas iš esmės pažeistų kokių nors trečiųjų asmenų teises bei pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios per Kauno skyrių, sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą ieškovei UAB „Juice & water group“ statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančią per Kauno skyrių, duoti sutikimą ieškovei UAB „Juice & water group“ statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., kurio bendras plotas - 0,4780 ha, ribos. Taip pat priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 83 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Juice & water group“ bei 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš byloje esančių įsiteisėjusių teismų priimtų sprendimų turinio be kita ko matyti, kad iš esmės ieškovei buvo suteikta teisė pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju sutikimas būtinas ieškovei ne naujai statomam statiniui, o pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ir pertvarkyti ant esamų pamatų jau pastatytą statinį. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovės pastatas yra pastatytas mažesniu nei nurodyti norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos, todėl ieškovė, norėdamas įteisinti statybą, savivaldybės administracijai be kita ko turi pateikti gretimo žemės sklypo savininkų rašytinius sutikimus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai numato tik pateiktinų dokumentų visetą, tačiau ne dokumentų gavimo eiliškumą, buvo spręsta, jog ieškovė turėjo teisę kreiptis ir gauti sutikimus iš gretimo sklypo savininkų net tada, kai sprendžiama dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (pertvarkymo, projektavimo). Todėl, atsakovės argumentai, kad iki kol nebus išspręstas statybos teisėtumas, sutikimų gavimo procedūros inicijuoti ieškovė negalėjo, yra nepagristi.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir todėl panaikintinas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veikiančios per Kauno skyrių, sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi statinys jau pastatytas, o toks sprendimas nemotyvuotas ir tinkamai neargumentuotas.
11. Dėl įpareigojimo duoti sutikimą ieškovei statyti statinį nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo ribos, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 (toliau – Taisyklės) nuostatos, atsižvelgiant į šią konkrečią bei individualią situaciją, o taip pat įvertinus aplinkybes, jog statinys jau yra pastatytas, turint nenuginčytą teismine tvarka detalųjį planą, su kuriuo susijusi ir kurį pasirašė atsakovė, taip pat vykdant teismų priimtus sprendimus, kuriais leista ieškovei pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus, yra pagrindas spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju sutikimas būtinas ieškovei ne naujai statomam statiniui, o pertvarkyti statinio projektinius dokumentus ir pertvarkyti ant esamų pamatų jau pastatytą statinį. Todėl atsakovės pažodinis taisyklių aiškinimas nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė gana plačiai savo atsisakymo duoti sutikimą motyvus aiškina savo procesiniuose dokumentuose, tačiau oficialiai priimtame sprendime to nenurodo.
12. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, jog susiklosčiusią situaciją vertina kaip išimtinę ir išskirtinę. Šiuo atveju ieškovė siekia įteisinti statybą, o atsakovė sutikimo neišduoda teigdamas, kad sutikimą duotų naujai statomam objektui, taigi statytojas turėtų griauti statinį. Teismas atkreipė atsakovės dėmesį, kad tokie atsikirtimai byloje nebuvo pagrįsti jokiais papildomais įrodymais, o tik remiamasi aplinkybe, kad institucijų pripažinta ieškovei savavališka statyba ir sutikimo neišduodama pastatytam statiniui.
13. Susipažinus su antstolio pateiktomis fotonuotraukomis, apžiūrėjus jas posėdžio metu, teismas vertino, kad pamatinė ieškovės pastatyto statinio dalis išlaiko atstumą iki sklypo ribos, o konsolinė dalis neišlaiko. Tačiau nenustatyta, kad tokie sprendiniai pažeidžia suinteresuotų asmenų ar atsakovės interesus. Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-22 nutartis c.b. Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 p.). Todėl, šiuo atveju vertintini atsakovės argumentai dėl galimų jos interesų pažeidimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisių interesų pažeidimus, jie išliko deklaratyvūs. Todėl, teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos statybos įteisinimas esmingai nepažeistų suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.
14. Taigi atsakovės atsisakymas išduoti ieškovei sutikimą, yra nepagrįstas, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikianti per Kauno skyrių, įpareigotina duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo ribos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė pabrėžia, jog nacionalinės bei tarptautinės teisės normos, o taip pat šiuo klausimu formuojama teismų praktika įtvirtina, kad gretutinio žemės sklypo savininkas teisę išduoti arba neišduoti sutikimą statyti arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos ir tokio savo atsisakymo neprivalo motyvuoti, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Taip pat, teismas negali įpareigoti asmens atsisakyti jam priklausančios subjektinės teisės, kurią saugo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) ir kiti teisės norminiai aktai.
15.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei būtų laikoma, kad NŽT šiuose santykiuose veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tuomet NŽT, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, negali išduoti sutikimo leisti ieškovei statyti statinį žemės sklype nesilaikant normatyvinio atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos, nes nei vienas teisės aktas nenumato Sutikimo išdavimo tvarkos jau statomam ar pastatytam statiniui žemės sklype, besiribojančiame su valstybiniu žemės sklypu, įteisinti. NŽT sutikimus statyti naujus statinius nesilaikant normatyvinių atstumu išduoda kaimyniniams sklypams, kurie veikia teisės aktų nustatyta tvarka t.y. pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus ir tik planuojamiems statyti statiniams. Nagrinėjamu byloje atveju, NŽT įvertinusi jau vykdomą statybą bei vadovaudamasi Taisyklėmis, neturėjo teisinio pagrindo šioje stadijoje išduoti Sutikimą. NŽT nustačiusi, kad žemės sklype esantis statinys jau statomas ir/ar pastatytas, teisėtai atsisakė išduoti Sutikimą, nes teisės aktai nenumato galimybės išduoti sutikimą jau pastatytam/statomam statiniui ir tai laiko objektyvia priežastimi.
15.3. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas NŽT išduoti sutikimą, įpareigojant atsakovę duoti sutikimą ieškovei UAB „Juice & water group“ statyti statinį ginčo žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo ribos, nėra numatytas įstatymuose ar kituose teisės aktuose, todėl viršija NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, įstatymuose ar kituose teisės aktuose suteiktus įgaliojimus, be kita ko, nėra paremtas jokiomis teisės normomis.
15.4. Atsakovė NŽT kartu pabrėžia ir tai, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypas yra gausiai urbanizuotoje teritorijoje, kuri yra visa apstatyta; kaimyninį sklypą naudoja dvi daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ir UAB ,,Žaliakalnio pasažas“, todėl NŽT, atlikdama žemės administravimo funkciją, privalo užtikrinti ir šių pastatų savininkų interesus. Pažymėtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypo naudotojų rašytiniai sutikimai nebuvo gauti, šie asmenys į bylą įtraukti nebuvo, todėl jų pozicija lieka neaiški, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai žemės sklypo (teritorijos) savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Taigi, NŽT negali vienašališkai patenkinti tik ieškovės siekį tik jai vienai optimaliausiai išnaudojant žemės sklypą ir įteisinti tokią savavališką statybą, tuo pažeidžiant teisės aktus (šiuo atveju Taisykles) ir neatsižvelgiant į trečiųjų šalių, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, interesus.
15.5. Papildomai apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog NŽT buvo pritarusi detaliajam planui. Šiuo atveju net įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad NŽT sutikimas statyti neišlaikant normatyvinio atstumo nebuvo gautas, o projekto sprendiniai, pagal kuriuos pastato atstumas iki žemės sklypo yra 1,42 m, prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos šis atstumas numatytas 3,05 m. Taigi, projekto sprendiniai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, be to, teritorijų planavimo dokumentas nėra prilyginamas statybą leidžiančiam dokumentui. Papildomai pažymėta, kad nėra nei vieno teisės akto, nurodančio, kad Statybos leidimo gavimui ar įteisinimui pakanka turėti tinkamai parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2021 m. rugpjūčio 20 d. NŽT raštą Nr. 8SD-4352-(14.8.125E.) ir įpareigodamas NŽT duoti sutikimą ieškovei UAB „Juice & water group“ statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nesilaikant normatyvinio atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas.
16. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juice & water group“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Nurodo, kad atsakovė nenurodė nė vieno pagrindo, pagrindžiančio atsisakymą išduoti sutikimą. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovės pozicija prieštarauja ir kitiems normatyviniams dokumentams, kurių galiojimas nėra nuginčytas. Ieškovė akcentavo, kad gyvenamasis namas Ginčo sklype yra statomas pagal Detalųjį planą. Detalusis planas Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo patvirtintas tik šiam individualiam gyvenamajam namui statyti. Detalaus plano sprendinių aprašyme jau 2021-07-12 būklei buvo numatyta, kad gyvenamojo namo statybos bus vykdomos neišlaikant reikiamo atstumo nuo projektuojamo pastato iki sklypo ribos ir tam buvo gauti tiek atsakovės, kaip Kaimyninio sklypo valdytojos, kitų naudotojų bei kitų gretimybių savininkų sutikimai. Todėl Detalaus plano egzistavimas tik įrodo, kad atsakovės duotas sutikimas ieškovei statyti gyvenamąjį namą Ginčo sklype nesilaikant normatyvinio atstumo iki Kaimyninio sklypo ribos, turi būti preziumuojamas. Tačiau atsakovei atkakliai neigiant tokį sutikimą buvus ir neinicijuojant Detalaus plano nuginčijimo, darytina vienareikšmiška išvada, kad tokiais veiksmais atsakovė ne tik piktnaudžiauja jai įstatymo suteiktais įgaliojimais, bet ir imasi visokeriopų priemonių, kurių pagalba yra varžoma ieškovės, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio ūkio subjekto, ūkinė-komercinė veikla, kas daro ieškovei ženklią materialinę žalą. Ypač akivaizdžiai šis atsakovės piktnaudžiavimo teise faktas atsiskleidžia, ieškovei sprendžiant terminų, kuriems esant yra galimas savavališkos statybos teisinių pasekmių šalinimas, pratęsimo kausimas. Todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo yra užkertamas kelias ieškovės interesų pažeidimui, privalo būti paliktas galioti nepakeistas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino NŽT sprendimą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o taip pat įpareigojo atsakovę NŽT duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., kurio bendras plotas - 0,4780 ha, ribos.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje, yra pažymėjęs, jog STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte, reglamentuojančiame besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nustatyta, kad tais atvejais, kai mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, yra reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama teisę pagal bendruosius teisės bei teisėtų lūkesčių principus, konstatavo, kad kai (teritorijos) savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Subjektų interesai paprastai yra individualūs, daugiau ar mažiau skirtingi ir nesutampantys, o kartais ir priešingi. Privataus asmens interesas savo turiniu nevertintinas kaip tapatus valstybinės žemės savininko interesui jau vien dėl to, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Tiek žemės sklypo (teritorijos) savininkas, tiek žemės sklypo (teritorijos) valdytojas turi savarankišką suinteresuotumą, kad būtų išlaikomi statybos norminiuose teisės aktuose nustatyti privalomi atstumai iki jų nuosavybės ar valdymo teise turimo žemės sklypo (teritorijos) ribos, todėl gali savarankiškai apsispręsti, ar sutikti su tuo, kad šis atstumas būtų mažinamas, o statytojas tokiais atvejais turi gauti rašytinį abiejų nurodytų subjektų sutikimą. Formuojamoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog nors daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitą asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad nuomininkas ar kitas valdytojas apskritai neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.). Nors tokių asmenų valdymas pagrįstas prievoline subjektine teise, santykiuose su trečiaisiais asmenimis jie traktuotini kaip valdytojai. Šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą. STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte, reglamentuojančiame besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nustatyta, kad tais atvejais, kai mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų, yra reikalingi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama teisę pagal bendruosius teisės bei teisėtų lūkesčių principus, konstatuoja, kad tokiais kaip nagrinėjamas atvejais, kai žemės sklypo (teritorijos) savininkas ir valdytojas nesutampa, statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, turi gauti tiek gretimos teritorijos savininko, tiek ir jos valdytojo sutikimus, kadangi pastarųjų asmenų interesai gali būti skirtingi. Subjektų interesai paprastai yra individualūs, daugiau ar mažiau skirtingi ir nesutampantys, o kartais ir priešingi. Privataus asmens interesas savo turiniu nevertintinas kaip tapatus valstybinės žemės savininko interesui jau vien dėl to, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis imperatyviosiomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis, be kita ko, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Tiek žemės sklypo (teritorijos) savininkas, tiek žemės sklypo (teritorijos) valdytojas turi savarankišką suinteresuotumą, kad būtų išlaikomi statybos norminiuose teisės aktuose nustatyti privalomi atstumai iki jų nuosavybės ar valdymo teise turimo žemės sklypo (teritorijos) ribos, todėl gali savarankiškai apsispręsti, ar sutikti su tuo, kad šis atstumas būtų mažinamas, o statytojas tokiais atvejais turi gauti rašytinį abiejų nurodytų subjektų sutikimą. Pažymėtina, kad tiek gretimos teritorijos savininko, tiek gretimos teritorijos valdytojo atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstrukcijos projektui, kuriame neišlaikomi norminiuose teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ribos, sukelia vienodas teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-186-701/2022, ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojos ir valdytojos Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų Nekilnojamojo turto registre bei galiojančių iki 2112 metų, pagrindu. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad šių dviejų žemės sklypo valdytojų nuomonė ginčo klausimu buvo klausta, joms buvo sudaryta galimybė pateikti vertinimą bei išsakyti sutikimą ar nesutikimą dėl atstumo iki sklypo, kuriuo naudojasi, nesilaikymo. Pažeidžiant pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką žemės sklypo valdytojų sutikimas ne tik nebuvo gautas, tačiau iš esmės net nebuvo atlikta jokia procedūra, jog žemės sklypo valdytojai galėtų išsakyti savo poziciją ginčo klausimu, nors teismo priimtas ginčo sprendimas gali sudaryti įtaką jų nuomojamų iš valstybės žemės sklypų panaudojimo galimybių visumai neigiama linkme. Tokia susiklosčiusi situacija rodo, jog ši civilinė byla buvo išnagrinėta nenustačius visų reikšmingų aplinkybių bei netinkamai taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias gretimų sklypų savininkų bei valdytojų sutikimų davimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
21. Kartu byloje egzistuojančios faktinės aplinkybės bei apeliacinės instancijos teismui Daugiabučio namo savininkų bendrijų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-03 pateiktas prašymas patvirtina, kad šios dvi bendrijos nebuvo įtrauktos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, šios bendrijos faktiškai naudojasi žemės sklypu ir turi konkretų teisinį suinteresuotumą dėl šalia esančio žemės sklypo užstatymo bei atitinkamų statybos nuostatų laikymosi. Taigi šiuo atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nusprendžiama bei pasisakoma ir dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, teisinės padėties bei teisių. Šiuo atveju aptariamų bendrijų nurodomos aplinkybės turi būti įvertinamos ir yra reikšmingos ginčo išnagrinėjimui, kurio išsprendimas šiuo metu sukelia tiesiogines pasekmes bendrijoms, kurios net nebuvo išklausytos teisminiame nagrinėjime. Tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nepagrįstai neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
22. Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria NŽT įpareigota duoti sutikimą ieškovei statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, yra abstraktus (nekonkretus) ir sukuriantis galimybę subjektyviai interpretuoti tokį įpareigojimą, t.y. nesant jokių konkrečių duomenų apie tikslią sutikimo bei normatyvinio atstumo nesilaikymo apimtį (nuorodų į konkrečius nesilaikymo atstumus, koordinates ar nuorodos į egzistuojantį planą), atsiranda galimybė neapibrėžtai vertinti tokio sutikimo ribas ir papildomai išplėsti sutikimo apimtis, realizuojant teismo sprendimo vykdymą.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o taip pat padarė pirmiau aptartus procesinės teisės pažeidimus, dėl ko skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas
n u t a r i a:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas