Administracinė byla Nr. A-1951-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04973-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. B. su 2014 m. lapkričio 13 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslinti skundai vadinami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus (toliau – NŽT Švenčionių skyrius) vedėjo 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2582; 3) įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių ir NŽT parduoti pareiškėjui 0,3032 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1444 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, kad siekia išsipirkti 0,3032 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis 2009 m. kovo 17 d. kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių ir prašė išsinuomoti šį sklypą su teise jį išsipirkti, tačiau buvo išspręstas klausimas tik dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. G. B. į instituciją pakartotinai kreipėsi 2014 m. liepos 22 d., tačiau jo prašymą 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo atsisakyta tenkinti. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė NŽT vadovui. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.2)-952, kuriame nusprendė nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros. NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 pareiškėjo skundo netenkino. G. B. nuomone, taip buvo nepragrįstai vilkinama procedūra, kadangi per penkerius metus nebuvo atlikti jokie administraciniai veiksmai, iš pareiškėjo nebuvo pareikalauta jokių dokumentų ir jam nebuvo pateikta jokia informacija dėl 2009 m. kovo 17 d. prašymo, kuriame buvo prašoma išsinuomoti žemės sklypą su teise jį išsipirkti. Pažymėjo, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 45SS-(14.45.45.)-37 priėmimo metu G. B. jau turėjo išduotą ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, kuris buvo išduotas 2012 m. rugpjūčio 24 d., o ūkininku pareiškėjas tapo 2012 m. rugpjūčio 23 d. Be to, jam 2011 m. vasario 3 d. Utenos regioniniame profesinio mokymo centre buvo išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad G. B. baigė kursus pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Pareiškėjas dėl ilgalaikės ir sunkios tėvo, kuris mirė (duomenys neskelbtini), ligos bei savo sveikatos sutrikimo ir gydymosi anksčiau objektyviai negalėjo įgyti ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo bei nuolatos rūpintis savo prašymo vykdymu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovai NŽT ir NŽT Švenčionių skyrius atsiliepime į G. B. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėjas, pasirašydamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos sutartį, sutiko su nuomos sutarties sąlygomis, taigi, sudarius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, G. B. prašymas dėl minėto žemės sklypo nuomos buvo patenkintas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad NŽT valstybinės žemės sklypų pardavimą vykdė tiems asmenims, kurie pateikė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Taisyklės) 9 punkte nurodytus dokumentus. G. B. visų dokumentų nebuvo pateikęs ir jų tuo metu neturėjo, todėl jo prašymas buvo patenkintas tik dėl sklypo nuomos. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu bei atsižvelgiant į pareiškėjo 2014 m. balandžio 15 d. prašymą, 2014 m. gegužės 26 d. susitarimu Nr. 45SŽN-45 nuomos terminas buvo pratęstas dar penkeriems metams. Pažymėjo, kad G. B. reikalavimas įpareigoti NŽT parduoti 0,3032 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prieštarauja teisės aktams, kadangi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Be to, pareiškėjo nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad teikiant 2009 m. kovo 17 d. prašymą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys G. B. teisę pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne aukciono būdu, bei tai, kad nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-952, kuriuo atsisakė pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo pareiškėjui procedūrą.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. B. 2009 m. kovo 17 d. NŽT Švenčionių skyriui pateikė du prašymus: išnuomoti jam 0,1444 ha valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3032 ha valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), su teise juos išsipirkti. Su pareiškėju 2009 m. birželio 23 d. buvo sudarytos šių sklypų nuomos sutartys. Tenkinant G. B. prašymą, nuomos terminas 2014 m. gegužės 26 d. buvo pratęstas. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių ir prašė priimti sprendimą dėl nurodytų sklypų pirkimo procedūrų. NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 45SS-(14.45.45)-37 informavo, kad G. B., pasirašydamas žemės nuomos sutartis, sutiko su jų sąlygomis, taigi jo prašymai buvo tenkinti. Pareiškėjas, teikdamas prašymus, nepateikė Taisyklių 9 punkte nurodytų dokumentų, todėl buvo tenkinta tik jo prašymų dalis tik dėl žemės nuomos. Nustačius, kad G. B. nuomojami sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo reikalavimų, nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymo parduoti žemės sklypus. Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 8 d. NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 45SS-(14.45.45)-37 apskundė NŽT. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-952, atsižvelgiant į tai, kad G. B. prašymuose nurodyti sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio baigiamųjų nuostatų 5 dalies reikalavimų, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti žemės sklypų pardavimo procedūrą. NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 pareiškėjo skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog G. B. kartu su prašymais nepridėjo visų Taisyklių 9 punkte nurodytų dokumentų, o būtent ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo arba žemės ūkio išsilavinimo diplomo arba dokumento, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti, ir dokumentų, patvirtinančių praktinio ūkininkavimo patirtį (9.5 punktas), nėra. Teismas sutiko su atsakovu, kad NŽT Švenčionių skyrius neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjo prašymo parduoti ginčo žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad tais pačiais prašymais pirmiausia buvo išreikštas pageidavimas dėl nuomos, atitikus Taisyklių nustatytas sąlygas, buvo priimtas sprendimas išnuomoti ginčo žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad, priėmus sprendimą dėl žemės sklypų nuomos, sprendimas dėl jų pardavimo neturėtų teisinės logikos, ir atvirkščiai, t. y. 2009 m. kovo 17 d. prašymai yra alternatyvaus pobūdžio, dėl kurių gali būti priimtas vienas administracinis sprendimas. Dėl to, teismo vertinimu, buvo pripažintina, kad atsakovui pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus pareiškėjo prašymus ir išnuomojus ginčo sklypus, prašymai buvo iš esmės išspręsti. G. B. su atitinkamais apskrities viršininko įsakymais sutiko ir jų neginčijo, todėl buvo padaryta išvada, kad su tokiu jo prašymų sprendimo būdu sutiko.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 22 d. kreipėsi į atsakovą dėl šių sklypų pardavimo. Atsakovai neginčijo, kad G. B. sąlygą, dėl kurios šis klausimas nebuvo sprendžiamas 2009 m., šiuo atveju atitiko: NŽT Švenčionių skyriaus duomenimis, pareiškėjas ūkininku tapo 2012 m. rugpjūčio 23 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šis žemės sklypas ribojasi su ginčo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypais, tačiau jie negali būti laikomi įsiterpusiais tarp pareiškėjui priklausančio sklypo. Be to, šie laisvi ginčo sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi negalima teigti, jog juose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, todėl pareiškėjas neturi teisės išsinuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų be aukciono įsigyti privačion nuosavybėn.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad NŽT Švenčionių skyrius įsakymuose faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl reikalavimas jį panaikinti turi būti atmestas. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių parduoti ginčo sklypus, yra išvestinis, todėl taip pat turi būti atmestas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, NŽT, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

G. B. nesutinka su teismo priimtu sprendimu ir teigia, kad 2009 m. kovo 17 d. prašymais kreipėsi į NŽT Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dėl 0,3032 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1444 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išsinuomojimo su teise šiuos sklypus išsipirkti, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neanalizavo ir neįvertino NŽT teritorinio skyriaus ilgalaikio neveikimo, kuris truko nuo 2009 m. kovo 18 d., kai prašymai buvo pateikti NŽT Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, iki pat pareiškėjo 2014 m. liepos 22 d. prašymo, kuriuo jis į NŽT Švenčionių skyrių kreipėsi siekdamas baigti 2009 m. kovo 17 d. prašymais pradėtas 0,3032 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūras, išnagrinėjimo. Tik 2014 m. rugpjūčio 11 d. G. B. buvo pateiktas oficialus sprendimas atsisakyti parduoti minėtus žemės sklypus. Tvirtina, kad nepagrįstai ilgai užtrukęs pareiškėjo prašymų neišsprendimas lėmė objektyvų jo teisių pažeidimą. G. B. pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypų pardavimas bus įformintas pirkimo–pardavimo sutartimis. Jis turėjo teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, kad nėra jokių kliūčių procese dėl valstybinės žemės įsigijimo, kadangi kompetentinga institucija jų per penkerius metus nenurodė.

Kartu su skundu pareiškėjas buvo pateikęs Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriaus B. S. atliktą teksto lingvistinę–filologinę ekspertizę, kuri patvirtina, kad G. B. buvo išreiškęs dvejopą valią – sudaryti žemės sklypų nuomos sandorius ir žemės sklypo nuomos santykius transformuoti į žemės sklypų išsipirkimo sutarčių sudarymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytos ekspertizės nevertino. Pažymi, kad pareiškėjo nepasinaudojimas teise ginčyti atsakovo sprendimą išnuomoti žemės sklypus nereiškia, kad G. B. atsisakė prašymo žemės sklypus išsipirkti. Tai patvirtina ir jo 2014 m. liepos 22 d. prašymas baigti žemės sklypų pirkimo procedūras. Pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymų dalies dėl žemės sklypų išsipirkimo logiškumą patvirtina ir tai, kad 2009 m. atsakovas iš dalies tenkinęs G. B. prašymą, 2009 m. birželio 23 d. sutartimi išnuomojo pareiškėjui 0,3032 ha žemės sklypą tik penkeriems metams, kurio nuomą 2014 m. pratęsė dar penkeriems metams. Taigi, pareiškėjo prašymai buvo išspręsti tik iš dalies.

Pareiškėjo nuomone, ginčo situacijai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniu ir netinkamai taikė teisės aktus ir plačiau neanalizavo aplinkybių dėl to, kad G. B. 2014 m. liepos 22 d. atitiko sąlygas, dėl kurių 2009 m. nebuvo sprendžiamas žemės sklypų pardavimo jam klausimas. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovas NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu ir NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 8 d. įsakymu nuspręsdamas nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo procedūros, motyvavo teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis nuo 2014 m. gegužės 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai iki valstybinės žemės įsigijimo procedūros teisinio reglamentavimo pakeitimo susiformavimo teisinių prielaidų valstybės nuosavybės perleidimui visuma, tačiau šis sandoris nebuvo įformintas įstatymo nustatyta tvarka, valstybinės žemės įsigijimo procedūra gali būti baigta pagal ankstesnį teisinį reguliavimą – nagrinėjamu atveju pagal to laikotarpio teisinį reguliavimą, kai pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 23 d. tapo ūkininku. Apelianto nuomone, analogiškas reglamentavimas atsispindi ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pavadinimo ir įstatymo redakcijos išdėstymo“ baigiamosios–pakeitimų dalies 7 punkto paskutinėje pastraipoje, kurioje nurodyta, kad jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo pardavėjas (pastaba: turi būti pirkėjas) pateikė NŽT teritoriniam padaliniui prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka, t. y. atsakovas turėjo vadovautis įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. liepos 15 d., tačiau ja nesivadavo. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 23 d. tapo ūkininku ir atitiko Taisyklių 9.5 punkte nurodytą sąlygą, turėjo nustatyti atsakovui pareigą per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti pareiškėjas, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, gavimo prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoti, ar bus rengiami dokumentai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma rengti dokumentus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, turi būti nurodomi atsisakymo motyvai. Sprendimas parduoti žemės sklypą turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo žemės valdos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Taigi, atsakovas nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų. 2012 m. rugpjūčio 23 d. gavęs ūkininko ūkio pažymėjimą bei jį pateikęs NŽT Švenčionių skyriui, G. B. objektyviai tikėjosi, kad institucija be jokio papildomo pareiškėjo prašymo imsis atitinkamos procedūros dėl žemės sklypų pardavimo, tačiau žemės sklypų pardavimo procedūra nebuvo pradėta. Dėl susiklosčiusių asmeninių šeimos ir sveikatos problemų ilgą laiką pareiškėjas negalėjo ginti savo teisių ir tikėjosi tinkamo institucijos viešojo administravimo. Apeliantas teigia, kad žemės sklypų pardavimo neįforminamas įvyko dėl atsakovo netinkamo veikimo, t. y. neorganizuojant sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Pagal teisinį reglamentavimą, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne pareiškėjui, o valstybei, kurią atstovavo NŽT Švenčionių skyrius, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad valstybė ar jos įgaliotos institucijos būtų atlikusios kokius nors aktyvius veiksmus, o G. B., nors ir ne kartu su pateiktaisiais prašymais, tačiau vėliau atliko reikiamus veiksmus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje paminėtas argumentas, susijęs su įterptiniu sklypu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-561/2014, nėra pagrįstas ir minėta nutartis negali būti taikoma pareiškėjo ginčo bylos aplinkybėms vertinti, kadangi nurodytosios administracinės bylos faktinės aplinkybės argumento, kuriuo grindžiamas sprendimas, aspektu yra visiškai skirtingos: nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje ginčo situacija buvo sprendžiama pagal 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuris reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą, o pareiškėjas siekė išsipirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių nuomos ir išsipirkimo procedūrai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236. Šiuo nutarimu NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas rėmėsi, 2014 m. spalio 8 d. nuspręsdamas nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūros.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius atsiliepime prašė G. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai paaiškina, kad NŽT 2014 m. rugpjūčio 11 d. ir 2014 m. spalio 10 d. raštais pareiškėją informavo, jog valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo organizatorius (NŽT) valstybinės žemės pardavimą vykdė tiems asmenims, kurie pateikė Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus. Kadangi su G. B. prašymais nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, kurių pareiškėjas tuo metu ir negalėjo turėti, t. y. prašymams neatitikus reikalavimų, keliamų siekiant pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, buvo tenkintos prašymų dalys tik dėl žemės sklypų nuomos. Atsakovai sutinka su teismo vertinimu, kad NŽT pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus G. B. prašymus ir išnuomojus ginčo sklypus, prašymai buvo iš esmės išspręsti. Pareiškėjas su atitinkamų apskrities viršininko įsakymų neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. B. su tokiu atsakovo prašymų sprendimo būdu sutiko.

Atsakovų nuomone, pareiškėjo argumentai, kad teismas neturėjo sprendimų motyvuoti teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis po 2014 m. balandžio 24 d., yra nepagrįsti, kadangi G. B., teikdamas 2009 m. kovo 17 d. prašymus, nebuvo pateikęs Taisyklių 9 punkte nurodytų dokumentų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nuomojami žemės sklypai yra nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje, todėl turi būti taikoma tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies aktuali redakcija.

Atsakovai atkreipia dėmesį, kad atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei tai, kad nuomojami žemės sklypai neatitinka įsiterpusių žemės sklypų sąvokos, NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-952 „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą G. B.“. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, teisingai nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad šis žemės sklypas ribojasi su ginčo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypais, tačiau jie negali būti laikomi įsiterpusiais tarp G. B. priklausančio žemės sklypo. Atsakovai sutinka, kad teismas teisingai akcentavo, jog ginčo sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi negalima teigti, jog juose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, todėl darytina išvada, kad ginčo žemės sklypai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės išsinuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų be aukciono įsigyti privačion nuosavybėn.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl G. B. teisės išsipirkti valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas NŽT Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui 2009 m. kovo 17 d. pateikė du prašymus: išnuomoti jam 0,1444 ha žemės sklypą ir 0,3032 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), su teise juos išsipirkti (b. l. 5, 75). Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-5309-1861 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos pil. G. B. Švenčionių rajone“ išnuomojo pareiškėjui 0,3032 ha ploto žemės sklypą penkeriems metams (b. l. 58–59). Vilniaus apskrities viršininko administracija su G. B. sudarė 2009 m. birželio 23 d. sutartį Nr. N 86/09-144 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos“, kuria pareiškėjui penkeriems metams buvo išnuomotas 0,3032 ha žemės ūkio paskirties sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 60–61). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2009 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo išnuomotas 0,1444 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 73–74). Tenkinant pareiškėjo prašymą (b. l. 55), minėtų žemės sklypų nuomos terminai buvo pratęsti iki 2019 m. gegužės 26 d. (b. l. 62, 63).

G. B. su 2014 m. liepos 22 d. prašymu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių ir prašė užbaigti dar 2009 m. kovo 17 d. pradėtas 0,3032 ha ir 0,1444 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūras (b. l. 56). NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 45SS-(14.45.45.)-37 nurodė, kad pasirašydamas žemės sklypų nuomos sutartis, pareiškėjas sutiko su jų sąlygomis ir jo 2009 m. kovo 17 d. prašymai buvo patenkinti, o žemės sklypai nebuvo parduoti, kadangi nebuvo pateikti visi būtini dokumentai ir prašymas neatitiko reikalavimų, keliamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemei pirkti. Atsakovas minėtame rašte atkreipė dėmesį, kad G. B. nuomojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra nacionalinio ir regioninio parko teritorijoje ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, o žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, jo prašymas parduoti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas (b. l. 8–9). NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymuose nurodyti sklypai neatitiko Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio baigiamųjų nuostatų 5 dalies reikalavimų, buvo nuspręsta nepradėti žemės sklypų pardavimo procedūros (b. l. 12, antra lapo pusė). NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 teritorinio skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45.)-37 paliko nepakeistą (b. l. 15–16).

Pareiškėjas su NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 8 d. įsakymu ir NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 nesutiko, prašė juos panaikinti ir įpareigoti atsakovus parduoti jam 0,3032 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,1444 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas G. B. skundą atmetė.

Pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymų (b. l. 5, 75) turinys patvirtina, kad jis siekė išsinuomoti nurodytus sklypus su teise juos išsipirkti. Taigi, G. B. siekis ne tik nuomoti, bet ir nuomojamus valstybinius žemės sklypus pirkti yra akivaizdus ir be Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriaus habil. dr. B. S. atliktos teksto lingvistinės–filologinės ekspertizės (b. l. 7).

Valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymų pateikimo bei jų nagrinėjimo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 9 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Detalesnį reguliavimą nustatė nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2009 m. liepos 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, pagal kurias Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio subjektai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą gali įsigyti nuosavybėn kaimo gyvenamosiose vietovėse esančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, suformuotus pagal žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, išskyrus mėgėjų sodo teritorijoje esančius žemės sklypus. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra norminis aktas, kuriuo reglamentuojami valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygos ir tvarka, t. y. nustatomos teisinės prielaidos, kurioms esant gali būti paduodami valstybinės žemės sklypai, ir imperatyvūs reikalavimai, kurių privalo laikytis žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis sudarydamos šalys. Taisyklių 3 punktas nustatė, kad žemės reformos metu parduodami žemės sklypai projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę. Prielaida tokiems veiksmams atlikti yra Taisyklių 9 punktas, nustatantis, jog žemės sklypų pardavimo organizatoriai vykdo žemės sklypo pardavimą, turėdami, be kita ko, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo arba žemės ūkio išsilavinimo diplomo arba dokumento, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti, išduoto pagal Ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-131 (9.5 punktas).

Ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas 2009 m. kovo 17 d. prašymus, Taisyklių 9.5 punkte nurodytų dokumentų neturėjo, nėra. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. B. 2011 m. vasario 3 d. Utenos regioniniame profesinio mokymo centre buvo išduotas pažymėjimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad pareiškėjas baigė kursus pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir jam buvo suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija (b. l. 6), o 2012 m. rugpjūčio 23 d. jis įregistravo ūkininko ūkį (b. l. 6, antra lapo pusė). Atsižvelgiant į tai, kad G. B. prašymo pateikimo metu neatitiko Taisyklių 9.5 punkto reikalavimų, keliamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemei pirkti, tuo metu pagrįstai buvo patenkintos tik jo prašymų dalys dėl žemės sklypų nuomos.

2014 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-854 2 straipsnio „Baigiamosios nuostatos“ 7 punkte nustatyta, kad jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo pardavėjas (pagal įstatymo prasmę turėtų būti nurodyta „pirkėjas“) pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

Ginčo dėl to, kad G. B. NŽT teritoriniam skyriui 2012 m. pateikė ūkininko ūkio pažymėjimą, nėra. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis anksčiau negalėjo įgyti dokumentų, būtinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams išsipirkti, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl nenagrinėtinos.

Pažymėtina, kad papildomo dokumento pateikimo metu galiojusios redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d.) Taisyklių 8 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, gavimo prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma rengti dokumentus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, nurodomi atsisakymo motyvai. Šis reguliavimas reiškia, kad NŽT Švenčionių skyrius, gavęs G. B. pateiktą ūkininko ūkio pažymėjimą, privalėjo iš naujo išnagrinėti jo 2009 m. kovo 17 d. prašymus ir priimti sprendimus dėl pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo arba atsisakyti rengti dokumentus pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti, nurodydamas atsisakymo motyvus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui pateikęs ūkininko ūkio pažymėjimą, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad institucija be jokio papildomo prašymo imsis atitinkamos procedūros, tačiau žemės sklypų pardavimo procedūra nebuvo pradėta.

Nesulaukęs jokio sprendimo dėl nuomojamų žemės sklypų pardavimo, pareiškėjas 2014 m. liepos 22 d. prašymu į NŽT Švenčionių skyrių kreipėsi pakartotinai. Išnagrinėjęs šį prašymą, NŽT Švenčionių skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 45SS-(14.45.45.)-37 nurodė, kad pasirašydamas žemės sklypų nuomos sutartis, pareiškėjas sutiko su jų sąlygomis ir jo 2009 m. kovo 17 d. prašymai buvo patenkinti, o žemės sklypai nebuvo parduoti, kadangi nebuvo pateikti visi būtini dokumentai ir prašymas neatitiko reikalavimų, keliamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemei pirkti. Atsakovas minėtame rašte atkreipė dėmesį, kad G. B. nuomojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra nacionalinio ir regioninio parko teritorijoje ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, o žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, jo prašymas parduoti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas (b. l. 8–9). l. 8–9). NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymuose nurodyti sklypai neatitiko Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio baigiamųjų nuostatų 5 dalies reikalavimų, nusprendė nepradėti žemės sklypų pardavimo procedūros (b. l. 12, antra lapo pusė). NŽT 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2582 teritorinio skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45.)-37 paliko nepakeistą (b. l. 15–16). Iš šių sprendimų matyti, kad atsisakant pareiškėjui parduoti jo nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės sklypus, buvo vadovautasi nuo 2014 m. gegužės 1 d. galiojančiais teisės aktais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo išsipirkimo procedūra buvo pradėta dar 2009 m. pavasarį, o papildomi dokumentai, būtini pirkimo–pardavimo sutartims sudaryti, buvo pateikti 2012 m., atsakovai nepagrįstai netaikė tuo metu (2012 m.) galiojusių teisės aktų.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d., 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha. Asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta pirmumo teisė be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei įtvirtintas eiliškumas. Pagal šio straipsnio nuostatas, pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai, – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – ne mažiau kaip metus savo naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 4) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – nuosavybės teise turintys žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, pirmenybė teikiama jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį; 5) jaunieji ūkininkai iki 40 metų, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį ir naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus; 6) fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, neatitinkantys šios dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų, naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi: 1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; 2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus; 3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, neviršijančius Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos ir kiti įstatymai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Pagal to paties straipsnio 7 dalį, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į įstatyme numatytus racionalios žemėnaudos tikslus.

Kadangi reguliavimas, kad nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, buvo nustatytas tik nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, atsakovai nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo galimybę įsigyti nuomojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus ne aukciono būdu.

Vertinant ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-2582 buvo priimti remiantis netinkamomis teisės aktų normomis – t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Žemės reformos įstatymo nuostatomis, kurios sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo negalėjo būti taikomos. Be to, ginčijami administraciniai sprendimai nėra tinkamai pagrįsti tais faktais, kurie nurodyti sprendimuose kaip atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindas – t. y. atsakovas, nurodydamas, jog pareiškėjo nuomojamas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (įsiterpusio žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą), o žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, neišdėstė tai patvirtinančių argumentų, nepateikė jų ir administracinę bylą nagrinėjančiam teismui kartu su procesiniais dokumentais.

Pagal nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. lapkričio 24 d. galiojusios Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. To paties straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės. Nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 28 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 5 punkte taip pat buvo nustatyta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 hektarų žemės sklypai privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagrindinės sąlygos privačion nuosavybėn valstybiniame parke ar valstybinių draustinių teritorijose įsigyti ne didesnius kaip 5 ha žemės ūkio paskirties plotus yra tokios, kad žemės sklypai turi būti namų valdos, asmeninio ūkio ar sodininkų bendrijų žemė arba tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti žemės plotai. Be to, jie gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams. Nagrinėjamoje byloje yra aktualu tarp privačios žemės sklypų įsiterpusio žemės ūkio veiklai tinkamo naudoti žemės ploto įsigijimo teisinių prielaidų aiškinimas ir faktinių sąlygų nustatymas. Minėti teisės aktai sąvokos „įsiterpę žemės plotai“ tiksliai neapibrėžė, todėl tokios aplinkybės yra vertintinos kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas.

Nustatyta, kad pareiškėjo nuomojamas 0,3032 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-5309-(86) buvo priskirtas nacionaliniams ir regioniniams parkams (b. l. 21–22, 64–65). G. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20), ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). G. B. nuomojamas 0,1444 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-5308-(86) taip pat buvo priskirtas nacionaliniams ir regioniniams parkams (b. l. 73–74). Atsakovas pažymėjo, kad šis žemės sklypas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu nesiriboja, tačiau išvada nėra tinkamai pagrįsta. Iš administracinėje byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos (b. l. 76) negalima nustatyti, ar nurodytas žemės sklypas iš tikrųjų negali būti laikomas besiribojančiu su G. B. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas, nurodydamas, kad įsiterpusio žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą, nenurodo, kuo tokį teiginį grindžia.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad G. B. ginčo sklypai galėtų būti parduoti tik konstatavus, kad jie gali būti laikomi žemės plotais, įsiterpusiais tarp privačios žemės sklypų. Kaip jau minėta, papildomų dokumentų pateikimo metu galioję teisės aktai sąvokos „įsiterpęs žemės ūkio paskirties žemės plotas“ neapibrėžė. Aplinkybei, kad ginčo žemės sklypai neatitinka įsiterpusių žemės sklypų sąvokos, pagrįsti, nepakanka vien tik fakto, kad žemės sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kad žemės plotai galėtų būti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo objektais, jie privalo būti suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau aplinkybė, kad tai buvo padaryta, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie žemės sklypai negali būti laikomi įsiterpusiais, ar kad tokie žemės sklypai gali būti parduoti kaip savarankiški, racionalios žemėnaudos principus atitinkantys, turintys atskirus privažiavimo kelius, žemės ūkio veiklai naudingi plotai. Iš administracinėje byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos (b. l. 76) negalima nustatyti, ar greta ginčo sklypų esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims ar valstybei. Be to, vien ši ištrauka nepatvirtina fakto, kad jie gali būti suformuoti kaip savarankiški daiktai – t. y. žemės sklypai, galintys funkcionuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, prie jų būtų galima suformuoti privažiavimo kelius ir pan.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas. Rėmimasis netinkamomis teisės aktų redakcijomis bei teisės aktų nuostatų nepagrindimas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti laikomas tinkamu sprendimų motyvavimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-2582 negali būti laikomi tinkamai pagrįstais nustatytais faktais ir teisės aktų normomis ir tai sudaro pagrindą juos panaikinti (VAĮ 8 str. 1 d.). Kadangi administracinėje byloje nėra pakankamai faktinių duomenų dėl ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertinimo kaip įsiterpusių, pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymų dalys, kuriose buvo prašoma leisti pareiškėjui išsipirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), grąžinamos NŽT Švenčionių skyriui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdama šias G. B. prašymų dalis, institucija privalo vadovautis papildomų dokumentų pateikimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas G. B. skundą, neįvertino visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2582 ir įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymų dalis dėl 0,3032 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1444 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjui pardavimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-952 „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą G. B.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2582 „Dėl gauto skundo“.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. B. 2009 m. kovo 17 d. prašymų dalis dėl 0,3032 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1444 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjui pardavimo bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą.

Sprendimas neskundžiamas.