Administracinė byla Nr. eI-2163-331/2017

                                        Proceso Nr. 3-61-3-00168-2017-8

                                Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 20.2.3.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjui V. D.,

pareiškėjo atstovams L. Č.-D. ir advokatui M. S.,

atsakovės atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir VMSA) direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 41-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“  (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui skyrė pastabą už tai, kad jis nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ jam 2016 m. rugpjūčio 27 d. suformuluotos užduoties Nr. #16041 ir neinformavo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų apie neteisėtai įrengtą kelio užtvarą ir pasekmes jo nedemontavus.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti VMSA direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 41-765;

2) priteisti iš VMSA pareiškėjo naudai 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad VMSA Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas V. M., kaip pagrindinis vykdytojas, gavo G. R. pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturint nuosavybės, nuomos ir naudojimosi teisių į žemę, yra uždaromas bendro naudojimo kiemas, kuriame nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. įrengti varteliai. Dėl šių vartelių jau kartą buvo kreiptasi į Viešosios tvarkos skyrių, kuris atliko patikrinimą, nurodant, jog varteliai neuždaryti (nes tuo metu taip ir buvo) ir netrukdo eismo. Tačiau šiuo metu situacija pasikeitė, varteliai uždaryti. V. M. VMS e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ pareiškėjui V. D. 2016 m. rugpjūčio 27 d. užduotyje Nr. #16041 nurodė: „prašau patikrinti pranešime pateiktą informaciją, nustačius pažeidėją įspėti, patikrinti pakartotinai, spręsti dėl atsakomybės. Pažeidėjo nenustačius užfiksuoti pažeidimą, surašyti FDPA, palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą. Apie atliktą tyrimą informuoti V. M. kaip galima greičiau“.

Pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, atlieka patikrinimus pagal gautus pranešimus, skundus, pareiškimus. Pareiškėjas, kaip antraeilis vykdytojas, įvykdė užduotį ta apimtimi, kokia jam priskirta pagal kompetenciją, t. y. atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą. Pareiškėjas, kartu su kolega S. P., 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A97-15589/16 (3.3.2.13K-EM4) nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. 19.59 val. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. 23.02 val. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. (duomenys neskebtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į kiemą yra įrengti metaliniai varteliai,  tačiau varteliai eismo neriboja, jie nėra rakinami, kas juos įrengė nenustatyta, pridėtos 3 nuotraukos. Po Faktinių duomenų patikrinimo akto pateikimo į VMS e. darbuotojo posistemę, minėta užduotis 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo uždaryta. 2016 m. spalio 12 d. V. M. VMS e.darbuotojo posistemėje minėtoje užduotyje papildomai įrašė, kad: „gautas telefoninis pranešimas, kad varteliai (duomenys neskelbtini) rakinami, o į išplatintą AVS pranešimą nieks neatsiliepė. Prašau dar kartą atlikti patikrinimus ir surašyti FDPA ar tarnybinį raštą. Apie patikrinimo rezultatus informuoti AVS V. M. kaip galima greičiau“. Pareiškėjas, kartu su S. P., 2016 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-2132/16 (2.1.15-SM4) nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. apie 18.42 val. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į kiemą yra įrengti metaliniai varteliai, ribojantys eismą. Patikrinimo metu nustatyta, kad varteliai užrakinti, kas vartelius įrengė ir užrakino nenustatyta, pridėtos 3 nuotraukos. Po faktinių duomenų patikrinimo akto pateikimo į VMS e. darbuotojo posistemę, minėta užduotis 2016 m. lapkričio 14 d. buvo uždaryta. Taigi formuluotė (pareiškėjas nevykdė VMS e.darbuotojo posistemėje jam 2016 m. rugpjūčio 27 d. suformuluotos užduoties Nr. #16041) yra visiškai nepagrįsta, neteisėta, nes pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. spalio 14 d. atliko patikrinimą pagal pareiškimus.

Įsakyme nurodytai veikai vertinti iš esmės taikytini tik VMSA direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtintas Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas) ir VMSA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 30-1134 patvirtintas Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), o kiti įsakyme nurodyti teisiniai pagrindai tėra bendro pobūdžio reikalavimai ir nėra susieti su Įsakyme nurodoma neteisėta veika.

Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.2 punkte aiškiai įvardijama, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Skyriaus vedėjo ir Poskyrio vedėjo pavedimus, t. y. ne bet kurio asmens pateiktas užduotis. Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nenumatyta pareiškėjo pareiga vykdyti kito Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. M. prašymo palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą. Įsakyme atsakovas nenurodo teisės akto reikalavimo, kuris įpareigotų atlikti šią funkciją. Tuo pačiu, atsakovas nevertina, kad Tvarkos aprašo 11 punkte nurodoma, kad pranešimą nagrinėjantis asmuo, t.y. V. M., rengia raštą namo gyventojams. Būtent V. M. pareigybės aprašyme nurodomos funkcijos, susijusios su fizinių ir juridinių asmenų pranešimų, pareiškimų, prašymų ir skundų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėjimu bei organizavimu kliūčių eismui pašalinti vietinės reikšmės keliuose. Tvarkos aprašo 12 punkte nėra nurodomas kitas nei pranešimą nagrinėjantis asmuo (V. M.) atliekantis šias funkcijas. Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktų taikymui yra labai svarbūs faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai. Pareiškėjas su kolega patikrinimo metu 2016 m. rugpjūčio 31 d. 19.59 val. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. 23.02 val. (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į kiemą nustatė, kad įrengti metaliniai varteliai eismo neriboja, jie nėra rakinami, t.y. duomenys atitiko dar 2015 metų patikrinimo rezultatus. Rasti varteliai neatitiko kliūties sampratos, nebuvo neigiamų pasekmių, todėl nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktų, taikomų, kai nuolatinė kliūtis riboja eismą. Pareiškėjas su kolega dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliko vietoje patikrinimą pagal pranešimą. Pareiškėjas geranoriškai pasižiūrėjo į prašymą, tačiau jį įvykdyti nebuvo galimybių, nes (duomenys neskelbtini), namo lauko durys įrengtos su kodais, kurių pareiškėjas su kolega nežinojo, asmenų judėjimo tokiu vėlyvu metu nebuvo. Tvarkos aprašo 12 punkte numatytas rašto kopijos pakabinimas namo skelbimo lentoje, tačiau jokių priemonių (prikalamų spec. kabių) raštui pakabinti nebuvo pateikta.

Nagrinėjamoje byloje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties: pareiškėjas neatliko priešingos valstybės tarnybos interesams veikos, nėra neigiamų pasekmių, nėra pareiškėjo kaltės, todėl Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjas yra VMSA Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) Valdybos narys, tačiau atsakovas neužtikrino įstatyminės pareiškėjo garantijos, kad prieš skiriant profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, būtų gautas išankstinis šios profesinės sąjungos sutikimas. Dėl sutikimo atsakovas į Profesinę sąjungą nesikreipė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad Įsakymas yra neteisėtas, priimtas nesilaikant įstatymo nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su jam, kaip valstybės tarnautojui, nuo 2014 m. iki ginčijamo įsakymo apskundimo taikytu mobingu (ilgalaikiu, sistemingu psichologiniu teroru, kurį grupė taiko dažniausiai vienam asmeniui). Jis patyrė iš atsakovo (aukštesnės hierarchijos darbuotojų ir jiems pavaldžių asmenų) sistemingą neigiamą poveikį dėl pareiškėjo atliekamų pareigų vykdymo, kuriam nebuvo objektyvaus pagrindimo.

2014 m. kovo 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VMSA direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 41-235 dalies panaikinimo, įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. minėtą įsakymą panaikino, įpareigojo VMSA direktorių priimti naują sprendimą ir pareiškėjo naudai priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tiek viso minėto teisminio proceso metu, tiek po jo, stebėjo atsakovo padidintą dėmesį pareiškėjo asmeniui ir jo vykdomai tarnybinei veiklai. Per minėtą laikotarpį pareiškėjo atžvilgiu net 8 kartus buvo kreiptasi į VMSA Personalo departamentą siekiant inicijuoti tarnybinio pažeidimo procedūrą ir tik nagrinėjamu atveju buvo skirta tarnybinė nuobauda. Atsakovo pagrindinis tikslas buvo ne įstatymų numatyta tvarka pritaikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, o siekis paveikti jį psichologiškai, kad patirtų neigiamų padarinių (tarnybinės nuobaudos, neskatinimo, atleidimo iš tarnybos).

Tokio intensyvumo ir tokio masto kaltinančiosios asmenį procedūros yra inicijuojamos tik prieš pareiškėją. Kitų Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų, ypatingai bičiulystės ryšiais susijusių su skyriaus vadovais, neteisėti veiksmai ir elgesys nėra vertinami ir prieš juos tarnybinio nusižengimo tyrimo ar kitos asmenį kaltinančiosios procedūros nepradedamos. Tokiu būdu VMSA valstybės tarnautojams yra keliami nevienodi pareigų vykdymo ir elgesio standartai, yra pažeidinėjamas asmenų lygiateisiškumo principas, piktnaudžiaujama teise, tarnyba, tyčiojamasi iš kitų kolegų. Dėl tokių vadovų veiksmų pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00475-14. Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarime atmesti skundą buvo konstatuota, jog toks vadovybės elgesys ir bendravimo būdas neabejotinai yra neprofesionalus ir vertintinas neigiamai, keltinas klausimas, ar šiam asmeniui pakanka administracinių gebėjimų eiti savo pareigas, tačiau tokie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, toks neetiškas elgesys piktnaudžiavimu tarnyba nelaikytinas. Šiuo atveju reiktų kelti klausimą dėl drausminės, bet ne baudžiamosios atsakomybės kaltų asmenų atžvilgiu. VMS meras 2015 m. organizavo pasitarimą su Saugaus miesto departamento vadovybe ir darbuotojais, kuriame (a) ragino pakeisti darbo orientaciją, kad tikslas būtų ne bausti, bet padaryti taip, kad pažeidimų nebūtų, (b) kviesta teikti siūlymus, kurie vestų link tikslų ir gerai jaustis darbe, (c) pabrėžė, kad kiekvienas darbuotojas yra sprendimų priėmėjas ir yra vertinamas už tai. Tačiau nors informacija išklausyta, realiai VMSA tarnybiniai santykiai liko tokie pat. Tiek iki pasitarimo, tiek po to, pareiškėjo darbe sudaroma nepakeliama psichologinė įtampa, be pagrindo didinamas darbo krūvis, kai liepiama atlikti vis papildomus perteklinius veiksmus, dėl užduoties atlikimo verčiama rašyti tarnybinius pasiaiškinimus, kurie yra kaupiami su tikslu panaudoti prieš pareiškėją per kasmetinį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą ir su tikslu turėti pareiškėją kompromituojančią informaciją (nors iš atliktų užduočių turinio nematyti jokių pareiškėjo pažeidimų). Pareiškėjas 2016 m. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekciją (toliau – ir VDI) su skundu dėl patiriamos įtampos, streso, patyčių. VDI 2016 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-01-15537 pareiškėją informavo, kad VMSA direktorei surašytas VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus, nurodyta organizuoti pakartotinį profesinės rizikos vertinimą Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų, dirbančių 104 kabinete ir kitose jų darbo vietose, VMSA turi imtis papildomų veiksmų dėl darbuotojų darbo sąlygų ir psichologinio klimato gerinimo, yra vykdoma VMSA stebėsena.

Dėl atsakovo (jo darbuotojų) naudojamo mobingo pablogėjo pareiškėjo psichinė sveikata, jam nustatytas psichikos sutrikimas (adaptacijos sutrikimai), kaip tiesioginės įtampos darbe (mobingo) pasekmė. Nustatant pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Be to, pareiškėjas dėl atsakovo mobingo patyrė didelius ir stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, bendravimo galimybių su kitais kolegomis sumažėjimą. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai. Vadovaudamasis teismų praktika, pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą vertina 10000 Eur suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovė ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Saugaus miesto departamente 2016 m. rugpjūčio 10 d. gavus G. R. pranešimą, Administracinės veiklos skyrius 2016 m. rugsėjo 2 d. parengė raštą (duomenys neskelbtini) namo gyventojams ir patalpų nuomininkams, kuriuo prašoma nedelsiant pašalinti technines eismo reguliavimo priemones (metalinius vartelius), nes nustačius, kad jos įrengtos neteisėtai, bus imtasi veiksmų techninėms eismo reguliavimo priemonėms pašalinti, o dėl patirtos žalos atlyginimo bus kreiptasi į teismą. 30 pasirašyto ir užregistruoto rašto kopijų pateiktos pareiškėjui, kad jis išplatintų (duomenys neskelbtini) namo gyventojams ir patalpų nuomininkams. Manydamas, kad pareiškėjas išplatino rašto kopijas, V. M. 2016 m. spalio 28 d. parengė Saugaus miesto departamento direktoriaus sprendimą Nr. A270-17383/16(2.3.4.15-SM3), kuriuo minėti kelio užtvarai pripažinti neteisėtais ir nutarta juos demontuoti. Organizavus demontavimo darbus, kuriuos turėjo atlikti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir pakvietus antstolės I. B. atstovę faktinėms aplinkybėms konstatuoti, paaiškėjo, kad namo (duomenys neskelbtini), gyventojai nebuvo informuoti apie galimai daromą pažeidimą, todėl neturėjo galimybės patys pašalinti neteisėtų užtvarų. V. M. telefonu susisiekus su pareiškėju, jis informavo, kad jam suformuluoto pavedimo neįvykdė, nes, jo nuomone, tai daryti buvo netikslinga ir nereikalinga. Dėl laiku neišplatintos informacijos, savivaldybė patyrė nepagrįstų išlaidų už antstolio dalyvavimą ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sugaištą laiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas įvykdė aplaidų tarnybinį nusižengimą. 

Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo veika aiškiai apibrėžta Įsakymo turinyje. Pareiškėjas suprato jam skirtos nuobaudos esmę. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas dokumentas, kuriame konstatuojamas nusižengimo faktas ir kiti nusižengimo sudėties elementai. Ne tik ginčijamas Įsakymas, bet ir tarnybinio nusižengimo išvada yra aktualūs apibrėžiant nusižengimo apimtį. Pareiškėjo pozicija dėl nepakankamai aiškiai apibrėžtos jo neteisėtos veikos yra nepagrįsta.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Įsakyme nurodytai veikai vertinti iš esmės taikytini tik Pareigybės aprašymas ir Tvarkos aprašas, o kiti įsakyme nurodyti teisiniai pagrindai tėra bendro pobūdžio reikalavimai ir nėra susieti su Įsakyme nurodoma neteisėta veika, paaiškina, kad kiekvienas iš nurodytų teisės aktų pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, numato imperatyvius reikalavimus.

Teisės aktų nuostatos suponuoja aiškią ir akivaizdžią pareiškėjo pareigą, gavus jam pavestą nagrinėti pranešimą, jį išnagrinėti pagal pavedimo turinį. Atsakovų vertinimu, jei pareiškėjas laikė, kad jam pavesta užduotis yra jam nepriskirtina, jis, būdamas atsakingas ir rūpestingas, apie tai turėjo informuoti savo vadovus. Šiuo atveju pareiškėjas, gavęs jam aiškiai suformuotą užduotį, ne tik jos neatliko, tačiau apie šios užduoties neatlikimą nieko neinformavo. Rašto, kurį turėjo išplatinti pareiškėjas, kopijos, viso 30 egzempliorių, buvo pateiktos pareiškėjui, taigi, pats pareiškėjas apsiėmė šiuos raštus išplatinti. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigia, nurodo, kad jis bandė rašto kopijas išplatinti, tačiau negalėjo patekti į namo laiptinę. Pareiškėjas pažymėjo apie užduoties įvykdymą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu jam keliamus reikalavimus. 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjui suformuota užduotis buvo papildyta, joje įrašant, kad į „išplatintą AVS pranešimą niekas neatsiliepė“. Akivaizdu, kad šis teiginys nedviprasmiškai įrodo, kad VMSA darbuotojai nebuvo informuoti apie nepavykusį rašto išplatinimą, buvo manoma, kad užduotį pareiškėjas įvykdė. Pareiškėjas, matydamas šį užduoties papildymą jokių veiksmų, siekiant informuoti suinteresuotus VMSA darbuotojus apie tai, kad rašto kopijos visgi nebuvo išplatintos, nesiėmė.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad rasti varteliai neatitiko kliūties sampratos, nebuvo neigiamų pasekmių, paaiškina, kad VMSA buvo gaunami nuolatiniai gyventojų skundai dėl rakinamų vartelių, taip pat buvo pateiktos ir atitinkamos nuotraukos, įrodančios, kad varteliai eismą riboja. Pareiškėjui nuvykus į vietą ir neradus užrakintų vartelių, tai savaime neturėjo būti laikoma, kad varteliai nėra eismo kliūtimi. Nepaisant to, net jei varteliai ir nebūtų rakinami, tai galėtų būti traktuojama kaip eismą ribojanti kliūtis. Vartelių kvalifikavimas kliūtimi, ar ne, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi net jei varteliai ir nebūtų laikomi kliūtimi, tai nepaneigtų fakto, kad pareiškėjas jam pavestos užduoties neįvykdė, o jei pareiškėjas manė, kad jos ir neturi įvykdyti, nes varteliai galimai nėra kliūtis, apie tai neinformavo atsakovų darbuotojų, kas vertintina, kad pareiškėjas savo funkcijas atliko netinkamai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, joje nustatyti faktai ir pažeisti teisės aktų reikalavimai, vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų. Išvadoje taip pat konstatuotos ir neigiamos pasekmės, t. y. dėl laiku neišplatintos informacijos namo (duomenys neskelbtini), gyventojams, savivaldybė patyrė nepagrįstų išlaidų už antstolio dalyvavimą ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sugaištą laiką. Atmestinis valstybės tarnautojo požiūris į tinkamą pareigų vykdymą daro neigiamą poveikį kitų to struktūrinio dalinio tarnautojų ir darbuotojų požiūriui į tarnybines ir darbo pareigas, neigiamai įtakoja VMSA teikiamų paslaugų gyventojams kokybę. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje aiškiai nustatyta ir pareiškėjo kaltės forma – aplaidumas. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, taip pat į teisės aktų reikalavimus, akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei pareiškėjo kaltė. Jokių argumentų, paneigiančių šią išvadą pareiškėjas nepateikė.

Sutikimas skirti nuobaudą iš Profesinės sąjungos nebuvo gautas, kadangi apie aplinkybę, kad pareiškėjas priklauso Profesinei sąjungai jis neinformavo. Kad atsakovai nevengė kreiptis į profesinę sąjungą matyti iš tos aplinkybės, kad atsakovai kreipėsi į jiems žinomą VMSA darbuotojų profesinę sąjungą, informuodami apie ketinimą skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi aplinkybė, kad šiuo atveju nebuvo kreiptasi į Profesinę sąjungą, nėra pakankama pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu. Neegzistuoja jokia objektyvi tikimybė, kad dėl nesikreipimo į Profesinę sąjungą galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas.

Negalima daryti išvadą, kad pareiškėjo pateikiami argumentai ir įrodymai kokiu nors būdu paneigia pareiškėjo tarnybinę atsakomybę už akivaizdžiai padarytą tarnybinį nusižengimą. Atsakovės turi teisinę pareigą užtikrinti, kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn. Pareiškėjo pateikiama aplinkybė dėl 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 41-235 dalies panaikinimo ir neturinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra teisiškai reikšminga, kadangi neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui minėtoje byloje jau buvo priteistas. Pakartotinis žalos atlyginimas, pareiškėjui minėtus veiksmus įtraukus į mobingo sudėtį, būtų neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo pradėti tik du tarnybinio nusižengimo patikrinimai: vienu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas nutrauktas, kitu - tyrimo medžiaga perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kadangi pareiškėjas įtariamas galimai tyčią sugadinęs garso ir vaizdo įrašymo įrangą, sumontuotą jam priskirtame tarnybiniame automobilyje. Darbdavys jokiu būdu nesiekė nubausti, ar paveikti pareiškėją psichologiškai, tačiau įgyvendino savo teisę ištirti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimais yra siekiama jo neskatinti ar atleisti iš darbo, nėra teisiškai reikšmingi ar pagrįsti, kadangi jis turi teisę tokius aktus, jei jie būtų priimti, skųsti teismui. Tarnybiniai patikrinimai yra atliekami ir kitų darbuotojų atžvilgiu.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad darbe jam sudaroma nepakeliama psichologinė įtampa, be pagrindo didinamas darbo krūvis, liepiama atlikti vis papildomus perteklinius veiksmus, dėl užduoties atlikimo verčiama rašyti tarnybinius pasiaiškinimus, paaiškina, kad pareiškėjas dirba išvykdamas iš nuolatinės darbo vietos, taigi jo darbą organizuojantiems asmenims pagrįstai yra svarbu tikrinti jo atliekamų darbo funkcijų rezultatus, t. y. svarbu žinoti, ar pareiškėjas atlieka darbo funkcijas. Tai, ką pareiškėjas vadina tarnybiniais pasiaiškinimais, yra taikoma ir kitiems to paties skyriaus darbuotojams. Tokia pareiškėjo ir kitų darbuotojų priežiūra yra objektyvi ir negali būti laikoma neteisėta ar kitaip pažeidžianti pareiškėjo teises.

Pareiškėjo pateikiami dokumentai nepatvirtina, kad jis turi sveikatos problemų, sukeltų įtampos darbe. Faktiškai nebuvo nustatinėjamos pareiškėjo blogos savijautos priežastys, tačiau gydomos tik pasekmės. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, susijusiu su jo diagnozė. Galima preziumuoti, kad pareiškėjui diagnozė buvo nustatyta vadovaujantis išimtinai jo paties žodžiais, todėl turint omeny pareiškėjo suinteresuotumą, kad jo atžvilgiu būtų pripažinti sveikatos sutrikimai dėl įtampos darbe, toks įrodymas negali būti laikomas objektyviu ir patikimu. Be to, pareiškėjui neva įtampą kelia tokios aplinkybės, kaip savo darbo rezultatų pateikimas ar tarnybinio tyrimo pradėjimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į atsakovus dėl darbo sąlygų jo atžvilgiu švelninimo ir jam buvo atsakyta neigiamai.

Su pareiškėjo reikalaujama žalos suma nėra pagrindo sutikti, kadangi Vilniaus apygardos teismas neformuoja teismų, ypatingai administracinių, praktikos. Pareiškėjo nurodytoje byloje teismas priteisė ne 10 000 Eur sumą, bet 2 000 Eur sumą. Galiausiai, bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Taigi pareiškėjo reikalaujama priteisti neturtinės žalos suma yra niekuo neparemta ir neįrodyta, yra neproporcinga, neprotinga ir nesąžininga.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

S k u n d a s   t e n k i n t i n a s   i š   d a l i e s.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 41-765, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje gavus pranešimą Nr. A97-15589/16(3.3.2.13K-EM4) dėl galimai neteisėtai įrengto kelio užtvaro, įvažiuojant į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, VMS e.darbuotojo posistemėje „Redmine“ pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 27 d. buvo sukurta užduotis Nr. #16041: „prašau patikrinti pranešime pateiktą informaciją, nustačius pažeidėją įspėti, patikrinti pakartotinai, spręsti dėl atsakomybės. Pažeidėjo nenustačius užfiksuoti pažeidimą, surašyti FDPA, palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą. Apie atliktą tyrimą informuoti AVS, V. M. kaip galima greičiau“.

Pareiškėjas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistu S. P., 2016 m. rugpjūčio 31 d. 19.59 val. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. 23.02 val. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 6 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-1856/16(2.1.15-SM4), kuriame konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į bromą yra įrengti metaliniai varteliai. Tačiau metaliniai varteliai eismo neriboja, jie nėra rakinami. Kas juos įrengė nenustatyta.

Pareiškėjas VMS e.darbuotojo posistemėje „Redmine“ pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-1856/16(2.1.15-SM4) buvo perduotas V. M..

2016 m. rugsėjo 6 d. 14.50 val. VMS e.darbuotojo posistemėje „Redmine“ užduotis buvo pažymėta kaip uždaryta.

2016 m. spalio 12 d. užduotis buvo atnaujinta: „gautas telefoninis pranešimas, kad varteliai (duomenys neskelbtini) rakinami, o išplatintą AVS pranešimą nieks neatsiliepė. Prašau dar kartą atlikti patikrinimus ir surašyti FDPA, ar tarnybinį raštą. Apie patikrinimo rezultatus informuoti AVS V. M. kaip galima greičiau“.

Pareiškėjas kartu su S. P. 2016 m. spalio 12 d. 18.42 val. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 14 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-2132/16(2.1.15-SM4), kuriame konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į bromą yra įrengti metaliniai varteliai, ribojantys eismą. Patikrinimo metu nustatyta, kad varteliai buvo užrakinti. Kas vartelius įrengė ir užrakino nenustatyta.

Pareiškėjas VMS e.darbuotojo posistemėje „Redmine“ 2016 m. spalio 14 d. pažymėjo, kad faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-2132/16(2.1.15-SM4) buvo perduotas V. M., o 2016 m. lapkričio 11 d. paprašė uždaryti šią užduotį, kadangi visa informacija pateikta V. M..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas, įvertinęs 2016 m. rugpjūčio 29 d. M. G. pranešimą Nr. A97-16646/16(3.3.2.13K-EM4), 2016 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. A270-17383/16(2.3.4.15-SM3) kelio užtvarus (metalinius vartelius), įvažiuojant į namo (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą, laikyti neteisėtais ir juos demontuoti.

2016 m. lapkričio 14 d. 13.20 val. VMS e.darbuotojo posistemėje „Redmine“ užduoties būsena pakeista iš „naujas“ į „uždarytas“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2016 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu raštu Nr. A121- 21832/16(2.1.19-SM4) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo VMSA direktorę apie tai, kad pareiškėjas, vykdydamas e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ 2016 m. rugpjūčio 27 d. jam suformuluotą užduotį Nr. #16041, laiku neatliko procesinių veiksmų - neinformavo gyventojų apie neteisėtai įrengtą kelio užtvarą ir pasekmes jo nedemontavus.

Atsižvelgdama į šį tarnybinį raštą VMSA direktorė 2016 m. lapkričio 11 d. įpareigojo Personalo departamentą pradėti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas, kad yra duomenų, jog jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes galimai netinkamai vykdė e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ jam 2016 m. rugpjūčio 27 d. suformuluotą užduotį Nr. #16041, nes neinformavo gyventojų apie neteisėtai įrengtą kelio užtvarą ir pasekmes jo nedemontavus, t. y. neišplatino jiems Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. A51-65289/16(2.3.4.13-SM3) „Dėl neteisėtų techninių eismo reguliavimo priemonių“.

Atlikęs tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamentas 2016 m. gruodžio 8 d. surašė išvadą Nr. A164-181/16(3.4.53-PD3), kurioje nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė užduoties (neišplatino pranešimų (duomenys neskelbtini) namo gyventojams apie galimai daromą pažeidimą), t.y. įvykdė aplaidų tarnybinį nusižengimą, kuriuo pažeidė: Pareigybės aprašymo 7.2 punktą, Tvarkos aprašo 11.1 ir 12 punktus, Darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.3 punktus, Elgesio taisyklių 7.1 ir 7.2 punktus, Etikos taisyklių 2.3 ir 2.5 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus. Išvadoje pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 8 d. išvadą, VMSA direktorius 2016 m. gruodžio 19 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 41-765 skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) ir kiti teisės aktai.

VTĮ 15 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). VTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Šioje byloje pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda už neveikimą, t.y. neišplatinimą pranešimų (duomenys neskelbtini) namo gyventojams apie galimai daromą pažeidimą.  

Tais atvejais, kai priešinga teisei veika padaroma neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (LVAT  administracinės bylos Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011; Nr. A438-1446/2011, 2017 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-265-438/2017).

Rašytiniai bylos įrodymai, liudytojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto S. P. parodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas užduotį Nr. #16041 dėl galimai neteisėtai įrengto kelio užtvaro įvažiuojant į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, 2016 m. rugpjūčio 31 d. 19.59 val. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. 23.02 val. buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad metaliniai varteliai yra įrengti, tačiau jie eismo neriboja, jie nėra rakinami.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 punktas); vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (2.5 punktas).

VMSA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53 punkte nustatyta, kad personalas privalo: vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, VMSA direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams (53.1 punktas); nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas (53.3 punktas).

VMSA direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta, kad siekdamas įgyvendinti poskyriui keliamus tikslus, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka patikrinimus pagal gautus pranešimus, skundus, pareiškimus, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo skyriaus vedėjo ir poskyrio vedėjo pavedimus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. I-890 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis savivaldybėje, privalo: sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti valstybės tarnautojo ar darbuotojo, pareigas, nustatytas VTĮ DK, Darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose (7.1 punktas); atlikdamas savo pareigas vadovautis Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, VMSA direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis bei įpareigojimais, jei jie neprieštarauja įstatymams.

VMSA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 30-1134 patvirtintų Kliūčių eismui pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašo (toliua – ir Tvarkos aprašas) 11 punkte nustatyta, kad kai nuolatinė kliūtis riboja eismą prie gyvenamojo namo ar kito pastato, pranešimą nagrinėjantis Saugaus miesto departamentas ar seniūnija: 11.1. parengia raštą namo gyventojams arba pastato savininkui (bendraturčiams) apie galbūt neteisėtai įrengtą nuolatinę kliūtį kelyje ir paprašo pateikti jiems žinomą informaciją apie nuolatinės kliūties atsiradimą, įrengimą ir tai padariusius asmenis bei su tuo susijusius dokumentus; 11.2. parengia ir išsiunčia raštą daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui (daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijai) apie galbūt neteisėtai įrengtą nuolatinę kliūtį kelyje ir paprašo pateikti jiems žinomą informaciją apie nuolatinės kliūties atsiradimą, įrengimą ir tai padariusius asmenis bei su tuo susijusius dokumentus. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą, Tvarkos aprašo 11.1 punkte nurodyto rašto kopija pakabinama gyvenamojo namo ar kito pastato skelbimų lentoje, taip pat kopijos įmetamos asmenims į pašto dėžutes.

Matyti, kad Tvarkos aprašo 11, 12 punktai, kuriais remiasi atsakovė, ir kurie pasak jos, įpareigojo pareiškėją išplatinti pranešimus namo gyventojams, reglamentuoja Saugaus miesto departamento ar seniūnijos veiksmus, tada, kai nustatoma, kad nuolatinė kliūtis riboja eismą prie gyvenamojo namo ar kitos pastato. Tvarkos apraše užtvaras yra įvardintas nuolatine kliūtimi (3 punktas), tačiau jame nereglamentuotos situacijos, kaip vertinti užtvarą, kuris yra atrakintas ir neriboja eismo. 

Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad net jei varteliai nebūtų laikomi kliūtimi, pareiškėjas būtų laikomas neįvykdęs užduoties. Teismo vertinimu, vartelių (užtvaro) nelaikant kliūtimi, pareiškėjui nekilo pareigos išplatinti pranešimus namo gyventojams pagal Tvarkos aprašo nuostatas. 2016 m. rugpjūčio 27 d. sukurtoje užduotyje buvo nurodyta palikti pranešimus namo gyventojams apie daromą pažeidimą, tačiau pareiškėjas pagrįstai šį nurodymą vertino atsižvelgęs į Tvarkos aprašo nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjo poziciją, kad nenustatęs kliūties, jis neturėjo pareigos išplatinti pranešimus, patvirtina: 1) liudytojo S. P. parodymai, patvirtinantys, kad kartu su pareiškėju nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), jie bendravo su šio namo gyventoju, teigusiu, kad name gyvena jau seniai ir, kiek prisimena, varteliai visada būna atrakinti; 2) 2015 m. lapkričio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-3581/15(2.1.15-SM4) nustatantis, kad S. P. šios vietos patikrinimą 2015 metais atliko kartu su vyriausiuoju specialistu T. Š., ir nustatę, kad įrengti varteliai šiuo metu nuolat atidaryti ir nenaudojami, surašė patikrinimo aktą, duomenis užfiksavo nuotraukose ir, remiantis S. P. parodymais teismui, jokių pranešimų namo gyventojams neplatino; 3) 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-1856/16(2.1.15-SM4), fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pranešimų namo gyventojams neišplatino; 4) aplinkybė, kad pareiškėjo atlikti veiksmai buvo įvertinti kaip užduoties įvykdymas ir 2016 m. rugsėjo 6 d. užduotis buvo uždaryta.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas užduotį Nr. #16041 iki jos atnaujinimo įvykdė tinkamai, surašydamas 2016 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-1856/16(2.1.15-SM4), vietos situaciją užfiksuodamas fotonuotraukose ir šiuos duomenis perduodamas V. M..

Užduotis Nr. #16041 2016 m. spalio 12 d. buvo atnaujinta gavus telefoninį pranešimą, kad varteliai (duomenys neskelbtini) rakinami. Atnaujintoje užduotyje nurodyta atlikti šiuos veiksmus: „dar kartą atlikti patikrinimus ir surašyti FDPA, ar tarnybinį raštą. Apie patikrinimo rezultatus informuoti AVS V. M. kaip galima greičiau“. Matyti, kad atnaujintoje užduotyje nebuvo nurodyta išplatinti pranešimų namo gyventojams. Tokia pareiga buvo įrašyta tik 2016 m. rugpjūčio 27 d. sukurtoje užduotyje, dėl kurios, kaip minėta, pareiškėjas nenustatė kliūties, taigi ir pareigos išplatinti pranešimus.

Teismo vertinimu, pareiškėjas atliko atnaujintoje užduotyje nurodytus veiksmus: dar kartą atliko patikrinimą, surašė 2016 m. spalio 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-2132/16(2.1.15-SM4), faktinę situaciją užfiksavo fotonuotraukose ir apie patikrinimo rezultatus informavo V. M. 2016 m. spalio 14 d. pateikdamas jam faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. A32-2132/16(2.1.15-SM4). Pareiškėjui atlikus šiuos veiksmus, 2016 m. lapkričio 14 d. užduotis buvo uždaryta. Pareiškėjas teikiamuose dokumentuose nebuvo nurodęs apie išplatintus pranešimus, todėl atmestinas atsakovės teiginys, kad pareiškėjas nieko neinformavo apie pareigos išplatinti pranešimus neatlikimą.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už užduoties Nr. #16041 neįvykdymą, pranešimų namo gyventojams neišplatinimą. Pareiga išplatinti pranešimus nebuvo aiškiai ir imperatyviai įvardinti teisės aktuose, atlikdamas pareigas pareiškėjas rėmėsi faktinės situacijos vertinimu, atsižvelgė į įstaigoje 2015 metais buvusią tokios užduoties vykdymo praktiką, į tai, kad pateikęs faktinių duomenų patikrinimo aktus, kuriuose nebuvo informacijos apie pranešimų neišplatinimą, nesulaukė pastabų ir jo užduoties vykdymas sitemoje buvo įvertintas kaip užbaigtas. Dėl to, kad nepagrįstai buvo priimtas 2016 m. spalio 28 d. sprendimas demontuoti užtvarus, organizuoti demontavimo darbus ir iškviesta anstolė faktinėms aplinkybėms konstatuoti, negali būti laikomas atsakingas pareiškėjas, kadangi jo teikiamuose dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie pranešimų išplatinimą, kuri leistų pagrįstai manyti, kad šis veiksmas buvo atliktas.

Be to, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl atsakovės padarytų procedūrinių pažeidimų jam skiriant tarnybinę nuobaudą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) valdybos narys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 21 straipsnio 1 dalimi, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal PSĮ 21 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (LVAT administracinėse bylose Nr. A143-386/2009, Nr. A261-3432/2011 ir kt.). Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (LVAT administracinėje byloje Nr. A756–2293/2011). Todėl pagal teisės aktų nuostatas ir teisminę praktiką, atsakovė prieš skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, turėjo pareigą gauti Profesinės sąjungos sutikimą. Pareiškėjas yra Profesinės sąjungos valdybos narys nuo 2013 m. lapkričio 26 d., šie duomenys yra paskelbti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą be Profesinės sąjungos sutikimo, padarė procedūrinį pažeidimą, pažeidė pareiškėjo, kaip Profesinės sąjungos valdybos nario, teises.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras.

D ė l   ž a l o s   a t l y g i n  i m o.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad dėl atsakovo mobingo patyrė didelius ir stiprius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, bendravimo galimybių su kitais kolegomis sumažėjimą.

Teismų praktikos apžvalga patvirtina, kad konstatavus darbdavio neteisėtus veiksmus, tarp jų ir skiriant tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnyboje gali būti priteisiama ir neturtinė žala. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą tokiu atveju kildinama iš Darbo kodekso 250 straipsnio, pagal kurį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017)

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą sieja su atsakovės keliama įtampa darbe bei neteisėtu tarnybinės nuobaudos paskyrimu.

Atsakovė su tuo nesutinka, teigdama, kad pareiškėjui psichologinė įtampa nebuvo kuriama ir nėra įrodyta, kad pareiškėjo sveikatos problemas sukėlė įtampa darbe.

Teismas, turėdamas pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tinkamą satisfakciją, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) pareiškėjo darbo pobūdis (nuolat išvykstant iš nuolatinės darbo vietos) lemia jo darbo rezultatų tikrinimą, prašant rašyti tarnybinius pranešimus, pasiaiškinimus ir dėl to, kad pareiškėjui (jo teigimu) tai kelia įtampą, negali būti atsakinga atsakovė; 2) pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad jo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2014 m. iki Įsakymo priėmimo atsakovė vykdė sistemingą neigiamą poveikį (tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarime, Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. SD-01-15537 buvo nustatytos atitinkamos pastabos dėl psichologinio klimato darbe gerinimo neleidžia daryti priešingos išvados apie sistemingą persekiojimą būtent pareiškėjo atžvilgiu); 3) pareiškėjo nurodytu laikotarpiu buvo pradėti du tarnybinio nusižengimo patikrinimai, be to, tarnybiniai patikrinimai yra atliekami ir kitų darbuotojų atžvilgiu; 4) pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina tos aplinkybės, kad jo sveikatos sutrikimus nulėmė psicholoninė įtampa darbe.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neteisėtas tarnybinės nuobaudos paskyrimas galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir emocinių išgyvenimų, tačiau šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeidimo skiriant nuobaudą pripažinimas ir paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimas yra pakankama ir teisinga kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017).

D ė l  b y l i n ė j i m o s i   i š l a i d ų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjas prašo priteisti jam 559 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimą (300 Eur už skundo parengimą ir pateikimą, 259 Eur už atsiliepimo vertinimą, prašymo išreikalauti įrodymus ir apsklausti liudytoją pateikimą, atstovavimą 2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje). Į bylą pateikti įrodymai (2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. kovo 20 mokėjimo nurodymai Nr. 154 ir 159) patvirtina, kad nurodytos teismo išlaidų sumos pareiškėjo buvo sumokėtos advokatui M. S..

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčą nagrinėjant teisme galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas šioje administracinėje byloje pateiktas 2017 m. sausio 16 d., prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos pateiktas 2017 m. kovo 20 d., advokatas M. S. atstovavo pareiškėją 2017 m. balandžio 20 d. posėdyje, kuris truko 1 val. 18 min., todėl išlaidų dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2016 metų III ketvirčio (793,3 Eur), 2016 metų IV ketvirčio (822,8 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali rekomenduojama priteisti suma už skundo parengimą šiuo atveju yra 1983,25 Eur (2,5x793,3 Eur); pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali priteistina teismo išlaidų už 1 valandos atstovavimą ir pasirengimą posėdžiui suma yra 82,28 Eur (0,1x822,8 Eur); pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali rekomenduojama priteisti suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai - 317,22 Eur (0,4 x 793,3 Eur).

Pareiškėjo prašoma 300 Eur suma už skundo parengimą ir 259 Eur suma už atstovavimą byloje ir prašymo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40-41 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, į pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui iš atsakovės priteisia 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 103 straipsnio 2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo V. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 41-765 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. D. skyrimo“.

Priteisti V. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 400 (keturis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                            Henrikas Sadauskas