Civilinė byla Nr. 2-199-900/2012

Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01858-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.

(S)

ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 7 d.

Šiauliai

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Ugnei Patkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. D., A. D., G. N., S. N., Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas R. D. 2011 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-1165-2758), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 4400-1165-2769) ir kitus statinius (unikalus Nr. 4400-1165-2772), pradėdamas jį faktiškai valdyti (b. l. 1-2, 37-38).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas D. Vaičiulis pareiškimą palaikė. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad jis su dviem broliais ir seserimis (kurie patraukti dalyvauti byloje suinteresuotų asmenų teisėmis) gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Vėliau vyresnieji broliai ir seserys persikėlė gyventi kitur, o jis liko gyventi su tėvais gimtuosiuose namuose. 2009 m. pabaigoje mirė pareiškėjo motina J. D.. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėjas, nei jo tėvas (t. y. sutuoktinę pergyvenęs) A. D. nesikreipė. J. D. palikimą priėmė pareiškėjas kaip pirmos eilės įpėdinis, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti ir naudoti kaip savą. Pareiškėjo tėvas A. D. liko gyventi (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, bet J. D. palikimo faktiniais veiksmais nepriėmė, nes nuo 1990 m. sausio 1 d. jam buvo nustatytas neterminuotas invalidumas, paskutiniu metu nebegalėjo savimi pasirūpinti. 2011 m. vasario 22 d. A. D. mirė, jo palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutiko (b. l. 18). Prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą iki nustatyto termino pabaigos nepateikė. Apie posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka (b. l. 46-48, 50), į teismo posėdį jie dėl nežinomų priežasčių neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. K. ir I. V. parodė, kad gyveno šalia J. ir A. D.. Pasak liudytojų, D. šeimoje augo 4-5 vaikai, pastaraisiais metais (duomenys neskelbtini) kaime su tėvais liko gyventi tik pareiškėjas. Prieš kelerius metus pirmoji mirė J. D., po to neilgai trukus - ir A. D.. Mirus J. D., namu su priklausiniais iki šiol naudojasi pareiškėjas. Kol buvo gyvas A. D., jis taip pat naudojosi gyvenamuoju namu, tačiau kadangi buvo ligotas, tėvu rūpinosi (maitino, prižiūrėjo) R. D..

Pareiškimas iš esmės tenkinamas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. D. ir A. D. buvo sutuoktiniai, jie turėjo 5 vaikus: pareiškėją ir keturis (fizinius) suinteresuotus asmenis. Iš pažymėjimo matyti, kad J. D. 2007 m. nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 39); iš invalido pažymėjimo Nr. 58274 – kad A. D. gyveno (duomenys neskelbtini), dėl bendro pobūdžio susirgimų jam 1990 m. sausio 1 d. visam laikui nustatytas invalidumas (b. l. 40).

2009 m. gruodžio 26 d. mirė J. D. (mirties vieta: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.), 2011 m. vasario 22 d. – A. D. (mirties vieta: (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.) (b. l. 4-5). Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro 2011 m. kovo 28 d. išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą (b. l. 6) įrodo, kad pareiškėjas (gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose) priėmė mirusio tėvo A. D. palikimą. Kad pareiškėjas po motinos J. D. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas nekilnojamąjį turtą valdyti ir juo naudotis, be pareiškėjo, patvirtino ir du liudytojai. Daugiau įrodymų, susijusių su bylos nagrinėjimo dalyku, byloje nėra.

CK numato, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto (plačiąja prasme) paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant (jiems paveldėti atsisakius, atėmus iš jų visų paveldėjimo teisę) – valstybei. Siekiant įgyti nuosavybės teisę paveldėjimo būdu, palikimą reikia priimti (išskyrus atvejus, kai palikimas atitenka valstybei bendrais pagrindais). Palikimo priėmimas – vienašalis sandoris. Priimdamas palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią įgyti palikimą sudarantį turtą nuosavybės teise. Palikimo priėmimas išreiškiama tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis konkliudentiniais veiksmais išreiškia valią tapti paveldimo turto savininku. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo naudotis kaip savą: turtą prižiūri, saugo, moka mokesčius ir panašiai.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta c. b. G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos “Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ ir kt.).

Byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, jų sąsajumas, leistinumas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po motinos J. D. mirties 2009 m. gruodžio 26 d. iškart priėmė jos palikimą pradėdamas nekilnojamąjį turtą faktiškai valdyti ir juo naudotis kaip savo: toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, ir naudojosi juo bei namo priklausiniais, būstą išlaikė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pareiškimą tenkinti. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui, kaip J. D. pirmos eilės įpėdiniui, teisines pasekmes.

Kitaip nei prašė pareiškėjas, detali paveldimo turto (plačiąja prasme), t. y. aktyvų ir/ar pasyvų (CK 5.1 str.), sudėtis sprendimo rezoliucinėje dalyje neišvardinama, nes bet kada gali paaiškėti, jog yra dar kitų, pareiškime nenurodytų, palikimo sudedamųjų dalių, o priimti palikimą iš dalies, su sąlyga arba išlygomis negalima (CK 5.50 str. 1 d.).

Iš pareiškėjo, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, kuris inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 62,70 Lt pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 259, 263-265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė motinos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2009 m. gruodžio 26 d., palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. D. 62,70 Lt (šešiasdešimt du litus 70 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Alma Berniūnaitė