Baudž. byla Nr. 1 –47 – 107/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.2.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų Violetos Miliuvienės, Valentino Janonio,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,
nukentėjusiesiems N. S. , L. J. ,
nukentėjusiojo M. N. atstovei pagal įstatymą L. S. ,
gynėjui Jurijui Stepanovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) 5, teistas:
1994 m. sausio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,
1995 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 str. 5 p. laisvės atėmimu 9 metams, remiantis BK 42 str. prie šios bausmės pridėjus dalį 1994 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 54–2 str., 2002-10-23 lygtinai nuo likusios 11 mėn. 19 d. laisvės atėmimo bausmės atleistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. Ž. nužudė savo šeimos narę D. S. , su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos. Nusikalstama veika buvo padaryta esant tokioms aplinkybėms:
2008 m. liepos 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), D. S. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų R. Ž. ant lovos sėdinčiai D. S. , su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, tyčia sudavė delnu ne mažiau kaip vieną smūgį ir kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į kairiąją veido pusę. Nuo stipraus galvos sumušimo kraujas išsiliejo po kietuoju nukentėjusiosios D. S. galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, susidarė abipusės kraujo išlajos po minkštaisiais smegenėlių dangalais, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos veide. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipuse bronchopneumonija, dešinio plaučio apatinės skilties skiltinio uždegimo pradine stadija, dešinės pleuros pūlingu uždegimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu. Nuo šių sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų D. S. 2008-07-23 8 val. 10 min. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Kaltinamasis R. Ž. dėl D. S. nužudymo kaltu prisipažino ir parodė, kad su D. S. gyveno apie porą metų. D. S. dažnai girtaudavo, į kaltinamojo prašymus negirtauti neatsižvelgdavo. Kai 2008 m. liepos 14 d., vidurdienį, kaltinamasis iš darbo užėjo į namus pasiimti degtukų, matė, kad namuose D. S. gėrė su S. Kai į namus grįžo vakare, D. S. buvo labai girta. Kaltinamasis taip pat buvo išgėręs. Su D. S. išgėrė jos turėtus 250 gramų degtinės. Tą vakarą D. S. prašė, kad kaltinamasis parneštų degtinės. Kai jis prašymą patenkinti atsisakė, D. S. , praeidama pro kaltinamąjį į virtuvę, kepštelėjo jam ranka per veidą. Kai D. S. iš virtuvės sugrįžo, kaltinamasis, jai sėdint ant lovos, sudavė į galvą du smūgius delnu ir tris smūgius kumščiu. D. S. nuo smūgių virto ir atsitrenkė į šalia lovos stovėjusį fotelį. Kaltinamasis D. S. įkėlė į lovą, šlapiu rankšluosčiu nušluostė D. S. veidą, nes galvojo, kad ji prarado sąmonę. Muštynes matė D. S. sūnus M. N. . Iki ryto N. S. išgulėjo nekeisdama kūno padėties. Kai iš darbo sugrįžo apie 12 valandą, pastebėjo, kad D. S. kvėpuoja kažkaip neįprastai, todėl iškvietė į namus greitąją medicininę pagalbą. Greitosios medicininės pagalbos darbuotojams pasakė, kad D. S. į namus grįžo girta ir sumušta. Apie 14 val. medikai nukentėjusiąją išvežė į Šilutės ligoninę, o iš ten į Klaipėdos ligoninę. Kaltinamasis parodė, kad D. S. mušė todėl, kad ji sudavė jam, ir todėl, kad ji negirtautų. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2008-08-17 (t. 1, b. l. 98–99).
Nukentėjusysis N. S. parodė, kad tuo metu, kai buvo sumušta jo motina D. S. , jis mokėsi Klaipėdos turizmo mokykloje. Į namus parvažiuodavo retai. Motina sugyventiniu nesiskųsdavo, ji kai kada girtaudavo. Paskutinį kartą gyvą motiną matė prieš dvi savaites iki jos mirties. Kad R. Ž. muštų motiną, to matyti niekada neteko. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai buvo draugiški. Kaltinamasis neskriausdavo ir nukentėjusiojo brolio.
Nukentėjusioji L. J. parodė, kad žuvusioji D. S. buvo jos sesuo. Su ja bendravo mažai. Kol sesuo gyveno su kaltinamuoju, pas seserį atvažiavusi nebuvo. Žuvusiosios sesers laidotuvėmis rūpinosi nukentėjusioji. Rūpinosi laidotuvėmis ir kita šiuo metu į Norvegiją išvykusi sesuo, pas kurią liko laidotuvių išlaidų čekiai.
Nepilnametis nukentėjusysis M. N. , kuris į teisiamąjį posėdį šaukiamas nebuvo, 2008-08-20 ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiojo motina gyveno apie dvejus metus laiko. Tą dieną, kai paskutinį kartą matė savo motiną D. S., M. N. namuose žiūrėjo televizorių. Kai apie 20-tą ar 21-ą valandą grįžęs iš darbo R. Ž. paklausė, ką veikė motina, nukentėjusysis jam pasakė, kad motina girtavo su kaimynais J. B. ir Stasiu. Kai pietų metu R. Ž. buvo parėjęs į namus, motina gėrė su S. R. Ž. iš darbo grįžo negirtas. R. Ž. su motina pasikalbėjo, nesibarė, motina jautėsi gerai. Tą vakarą R. Ž. su motina alkoholio negėrė. Tuo metu, kai motina miegojo lovoje ant kairiojo šono, R. Ž. pylė ant motinos vandenį, o po to ranka pradėjo daužyti jos veidą. Mušė delnais per skruostus nieko nesakydamas, purtė paėmęs už krūtinės, bet motina neatsibudo. Jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Smūgiai buvo stiprūs, neatrodė, kad R. Ž. nori motiną pažadinti. Nukentėjusysis manė, kad nuo smūgių motina galėjo mirti. R. Ž. tikrino motinos pulsą, nes norėjo, kad ji būtų gyva. Kai M. N. norėjo išeiti iš namų ir pakviesti pagalbą, R. Ž. jo neišleido, liepė eiti miegoti. Kai ryte atsibudo, kaltinamasis jau buvo išėjęs į darbą, o motina tebegulėjo ant to paties šono. Kai paėmė motinos ranką, jos pulso neužčiuopė. Nukentėjusysis pabėgo į miestelį, kad jo nepagautų R. Ž. . Kai sugrįžo į namus, motinos namuose nebebuvo, teta pasakė, kad motiną išvežė greitoji medicininė pagalba. Vėl išėjo į miestelį. Miestelio parke sutiko R. Ž. ir su juo parėjo į namus (t. 1, b. l. 29–30).
Liudytojas J. B. parodė, kad su žuvusiąja D. S. bendrauti jos namuose teko. D. S. buvo liudytojui skolinga, pas ją namuose kartu su S. išgėrinėjo. Išgėrė J. B. atsineštą degtinę. D. S. minėjo, kad su kaltinamuoju susibarė. Ant D. S. kūno jokių sužalojimų nesimatė. Vėliau, kai D. S. buvo ligoninėje, apie D. S. liudytojas kalbėjo su kaltinamuoju. Kaltinamasis pasakojo, kad D. S. buvo labai girta, virto ir susižalojo. Tik po pokalbio su C. sužinojo, kad D. S. buvo sumušta.
Liudytoja ir nukentėjusiojo M. N. atstovė pagal įstatymą L. S. parodė, kad D. S. šeima į specialią įskaitą Vaikų teisių apsaugos tarnyboje buvo įrašyta nuo 1996 metų. Nors buvo duomenų, kad D. S. dažnai girtauja, paimti vaikus valstybės globon pagrindo nebuvo. Apie kaltinamąjį Vaikų teisių apsaugos tarnyba jokių duomenų neturėjo.
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. N. diagnozuota demencija, sergant epilepsija. Nepaisant labai žemo, atitinkančio vidutinį protinį atsilikimą, intelekto, skurdaus socialinio supratingumo ir išgąsčio, M. N. gebėjo adekvačiai suvokti prieš jo mamą D. S. atliekamų veiksmų smurtinį pobūdį ir prasmę. Jis geba apie tai duoti parodymus, nors jo pasakojime tikėtinos laiko nurodymo paklaidos bei tam tikras nenuoseklumas. Nenustatyta, kad M. N. turi padidėjusį polinkį fantazuoti (t. 1, b. l. 42–74).
Iš tyrėjos R. Š. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad sumušta D. S. 2008-07-15 į Šilutės ligoninę buvo pristatyta iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1).
Iš tyrėjos R. Š. 2008-08-12 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad D. S. 2008-07-14, apie 22 val., sužalojo R. Ž. (t. 1, b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kokių nors fizinio smurto pavartojimo aplinkybių neužfiksuota. Iš nuotraukų, pridėtų prie protokolo, matyti, kad prie lovos stovi fotelis. Dėmių, panašių į kraują, nerasta (t. 1, b. l. 7–11).
Iš specialisto išvados Nr. M 611/08 (03) matyti, kad D. S. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų. Tai nurodo: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, kraujo išlajos po minkštaisiais smegenėlių dangalais abipus, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipuse bronchopneumonija, dešinio plaučio apatinės skilties skiltinio uždegimo pradine stadija, dešinės pleuros pūlingu uždegimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu. D. S. mirė 2008-07-23 8 val. 10 min. D. S. kūno tyrimo metu rasti šie sužalojimai: stiprus galvos sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, kraujo išlajos po minkštaisiais smegenėlių dangalais abipus, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje bei poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimas ant kairio kelio, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Išskyrus sužalojimus galvoje, visi sužalojimai yra nežymūs, įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip dėl trijų traumuojančių poveikių (t. 1, b. l. 15–17).
Iš Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Švėkšnos policijos nuovados specialistės G. J. 2008-08-14 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad D. S. Švėkšnos miestelio gatvėse 2008 m. liepos 14 d., 15 d. niekas nematė (t. 1, b. l. 77).
Iš 2008 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, kaltinamasis prisipažino, jog nesusivaldė dėl pykčio protrūkio, todėl D. S. sudavė stiprų smūgį. Jautė, kad smūgis galėjo būti mirtinas, nes anksčiau sugyventinė guosdavosi, kad jai skauda galvą (t. 1, b. l. 111– 112).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis patvirtinta, kad R. Ž. nusikaltimo padarymo metu ar šiuo metu lėtinių psichikos sutrikimų neturėjo (t. 1, b. l. 153–155).
Visuma byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina, kad 2008 m. liepos 14 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), D. S. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų R. Ž. tyčia sudavė D. S. , su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, delnu ne mažiau kaip vieną smūgį ir kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į kairiąją veido pusę. Nuo stipraus galvos sumušimo ir kilusių komplikacijų D. S. mirė. Taip kaltinamasis tyčia savo sugyventinę nužudė. Savo kaltę dėl sugyventinės D. S. nužudymo kaltinamasis pripažino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui 2008-08-14 (t. 1, b. l. 91). Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis po pavartoto prieš sugyventinę smurto bandė ją gaivinti vandeniu, kitą dieną kvietė medicininę pagalbą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis sugyventinės mirties nenorėjo, tiesioginės tyčios nužudyti D. S. neturėjo. Yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo veika padaryta netiesiogine tyčia. Iš nustatytų bylos aplinkybių taip pat matyti, kad kaltinamasis R. Ž. su D. S. gyveno kaip sugyventiniai iš bendros ūkinės veiklos ir pajamų apie dvejus metus laiko, kaltinamasis rūpinosi ir sugyventinės nepilnamečio sūnaus M. N. auklėjimu.
Remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma, R. Ž. nusikalstama veika dėl tyčinio sugyventinės D. S. nužudymo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
R. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. tuo, jog 2008-07-14, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), D. S. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų trenkė vieną kartą buteliu mažamečiam M. N. , gim. (duomenys neskelbtini), į koją, šlaunis, durų spynos raktu trenkė vieną kartą M. N. per alkūnę. Šiais veiksmais R. Ž. mažamečiam M. N. sukėlė fizinį skausmą.
Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2008 m. liepos 14 d., kai mušė sugyventinę D. S. , jos nepilnametis sūnus M. N. norėjo bėgti pas kaimynus pagalbos, tačiau kaltinamasis jam iš namų išeiti neleido, liepė eiti miegoti, jėga įstūmė M. N. į lovą. Kaltinamasis butelio ar kito daikto tuo metu rankoje neturėjo, M. N. nemušė. Kraujosruvos ant nepilnamečio kūno buvo iš anksčiau.
Nepilnametis nukentėjusysis M. N. , kuris į teisiamąjį posėdį šaukiamas nebuvo, 2008-08-20 ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tą dieną, kai paskutinį kartą matė savo motiną D. S. , namuose žiūrėjo televizorių. Kai, grįžęs iš darbo, apie 20-tą ar 21-ą valandą R. Ž. mušė M. N. motiną, kai M. N. norėjo išeiti iš namų ir pakviesti pagalbą, R. Ž. jo neišleido, buteliu sudavė nukentėjusiajam per kojas „šlaunų srityje“ ir durų spynos raktu per alkūnę, liepė eiti gultis. Po to nukentėjusysis užmigo. Kitą dieną iš ryto, kai R. Ž. išėjo į darbą, pabėgo į miestelį. Kai po kurio laiko M. N. sugrįžo į namus, motina jau buvo išvežta į ligoninę, todėl vėl išėjo į miestelį. Miestelio parke sutiko R. Ž. , vėliau parėjo į namus (t. 1, b. l. 29–30).
Nukentėjusysis N. S. parodė, kad jo ir kaltinamojo santykiai buvo draugiški, kaltinamasis nei jo, nei brolio M. N. neskriausdavo. M. N. buvo mėgėjas meluoti, fantazuoti, todėl M. N. skundu, kad jį mušė R. Ž. , netiki. M. N. kraujosruvas įgaudavo žaisdamas lauke.
Nukentėjusiojo M. N. atstovė pagal įstatymą L. S. parodė, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba apie kaltinamąjį R. Ž. jokių duomenų neturėjo.
Iš Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. B. 2008-11-20 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad R. Ž. tyčia sudavė mažamečiam M. N. , gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė jam fizinį skausmą, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 140 str. 2 d. (t. 1, b. l. 6).
Iš UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažymos matyti, kad M. N. turi sveikatos problemų (t. 1, b. l. 61).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad M. N. diagnozuota demencija, sergant epilepsija. Jo psichinėje būsenoje dominuoja pažintinių funkcijų sutrikimai, siekiantys vidutinio protinio atsilikimo lygį, bei organinio asmenybės sutrikimo požymiai. Nepaisant labai žemo, atitinkančio vidutinį protinį atsilikimą, intelekto, M. N. geba duoti parodymus, nors jo pasakojime tikėtinos laiko nurodymo paklaidos bei tam tikras nenuoseklumas. Nenustatyta, kad M. N. turi padidėjusį polinkį fantazuoti (t. 1, b. l. 42–74).
Iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. O1–1560 matyti, kad likusiam be tėvų globos (rūpybos) vaikui M. N. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-08-13 nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju paskirti Viešvilės vaikų globos namai (t. 1, b. l. 59).
Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai kelia abejonių, kad kaltinamasis R. Ž. 2008-07-14 mušė mažametį M. N. tuščiu buteliu ir durų spynos raktu. M. N. parodymų apie jo mušimą nepatvirtina jokie kiti įrodymai. M. N. parodymų tikrumu abejoja ir parodymus davęs jo brolis nukentėjusysis N. S. . Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų M. N. parodymams ir kaltinamojo R. Ž. kaltei dėl vaiko mušimo patvirtinti nepakanka.
R. Ž. dėl mažamečio M. N. mušimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisinamas, neįrodžius, kad jis tokią nusikalstamą veiką padarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą netiesiogine tyčia. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamos veikos motyvai atsirado staiga, kaltinamajam supykus. Ar kaltinamojo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kategoriškų išvadų padaryti neįmanoma. Iš nukentėjusiojo M. N. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, jog vaikui kaltinamasis apsvaigęs nuo alkoholio neatrodė. Pats kaltinamasis išgerto alkoholio kiekio su dideliu girtumu ar apsvaigimu nesieja. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis, žuvusioji D. S. išgerdavo ir anksčiau, bet duomenų, kad būtų susimušę, vienas kitą sužaloję, byloje nėra. Esant kai kurioms abejonėms, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytinas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką – D. S. nužudymą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo šią veiką išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 1 p.).
R. Ž. 1994 m. sausio 12 d. buvo teistas už svetimo turto pagrobimą, o 1995 m. kovo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tyčinį nužudymą (t. 1, b. l. 126–128). 2003-10-23, pritaikius BK 54–2 str., lygtinai nuo likusios 11 mėnesių 19 d. bausmės paleistas, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 122–123), todėl pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p.). Administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 129).
Byloje nukentėjusioji L. J. kaltinamajam pareiškė 5000 litų dydžio civilinį ieškinį D. S. laidojimo išlaidoms atlyginti (t. 1, b. l. 25). Teisiamajame posėdyje L. J. prašė priteisti 4000 litų, nes yra gavusi 1000 litų laidojimo pašalpos (t. 2, b. l. 24–25). Šiam ieškiniui įrodyti nukentėjusioji L. J. jokių dokumentų nepateikė, tačiau kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutiko.
Byloje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, atstovaujanti pagal įstatymą mažamečiam M. N. , pareiškė 50000 litų dydžio ieškinį neturtinei žalai, padarytai M. N. , atlyginti (t. 1, b. l. 35–36). Ieškinyje rašoma, kad M. N. dėl motinos žūties patyrė didžiulę psichologinę ir emocinę traumą. Kaltinamojo nusikalstama veika buvo pažeista vaiko teisė į šeimos ryšius, vaiko teisė nuolat bendrauti, gyventi kartu su tėvais, nebūti su jais išskirtam. Žuvus D. S. , M. N. neteko teisės gyventi kartu su mama, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo šeimoje. Dėl motinos netekties M. N. nustatyta laikinoji globa Viešvilės vaikų globos namuose, jis neteko galimybės gyventi kartu su broliu N. S. , pasikeitus gyvenamajai vietai, M. N. turėjo pakeisti ir mokymosi įstaigą, seniai pažįstamus draugus, klasės auklėtoją, pedagogus, dėl to patyrė adaptacinių problemų. Teisiamajame posėdyje M. N. atstovė pagal įstatymą ieškinį palaikė, prašė neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo.
Kaltinamasis ir šio ieškinio dydžio neginčijo, su M. N. atstovės pagal įstatymą reikalavimu sutiko. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas su baudžiamąja byla. Toks civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kilus klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtine žala laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėti, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į M. N. dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, patirtus nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, atsižvelgiant į neabejotiną kaltinamojo kaltę, teismų praktiką nužudymų bylose, 50000 litų dydžio civilinio ieškinio tenkinimas neturtinei žalai atlyginti nei sąžiningumo, nei teisingumo, nei protingumo kriterijų nepažeis. Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas, todėl jo dabartinė sunki materialinė padėtis lemiamos įtakos priteisiamos sumos dydžiui neturi. Civilinis ieškinys dėl 50000 litų dydžio neturtinės žalos tenkinamas visiškai (BPK 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d.).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str., pareiškė 9618,90 Lt dydžio ieškinį dėl D. S. gydymo ligoninės stacionare (t. 1, b. l. 40–41). Kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutiko. Kadangi D. S. gyvybę teko gelbėti dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, gydymo išlaidos Šilutė ir Klaipėdos ligoninėse patvirtintos atitinkamais skaičiavimais (t. 1, b. l. 42), 9618,90 Lt civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Daiktinių įrodymų, proceso išlaidų byloje nėra. Kaltinamojo R. Ž. mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 3310“ ir „Nokia 3510i“, kurie iš kaltinamojo buvo paimti jo sulaikymo metu 2008-08-14 ir kurie saugomi Šilutės rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 102, 103, 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti R. Ž. broliui S. Ž. .
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., kolegija n u s p r e n d ž i a :
R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir paskirti jam trylikos (13) metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmus penkerius metus bausmės atlikti kalėjime, o likusį bausmės laiką – pataisos namuose.
R. Ž. pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 1 p.).
Į bausmės laiką įskaityti R. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.).
Iki nuosprendis įsiteisės, R. Ž. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
R. Ž. dėl mažamečio M. N. mušimo ir fizinio skausmo jam sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis tokią nusikalstamą veiką padarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priteisti iš R. Ž. L. J. 4000 Lt D. S. laidojimo išlaidų.
Priteisti iš R. Ž. M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvarijų g. 147, LT– 08221,Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000) 9618,90 Lt D. S. gydymo ligoninės stacionare išlaidoms atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Ž. mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 3310“ ir „Nokia 3510i“ perduoti R. Ž. broliui S. Ž. .
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Kolegijos pirmininkas Stasys Valužis
Teisėjai Violeta Miliuvienė
Valentinas Janonis