Administracinė byla Nr. eI3-1142-426/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03270-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė (

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovei advokatei S. P.,

atsakovo atstovei J. G.-F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. Priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 0,08 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos.

Skunde pareiškėja nurodo, kad buvo laikinai nušalinta nuo pareigų tuo pagrindu, kad atsakovė pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas, tačiau darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį nebuvo išmokėtas.

Pareiškėja aiškina, kad iš atsakovės 2022 m. liepos 4 d. gavo raštą Nr. 25-10099 „Dėl paklausimo apie išmokas už nušalinimo laikotarpį“, kuriame nurodyta, kad FNTT atsisako išmokėti jai darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.

Skunde nurodo, kad vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 1997 m., FNTT – nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. spalio 13 d. (nuo 2008-04-03 dirbo Specialiųjų užduočių tyrimo skyriuje vyresniąja tyrėja, nuo 2013-12-31 – Teisės ir personalo skyriuje vyresniąja inspektore, nuo 2016-09-02 – Vilniaus apygardos valdyboje vyresniąja tyrėja, nuo 2019-05-13 – Kauno apygardos valdyboje tyrėja).

Pasak pareiškėjos, dirbdama FNTT ne vienerius metus buvo psichologiškai terorizuojama. Po to, kai 2017 m. pabaigoje ji informavo FNTT direktorių A. M. apie netinkamus buvusio viršininko D. B. ir kitų asmenų veiksmus ir įvairius pažeidimus tarnyboje, buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, jos tarnybinę veiklą du kartus vertino neigiamai, skyrė tarnybines nuobaudas, įvairiais kitais būdais buvo pažeidžiamos jos ir artimųjų teisės, tarp pareiškėjos ir atsakovės vyko teisminiai ginčai. Darbdavio psichologinis smurtas, pasak pareiškėjos, ypač suintensyvėjo po to, kai 2019 m. balandžio mėnesį pagal Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ji pranešė apie galimą korupciją ir kitus pažeidimus FNTT, bei, darbdavio įsitikinimu, bendravo su žiniasklaida šiuo klausimu. Pareiškėja buvo pažeminta pareigose ir perkelta dirbti iš Vilniaus į Kauną, nors gyveno Vilniuje. Pareiškėjos nuomone, kreipimasis į Generalinę prokuratūrą ir bendravimas su žiniasklaida paskatino atsakovę imtis dar agresyvesnių, nepagrįstų veiksmų prieš ją, atlikti nauji tarnybiniai patikrinimai, atleidimas iš darbo, ikiteisminis tyrimas.

Atsakovė 2020 m. kovo 4 d. pareiškėjos atžvilgiu iniciavo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminį tyrimą iniciavo ir atliko pats darbdavys.

FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 (toliau – Įsakymas dėl nušalinimo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis bei atsižvelgiant į FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2020 m. birželio 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 04/8-5-5737, pareiškėja nuo tos dienos buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Pareiškėja aiškina, kad FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ buvo pripažinta, kad ji, eidama FNTT tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. TE-268 direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. TE-114 buvo panaikintas kaip netekęs galios.

Pareiškėja nurodo, kad apskundė FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-487-473/2022, 2022 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino direktoriaus įsakymą ir grąžino pareiškėją į FNTT tyrėjos pareigas, nurodydamas šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Skunde pareiškėja aiškina, jog FNTT direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. T-68 ji buvo grąžinta į tarnybą, bet į kitą skyrių – Informacijos analizės – tyrėjos pareigas. Tą pačią dieną pareiškėjai buvo įteiktas FNTT direktoriaus įsakymas Nr. TE-69 „Dėl R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo ji atleidžiama iš tarnybos nuo 2022 m. kovo 4 dienos pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktus, 72 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktus. Šiuo įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, už tai jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pareiškėja nurodo, kad minėta tarnybinė nuobauda šiuo metu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-4007-331/2022. Pareiškėja nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2021 m. birželio 10 d. 

Skunde pareiškėja nurodo, jog atsakovės sprendimu nuo pareigų buvo nušalinta vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 3 ir 4 dalimis, nes pats darbdavys jos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, pareiškė įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 296 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Skunde atkreipia teismo dėmesį, kad FNTT direktoriaus įsakymas dėl jos nušalinimo buvo pačios atsakovės pripažintas netekusiu galios 2020 m. spalio 15 d. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2020 m. spalio 14 d. pareiškėjai darbdavys skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, kurią teismas vėliau panaikino, įpareigodamas atsakovę skubiai grąžinti į tarnybą. Pareiškėja buvo grąžinta 2022 m. kovo 4 d.

Pareiškėjos įsitikinimu, nutraukus jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, atsirado teisinis pagrindas pagal Statuto 45 straipsnio 6 dalį išmokėti darbo užmokestį už visą jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir delspinigius.

Atsakovė atsisakymą išmokėti darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį 2022 m. liepos 4 d. rašte Nr. 25-10099 „Dėl paklausimo apie išmokas už nušalinimo laikotarpį“ grindžia Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 45 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį atsisako neteisėtai, nes ji buvo nušalinta nuo pareigų kitu teisiniu pagrindu – ne remiantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o to paties straipsnio 1 dalies 3 punktu. Kadangi darbdavys laikinai nušalino pareiškėją nuo pareigų tik tuo teisiniu pagrindu, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį nutraukus tapo akivaizdu, kad nušalinimas buvo nepagrįstas. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad tas pats darbdavys po ikiteisminio tyrimo nutraukimo atleido ją dar ir dėl pareigūno vardo pažeminimo, neturi įtakos konstatuojant, ar pareiškėjai priklauso darbo užmokestis laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Jos nuomone, svarbu pažymėti, kad FNTT direktoriaus įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų buvo atsakovės vadovybės pripažintas netekusiu galios dar iki tol, kol ji buvo atleista už pareigūno vardo pažeminimą.

Nors formaliai atsakovės 2022 m. liepos 4 d. raštas Nr. 25-10099 „Dėl paklausimo apie išmokas už nušalinimo laikotarpį“ sukelia jai teisines pasekmes, pareiškėjos manymu, nebūtina ginčyti šio rašto kaip atskiro administracinio akto teisėtumo. Atsisakymo teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjos nuomone, turės būti patikrintas šioje byloje nagrinėjant reikalavimą priteisti jai darbo užmokestį.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimą, prašė patenkinti. Papildomai nurodė, kad nematė tikslo ginčyti įsakymą, kuriuos buvo nušalinta nuo pareigų. Mano, kad atsakovė turi išmokėti prašomą darbo užmokestį ir delspinigius.

Atsakovė FNTT su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, reikalavimus laiko nepagrįstais ir neteisėtais.

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka, jog pareiškėja buvo psichologiškai terorizuojama. Šie teiginiai, pasak atsakovės, atmestini, nes skundai dėl mobingo veiksmų prieš pareiškėją išnagrinėti ir apie tyrimo rezultatus ji informuota.

Atsakovė nesutinka, kad po pranešimo apie pažeidimus ji buvo perkelta į žemesnes pareigas. Pareiškėja buvo perkelta į žemesnes pareigas, jos kasmetinę veiklą įvertinus nepatenkinamai. Pareiškėja FNTT direktoriaus įsakymą skundė teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-484-492/2021 atmetė jos skundą, paliko galioti FNTT direktoriaus įsakymą. Atkreipia dėmesį, kad procedūra, kuria remiantis pareiškėjos pareigos pažemintos, ji pasirinko Kauno apygardos valdybos (toliau – KAV) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau NVTS) tyrėjo pareigybę ir buvo perkelta dirbti į KAV NVTS, prasidėjo daug anksčiau, nei ji kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą dėl pranešėjo statuso. Kasmetinio vertinimo išvada buvo surašyta 2019 m. kovo 7 d., o 2019 m. balandžio 3 d., Komisijai patvirtinus išvadą, FNTT direktorius su ja sutiko ir pasirašė įsakymą perkelti į žemesnes pareigas.

Atsiliepime atsakovė pažymi, kad apie tai, jog pareiškėja kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą dėl pranešėjo statuso suteikimo, sužinojo iš žiniasklaidos 2019 m. balandžio 21 d. 21:00 val. Lietuvos ryto televizijos laidoje „24/7“. Iš išdėstytų aplinkybių, atsakovės manymu, matyti, kad pareiškėjos pateikti faktai neatitinka tikrovės, yra melagingi, todėl atmestini.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2020 m. kovo 4 d. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos galimai neteisėtų veiksmų pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalį, 2020 m. kovo 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Pažymi, kad nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pareiškėja turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Atsiliepime nurodyta, kad FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 3 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad R. B. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, ji nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. Su įsakymu supažindinta ir pasirašė 2020 m. birželio 5 d. 13:47 val., jo neskundė.

Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. pavedimu Nr. 04/8-5-2650 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, priimtas sprendimas R. B. tarnybinį patikrinimą sustabdyti, kadangi nebuvo galima šio tarnybinio nusižengimo akivaizdžiai atriboti nuo tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą.

Atsakovė nurodo, kad FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266, atsižvelgiant į kito atlikto tarnybinio patikrinimo 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 04/1-8872, pareiškėja buvo atleista iš pareigų.

FNTT direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 04/8-9-1960 sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas ir tęsiamas. Tarnybos direktorius 2021 m. gegužės 10 d., atsižvelgdamas į 2021 gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-9-3009, pripažino, kad R. B. padarė tarnybinį nusižengimą, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, už tai jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Atsiliepime nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-487-473/2022, priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į pareigas. Pareiškėja FNTT direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. T-68 buvo grąžinta į pareigas. Atsiliepime atsakovė nurodo, jog FNTT direktorius tą pačią dieną įsakymu Nr. TE-69, vadovaudamasis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, 72 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktais, ją atleido iš vidaus tarnybos. Šį įsakymą pareiškėja apskundė teismui.

Atsiliepime atsakovė nurodo, jog FNTT direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-487-473/2022, grąžino pareiškėją į FNTT Informacijos analizės skyriaus tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, 11-tos pareigybių grupės) pareigas ir nustatė jos tiesioginį pavaldumą FNTT KAV NVTS viršininkui bei darbo vietą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pavedė eiti tyrėjo pareigas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, susipažinusi su įsakymu, pareigų neatsisakė, pasirašė ,,Gavau 2022-03-04, parašas, 9.00 val.“ ir jo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės manymu, galima teigti, jog sutiko, kad teismo nurodymas buvo įvykdytas tinkamai.

Atsakovė aiškina, kad pareiškėja nuo pareigų buvo nušalinta FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114, kuris nebuvo panaikintas ir galiojo iki jos atleidimo dienos. Vienas iš pagrindų – FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2020 m. birželio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 04/8-5-5737. Pareiškėją nušalinti nuo pareigų pagrindas atsirado tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Statutas imperatyviai nurodė, kad toks pareigūnas privalo būti nušalintas. Tarnybinis patikrinimas atliktas dėl jos tarnybinio nusižengimo bei galimo pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėja neginčijo nušalinimo pagrįstumo nė vienoje teisme nagrinėtoje administracinėje byloje, nekėlė reikalavimo pripažinti nušalinimą nuo pareigų nepagrįstu, todėl, atsakovės nuomone, nėra teisinio pagrindo mokėti jai vidutinį darbo užmokestį bei kitas su juo susijusias išmokas.

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista atlikus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nušalinimas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu yra teisėtas, nes vidaus reikalų įstaigai gavus pranešimą apie pradėtą pareigūno veiklos ikiteisminį tyrimą teisės aktai nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui jokių alternatyvų, išskyrus tarnybinio patikrinimo pradėjimą ir jo sustabdymą (nebent paaiškėja savarankiškas tarnybinis nusižengimas). Vidaus tarnybos pareigūnų nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Statuto 45 straipsnis. Pareiškėjos tarnybinis patikrinimas baigtas nustačius, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo baigtį (rezultatus), atsakovės direktoriaus įsakymu pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos.

Atsakovės manymu, pareiškėjos prašymas išmokėti jai darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes ji buvo nušalinta Statuto 45 straipsnio pagrindais.

FNTT aiškina, kad neturi pagrindo mokėti pareiškėjai darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, nes direktorius 2022 m. kovo 4 d., vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktais, įsakymu Nr. TE-69 ,,D. R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Šį įsakymą ji apskundė teismui.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nušalinimas nuo pareigų nesustabdo tarnybinio patikrinimo terminų, nesukuria pareigūnui jokių privilegijų ir pan., tokiam asmeniui apribojami specifiniai įgaliojimai ir teisės, susijusios su jo viešojo administravimo įgaliojimais, pareigūno statuso pasibaigimas (neišskiriant laikino pasibaigimo) yra siejamas tik su vienokio ar kitokio pagrindo atleisti jį iš vidaus tarnybos atsiradimu ir jo pritaikymu. Laikinai nušalinus pareigūną, jo faktinis darbas konkrečiose pareigose nutrūksta, todėl toks asmuo turi grąžinti jam skirtus skiriamuosius ženklus, dokumentus, kitas gautas su darbu susijusias priemones. Jam nedirbant, nemokamas ir darbo užmokestis.

Kiti šiame skunde pateikti ir atsiliepime neaptarti teiginiai yra išnagrinėti Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pateikta administracinėje byloje Nr. eI3-4007-331/2022.

Teismo prašo palikti skundą nenagrinėtą, nes teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė netenkinti skundo. Akcentavo, jog atsakovė visiškai atsiskaitė su pareiškėja jos atleidimo dieną. Iš tarnybos pareiškėja atleista dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Teismas 

k o n s t a t u o j a

Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, jog ginčas šioje byloje kilo dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės pareiškėjai laikino jos nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d.

Rašytiniai byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, šios tarnybos direktorių 2020 m. birželio 5 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-5-5737 „Dėl Tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnės nušalinimo nuo pareigų“ informavo, jog 2020 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalį, nes buvo nustatyta, kad ji, „galimai naudodamasi savo tarnybine padėtimi galimai neteisėtai rinko duomenis, kurie sudarė tarnybos paslaptį, ikiteisminių tyrimų medžiagų duomenis ir kitą Tarnybos informaciją, kuria disponuoti pagal einamas ir eitas pareigas tyrėja R. B. neturi ir neturėjo teisės. <...> turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad mintus, neteisėtai gautus duomenis <...> galimai ketino panaudoti siekiant pakenkti Tarnybai, daryti poveikį jos vadovams ir jų priimamiems sprendimams, taip siekiant asmeninės naudos, t. y. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.“

Pareiškėjai 2020 m. kovo 6 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kovo 10 d. buvo pradėtas ir tarnybinis patikrinimas dėl galimai tarnybinio nusižengimo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pareigūno vardo pažeminimo. Tą pačią dieną ir sustabdytas, nes „nebuvo galima tarnybinį nusižengimą akivaizdžiai atriboti nuo tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą“.

Tarnybiniame pranešime konstatuota, jog R. B. „įtariama nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, todėl pasibaigus <...> nedarbingumui, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 3 ir 4 dalimis, tikslinga R. B. nušalinti nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos.“

FNTT direktorius 2020 m. birželio 5 d. pasirašė įsakymą Nr. TE-114 ,,Dėl tyrėjos R. B. nušalinimo“, kuriuo pareiškėją nušalino nuo pareigų nuo įsakymo priėmimo dienos iki baudžiamojo proceso pabaigos. Šio įsakymo antrame punkte nurodyta pareiškėjai, tuo metu ėjusiai FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 nušalinta nuo pareigų nuo 2020 m. birželio 5 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos dėl įtarimo nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu.

Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūną nuo pareigų nušalina pareigūną į pareigas skiriantis asmuo įsakymu savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimą. Įsakyme nušalinti pareigūną nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 4 d.). Nušalintas nuo pareigų pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoda jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 5 d.). Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kai jis nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tuos atvejus, kai pasibaigus pareigūno, kuris buvo nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų arba pareigūnas šio statuto 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo perkeltas į kitas pareigas (Vidaus tarnybos statuto 45 str. 7 d.).

FNTT direktorius 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 „D. R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, vadovaudamasis Statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8, 10 punktais, 40 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktais, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo, 27 punktu, atsižvelgęs į 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/17-1-8872, pripažino, jog R. B. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

FNTT direktorius 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. TE-268 „Dėl 2020 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. TE-114 pripažinimo netekusiu galios“, atsižvelgdamas į prieš tai aptartą įsakymą Nr. TE-266, pripažino netekusiu galios FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. TE-114 dėl tyrėjos R. B. nušalinimo.

Pareiškėja apskundė atsakovo 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-487-473/2022, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino direktoriaus įsakymą ir grąžino pareiškėją į FNTT tyrėjos pareigas, nurodydamas šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo „2020 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. TE-266 „D. R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ nurodyti tarnybiniai nusižengimai yra neįrodyti, todėl yra teisėtas pagrindas panaikinti ginčijamą Tarnybos Įsakymą“, pareiškėjos skundą patenkino, panaikino ginčijamą įsakymą, grąžino pareiškėją į FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas ir priteisė iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą įpareigojo vykdyti skubiai, nurodant, kad R. B. grąžinama į tarnybą kitą dieną po teismo sprendimo paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eA-2204-575/2022 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė atsakovės skundą, paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą galioti.

Šioje ginčo byloje FNTT 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. 25-10099 į pareiškėjos 2022 m. birželio 29 d. paklausimą atsakė, jog 2020 m. kovo 4 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00010-20 dėl jos veiksmų pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ,,Piktnaudžiavimas“ ir 296 straipsnio 1 dalį ,,Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas“. Be to, atsakovė 2020 m. kovo 10 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą, kadangi pareiškėjos veiksmuose įžvelgė tarnybinio nusižengimo požymių. Vadovaudamasi Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimais, tarnybinį patikrinimą atsakovė sustabdė, kadangi nebuvo galima tarnybinį nusižengimą akivaizdžiai atriboti nuo tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą.

Atsakovė aptariamame rašte pareiškėjai paaiškino, jog neturi pagrindo jai mokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, nes FNTT direktorius 2022 m. kovo 4 d. pasirašė įsakymą Nr. TE-69 ,,D. R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. nepadarė tarnybinio nusižengimo ir ji buvo sugrąžinta į tarnybą. Tai, kad po apeliacinės instancijos teismo nutarties ji buvo sugrąžinta ir vėl atleista, skundo šioje byloje dalykas.

Statuto 45 straipsnio 6 dalis nustato: ,,Kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

Teismas akcentuoja, kad atsakovas, pareiškėją nušalindamas nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, 2020 m. birželio 5 d. Įsakymu Nr. TE-114 „Dėl tyrėjos R. B. nušalinimo“ vadovavosi būtent nurodyta teisės norma. Pripažinus, kad ji neteisėtai ir nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų, atsirado pagrindas reikalauti atlyginimo už skunde nurodytą laikotarpį.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjos skundo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtintas delspinigių dydis – 0,08 proc. Teismas konstatuoja, kad šio ginčo atveju pareiškėjai atsakovė FNTT turi išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir delspinigius.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos R. B. skundą tenkinti.

Priteisti R. B. iš atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir 0,08 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                  Rūta Miliuvienė