Administracinė byla Nr. A-420-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-5309-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1; 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bio substratas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., D. M. ir R. U. skundus atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Bio substratas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekokonsultacijos“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus apskrities priešgaisrinio gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai R. M. ir D. M. teismui pateikė skundą, kuriame prašė 1) panaikinti 2014 m. rugsėjo 8 d. Atrankos išvadą dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav. (toliau – ir žemės sklypas) Nr. (15.8)-A4-4820 (toliau – ir Atrankos išvada); 2) panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. Galutinę atrankos išvadą dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., poveikio aplinkai vertinimo Nr. (15.8) A4-7430 (toliau – ir Galutinė išvada); 3) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) iš naujo atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir atranka) ir priimti naują išvadą dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., laikantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAVĮ) 7 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Nurodė nesutinkantys su Galutine išvada, kuri priimta persvarsčius Atrankos išvadą, kuria nusprendė, kad planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) neprivalomas. Pareiškėjai manė, kad abi išvados yra neteisėtos, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų atrankos procesą. Išvados priimtos neištyrus visų aplinkybių, būtinų joms priimti, todėl yra neišsamios ir nepagrįstos, jose neatsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus. Nenurodoma konkreti pramonės ar sandėliavimo veikla, kurią žemės sklype ketina vykdyti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Pateikiami tik abstraktūs duomenys apie neapibrėžtam alternatyvių ūkinių veiklų ratui tinkančias veiklos prielaidas. Nebuvo nurodytas konkretus ūkinės veiklos objektas, kurį galima vertinti. Poveikis aplinkai visiškai nebuvo vertintas arba buvo vertintas tik fragmentiškai, išvados nemotyvuotos, apsiribojama ūkinės veiklos subjekto pateiktos informacijos perrašymu. Atsakovas pažeidė teisės normas, pagal kurias, priimdamas Atrankos išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą. Pareiškėjai teigė, kad, priimdamas Galutinę išvadą, atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjų motyvuotus pasiūlymus, tuo pačiu ir pasiūlymą pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pakartotinai pateikti atrankos dokumentus ir papildomą informaciją, reikalingą tinkamai atlikti atranką, ištaisyti atrankos dokumentuose pateikiamus prieštaringus duomenis ir nurodyti, kokia konkrečiai ūkinė veikla planuojama ir kokia konkrečiai planuojama ūkinė veikla vertinama atliekant atranką. Šiuo atveju ūkinės veiklos organizatorius apsiribojo informacija tik apie nekonkretizuotos ūkinės veiklos prielaidas, pateikti prieštaringi duomenys apie pačios planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir turinį. Todėl nebuvo aiškaus atrankos atlikimo objekto ir negalėjo būti pasiekti planuojamos ūkinės veiklos atrankos tikslai. Nenurodant konkrečiai vertinamos veiklos, neįmanoma įvertinti ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui, rekreaciniams ištekliams, visuomenės sveikatai, nėra įmanoma įvertinti ūkinėje veikloje susidarysiančių atliekų, oro taršos, keliamo triukšmo, vibracijos, galimų veiklos alternatyvų ir kitų rodiklių. Tokia informacija nebuvo pateikta, todėl atsakovas jos neįvertino, nerinko ir nepareikalavo iš ūkinės veiklos organizatoriaus.

Pareiškėjai paaiškino, kad vietovė, kurioje ketinama vykdyti pramoninę veiklą, yra neurbanizuota, joje vykdoma tik rekreacinė ir žemės ūkio veikla. Šalia minėto žemės sklypo esančioje sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“ gyvena daugiau nei tūkstantis gyventojų, kurių nemažai įdarbinta šalia esančiame viešbučių ir rekreacijos komplekse. Gretimame pareiškėjams Malinauskams priklausančiame sklype veikia žirgynas ir jojimo klubas. Teritorijoje nėra jokių pramonės objektų, vietovei būdingas išimtinai kaimiškas ir rekreacinis kraštovaizdis. Šių aplinkybių Galutinėje išvadoje atsakovas neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas atrankos išvadose neatsižvelgė į Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, pagal kurį žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso zoną.

Pareiškėjas R. U. pateikė teismui skundą, kuriame prašė 1) panaikinti Atrankos išvadą; 2) panaikinti Galutinę atrankos išvadą; 3) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo atlikti atranką ir priimti naują išvadą dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype, laikantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Pareiškėjas R. U. taip pat nesutiko su Galutine atrankos išvada. Teigė, kad informacijoje atrankai planuojamos ūkinės veiklos organizatorius apsiribojo nurodydamas tik abstrakčius duomenis apie nekonkretizuotą ūkinę veiklą bei pateikė prieštaringus duomenis apie pačios planuojamos ūkinės veiklos pobūdį ir turinį. Paaiškino, kad atsakinga institucija neturi neribotos diskrecijos nuspręsti dėl PAV privalomumo ir priimdama galutinę išvadą privalo įvertinti PAVĮ 7 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau atsakovas tokios analizės tinkamai neatliko, nepareikalavo iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus papildomos informacijos, apskritai nevertino poveikio aplinkai, todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kadangi ūkinė veikla dokumentuose atrankai nebuvo nurodyta, atsakovas jos nesiaiškino ir neįvertino, todėl negalėjo būti nustatytas jos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Galutinėje atrankos išvadoje nurodomi tik alternatyvūs abstraktūs galimos veiklos variantai, apsiribojama teiginiu, kad galima tarša neviršys leistinų ribinių verčių, tačiau vien leistinų ribinių verčių neviršijimo faktas nėra pagrindas daryti išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Todėl atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą tinkamai motyvuoti administracini aktą.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame pareiškėjų skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas nurodė, kad Galutinėje atrankos išvadoje nurodyta konkreti ir aiški PŪV rūšis – nurodyta, jog PŪV metu numatoma suformuoti pramonės ir sandėliavimo objektų valdą 9,7384 ha žemės sklype. Šiuo atveju buvo vertinamos kitos paskirties žemės sklypo, t. y. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijai naudoti, suformavimas pasirinktoje PŪV teritorijoje. Galutinėje atrankos išvadoje yra įvertinti maksimalūs rodikliai (pvz., užstatymo plotas, intensyvumas), atrankos medžiagoje išanalizuoti visi galimi PŪV pobūdžiai (scenarijai) ir pateikta informacija, kuria šiuo metu yra disponuojama (įvertinti galimi PŪV scenarijai, galima maksimali tarša, poveikis aplinkai (oro, triukšmo tarša, nuotekų tvarkymo sprendiniai ir t. t.)).

Agentūra vertino planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktą informaciją atrankos PAV procedūrai atlikti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų „Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 13 punkto reikalavimais. Vertinant informaciją atrankai, Agentūra ne tik atsižvelgė į joje pateiktus duomenis, bet ir tikrino jų teisingumą įvairių duomenų bazių atžvilgiu, nagrinėjo, ar informacijos atrankai sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Galutinėje atrankos išvadoje įvertinti visuomenės atstovų 2014 m. spalio 1 d. teikti ir 2014 m. spalio 9 d. patikslinti pasiūlymai dėl Atrankos išvados. Galutinės atrankos išvados 9.5 punkte atsižvelgta į pareiškėjų siūlymą dėl biokuru kūrenamos katilinės sanitarinės apsaugos zonos. Katilinės pajėgumas (iki 2 MW) buvo parinktas atsižvelgiant į galimą formuojamai pramonės valdai nustatomą maksimalų užstatymo tankį. Remiantis teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimo rezultatais nustatyta, kad prognozuojama aplinkos oro tarša už sklypo ribų neviršija leistinų ribinių verčių. Maksimalios teršalų koncentracijos galimos tik sklypo viduje, ties sklype projektuojamo kelio važiuojamąja dalimi. Pažymėjo, kad kuro degimo metu susidarančių ir į aplinkos orą išmetamų kietųjų dalelių kiekio mažinimui bus projektuojami valymo įrenginiai, t. y. ciklonas arba filtras, kurių valymo efektyvumas bus ne mažesnis nei 85 proc. Informacijoje atrankai ir Galutinėje atrankos išvadoje yra nurodyta, kad gamtinio karkaso dalyje, patenkančioje į PŪV teritoriją, statinių užstatymo plotas ribojamas iki 30 proc. Kartu pažymėta, kad šioje dalyje ateityje bus planuojami netaršūs objektai, numatoma tik sandėliavimo veikla. Agentūra neturi pagrindo reikalauti privalomo PŪV PAV. Taip pat Galutinėje atrankos išvadoje yra nurodyta sąlyga, kad jei vėlesniuose projektavimo etapuose būtų planuojamos tokios veiklos, kurioms turi būti taikomos PAVĮ arba Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintos „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės“ (toliau – ir SAZ ribų nustatymo taisyklės), joms turės būti atliekamos atskiros poveikio aplinkai vertinimo ir (arba) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kuriose pasiūlymus galės teikti suinteresuotos visuomenės atstovai.

Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas R. U. kreipėsi į teismą nepasinaudojęs savo teise dalyvauti PŪV PAV procese, t. y. jis nustatyta tvarka nesikreipė į Agentūrą pateikdamas pasiūlymus ar pastabas dėl planuojamos ūkinės veiklos. Todėl Agentūra, prieš priimdama Galutinę atrankos išvadą, negalėjo įvertinti visų pareiškėjo skunde pateiktų motyvų, persvarstymo metu pateikti paaiškinimus, kartu aptarti visų klausimų dėl PŪV poveikio aplinkai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2014 m. gegužės 28 d. raštu „Dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumento“ Nr. (12.53.-V)2V-565 informavo UAB „Ekokonsultacijos“, jog žemės sklypas nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų, vietovių teritorijas ar jų apsaugos zonas, todėl jam paveldosaugos reikalavimai netaikomi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame nurodė, kad neprieštaraus, jei pareiškėjų skundai bus patenkinti.

Pažymėjo, kad informacijos apie konkrečią pramoninę ar sandėliavimo veiklą PŪV organizatorius nepateikė, šios informacijos iš PŪV organizatoriaus Agentūra nerinko ir nepareikalavo, todėl galimas PŪV reikšmingumas nebuvo įvertintas. Taip pat nėra aiškaus atrankos atlikimo objekto, atrankos išvados priimtos neištyrus visų aplinkybių. Teigė, kad atsakinga institucija, priimdama Atrankos išvadą, jog PŪV PAV yra neprivalomas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą dėl kurios priimta ši išvada, o plečiamasis šioje išvadoje įvardytos planuojamos ūkinės veiklos aiškinimas (jos turinio vertinimas) yra negalimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomeninės sveikatos centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad UAB „Ekokonsultacijos“ 2014 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. D-14-148 nurodyta informacija, jog šiame planavimo etape nėra žinoma konkreti planuojama ūkinė komercinė veikla, tačiau bus planuojamos tik tokios ūkinės veiklos, kurios neatitinka PAVĮ 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų kriterijų (išskyrus 11.15. punktą). Šiuo metu analizuojama galimybė sklype vystyti tik netaršias, nekeliančias pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai veiklas, kurioms vykdyti nereikia atlikti PAV procedūrų ir (ar) nustatyti sanitarinių apsaugos zonų, o jei vėlesniuose projektavimo etapuose būtų planuojamos tokios veiklos, kurioms turi būti taikomos PAVĮ arba SAZ ribų nustatymo taisyklės, joms turės būti atliekamos atskiros PAV ir (arba) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. Atsižvelgdamas į minėtame rašte pateiktą informaciją, Vilniaus visuomeninės sveikatos centras pritarė Atrankos išvadai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad rengiant žemės sklypo detalųjį planą nėra ir neprivalo būti žinoma, kokia konkreti veikla sklype bus vykdoma, o tik siekiama nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą bei statybos reglamentus pagal iškeltą teritorijos planavimo tikslą ir uždavinius. Todėl nagrinėjamu atveju išsamesnės informacijos pateikti nėra galimybės, kadangi pagrindinis rengiamo detaliojo plano tikslas – pakeisti žemės sklypo paskirtį. Ginčijamos Atrankos išvada ir Galutinė atrankos išvada buvo priimtos rengiant atitinkamą žemės sklypo detalųjį planą, todėl ir šiose išvadose nurodyta veikla pagrįstai buvo vertinama pagal rengiamo detaliojo plano sprendinius. Atrankos išvadoje ir Galutinėje atrankos išvadoje nurodyta planuojama veikla – pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtra, – todėl nėra suprantama, kokia konkreti veikla turėtų būti nurodyta PŪV PAV metu. Galutinėje atrankos išvadoje aiškiai nurodytas ir įvertintas PŪV tikslas, atranka buvo atliekama esant konkrečiam siekiui – sklype vystyti tik netaršias, nekeliančias pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai veiklas. Tokių veiklų sąrašas nėra baigtinis. UAB „Bio substratas“ nėra apsisprendęs dėl konkrečios ketinamos vykdyti veiklos, tačiau nagrinėjamoje stadijoje detaliojo planavimo tikslas ir planuojama vykdyti ūkinė veikla aiškiai įvardinta. Manė, kad pateiktos informacijos visiškai pakanka tam, kad būtų pasiekti PAVĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai. Tiek detalusis planas, tiek Atrankos išvada bei Galutinė atrankos išvada yra pakankamai informatyvūs dokumentai, jų turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas, kadangi nurodo, kokiu tikslu yra planuojamas ginčo žemės sklypas (rengiamas detalusis planas) ir kokia su tuo susijusi veikla jame yra galima. Detaliuoju planu yra keičiama sklypo paskirtis, todėl PŪV PAV atrankos procedūros turėjo būti atliekamos ir buvo atliktos tuo tikslu (tai veiklai), dėl kurio yra rengiamas detalusis planas. Sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) privalo būti nustatomas ir tikslinamas atliekant PAV procedūras, jeigu SAZ nustatymas yra sąlygotas galiojančių teisės aktų. Šioje byloje pateikti dokumentai ir informacija apie galimų taršių objektų įrengimą neleidžia daryti prielaidos, kad tokių objektų (kurie nurodyti Atrankos išvadoje ir Galutinėje atrankos išvadoje) statybai yra privaloma SAZ.

UAB „Bio substratas“ laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai pateikti tokio pobūdžio skundą, nes jie neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo dėl priimtos Atrankos išvados ir Galutinės atrankos išvados, jų argumentai išimtinai susiję su tariamo viešojo intereso pažeidimu, kurio ginti pareiškėjai neturi teisės. Taip pat pareiškėjai neįrodė ir paties viešojo intereso pažeidimo, o tik pateikė vertinamojo pobūdžio prielaidas, kurios vertintinos kritiškai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekokonsultacijos“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame nurodė, kad pritaria Galutinei atrankos išvadai.

Paaiškino, kad PAV atrankos dokumentas parengtas vadovaujantis PAVĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų „Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų“ Nr. D1-665 nuostatomis. Visuomenės informavimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtinto „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso tvarkos aprašo“ Nr. D1-370 nuostatomis. Nurodė pritariantis Galutinei atrankos išvadai, kad PŪN PAV neprivalomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjų skundus tenkino iš dalies – panaikino Atrankos išvadą ir Galutinę atrankos išvadą.

Teismas nurodė, jog Galutinėje atrankos išvadoje ir Atrankos išvadoje nurodytos formuluotės, kad „šiame ankstyvame planavimo etape PŪV organizatorius konkrečių ūkinių veiklų nenumato, konkreti ūkinė veikla nėra žinoma, todėl išsamesnės informacijos pateikti nėra galimybės“, patvirtina, jog jokia PŪV nebuvo nurodyta, todėl ji ir nebuvo vertinta. Pažymėjo, kad PAVĮ nėra reikalaujama vertinti aplinkybes dėl planuojamų nenurodytų ūkinių veiklų, kurios neatitinka PAVĮ 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų kriterijų, nes nežinant konkrečios PŪV, t. y. poveikio aplinkai vertinimo objekto, kaip tai nurodyta PAVĮ 3 straipsnio 1 dalyje, nėra galimybės patikrinti, ar tikrai jos nėra šių kriterijų sąrašuose. Taip pat teismas laikėsi pozicijos, kad, įgyvendinant PAVĮ nuostatas, nepakanka nurodyti, jog analizuojama galimybė sklype vystyti tik netaršias, nekeliančias pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai veiklas, nes, nežinant konkrečios PŪV, nėra galimybės patikrinti, ar tokia veikla bus netarši, nekels pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai. Todėl norint nustatyti, ar reikia atlikti PAV, ar jo nereikia, nepakanka žinoti veiklų, kurių neplanuojama vykdyti šiame planavimo etape, pobūdį. PAVĮ imperatyviai nustatyta, kad turi būti vertinama konkreti PŪV, kuri privalo būti nurodyta atrankai pateikiamuose dokumentuose tam, jog būtų galima padaryti išvadą, ar būtina įvertinti jos poveikį aplinkai, ar jį vertinti yra netikslinga. Tai, kad UAB „Bio substratas“ pateikė sąrašą veiklų, kurių šiame planavimo etape jis vykdyti neplanuoja, nėra tapatus konkrečios PŪV nurodymui. Taigi konkreti planuojama veikla atrankai pateiktoje informacijoje priimant Atrankos išvadą ir Galutinę atrankos išvadą nebuvo nurodyta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamose išvadose nurodyta planuojama ūkinė veikla – pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtra – prieštarauja ginčijamose atrankos išvadose pateiktam PŪV aprašymui, kuriame nurodoma, jog PŪV metu planuojamų veiklų pobūdis nėra žinomas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nežinant poveikio aplinkai vertinimo objekto (PŪV, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai) pati administracinė PAV procedūra negali būti pradėta. PAVĮ 7 straipsnio 13 dalis įpareigoja atsakingą instituciją priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą. Sprendė, kad tokios procedūros, kuri nagrinėjamuoju atveju negalėjo būti pradėta, metu priimtos išvados, jog PAV yra nereikalingas, prieštarauja PAVĮ nuostatoms, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl yra nepagrįstos ir neteisėtos. Dėl nurodytų atliktos Atrankos ir tikrinamos Galutinės atrankos išvadų trūkumų šie individualūs administraciniai aktai naikintini kaip prieštaraujantys įstatymui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas). Tais pačiais motyvais, t. y. kad nėra žinoma planuojama ūkinė veikla, teismas netenkino pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti atranką ir priimti naują išvadą dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav. (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas pažymėjo, kad, pagal PAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, visuomenė laikoma vienu iš PAV proceso dalyviu. Suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo įtvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnyje. Visuomenės interesas planuojant teritorijas numatytas ir Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje. Tokia praktika formuojama taip pat nagrinėjant administracines bylas apeliacine tvarka. Todėl, teismo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ atsiliepime išdėstyti argumentai, kad pareiškėjai nėra tinkami subjektai pateikti tokio pobūdžio skundą, yra nepagrįsti.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad įstatymų leidėjas įvardijo konkrečias veiklas ir atvejus, kuriems esant (juos planuojant) yra atliekamas arba PŪV vertinimas, arba atranka. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atrankos išvada buvo priimta vadovaujantis konkrečia nuostata (ne intervalu ar dydžiu), kuri yra nurodyta PAVĮ 2 priedo 11.15 punkte, t. y. pramonės objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas). Tuo tikslu, kad nebūtų pažeisti PŪV tikslai, Atrankos išvadoje bei Galutinėje atrankos išvadoje buvo nustatyta, kad planuojant vykdyti veiklą žemės sklype, kuri yra numatyta PAVĮ 1 ir 2 prieduose (išskyrus 2 priedo 11.15 punktą), būtina atlikti PŪV vertinimo procedūras. Todėl šiuo nurodymu UAB „Bio substratas“ buvo nustatyta pareiga atlikinėti PŪV vertinimo procedūras kitai veiklai, nei nurodyta PAVĮ 2 priedo 11.15 punkte, kuri ir buvo įvertinta nagrinėjamu atveju. Pabrėžia, kad PŪV PAV atrankos procedūros buvo atliekamos tik dėl to, kad yra planuojama pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai taip ir nesugebėjo suformuoti ir įrodyti jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o tai, pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą, yra savarankiškas pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat UAB „Bio Substratas“ pabrėžia, kad pareiškėjų argumentai yra išimtinai susiję su tariamo viešojo intereso pažeidimu, kurio ginti jie neturi teisės, kadangi šioje byloje pareiškėjai nėra nei teisėtai įsteigta organizacija, nei turi teisę veikti aplinkos apsaugos srityje. Pabrėžia, kad iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Vilniaus rajono savivaldybėje buvo patikrinti teikiamo detaliojo plano dokumentai ir pripažinta, jog pateiktas detalusis planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas dėl konkrečios veiklos, galimos sklype, detaliojo plano sprendinių įvertinimas yra itin svarbus ir reikšmingas galutinio sprendimo priėmimui. Todėl, suderinus detalųjį planą, galima įvertinti, ar apelianto siekiai vykdyti konkrečią veiklą žemės sklype atitinka Atrankos ir (ar) Galutinės atrankos išvadas, taip pat ar UAB „Bio substratas“ planuojama veikla žemės sklype pažeidžia pareiškėjų teises ir (ar) teisėtus interesus.

Pareiškėjai R. M. ir D. M. pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo iš apelianto priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, turi būti atliekamas visapusis PAV vertinimas – netgi konkrečios PŪV vykdymo rezultatų ir jų poveikio aplinkai. Turi būti atsižvelgta ne tik į tiesioginį šiuo projektu numatytų darbų poveikį aplinkai, bet ir į poveikį aplinkai, kuris gali būti sukeltas naudojant ir eksploatuojant objektus, sukurtus šiais darbais. Todėl UAB „Bio substratas“ argumentai, kad PAV objektas atrankoje gali būti nenurodytas ar apsiriboti žemės paskirties keitimu, ar gali būti pateikti tik abstraktūs, bendro pobūdžio ar ribiniai duomenys apie selektyviai pasirinktą ūkinių veiklų ratą, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos aiškinant minėtas nuostatas. Tiek informacijoje atrankai, tiek Galutinėje atrankos išvadoje nenurodoma konkreti pramonės ar sandėliavimo veikla, kurią žemės sklype ketina vykdyti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Pateikiami tik abstraktūs duomenys apie neapibrėžtam alternatyvių ūkinių veiklų ratui tinkančias veiklos prielaidas. Todėl atrankos išvada negalėjo būti priimta. Atrankos išvados vertintinos kaip nemotyvuotos ir nepagrįstos teisės aktais, dėl to yra neteisėtos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjai pabrėžia, kad UAB „Bio substratas“ pateikti dokumentai tik nurodo, jog toliau vyksta detaliojo planavimo procedūros. Pateikti dokumentai neturi jokios įtakos ir nekeičia atrankos dėl PAV objekto, nenurodo duomenų apie planuojamą ūkinę veiklą, taip pat informacijos, ar planuojamai ūkinei veiklai reikia PAV. Pabrėžia, kad PŪV turi tiesioginės įtakos pareiškėjų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, teisėms ir teisėtiems interesams. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės kreiptis į teismą. Taip pat PAVĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendinių, veiksmų ar neveikimo PAV srityje materialinį ir procesinį teisėtumą.

Pareiškėjas R. U. pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, informacijos atrankai ir atrankos išvadų turinį, pareiškėjo nuomone, yra akivaizdu, kad teiginys, jog šiuo atveju PAV yra neprivalomas, yra nepagrįstas. Nesant apibrėžto PAV objekto, atranka negalėjo būti net pradėta. Todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti padaryta išvada, kad PAV yra neprivalomas. Taigi nebuvo ir negalėjo būti pasiektas PAVĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios PŪV PAV. Apeliaciniame skunde prieštaringai nurodoma, kad nors UAB „Bio substratas“ nėra apsisprendusi dėl konkrečios veiklos, kurią ketina vykdyti, tačiau detaliojo planavimo tikslas ir planuojama vykdyti ūkinė veikla aiškiai įvardinta. UAB „Bio substratas“ pateiktos sąvokos „konkreti planuojama ūkinė veikla“ išaiškinimas reiškia tai, kad poveikio aplinkai vertinimo objektu gali būti ir nekonkreti veikla. Toks aiškinimas yra visiškai neteisingas, nes iš esmės paneigia PAV procedūros prasmę, tikslus ir uždavinius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, PAV turėtų būti atliktas kuo ankstesniame investicinio proceso etape taip, kad būtų užtikrinti aplinkos apsaugos principai bei šių dviejų procedūrų tikslai. Turi būti vertinamas ne realizuojamos ūkinės veiklos poveikis, bet PŪV poveikis aplinkai. Pareiškėjas paaiškina, kad sistemiškai aiškinant tiek Aplinkos apsaugos įstatymo, tiek PAVĮ, tiek Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) nuostatas, konstatuotina, jog vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys suinteresuota visuomene laikomi tuo atveju, jeigu jiems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas PAV srityje arba kurie yra suinteresuoti PAV procesu. Pareiškėjai vienareikšmiškai yra suinteresuota visuomenė, turinti teisę ginti viešąjį interesą, kadangi nepagrįstos ir neteisėtos atrankos išvados jiems daro arba gali daryti poveikį. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad PAV ir teritorijų planavimas yra skirtingi procesai, skirtingi jų tikslai ir uždaviniai, todėl aplinkybė, jog detalusis planas buvo suderintas, nesąlygoja atrankos išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Galutinėje atrankos išvadoje nebuvo suformuluotas PAV objektas – PŪV, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nežinant PAV objekto – PŪV, kuri dėl savo pobūdžio, masto ir numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, – pati PAV procedūra negali būti pradėta. Tokios procedūros, kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti pradėta, metu priimtos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas yra nereikalingas, prieštarauja PAVĮ nuostatoms, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pabrėžia, kad detalusis planas šiuo metu nėra patvirtintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Bio substratas“ apeliacinį skundą, kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. atrankos išvados dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav. poveikio aplinkai vertinimo Nr. (15.8)-A4-4820 ir 2014 m. lapkričio 20 d. galutinės atrankos išvados dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., poveikio aplinkai vertinimo Nr. (15.8) A4-7430 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai R. M., D. M. ir R. U. kreipėsi į teismą su skundais teigdami, kad minėtos Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. atrankos išvada ir 2014 m. lapkričio 20 d. galutinė atrankos išvada, kuriomis nuspręsta, kad dėl pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtros ginčo žemės sklype poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, yra neteisėtos, bei prašydami įpareigoti atsakovą atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti iš naujo bei priimti naują išvadą.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundus tenkino iš dalies ir panaikino Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. atrankos išvadą bei 2014 m. lapkričio 20 d. galutinę atrankos išvadą.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bio substratas“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka pirmiausia dėl to, kad, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškėjai neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip ginčijamos atrankos išvados pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.

Vienas iš reikalavimų įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės. Pagal to paties straipsnio 10 punktą, suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjams R. M., D. M. ir R. U. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Masionių vs., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., kuriame planuojama pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtra. Iš 2014 m. lapkričio 20 d. galutinės atrankos išvados matyti, kad suinteresuotos visuomenės atstovė R. M. 2014 m. spalio 1 d. raštu ir 2014 m. spalio 9 d. raštu kreipėsi dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo. Taigi pareiškėjai kaip suinteresuota visuomenė dalyvavo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procese (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimai, priimti nagrinėjamo poveikio aplinkai vertinimo srityje, turi tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir interesams, todėl pareiškėjai turi materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjų skundą remiantis vien šiuo pagrindu.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir jo nuostatas detalizuojantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniai nurodymai.

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnį, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (1 dalis). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą (5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčijamos išvada ir galutinė išvada priimtos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso metu. Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas įstatymo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra atliekama konkrečiai planuojamai ūkinei veiklai.

Pažymėtina, kad remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas).

Toks aptariamos procedūros teisinis reglamentavimas patvirtina, jog atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu tam, kad būtų nustatyta, ar konkrečiai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turi pateikti pakankami išsamius duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą, t. y. informaciją apie veiklos mastą, naudojamas technologijas bei medžiagas, gamtinių išteklių naudojimą, pavojingų medžiagų naudojimą, atliekų susidarymą, jų tvarkymą, taršą ir trukdžius, galimą sąveiką su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybę ir jų prevenciją. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikiama informacija“ 3-17 punktuose nurodyti papildomi duomenys, kurie turi būti pateikiami atsakingai institucijai, tame tarpe planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos, planuojamos ūkinės veiklos pobūdis (produkcija, technologijos ir pajėgumai), žaliavų naudojimas, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo), planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus), ir kt.

Minėti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taip pat rodo, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu turi būti nagrinėjama apibrėžta planuojama ūkinė veikla, o ne bendro pobūdžio ūkinės veiklos rūšis. Taigi kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, norint nustatyti, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, vien tik ūkinių veiklų, kurių neplanuojama vykdyti ginčo sklype, nurodymas akivaizdžiai nėra pakankamas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčijamose Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. atrankos išvadoje ir 2014 m. lapkričio 20 d. galutinėje atrankos išvadoje konkreti planuojama ūkinė veikla nebuvo nurodyta ir nebuvo vertinta, atranka dėl poveikio vertinimo aplinkai negali būti laikoma atlikta tinkamai, o Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. atrankos išvada ir 2014 m. lapkričio 20 d. galutinė atrankos išvada negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra buvo atlikta tik dėl to, kad yra planuojama pakeisti pagrindinę ginčo žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, pažymėtina, kad, kaip matyti iš Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 21 d. patvirtintų planavimo sąlygų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. (38-4)-VR-1.7-5200 8 punkto ir 2013 m. spalio 31 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-672-13 8 punkto (I t., b. l. 85-87, 92-93), buvo nustatyta, kad turi būti atliekamas rengiamo detaliojo plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir/ar sprendinių poveikio vertinimas, atliekamas šiais aspektais – poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, nurodant planuojamos ūkinės veiklos rūšį – pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtra. Kaip nurodo pats trečiasis suinteresuotas asmuo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo)“ 19 punkte nustato, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – tai žemės sklypai, skirti gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Taigi iš atrankos dėl poveikio vertinimo metu nurodytos veiklos rūšies (pramonės ir sandėliavimo objektų valdų plėtra) matyti, kad tokia veikla apima daug konkrečių ūkinių veiklų, kurių nei viena nebuvo vertinta atrankos dėl poveikio vertinimo proceso metu. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog nežinant poveikio aplinkai vertinimo objekto – konkrečios planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, priimtos išvados neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų, pagal kuriuos, kaip minėta, atrankos metu turi būti nustatyta, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Pripažinus ginčijamas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. atrankos išvadą ir 2014 m. lapkričio 20 d. galutinę atrankos išvadą neteisėtomis ir jas panaikinus (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), t. y. patenkinus pareiškėjų reikalavimą, nagrinėjamu atveju nebėra tikslinga spręsti klausimo dėl šių administracinių aktų panaikinimo kitais pagrindais, todėl proceso šalių argumentai likusioje dalyje papildomai nevertintini.

Pareiškėjos R. M. apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys – UAB „Bio substratas“ ieškinys pareiškėjams dėl žalos atlyginimo bei 2013 m. balandžio 2 d. Tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis, iš esmės neturi reikšmės vertinant šioje byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumą ir nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Todėl teisėjų kolegija šių duomenų prie administracinės bylos neprijungia.

Pareiškėjai R. M. ir D. M. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė abstraktų prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurio nedetalizavo (nenurodė konkrečių patirtų išlaidų, nepateikė jų paskaičiavimo), dėl ko negali būti įvertinta, ar prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas (ABTĮ 45 str. 1 d.). Todėl pareiškėjų prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtas.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas bei padarė pagrįstas išvadas dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo. Todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, dėl ko jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Bio substratas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė