Civilinė byla Nr. e2-13787-950/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13922-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.4.2.9.; 2.6.16.5.;3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovei G. R. L., jos atstovui advokatui Albinui Čeplinskui,

dalyvaujant atsakovui E. Š.,

dalyvaujant atsakovų - E. Š. ir G. D. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

nedalyvaujant atsakovui G. D.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų I. Š.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. L. 2020 m. spalio 13 d. patikslintą ieškinį atsakovams - E. Š. ir G. D., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų - Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei ir I. Š., dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.

Teismas

nustatė:

Ieškovė G. R. L. (toliau - ir Ieškovė) 2020 m. spalio 13 d. patikslintu ieškiniu (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pareikštu atsakovams - E. Š. (toliau - ir Atsakovas 1) ir G. D. (toliau - ir Atsakovas 2), prašė:

(1)         pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));

(2)         taikyti dvišalę restitucija - grąžinti 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) jos nuosavybėn, grąžinant atsakovui E. Š. jo sumokėtą pinigų sumą - 1 000,00 Eur;

(3)         priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje, taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad kurį laiką artimai bendravo su Atsakovu 2, su juo vedė bendrą ūkį, buvo faktiniai sugyventiniai. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2 nuosavybės teise priklausė keletas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Įtikinta Atsakovo 2 ir juo pasitikėdama, ji išmainė turėtą 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į 1400/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Ginčo sklypas). Atsakovas 2 pažadėjo, kad parduos jai po mainų sutarties sudarymo atitekusią Ginčo sklypo dalį ir taip su ja atsiskaitys už 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovas 2 ją pradėjo įtikinėti, kad jam priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) jis vystys gyvenamųjų namų kvartalą su visa infrastruktūra, todėl jai priklausančioje Ginčo sklypo dalyje reikia suformuoti paplūdimį ir jį mažomis dalimis parduoti iš jo žemės sklypus pirksiantiems asmenims. Kadangi tuo metu jų santykiai buvo geri, ji su pasiūlymu sutiko apie tai daug negalvojusi. Labai greitai Atsakovas 2 ją informavo, kad turį pirkėją (t.y. Atsakovą 1) vienam iš savo žemės sklypų, todėl reikia kuo greičiau parduoti ir 50/2893 dalį iš jai po mainų sutarties atitekusio Ginčo sklypo. Su potencialiu pirkėju iki sandorio sudarymo ji nebuvo susitikusi, su juo dėl jokių sandorio sudarymo sąlygų nesiderėjo, visa tai darė Atsakovas 2. 2020 m. rugpjūčio 18 d. su Atsakovu 1 notaro biure sudarė 50/2893 dalies Ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri kartu buvo ir bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau - ir Ginčo sutartis). Nurodytos sutarties pagrindu perleido 50/2893 dalis iš jai po mainų sutarties atitekusio Ginčo sklypo už 1 000,00 Eur sumą. Pagal prie Ginčo sutarties pridėtą MB „Telemetras“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, jai priklausanti Ginčo sklypo dalis, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo padalyta į dvi atskiras dalis („B“ ir „C“), iš kurių jai buvo paskirta naudotis 670 kv.m. „B“ dalies ir 680 kv.m. „C“ dalies, o Atsakovui 1 buvo paskirta naudotis 2 kv.m. „B“ dalies ir 48 kv.m. „C“ dalies. Savo ruožtu Atsakovui 2 buvo paskirta naudotis visa „A“ dalis - 1493 kv.m. Be to, Ginčo sutarties 11.7 punktas nustatė jai pareigą per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti turimų Ginčo sklypo dalių „B“ ir „C“ paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių, o taip pat paruošti visus dokumentus šio žemės sklypo suformavimui į atskirus turtinius vienetus. Jeigu jai to padaryti nepavyktų, buvo nustatyta 5 000,00 Eur dydžio bauda, kaip netesybos už įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau prieš Ginčo sutarties sudarymą jai nebuvo atsiųstas tokios sutarties projektas. Atvykus nurodytos sutarties pasirašymui į notarų biurą, ją nuolat trikdė Atsakovas 2, kuris keitė Ginčo sutarties sąlygas, įtraukdavo naujas sąlygas, nesudarė jai jokios galimybės pasitarti su teisininku. Pasirašydama Ginčo sutartį ji tinkamai nesuprato esminių jos sąlygų, paslėptų minėtos sutarties niuansų. Tik grįžusi namo, ji turėjo galimybę atidžiai perskaityti pasirašytą Ginčo sutartį. Tai padariusi ji suprato, kad kai kurios Ginčo sutarties sąlygos jai yra visiškai neaiškios ir nesuprantamos. Nedelsiant kreipėsi į teisininką (advokatą). Pasikonsultavusi su juo, ji suprato, kad yra apgauta - jai priklausančios Ginčo sklypo mažos dalies pardavimas Atsakovui 1 padarė visą likusią Ginčo sklypo dalį mažaverte, nustatė jai neįvykdomų pareigų, susijusių su žemės paskirties pakeitimu. Ginčo sutartis jai apskritai buvo visiškai nenaudinga. Todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia, taip pat turi būti taikyta dvišalė restitucija.

Ieškovės atstovas advokatas Albinas Čeplinskas teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė G. R. L. patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovai - E. Š. ir G. D. su ieškovės G. R. L. patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko.

Atsakovai 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad artimai bendraujant su G. D., ieškovei G. R. L. neabejotinai buvo žinomi jo planai (duomenys neskelbtini) išplėtoti gyvenamųjų namų kvartalą. Todėl pati ieškovė šiame procese aktyviai dalyvavo - be Ginčo sklypo ji iš Atsakovo 2 įsigijo dar du kitus žemės sklypus. Ieškovė su Atsakovu 2 buvo susitarusi, kad Ginčo sklype suformuos paplūdimį (t.y. rekreacinę zoną), kas padidintų viso Atsakovo 2 plėtojamo gyvenamųjų namų kvartalo patrauklumą. Pablogėjus tarpusavio santykiams su Atsakovu 2, Ieškovė reikalavo kad pirmiausia būtų pardavinėjama jai priklausanti Ginčo sklypo dalis. Todėl atsiradus pirmajam potencialiam pirkėjui (t.y. Atsakovui 1), Atsakovas 2 visų pirmą ir organizavo Ieškovei priklausančios Ginčo sklypo dalies pardavimą. Pasirašant Ginčo sutartį, Ieškovei buvo leista susipažinti su pasirašomos sutarties projektu, ji jame darė įvairias korekcijas, būtent G. R. L. iniciatyva buvo pailgintas terminas Ginčo sklypo paskirties pakeitimui. Taip pat, tik Ieškovės iniciatyva buvo daromos korekcijos ir bendraturčių susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, buvo ne kartą perbraižomas planas. Atsakovas 2 niekada neturėjo tikslo apgauti Ieškovės, todėl pastarosios teiginiai, kad Ginčo sutarties sudarymo metu ji buvo apgauta, yra melagingi.

Atsakovas E. Š. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra pažįstamas su G. D.. Ieškovės nepažįsta. Būtent su Atsakovu 2 jis derino visas ginčijamo sandorio detales. Su Ieškove iki sandorio sudarymo notaro biure susitikęs nebuvo, su ja jokių sandorio sąlygų nederino. Nedidelę dalį Ginčo sklypo jis pirko, nes jam buvo pažadėta, kad toje vietoje bus įrengtas bendras paplūdimys. Yra sudaręs ir kitą sandorį tiesiogiai su Atsakovu 2, pagal kurį įsigijo namų valdos žemės sklypą toje pačioje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) Naudojimosi žemės sklypu planą ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos parengė Atsakovas 2. Pagal Ginčo sutartimi nustatytą tvarką, nors jam priklauso tik nedidelė dalis Ginčo sklypo, tačiau iš esmės jis gali naudotis ir visa Ieškovės dalimi, nes konkrečios bendraturčių dalys Ginčo sklype nėra nustatytos ar pažymėtos. Sutinka, kad tokia naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka yra nesąžininga Ieškovės atžvilgiu. Nepaisant to, su G. R. L. reikalavimu dėl Ginčo sutarties panaikinimo, jis nesutinka. Tokiu atveju nukentėtų jo interesai, nes be bendro paplūdimio sumažėtų kito, iš Atsakovo 2 įsigyto, žemės sklypo vertė.

Atsakovų - G. D. ir E. Š. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė nesutikimo su ieškovės G. R. L. patikslintu ieškiniu argumentus.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė 2021 m. spalio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumento reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė į teismo posėdį neatvyko ir jam nedalyvavo.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų I. Š. atsiliepimo į ieškovės G. R. L. patikslintą ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų I. Š. į teismo posėdį neatvyko ir jam nedalyvavo.

2020 m. spalio 13 d. patikslintas ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės (pateiktos chronologine tvarka):

2019 m. birželio 25 d. G. R. L. (t.y. Ieškovė) ir G. D. (t.y. Atsakovas 2) sudarė Mainų sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu Ieškovė perleido Atsakovui 2 nuosavybės teise turėtą 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mainais į Atsakovui 2 nuosavybės teise priklausančias 1400/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t.y. Ginčo sklypą)

2020 m. rugpjūčio 18 d. G. R. L. (t.y. Ieškovė), E. Š. (t.y. Atsakovas 1) ir G. D. (t.y. Atsakovas 2) pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.y. Ginčo sutartį). Esminės Ginčo sutarties sąlygos yra šios:

Ginčo sutarties 2.1.1 punktas - Ieškovė parduoda 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovui 1;

Ginčo sutarties 4.1 punktas - nurodytos žemės sklypo dalies pardavimo kaina - 1 000,00 Eur;

Ginčo sutarties 10.1 punktas - pagal MB „Telemetras“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, patvirtinama naudojimosi Ginčo sklypu tvarka tarp bendraturčių, pagal kurią: Ieškovei priklausanti Ginčo sklypo dalis yra padalyta į dvi atskiras dalis, pažymėtas „B“ (672 kv.m.) ir „C“ (728 kv.m.), o Atsakovui 2 priklausanti žemės sklypo dalis pažymėta „A“ (1493 kv.m.); Ieškovei priskiriama naudotis 670 kv.m. „B“ dalies ir 680 kv.m. „C“ dalies; Atsakovui 1 priskiriama naudotis 2 kv.m. „B“ dalies ir 48 kv.m. „C“ dalies; Atsakovui 2 priskiriama naudotis visa „A“ dalis - 1493 kv.m.;

Ginčo sutarties 11.7 punktas - Ieškovė įsipareigoja nuo Ginčo sutarties sudarymo momento per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti savo turimų Ginčo sklypo dalių „B“ ir „C“ paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių, o taip pat paruošti visus dokumentus šio žemės sklypo suformavimui į atskirus turtinius vienetus. Šalys susitaria, jeigu ieškovė neatlieka savo numatytų įsipareigojimų, tai Atsakovui 1 sumoka 5 000,00 Eur dydžio baudą, kaip netesybas už įsipareigojimų nevykdymą.

2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2020/10 su advokatu Albinu Čeplinsku.

2020 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užregistruojama Ieškovės ieškinys Atsakovui 1 ir Atsakovui 2 dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.

Dėl Ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. pagrindu:

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai ji prašo padaryti Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. pagrindu.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.63 str. 1 d., sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo asmens ieškinį.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą sprendžia, kad Ginčo sutarties esminės sąlygos (2.1.1 punktas; 10.1 punktas; 11.7 punktas) yra akivaizdžiai nenaudingos Ieškovei, neatitinka jos interesų, ko pasėkoje Ieškovė atsiduria ypatingai nepalankioje padėtyje lyginant su kitomis Ginčo sutarties šalimis (Atsakovu 1 ir Atsakovu 2). Be to, surinktų faktinių duomenų visetas liudija, kad Ginčo sutartį tokiomis ypač nepalankiomis sąlygomis, Ieškovė pasirašė dėl klaidinančių Atsakovo 2 veiksmų.

Dėl akivaizdaus Ginčo sutarties nenaudingumo Ieškovei. Pirma, teismas pažymi, kad Ginčo sutartimi (2.1.1 punktas) Atsakovui 1 buvo perleista itin maža dalis Ginčo sklypo - vos 50 dalis iš 2893 dalių, kurios priklausė Ieškovei. Taip susiformavo bendraturčių daugetas tik Ieškovei priklausančioje Ginčo sklypo dalyje (pažymėtoje „B“ ir „C“). Antra, patvirtinus naudojimosi Ginčo sklypu tvarką tarp bendraturčių pagal MB „Telemetras“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą (10.1 punktas), Atsakovas 1, įgijo teisę iš esmės naudotis visa Ieškovei priklausančia Ginčo sklypo dalimi, nes konkrečios kiekvieno iš bendraturčių (Ieškovės ir Atsakovo 1) dalys nebuvo nustatytos ir nebuvo plane tiksliai apibrėžtos (pažymėtos). Tai akivaizdžiai sumažino Ieškovei priklausančios Ginčo sklypo dalies patrauklumą bei vertę. Sunkiai tikėtina ir nelogiška, kad potencialūs pirkėjai susidomėtų galimybe įsigyti žemės sklypą, kurio itin mažą dalį valdo kitas bendraturtis, be kita ko, turintis teisę iš esmės naudotis visu Ginčo sklypu. Kad Ginčo sutartimi nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka yra nesąžininga Ieškovės atžvilgiu, teismo posėdžio metu pripažino ir pats Atsakovas 1. Trečia, Ginčo sutarties 11.7 punktu išimtinai Ieškovei buvo nustatyta pareiga „per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti savo turimų dalių „B“ ir „C“ paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių“. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Ginčo sklypo paskirtis yra „Kita“, o jos naudojimo būdas - „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Iš tų pačių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta ir tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. Ginčo sklypo savininkai yra - E. Š./I. Š. (50/2893 dalys), G. R. L. (1350/2893 dalys) ir G. D. (1493/2893 dalys). Taigi, Ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso net keliems asmenims (bendraturčiams). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, žemės paskirties pakeitimas įmanomas tik (1) visame žemės sklype ir (2) tik visų žemės sklypo savininkų bendru sutarimu (kai yra savininkų daugetas) (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 24 str., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“). Todėl asmeniškai viena Ieškovė jokiomis aplinkybėmis negali ir niekada negalės įvykdyti Ginčo sutarties 11.7 punkto reikalavimo - „per 1,5 metų savo lėšomis pakeisti savo turimų dalių „B“ ir „C“ paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių“. Tokia Ginčo sutarties nuostata yra nevykdytina, todėl ir sankcijų nustatymas už tokios sąlygos neįvykdymą („jeigu ieškovė neatlieka savo numatytų įsipareigojimų, tai Atsakovui 1 sumoka 5 000,00 Eur dydžio baudą, kaip netesybas už įsipareigojimų nevykdymą“) yra akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas. Ketvirta, Atsakovo 2 atstovė teismo posėdžio metu negalėjo logiškai paaiškinti būtinumo / poreikio G. D. vystomame gyvenamųjų namų kvartale paplūdimį formuoti būtent Ieškovei priklausančioje Ginčo sklypo dalyje, nors pačiam Atsakovui 2 Domantų g. priklauso eilė kitų žemės sklypų, išsidėsčiusių prie Jiesios upelio, abipus Ginčo sklypo (žr. byloje pateikta Servitutų schema). 

Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Ginčo sutartis (jos esminės sąlygos) buvo akivaizdžiai nenaudingos Ieškovei.

Dėl klaidinančių Atsakovo 2 veiksmų. Pirma, nėra byloje ginčo dėl to, kad Ieškovę ir Atsakovą 2 siejo artimi santykiai, Ieškovė pasitikėjo Atsakovu 2, dėl ko būtent jam leido organizuoti Ginčo sutarties sudarymą. Antra, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad išimtinai Atsakovas 2 organizavo Ginčo sutarties pasirašymo procesą. Tiek Ieškovė, tiek Atsakovas 1 patvirtino, kad tarpusavyje nederino jokių Ginčo sutarties sąlygų, niekada nebuvo susitikę, o pirmą kartą susitiko tik notaro biure Ginčo sutarties pasirašymo dieną. Taip pat, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą bei naudojimosi Ginčo sklypu tvarką tarp bendraturčių parengė MB „Telemetras“, o tai buvo padarytas išimtinai Atsakovo 2 nurodymu (tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas matininkas A. M.). Trečia, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad Ieškovė turi žinių ir gebėjimų, susijusių su nekilnojamojo turto verslu, išmano nekilnojamojo turto objektų formavimo (žemės paskirties keitimo) ypatumus. Ketvirta, iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės Aušros Urbonienės rašytinių paaiškinimų matyti, kad: Ginčo sutarties pasirašymas turėjo vykti 2020 m. rugpjūčio 18 d., 11.00 val., tam skiriant vos 1 val.; Ginčo sutarties projektas jos šalims buvo pateiktas tik prieš pat sandorio sudarymą; sandorio sudarymo dieną buvo koreguojamos Ginčo sutarties sąlygos (dėl baudos dydžio, įsipareigojimo terminų), taip pat būtent Atsakovo 1 (t.y. G. D.) prašymu buvo įtrauktas įpareigojimas Ieškovei per nustatytą terminą pakeisti Ginčo sklypo paskirtį, o to nedarant numatyta sankcija - 5 000,00 Eur bauda; dėl Ginčo sutarties sąlygų keitimo, sandorio sudarymas buvo perkeltas į 2020 m. rugpjūčio 18 d., 14.25 val. Penkta, Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Atsakovas 2 jai neleido pasitarti su teisininku, spaudė kuo greičiau pasirašyti Ginčo sutartį, nors daugelis sudaromos sutarties sąlygų jai buvo neaiškios ir nesuprantamos. Atsakovas 2 šių ieškovės nurodytų aplinkybių jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, akivaizdžiai vengė atvykti į teismo posėdžius ir duoti paaiškinimus. Šešta, ieškinys dėl Ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymo teisme buvo registruotas 2020 m. rugsėjo 4 d., t.y. praėjus vos 16 dienų po tokios sutarties pasirašymo, o į kvalifikuotą teisininką Ieškovė kreipėsi dar anksčiau - 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tai liudija, kad Ieškovė itin greitai suprato sudaryto sandorio ydingumą ir operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti.

Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Atsakovas 2, pasinaudodamas Ieškovės pasitikėjimu, vienasmeniškai suformulavo Ginčo sutarties sąlygas, vienasmeniškai organizavo tokios sutarties pasirašymą, vienasmeniškai rengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą bei naudojimosi Ginčo sklypu tarp bendraturčių tvarką. Ginčo sutarties sąlygos visiškai neatitiko Ieškovės interesų, kartu buvo išimtinai palankios Atsakovui 2. Nors pats Atsakovas 2 buvo Ginčo sutarties šalis ir ją pasirašė, tačiau minėtoje sutartyje jokių pareigų ar apsunkinimų jam nėra numatyta. Nors Atsakovas 2 taip pat yra Ginčo sklypo dalies (t.y. 1493/2893 dalių) savininkas, tačiau pagal Ginčo sutartį paplūdimys formuojamas išimtinai tik Ieškovei priklausančioje Ginčo sklypo dalyje, tik Ieškovei yra nustatoma pareiga pakeisti jai priskirtų Ginčo sklypo „B“ ir „C“ dalių paskirtį į Vandens ūkio paskirties žemę - bendrojo naudojimo vandens telkinių, taip pat tik Ieškovei nustatoma sankcija už tokio įsipareigojimo neįvykdymą, kurio ji realiai, be kitų bendraturčių sutikimo, įvykdyti objektyviai ir negali. Tokių, išimtinai ieškovei nepalankių sąlygų, nustatymas suteikė netiesioginę (paslėptą) naudą Atsakovui 2 - tik Ieškovei priklausančioje Ginčo žemės sklypo dalyje suformavus paplūdimį, neabejotinai padidėtų viso Atsakovo 2 plėtojamo gyvenamųjų namų kvartalo patrauklumas ir vertė. Toks kryptingas Atsakovo 2 elgesys, kuriam visiškai pritarė ir Atsakovas 1, nes tai buvo pažįstami asmenys (tai teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas E. Š.), liudija, kad ieškovė buvo sąmoningai suklaidinta dėl esminių Ginčo sutarties sąlygų. Ieškovė sandorio sudarymo dieną (t.y. 2020 m. rugpjūčio 18 d.), dėl pasitikėjimo Atsakovu 2, pastarojo nuolat keičiamų ir pildomų Ginčo sutarties sąlygų (kurios, be kita ko, laikytinos specifinėmis, susijusiomis su itin siaura sritimi - žemės paskirties keitimu), tinkamai sudaromo sandorio esmės nesuvokė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad joks protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, esant įprastinėms aplinkybėms (nesant neigiamo / klaidinančio Atsakovo 2 poveikio), nebūtų sudaręs Ginčo sutarties tokiomis akivaizdžiai sau nepalankiomis sąlygomis. Tai tiesiogiai liudija ir Ieškovės elgesys po Ginčo sutarties pasirašymo - pasitarusi su teisininku (advokatu), ji vos po 16 d. iniciavo teisme civilinės bylos iškėlimą dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo.

Dėl bylos baigties:

Teismas, remdamasis nustatytomis ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti Ginčo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Todėl Ieškovės 2020 m. spalio 13 d. patikslintas ieškinys tenkintinas - pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir susitarimas bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl dvišalės restitucijos taikymo:

Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. 1 d. nurodytų priežasčių, yra taikoma restitucija (Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. 2 d.). Restitucija reiškia, kad asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Respublikos CK 6.145 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytina dvišalė restitucija, nes pagal Ginčo sutartį, Ieškovė gavo 1 000,00 Eur sumą, o Atsakovas 1 gavo 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, Ginčo sutartį pripažinus negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. pagrindu, nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytina restitucija - 50/2893 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) grąžintina Ieškovės nuosavybėn, įpareigojant ją grąžinti Atsakovui 1 pastarojo sumokėtą pinigų sumą - 1 000,00 Eur (Lietuvos Respublikos 1.82 str. 2 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

 Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Visiškai tenkinus ieškovės G. R. L. 2020 m. spalio 13 d. patikslintą ieškinį, jai iš atsakovų - E. Š. ir G. D., lygiomis dalimis, priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.

Ieškovė G. R. L. civilinėje byloje sumokėjo 188,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat, ieškovė patyrė ir 2 300,00 Eur dydžio išlaidas advokato Albino Čeplinsko teisinei pagalbai apmokėti. Iš to seka, kad bendra Ieškovės civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 488,00 Eur. Kaip ir buvo nurodyta anksčiau, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, lygiomis dalimis - po 1 244,00 Eur, priteistinos iš atsakovų - E. Š. ir G. D. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.).

Civilinėje byloje susidarė ir 33,84 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos, lygiomis dalimis - po 16,92 Eur, priteistinos iš atsakovų - E. Š. ir G. D., valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CK 92 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės G. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 13 d. patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 18 d. 50/2893 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir susitarimą bendraturčių dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovės G. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti dvišalę restituciją: grąžinti 50/2893 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ieškovės G. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, įpareigojant ieškovę G. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėtą pinigų sumą - 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Priteisti ieškovės G. R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, lygiomis dalimis iš atsakovų - E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - po 1 244,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis eurus).

Priteisti valstybės naudai, lygiomis dalimis iš atsakovų - E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - po 16,92 Eur (šešiolika eurų ir 92 ct.).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas         Tomas Ridikas