Civilinė byla Nr. e2A-168-516/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01001-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-682-656/2019 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams P. B., A. J., akcinei bendrovei SEB bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir antstoliui V. M., tretieji asmenys – sodininkų bendrija „Varsa“, valstybės įmonė Registrų centras, individuali V. J. įmonė ir valstybės įmonė Turto bankas, dėl savininko nuosavybės teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. pripažinti, kad sodininkų bendrijos „Varsa“ (kodas 125070420) 1996 m. gegužės 9 d. pažyma negalėjo būti teisiniu pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 117,18 kv. m bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (atraminę sienelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); Nustatyti, kad sodininkų bendrijos „Varsa“ 1996 m. gegužės 9 d. pažyma buvo pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 117,18 kv. m bendro ploto sodo pastatą, stoginę, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (atraminę sienelę), adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini));
1.2. pripažinti, kad 1995 m. gruodžio 19 d. Valstybinės žemės (miško) sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P41/95-3513 (Nekilnojamojo turto registre klaidingai nurodyta kaip 1996 m. gegužės 27 d. sutartis) negalėjo būti teisiniu pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 0,0677 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad minėta sutartis buvo pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 0,0677 ha ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini));
1.3. pripažinti 1996 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 3-3510 negaliojančia dalyje, kurioje nurodyta (sutarties 1 punkte), kad dovanojami 0,0677 ha žemės sklypas ir sodo namas, plane pažymėtas indeksu Sl/p, turintis 149,88 kv. m bendro naudingo ploto, su ūkio pastatu 1Jl/b, stogine 2Jl/b, ir kiemo įrenginiais, yra adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad minėta dovanojimo sutartimi dovanojami 0,0677 ha žemės sklypas ir sodo namas, plane pažymėtas indeksu S1/p, su ūkio pastatu 1Jl/b, stogine 2Jl/b, ir kiemo įrenginiais, yra adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini));
1.4. pripažinti 2009 m. liepos 24 d. sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančiu dalyje, kurioje nurodyta, kad įkeičiami daiktai (0,0677 ha ploto žemės sklypas, sodo pastatas, stoginė, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai (atraminė sienelė), yra adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad sutartinės hipotekos lakšte nurodyti įkeičiami daiktai yra adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini));
1.5. pripažinti 2018 m. kovo 22 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-5125 negaliojančiu dalyje, kur nurodyta, kad 0,0677 ha ploto žemės sklypas, sodo pastatas, stoginė, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai (atraminė sienelė) yra adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad 2009 m. liepos 24 d. sutartinės hipotekos lakšte, žemės sklypas, sodo pastatas, stoginė, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai (atraminė sienelė) yra adresu: (duomenys neskelbtini);
1.6. pripažinti ieškovo A. G. nuosavybės teisę į 0,0869 ha ploto žemės sklypą (pažymėtą UAB „Surveta“ matininko A. A. žemės sklypo plane), ir 84,48 kv. m bendro ploto sodo pastatą (pagal UAB „Inventorizija LT“ matininko G. M. sudarytą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. balandžio 12 d. atvykęs į sodininkų bendrijoje „Varsa“ esantį jo sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), sužinojo, jog jam priklausantį žemės sklypą su sodo nameliu varžytynių metu įsigijo atsakovas A. J., nors ieškovas niekam savo sodo sklypo ir jame esančių statinių nebuvo perleidęs ar įkeitęs. Pradėjus aiškintis situaciją paaiškėjo, kad veikia dvi sodininkų bendrijos tuo pačiu pavadinimu „Varsa“. Viena sodininkų bendrija (kodas 304084447) yra (duomenys neskelbtini); o kita (kodas 125070420) – (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. G. turėjo sodo sklypą pirmojoje sodininkų bendrijoje, o J. B. – antrojoje. J. B. pagal antrosios sodininkų bendrijos valdybos pirmininko P. L. išduotą pažymą Nekilnojamojo turte registre savo nuosavybėn įsiregistravo 0,0677 ha žemės sklypą ir jame esančius sodo pastatą, stoginę, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (atraminę sienelę), kaip neva esančius pirmojoje sodininkų bendrijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu yra 0,0869 ha ploto žemės sklypas ir statiniai, priklausantys ieškovui A. G.. Vėliau J. B. savo vardu įsiregistruotą sodo sklypą su statiniais padovanojo savo sūnui P. B., kuris juos įkeitė AB SEB bankui. Galiausiai, šis sodo sklypas su statiniais iš varžytynių buvo parduotas A. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; 1) nustatė, kad sodininkų bendrijos „Varsa“ (kodas 125070420) 1996 m. gegužės 9 d. pažyma buvo pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 117,18 kv. m bendro ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (atraminę sienelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); 2) pripažino, kad 1995 m. gruodžio 19 d. Valstybinės žemės (miško) sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P41/95-3513 (Nekilnojamojo turto registre klaidingai nurodyta kaip 1996 m. gegužės 27 d. sutartis) negalėjo būti teisiniu pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 0,0677 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 3) nustatė, kad 1995 m. gruodžio 19 d. Valstybinės žemės (miško) sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo pagrindu įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į 0,0677 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); 4) pripažino 1996 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 3-3510 negaliojančia dalyje, kurioje nurodyta (sutarties 1 punkte), kad dovanojami 0,0677 ha žemės sklypas ir sodo namas, plane pažymėtas indeksu Sl/p, turintis 149,88 kv. m bendro naudingo ploto, su ūkio pastatu 1Jl/b, stogine 2Jl/b, ir kiemo įrenginiais, yra adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog dovanojami 0,0677 ha žemės sklypas ir sodo namas, su ūkio pastatu, stogine ir kiemo įrenginiais, yra adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Varsa“ , sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); 5) pripažino 2009 m. liepos 24 d. sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančiu dalyje, kurioje nurodyta, kad įkeičiami daiktai (žemės sklypas, sodo pastatas, stoginė, ūkinis pastatas, ir kiemo statiniai (atraminė sienelė), yra adresu: (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog sutartinės hipotekos lakšte nurodyti įkeičiami daiktai yra adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); 6) pripažino 2018 m. kovo 22 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-5125 niekiniu ir negaliojančiu nuo surašymo momento; 7) taikė restituciją natūra – 0,0677 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (atraminė sienelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurie įkeisti 2009 m. liepos 24 d. sutartinės hipotekos lakštu, grąžino P. B. nuosavybėn, A. J. iš atsakovės AB SEB banko priteisė 15 020,94 Eur, o iš atsakovo antstolio V. M. 1 979,06 Eur; 8) likusią ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti ieškovo A. G. nuosavybės teisę į 0,0869 ha ploto žemės sklypą ir 84,48 kv. m bendro ploto sodo pastatą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), atmetė.
4. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymo, teismas nurodė, kad nors dalis ieškinio reikalavimų patenkinta, ieškovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, nes įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, prielaidas kilti ginčui lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas keliolika metų iš viso nesirūpinant statybos įteisinimu bei žemės sklypo įregistravimu viešajame registre.
5. 2019 m. balandžio 9 d. papildomu sprendimu Vilniaus apygardos teismas priteisė iš ieškovo A. G. atsakovui P. B. 755 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas du kartus tikslino ieškinio reikalavimus, todėl atsakovas teikė atsiliepimus į patikslintus ieškinius, patirdamas bylinėjimosi išlaidas. Be to, nors ieškinys iš dalies patenkintas, tačiau teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendime konstatavo, kad dėl susidariusios padėties (iš varžytynių parduotas ne atsakovui P. B. priklausantis turtas) iš dalies kaltas ir pats ieškovas, pastarajam įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neįregistravus savo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas ieškinį turėjo pareikšti dėl atsakovo P. B. kaltės, todėl teismas sprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ieškovo veiksmai (neveikimas), todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Motyvas, kad ieškovas keliolika metų nesirūpino statybos įteisinimu bei žemės sklypo registravimu viešajame registre, niekaip nesusijęs su jo, kaip šalies, procesiniu elgesiu, todėl nebuvo pagrindo netaikyti CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.
7.2. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 6 punktas numatė, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje. Ieškovas A. G. šį reikalavimą įvykdė – žemės sklypo nuosavybė buvo įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas visiškai nesirūpino, jog jo nuosavybė būtų užregistruota viešajame registre. Dėl neaiškių priežasčių šie duomenys nebuvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau analogiška Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P41/95-3513, sudaryta J. B., kuri taip pat nepatvirtinta notaro, kažkodėl buvo perkelta į Nekilnojamojo turto registrą. Akivaizdu, kad ne ieškovo veiksmai ar neveikimas lėmė šio ginčo atsiradimą. Ne ieškovas įregistravo J. B. priklausantį žemės sklypą ir jame esančius nekilnojamuosius daiktus adresu: (duomenys neskelbtini), kur jų niekada nebuvo. Ne ieškovas vėliau sudarinėjo įvairius sandorius su šiais nekilnojamaisiais daiktais, neįsitikinęs nei jų buvimo vieta, nei jų išmatavimais, statybos medžiagomis. Pats ieškovas nedalyvavo nei viename jo ginčijamame sandoryje ir apie juos nieko nežinojo. Todėl ieškovo bandymas anksčiau įregistruoti savo žemės sklypą ir statinius būtų tik paankstinęs šį teisminį ginčą, bet ne leidęs jo išvengti.
7.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu patenkino visus ieškovo reikalavimus atsakovo P. B. atžvilgiu. Nepaisant to, iš ieškovo P. B. papildomu sprendimu buvo priteistos visos P. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nesutiktina, kad ieškovas iš dalies kaltas dėl kilusio ginčo, nes ne ieškovas įregistravo J. B. priklausantį žemės sklypą ir jame esančius nekilnojamuosius daiktus adresu, kur jų niekada nebuvo. Visus šiuos veiksmus atliko būtent J. B. ir P. B.. Todėl P. B., pamatęs, kad jo nuosavybė yra įregistruota ne tuo adresu, privalėjo imtis priemonių šiai klaidai ištaisyti. Būtent dėl P. B. atlikto nekilnojamojo turto netinkamo registravimo ir kilo šis teisminis ginčas. Be to, nors teismas nurodo, kad ieškovas iš dalies kaltas dėl kilusio ginčo, tačiau iš ieškovo atsakovui P. B. priteisė visas pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.4. Ieškovui teko tikslinti ieškinį ne dėl savo kaltės – jau pareikšdamas ieškinį jis nurodė, kad neturi visų sandorių dokumentų, kuriuos ginčija. Paskutinį kartą tikslinta išreikalavus iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 1995 m. gruodžio 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, P. B. atsisakė bendradarbiauti ir pateikti teismui tiek 1996 m. gegužės 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 3-3510, tiek 1995 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios buvo pagrindai ginčijamiems juridiniams faktams jo vardu registruoti. Todėl ieškovas turėjo pakartotinai net dviejuose teismo posėdžiuose prašyti šių dokumentų išreikalavimo iš NŽT. Ir tik išreikalavus šias sutartis, ieškovas turėjo galimybę patikslinti savo ieškinio reikalavimus. P. B. pateikė du atsiliepimus į patikslintus ieškinius, tačiau nebuvo pateikęs jokio atsiliepimo į pradinį ieškinį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad bent jau dėl vieno patikslinto ieškinio atsakovas patyrė papildomas išlaidas. Be to, atsakovas iš esmės keitė savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų – pirmame atsiliepime jis prašė ieškinį visiškai atmesti, kaip nepagrįstą, antrame – nesutiko (ir tai iš dalies) jau tik dėl vieno reikalavimo dėl varžytynių akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Todėl nelaikytina, kad būtent patikslintas ieškinys lėmė papildomas atsakovo išlaidas, nes pats atsakovas iš esmės keitė savo poziciją.
7.5. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, atrodo, kad dėl šios situacijos kaltas tik ieškovas, nors jis ginčo sandoriuose iš viso nedalyvavo. Savo ruožtu kompetentingos institucijos, juridiniai asmenys, turintys savo teisines tarnybas, registravę turtą, sudarę įvairius sandorius, atlikę turto įvertinimą, jokios atsakomybės dėl šios situacijos, vadovaujantis sprendimu, neprisiima ir prisiimti neturi, nors būtent dėl šių asmenų (o ne ieškovo) veiksmų ir atsirado ginčijami sandoriai.
8. Atsakovas P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą bei 2019 m. balandžio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, todėl niekaip nelėmė būtinybės ieškovui kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjama byla kilo būtent dėl ieškovo didelio neatsargumo, nes būtent ieškovas neįvykdė pareigos nustatytu terminu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo objektus. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo 59, 60 ir 61 pastraipose nurodytų faktinių aplinkybių, o tik atsakomybę už konstatuotą neveikimą perkelia valstybinėms institucijoms. Tačiau būtent ieškovui, kaip sutarties šaliai ir nekilnojamojo turto gavėjui, teko aktyvi pareiga domėtis tinkamos sutarties sudarymu, patvirtinimu ir įregistravimu, todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo sprendimo išvada, jog prielaidas kilti ginčui lėmė būtent paties ieškovo didelis neatsargumas, keliolika metų iš viso nesirūpinant statybos įteisinimu bei sklypo registravimu viešajame registre.
8.2. Nesutiktina su skundo teiginiu, kad ginčo kilimo priežastimi tapo netinkamai atsakovo atliktas nekilnojamojo turto registravimas. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bet netgi priešingai – antstoliui dar iki varžytynių nurodė, kad parduodamas ne jam priklausantis turtas, t. y. elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, aktyviai, siekdamas, jog iš varžytynių būtų parduotas būtent jo, o ne ieškovo turtas. Klaidingas adresas atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo suteiktas ne registruojant atsakovo nuosavybės teises į turtą, o kur kas vėliau, t. y. jau po nuosavybės teisių, hipotekos įregistravimo.
8.3. Dėl susidariusių atsakovo bylinėjimosi išlaidų kaltas būtent ieškovas. Ieškovas, tikslindamas ieškinį, net du kartus atsisakė tiek pirminio ieškinio reikalavimų, tiek patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovą nuo pat pradinio ieškinio padavimo atstovavo advokatas, kuris privalėjo ne tik ginti kliento interesus, bet taip pat padėti teismui užtikrinti greitą ir sklandų bylos procesą. Galutiniame ieškinyje neliko nė vieno reikalavimo, buvusio pradiniame ir patikslintame ieškiniuose, t. y. jų buvo atsisakyta. Ieškovas, tikslindamas ieškinį ir atsisakydamas dalies reikalavimų, pats dėl savo veiksmų neteko teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tiek į 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovo patikslintą ieškinį, tiek į 2019 m. sausio 30 d. patikslintą ieškinį atsakovas pateikė atsiliepimus. Atsakovas iš esmės neprieštaravo dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei reikalavimo ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko su ieškinio reikalavimų formuluotėmis, nes jos neteisingos, pažeidžiančios atsakovo teises (pavyzdžiui, pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu tik iš dalies, būtų laikoma, kad atsakovo turtas buvo parduotas už kur kas mažesnę kainą nei reali jo rinkos vertė, todėl turėjo būti prašoma visą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu). Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, kelis kartus vis tikslinamus ieškinio reikalavimus bei siekį, jog jo interesai būtų tinkamai atstovaujami, atsakovas turėjo samdytis advokatą, todėl patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, galutinis ieškinys buvo tenkintas ne visas, o iš dalies, todėl bet kuriuo atveju teismas negalėjo atsisakyti priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bent iš dalies.
9. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Įstatymas numato teismui galimybę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, laikantis CPK numatytų išimties taikymo gairių. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Jau vien vertinant ieškovo procesinį elgesį byloje, akcentuotinas ieškinio tikslinimas tris kartus, vis pateikiant prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš atsakovų ar valstybės institucijų. Tačiau skundžiamu sprendimu teismas visiškai pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į antrąjį CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo kriterijų – įvertinęs priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė.
9.2. Egzistuoja aiškus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo laiku neatliktų veiksmų, formalizuojant ir išviešinant įsigytą sodo sklypą ir tame sklype esančius statinius, ir šios bylos atsiradimo. Pradinės bylos atsiradimo priežastys yra ne J. B. atliktas dovanojimo sandoris, turto įkeitimo bankui sandorių sudarymas ar priverstinis išieškojimas iš P. B. turto bei įvykusios varžytynės. Net P. B. sklypo įregistravimas klaidingu adresu, priešingai negu teikia apeliantas, nenulėmė šios bylos atsiradimo, nes pats ieškovas tuo metu savo sklypo iš viso tinkamu ar jokiu kitu adresu nebuvo registravęs ir klaida atsakovo P. B. turto atžvilgiu net negalėjo paaiškėti. Dar daugiau, šią bylą inicijavo ne klaidingu adresu savo turtą registruotą atradęs P. B., valstybės institucija ar kitas asmuo, o būtent ieškovas. Jei bylos tikroji priežastis būtų P. B. priklausančio turto klaidingi adresai, ieškovas net nebūtų bylos dalyviu ar aktyviąja šalimi. Iš pateikto ieškinio turinio aišku, kad ieškovas siekė ne tik apsaugoti savo turtą ir teises nuo adresų registravimo klaidos, bet ir įgyti (pripažinti) savo nuosavybės teisę į ilgą laiką valdytą žemės sklypą bei ant jo stovinčius statinius, t. y. šioje byloje teismo tvarka atlikti tuos veiksmus, kurių ne tik neginčijo nei vienas iš atsakovų, bet kurie turėjo būti atlikti daug anksčiau. Jei išvardinti ieškovo veiksmai būtų padaryti laiku, nebūtų kilęs poreikis inicijuoti šią civilinę bylą ir ieškovas bei kiti bylos dalyviai nebūtų patyrę bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantas laiku neatliko veiksmų savo įgytam turtui ir teisėms formalizuoti, šioje byloje ieškovo dėl jo teisių gynimo patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka jam pačiam.
9.3. Apeliacinio skundo tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, nes toks sprendimas legalizuotų situacijas, kai asmuo kreipiasi į teismą, prašydamas ginti jo pažeistas teises, tų teisių įgyvendinimu pats nepasirūpinęs tinkamai, nevykdęs teisės aktų reikalavimų (šio ginčo atveju – notariškai patvirtinti ir įregistruoti turto pirkimo–pardavimo sutartį, atlikti statybos teisėto pradėjimo ir užbaigimo dokumentinius veiksmus, gaunant leidimą, parengiant projektą ir t. t.), ir teismo procese dar ir gauna savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei yra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti kitų dalyvių patirtas išlaidas.
9.4. Nepagrįstai apeliantas piktinasi sprendimo dalimi, kuria iš jo paties priteista visa atsakovo P. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, nors dalis ieškovo ieškinio patenkinta. CPK 93 straipsnio 4 dalies taisyklė dėl išimties iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra taikoma tiek paskirstant paties ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tiek paskirstant ir kitų bylos dalyvių išlaidas toje pačioje byloje, todėl teismo pritaikytas kriterijus, kad ieškovo veiksmai buvo pačios bylos atsiradimo priežastis, išplečiami visam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
10. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šis skundas turėtų būti atmestas, nes ieškovas buvo visiškai nerūpestingas, neatsargus, todėl ir kaltas dėl kilusio ginčo. NŽT pažymėjo, kad teismas, išnagrinėjęs byloje esančius dokumentus ir NŽT nurodytas aplinkybes, pagrįstai nerado NŽT kaltės dėl ieškovo pažeistų nuosavybės teisių gynimo, todėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstai nepriteisė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimo dalį ir papildomą sprendimą pagal ieškovo A. G. apeliacinio skundo ribas.
13. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs didžiąją dalį ieškovo A. G. ieškinio (penkis iš šešių reikalavimų), nepriteisė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o taip pat papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui P. B. pastarojo patirtų išlaidų atlyginimą, konstatavęs, kad prielaidas kilti šioje byloje nagrinėtam ginčui lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas, keliolika metų iš viso nesirūpinant statybos įteisinimu bei žemės sklypo įregistravimu viešajame registre.
14. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes ne dėl ieškovo kaltės P. B. (prieš tai – J. B.) nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ir jame esantys objektai buvo įregistruoti klaidingu adresu ir ne ieškovas sudarinėjo įvairius sandorius dėl šių netinkamai įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, neįsitikinęs nei jų buvimo vieta, nei jų išmatavimais, nei statybos medžiagomis, todėl ne A. G. veiksmai ar neveikimas lėmė šioje byloje nagrinėto ginčo atsiradimą.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, sutinka su apelianto pozicija dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalies bei 2019 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo nepagrįstumo.
16. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo ir 2019 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo turinio, teismas nekonstatavo netinkamo ieškovo procesinio elgesio šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, tačiau sprendė, kad pats ginčas teisme (atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidos) atsirado ir dėl ieškovo kaltės, pastarajam ilgą laiką delsiant įregistruoti jo naudojamą žemės sklypą viešajame registre bei įteisinti sklype pastatyto objekto statybą.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp šioje byloje spręsto ginčo atsiradimo ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ieškovas A. G. teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje neįregistravo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kuri patvirtintų jo nuosavybės teises į 0,0820 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (ir dėl to vėliau (nuo 1998 metų) šio žemės sklypo kadastro ir registro duomenys nebuvo perkelti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą).
19. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 59–61 punktuose konstatuotas ieškovo delsimas notariškai patvirtinti Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistruoti šią sutartį tuometinėje registravimo įstaigoje (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje), kurį (delsimą) akcentuoja atsiliepime į apeliacinį skundą P. B., nulėmė tik paties ieškovo A. G. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrodinėjimo ir įregistravimo šiuo metu apsunkinimą (atitinkamai buvo atmestas ieškinio 6 reikalavimas), tačiau jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad dėl A. G. kaltės J. B. (vėliau P. B.) nuosavybės teise valdytas žemės sklypas (ir jame esantys statiniai) buvo įregistruoti klaidingu adresu, t. y. visiškai kitoje sodininkų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vietoje bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), o taip pat, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar neveikimo Dovanojimo sutartyje, kuria J. B. perleido atsakovui P. B. (žinojusiems ir turėjusiems žinoti jų turto realią buvimo vietą, adresą) nuosavybės teisės į 0,0677 ha ploto žemės sklypą bei į jame esančius statinius, buvo nurodytas klaidingas perleidžiamų nekilnojamojo turto objektų adresas, pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, kaip ir nenustatė jokios ieškovo kaltės dėl to, jog įvairios institucijos, registravusios juridinius faktus, susijusius su P. B. priklausančiu turtu, taip pat asmenys, sudarinėję sandorius dėl P. B. turto, neįsitikino nei nekilnojamojo turto objektų vieta, nei jų išmatavimais, ir nepastebėjo klaidos nurodytame adrese.
20. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. G. valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų yra visiškai kitoks sodo pastatas, nei priklausė P. B. (sodo pastatas ne mūrinis, o medinis, jo bendras plotas tik 84,48 kv. m), o ir tokių P. B. priklausančių statinių, kaip stoginė, ūkinis pastatas ir atraminė sienelė, adresu: (duomenys neskelbtini), iš viso nėra, antstolio pasitelktas ekspertas 2015 metų ekspertizės akte, faktiškai apžiūrėjęs būtent adresu: (duomenys neskelbtini), esantį turtą, vis dėlto konstatavo neva sklype apžiūrėto ir vertinto turto duomenys yra šie: sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atraminė sienelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Savo ruožtu turto pardavimo teisėtumą turėjęs užtikrinti antstolis neidentifikavo vertinamo ir parduodamo turto, vertinimą atliko formaliai, nevertino natūroje esančio turto, taigi, nepastebėjo akivaizdžių parametrų (plotų, statybinių medžiagų, statinių skaičiaus) neatitikimų tarp vertinamų ir pardavimo dokumentuose nurodytų pastatų.
21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ieškovas A. G., niekaip neprisidėjęs prie atsakovui P. B. priklausančio turto klaidingo registracijos adreso nurodymo viešame registre ir sandoriuose, turėtų prisiimti visą atsakomybę už šioje byloje nagrinėto ginčo atsiradimą vien dėl to, jog laiku neįregistravo savo nuosavybės teisės į visai kitoje vietovėje esantį jam suteiktą sklypą bei neįteisino sklype esančio statinio, o po keliolikos metų paaiškėjo, kad 9 km atstumu esančiame (duomenys neskelbtini) kaime ir Vilniaus miesto dalyje (mikrorajone) (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini) kaimas) veikia dvi atskiros sodininkų bendrijos su tapačiu pavadinimu „Varsa“.
22. Nesant priežastinio ryšio tarp nurodyto ieškovo neveikimo ir pareikštų pirmųjų 5 ieškinio reikalavimų, kurie buvo tenkinti, atsiradimo, bei pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime nekonstatavus kurio nors vieno iš bylos atsakovų didesnės ar mažesnės atsakomybės dėl kilusios situacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
23. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovui turėtų būti atlyginti 83 proc. jo patirtų išlaidų (faktiškai tenkinti 5 reikalavimai iš 6) vienodomis dalimis ši visų penkių atsakovų, o atsakovams iš ieškovo gali būti priteistas ne didesnis nei 17 proc. nuo kiekvieno iš jų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas. Be to, kadangi nėra ieškovo kaltės dėl reikalavimų, kurie buvo tenkinti, atsiradimo ir pirmosios instancijos teismas nekonstatavo netinkamo A. G. procesinio elgesio šioje civilinėje byloje, pati savaime aplinkybė, kad ieškovas tikslino ieškinį ir dėl to atsakovui P. B. teko kelis kartus pateikti atsiliepimą, nesudaro pagrindo kaip nors nukrypti nuo pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos.
24. Priešingai nei teigia AB SEB bankas savo atsiliepime į skundą, apeliacinio skundo tenkinimas ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymas neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir niekaip nelegalizuoja situacijų, kai asmuo, ilgą laiką nesirūpinęs savo teisių įgyvendinimu, teismo procese dar ir gauna savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip minėta, šeštas ieškovo reikalavimas, susijęs su ieškovo nuosavybės teisės į ilgą laiką neregistruotą žemės sklypą ir jame esantį tinkamai neįteisintą sodo pastatą pripažinimu, atmestas, taigi, proporcingai atmestam reikalavimui ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.
25. Ieškovas A. G. pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad dėl pradinio ir dviejų patikslintų ieškinių parengimo, taip pat advokato atstovavimo teisme iš viso patyrė 800 Eur išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose aktualios redakcijos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų dydžių, ieškovui iš atsakovų, proporcingai jo tenkintiems reikalavimams, lygiomis dalimis priteistina 664 Eur suma (800 x 0,83), t. y. po 132,80 Eur iš kiekvieno atsakovo (P. B., A. J., AB SEB banko, NŽT ir antstolio V. M.).
26. Atsakovas P. B. pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 755 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atsakovui P. B. iš ieškovo A. G. priteistina 128,35 Eur (755 x 0,17) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
27. Kiti atsakovai bylinėjimosi išlaidų patyrimo pirmosios instancijos teisme faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 98 straipsnis).
28. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo advokatui 150 Eur. Kadangi apeliacinis skundas, teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tenkintas, ieškovui iš atsakovų priteistina visa apeliacinės instancijos teisme patirtų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma – po 30 Eur iš kiekvieno atsakovo (P. B., A. J., AB SEB banko, NŽT ir antstolio V. M.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:
Priteisti iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,80 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,80 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,80 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,80 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,80 Eur (šimtą trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128,35 Eur (šimtą dvidešimt aštuonis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Priteisti iš atsakovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Vytautas Zelianka